Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Sveikata, medicina, mityba

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Tų koreliacijų galima daug prigalvoti, pvz., gimstamumas sumažėja atsiradus vandentiekiui ar įvedus elektrą
    Atseit Afrikos šalyse kažkas planuojama ir skaičiuojama? Tai kodėl pilna daugiavaikių šeimų? Todėl, kad kiek natūraliai išeina, tiek tų vaikų ir būna. Gimstamumo mažėjimas ateina kartu su švietimo ir bendra ekonomine šalies pažanga, o ne dėl kažkokių pavienių importuotų naujovių. Europiečiai mėgsta galvoti, kad ir kitokio išsivystymo šalyse turėtų būti mąstoma panašiai kaip Europoje. Tai neveikia.
    Čia, aišku, kraštutinis pavyzdys, bet yra genčių, kurių papročiai ir gyvenimo būdas primena ne 21 a., o kokį 15 a.

    Nevalyviausia gentis visame pasaulyje: kaip gyvena žmonės, kurie niekada nesiprausia

    Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/gyvenimas/istor....d?id=84256079

    Comment


      Parašė senasnamas Rodyti pranešimą
      Svarbiausia XXI a. tikėti, kad miljardieriai filantropai tik nori išgelbėti pasaulį ir viską daro iš altruistinių paskatų
      O ar yra bent kokio pagrindo tuo netiketi?
      flickr >>>

      Comment


        Parašė senasnamas Rodyti pranešimą
        Europiečiai mėgsta galvoti, kad ir kitokio išsivystymo šalyse turėtų būti mąstoma panašiai kaip Europoje.
        Bet kad tai suveikė ir Rytų Azijoje, ir buvusioje TSRS, ir Lotynų Amerikoje, ir labiau išvystytoje pietinėje Indijoje (dravidų valstijose visose žemiau 2) ir netgi turtingose musulmonų šalyse. Irane ir Saudo Arabijoje nėra nei feminizmo, nei childfree, nei LGBT akcentavimo, o vos tik pasiekė padoresnį išsivystymą - iš karto 2 vaikai, daugiau nereikia. Netgi Botsvana Afrikoje, kuri yra geriau išvystyta, turi mažiau vaikų.

        Realiai šitas dalykas yra ne "kaip Europoje", o būdingas visiems žmonėms nepriklausomai nuo rasių, kultūrų ir religijų. Tik tiek, kad Europa buvo pirma. Ir kai teigiama, kad vaikų suskiepyjimas leis jiems išgyventi ir mažins gimstamumą - tai yra netgi labai logiška ir pagrįsta. Pas mus tai įvyko kokiais 1950 metais ir kažkaip nesiskundžiame. Ir beveik visi išgyvena, Ir sprogimo nėra žmonių kiekio, ko pasekmė visada yra skurdas.
        Gimtoji Nalšia: Švenčionėliai | Švenčionys
        Mielosios Grigiškės

        Comment


          Parašė senasnamas

          Pradžiai būtų galima paieškoti bent jau interesų konflikto
          Tai kur cia bent kiek to pagrindo?

          P.S.
          Siulyciau tiesiog pazvelgti i pacio fondo veikla kad butu paciam aiskiau ir nereiketu cia postinti nevisai tikrove atitinkancius mockupus
          https://www.gatesfoundation.org/How-...rants-Database
          Paskutinis taisė deep'as; 2020.05.23, 14:27.
          flickr >>>

          Comment


            vos tik pasiekė padoresnį išsivystymą iš karto 2 vaikai, daugiau nereikia.
            Tai aš būtent ir kalbu apie išsivystymą, o ne apie tai, kad atsilikusi gentis gaus labdaringų vakcinų ir dėl to staiga pradės planuot gimstamumą, kai gyvenimo sąlygos ir mąstymas toks pat, kaip prieš 200 metų.

            Comment


              Mokslininkai mano įminę ilgo ir sveiko gyvenimo paslaptį: reikia pakeisti savo mitybą
              https://www.lrt.lt/naujienos/mokslas...ti-savo-mityba

              Buvo stebimas kalorijų ribojimo poveikis rezusams (beždžionėms). Su šiais primatais mus sieja ne tik 93 proc. DNR – mes ir senstame labai panašiu būdu. <...> Visos beždžionės gauna pilną kompleksą jų organizmui reikalingų maistingųjų medžiagų ir mineralų. Vienintelis skirtumas yra tai, kad pusė beždžionių – vadinamoji ribotų kalorijų (arba RK) grupė ėda 30 proc. mažiau.

              KR grupės beždžionės ne tik kur kas jauniau atrodo – turi daugiau plaukų ir jie labiau rudos nei pilkos spalvos, oda mažiau nukarusi – bet ir yra kur kas sveikesnės už tas, kurios gauna įprasto dydžio ėdalo davinį. Įvairios vėžio formos, kaip antai šiai rūšiai būdinga žarnyno adenokarcinoma, pasireiškia 50 proc. rečiau. Panašiai sumažėjo ir širdies ligų rizika. Vienuolika iš visų ad libitum (savo malonumui) gyvenusių beždžionių susirgo diabetu, o dar penkioms pasireiškė į diabetą panašių simptomų, tuo tarpu RK grupėje esančių beždžionių gliukozės lygis kraujyje buvo visiškai normalus – joks diabetas joms negrėsė. <...>

              Bostone įsikūrusio Tuftso universiteto dietologė Susan Roberts. – Stengiuosi savo KMI palaikyti ties 22 riba, todėl valgau 80 proc. to, ką valgyčiau, jei mano KMI būtų 30 kaip visų kitų mano šeimos narių.“ S. Roberts teigimu, tai nėra sudėtinga. Ji laikosi savo susikurtos svorio reguliavimo programos, kad galėtų valgyti mažiau, tačiau nesijausti alkana ar nelaiminga. Anot jos, jei tai nebūtų įmanoma, ji nesilaikytų kalorijų ribojimo.

              Comment


                Sena tiesa, tik kai trūksta gerų ir kokybiškų tyrimų (kurie ilgai užtrunka), oficiali medicina vengia tai propaguoti ir rekomenduoti. Tuo tarpu persivalgymą skatinančio perdirbto maisto reklamuoti niekas nekliudo. Tai atitinkami ir visuomenės sveikatos rodikliai. Visi ilgaamžiai paprastai valgo nedaug, tradicinį maistą ir pasižymi gera insulino kontrole. Nesusitvarkius insulino apie gerą sveikatą svajoti neverta.

                Vienas įdomus 114 m. sulaukusio atvejis. Neturėjo kažkokios ypatingos sveikatos, nes būdamas 64 m. susirgo vėžiu. Bet buvo fiziškai aktyvus ir dirbo iki 99 m. amžiaus

                Breuning attributed much of his longevity to his diet. Shortly after his wife died, Breuning started eating out at restaurants. Eventually, he stopped eating out, but continued eating two meals a day. He ate a big breakfast and a hearty lunch but skipped an evening meal, snacking on fruit instead. Breuning drank lots of water through the day plus a cup-and-a-half of coffee with breakfast and one cup with lunch.
                His weight was around the same for the last 50 years of his life, 125–130 pounds (57–59 kg). Because Breuning was 5 feet 8 inches (1.73 m), his body mass index was around 19.
                https://en.wikipedia.org/wiki/Walter_Breuning

                Comment


                  KARANTINAS+LT MEDICINA=KONCLAGERIS

                  Internetas ūžia: poroje ligoninių gydytas vyras iš jų grįžo vos atpažįstamas?

                  Skaityti daugiau: https://kauno.diena.lt/naujienos/sve...e-dantu-971726

                  Comment


                    Parašė senasnamas Rodyti pranešimą
                    Riebalų propagavimas tęsiasi

                    JAV gydytojas: norite būti sveiki ir liekni – valgykite riebiai





                    Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/sveikata/sveika....d?id=84153727
                    Visokių tų mitybos variantų yra, kurie turi "sveikatinamajį" poveikį, internetas pilnas "sveikatinančių" produktų, kur pasisuksi, viskas nuo kažko "gydo". Toks vaizdas, kad visi nori įkišti savo produktą, skleisdami, kad jis "sveikatina". Mano nuomone, tas pats produktas kiekvieną gali paveikti skirtingai. Manau, kad nereiktų į save grūsti to, kas nepatinka vien dėl to, kad kitam nuo to buvo geriau.

                    Comment


                      Taip, yra visokių madingų ir nebūtinai veiksmingų. O su pačiais riebalais buvo nukeliauta labai į šoną, kai vietoj natūralių produktų (riebi mėsa, sviestas, kiaušiniai ir pan.) kaip sveika alternatyva buvo pradėti siūlyti konkretūs gaminiai (rafinuoti augaliniai aliejai, margarinas, nuriebinti pieno produktai).

                      Comment


                        Liūdnoje statistikoje lenkiame ES vidurkį: kaip sumažinti mus šienaujančių ligų tikimybę?
                        https://www.delfi.lt/multimedija/kve....d?id=84607449
                        Tampame vis pasyvesni: niekada nesportuojančių ir nesimankštinančių žmonių dalis per ketverius metus išaugo 4 procentais: Lietuvoje fiziškai pasyvių gyventojų nuo 46 proc. 2013 metais padaugėjo iki 51 proc. 2017 metais. Mūsų šalis ėmė lenkti Europos Sąjungos šalių vidurkį (46 proc.). Tai yra statistika, kuri nieko gero nežada.

                        Maždaug du trečdaliai ES gyventojų per dieną sėdėdami praleidžia nuo 2,5 iki 8,5 valandų. Neramina tai, kad didžiausią dalį asmenų, sėdint praleidžiančių apie 5,5 valandos per dieną, sudaro 15–24 metų amžiaus jaunimas. 2016 metais Higienos instituto atlikto tyrimo duomenys parodė, kad fiziškai aktyvūs po pamokų (ne mažiau 60 minučių kasdien) yra tik apie 10 proc. Lietuvos vaikų. Fizinio aktyvumo stygius atsispindi vaikų fizinio pajėgumo rezultatuose: Lietuvos sporto universiteto mokslininkų atlikti tyrimai parodė, kad per pastaruosius 20 metų blogėjo Lietuvos mokinių beveik visų fizinių ypatybių lygis, o ypač – ištvermės rodikliai, atspindintys širdies ir kraujagyslių sistemos pajėgumą. Tokie rezultatai įspėja apie ateityje padidėsiantį kiekį asmenų, sergančių širdies–kraujagyslių ligomis, nuo kurių mirštamumas ir šiuo metu yra didžiausias, o tuo pačiu ir apie didėsiančią ekonominę naštą valstybei.

                        Comment


                          18–64 metų žmonės turėtų užsiimti vidutinio intensyvumo fizine veikla bent 150 min. per savaitę arba didelio intensyvumo fizine veikla 75 min. per savaitę.
                          Vizualiai tai mieste sportuojančių daugėja, bet turbūt vieni yra hiperaktyvūs, o kiti - visai neaktyvūs. Pasiekti tas 2-3 val. per savaitę yra juokas. Kurie užsikabina už judėjimo, tai pasiekia 7 val. ir daugiau, o likę pasiekia 0.

                          Anksčiau žmonės ir pabadaudavo, dabar praktiškai daugiau problemų sukelia nutukimas, o ne maisto trūkumo problemos.
                          Dietologai tiesiog prisitaikė prie rinkos poreikių su savo 5 kartų per dieną valgymo (nuolatinio kramtymo) teorija. Protarpinis pasninkas jiems vis dar mokslo nepatvirtinta naujiena, nors senesniais laikais žmonės natūraliai būtent taip ir maitindavosi: net ir fiziškai aktyvūs valgydavo 3 kartus per dieną. Jei maisto trūkdavo, tai neišeidavo nei tie 3 kartai.

                          Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/multimedija/kve....d?id=84607449

                          Comment


                            sankauskas seniau domėjosi genų įtaka vėžiui

                            Lietuvos sporto universiteto (LSU) profesorius Albertas Skurvydas sako, kad, pagal tyrimus, vėžio atsiradimo įtakai genetika turi tik 5-10 proc. įtaką, o aplinkos veiksniai – mityba, sportas, gyvenimo būdas net apie 90-95 proc. Profesorius savo paskaitoje papasakojo, koks maistas padės apsisaugoti ar net kovoti su onkologinėmis ligomis, o koks – tik padidins riziką.
                            Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/sveikata/sveika....d?id=84661089

                            Comment


                              Kinija pranešė apie vienos mirtiniausių ligų istorijoje atvejį, Rusija stiprina pasienio kontrolę

                              Kinija patvirtino vieną buboninio maro atvejį šiaurinėje šalies Vidinės Mongolijos provincijoje, teigiama pranešime, paskelbtame vietos sveikatos tarnybos puslapyje.

                              Kaip skelbia „Bloomberg“, pacientas šiuo metu gydomas, jo būklė yra stabili, sekmadienio vakarą savo pranešime informavo Bajanuro sveikatos komisija. Ji taip pat paskelbė trečio lygio įspėjimą, perspėjantį apie žmonių platinamą infekciją ir raginantį gyventojus pranešti apie nugaišusius gyvūnus, įtariamus maro atvejus ir dėl nenustatytų priežasčių karščiuojančius pacientus. Buboninis maras, dar vadinamas „Juodąja mirtimi“, per protrūkį XIV a. Europoje nusinešė 50 mln. žmonių gyvybes. XIX a. visame pasaulyje nuo jo mirė apie 12 mln. žmonių. Dabar tai yra dažniausiai pasitaikantis maro tipas, kurį galima gydyti antibiotikais. Lapkritį pranešta apie keturis šio maro atvejus Vidinėje Mongolijoje.

                              Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/news/daily/worl....d?id=84707313

                              Comment

                              Working...
                              X