Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Sveikata, medicina, mityba

Collapse
X
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Parašė Eikantas X Rodyti pranešimą

    Nepasakyčiau, kad nuolankūs. Mėsos ir pieno pramonės JAV irgi didelės, ir įtakingos, ir irgi ir funduojančios tyrimus ir lobby'inančios politikus ir tada, ir dabar. Tiesiog kažkaip susidėliojo aplinkybės, kad cukrui sekėsi prastumti savo žinutę.
    Suaugusiam žmogui daug baltymų nereikia. Nebent intensyviai sportuoja ar dirba sunkų fizinį darbą. Be to, baltymus sunkiai virškina. Daug baltymų reikia vaikams, nes jie auga. Suaugusiam žmogui pagrindine reikia angliavandenių ir riebalų.

    Comment


      Parašė senasnamas Rodyti pranešimą
      Nors ir didelės, bet Coca Cola žino visi, o stambiausią JAV mėsos ar pieno įmonę retas pasakytų. Coca Cola lenda visur, finansuoja mokslininkus, institutus ir t. t.

      Soda Companies Fund 96 Health Groups In the U.S.




      Kažkur girdėta: valgykit kiek norit ir ką norit, o tada tas kalorijas išdeginkit
      http://time.com/4522940/soda-pepsi-coke-health-obesity/
      Tai aišku, bėgant maratoną kokiam 35 kilometre nėra nieko skaniau už flat cola.

      Comment


        Jei visi kolą gertų tik 35-am kilometre, tai įmonė greitai bankruruotų. Kola skani ir nubėgant 0 km per dieną

        Comment


          PSO ataskaita: gyventojų sveikatos skirtumai bado akis, didėja nutukimo grėsmė

          Antsvoris ir nutukimas yra stiprėjanti tendencija beveik visose valstybėse
          Svoris didėja, gyvenimo trukmė ilgėja .

          Tuo tarpu bendros vidutinės išlaidos sveikatai regione, palyginti su 2010 metais liko „beveik nepakitusios“ ir 2014 metais buvo 8,2 proc. bendrojo vidaus produkto.
          Aha, nepakitusios. BVP tai auga. Tas gyvenimo trukmės ilgėjimas brangiai kainuoja.

          Ataskaitoje taip pat pažymima, kad rūkymas ir alkoholio suvartojimas Europoje taip pat yra tarp didžiausių pasaulyje. Regione rūko maždaug 29 proc. vyresnių nei 15 metų žmonių, palyginti su 16,9 proc. Amerikos žemynuose ir 24,8 proc. Pietryčių Azijoje.
          Keista, kad tiek daug europiečių teberūko.

          Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/sveikata/sveika....d?id=79044457

          Comment


            Parašė senasnamas Rodyti pranešimą
            PSO ataskaita: gyventojų sveikatos skirtumai bado akis, didėja nutukimo grėsmė
            Svoris didėja, gyvenimo trukmė ilgėja .
            Aha, nepakitusios. BVP tai auga. Tas gyvenimo trukmės ilgėjimas brangiai kainuoja.
            Keista, kad tiek daug europiečių teberūko.
            Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/sveikata/sveika....d?id=79044457
            Papildymas: Labiausiai nutukusių Europos šalių penketuke – ir Lietuva

            Skaitykite daugiau: https://www.15min.lt/gyvenimas/nauji...1029906?copied

            Šiek tiek įdomi situacija, jei neklystu lietuviai kažkur priekyje Europoje pagal maisto krepšelio procentinį dydi išlaidų pyrage, o dabar paaiškėja, kad esam penkti pagal nutukimą, tai su tokiu apetitu kogero išeina taip, kad kelionės į Lenkiją yra ne tam, kad sutaupyti, o tam kad prisipirkti ir suvartoti daugiau.

            Comment


              Tai kad išlaidos maistui krepšelyje sudaro rimtą dalį, tai nereiškia, kad kiekine išraiška to maisto nuperkama daugiau (nes pajamos žemos). Dabar maisto pasiūla tokia didelė ir prieinamumas toks geras, kad nutukti nėra sunku išleidžiant maistui ir nedideles sumas. Seniau storumas labiau siedavosi su pasiturinčiu gyvenimu, o dabar labiau siejasi su išsilavinimo ir rūpinimosi savimi stoka . Jei žmogus nelabai laimingas ir nesusigalvoja protingesnių pramogų, tai pagrindine pramoga vieniems tampa gėrimas, kitiems - prisivalgymas. Be to, pasiklausius, ką apie mitybą dėsto Sveikatos ministerijos ekspertai ir daugelis dietologų/kardiologų, pasidaro akivaizdu, kaip eiliniam valgytojui sudėtinga gauti normalios informacijos, ką reikėtų valgyti ir ko nereikėtų valgyti.

              Naujausias "išminties lobynas"

              Sotieji riebalai – mirtinų ligų sukėlėjai, kurių derėtų vengti

              Sotieji riebalai limpa prie kraujagyslių sienelių, sukelia jų uždegimą, o tai skatina aterosklerozę. Tuo tarpu nesotieji riebalai yra skysti, todėl jie sutepa kraujagyslių sieneles ir kartu atlieka aterosklerozės profilaktiką“, – sako A. Kranauskas.
              Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/partnerio-turin....d?id=79006917

              Čia tas pats egzzzpertas A. Kranauskas, kuris darželinukus norėjo maitinti margarinu. Ir niekas tokių specialistų nenutildo ir nepasodina, jie eina aukštas pareigas ir reguliuoja kitų gyvenimą.

              Comment


                Parašė Galys Rodyti pranešimą

                Papildymas: Labiausiai nutukusių Europos šalių penketuke – ir Lietuva
                Aš pastebiu, kad lietuviai patologiškai bijo judėti. 200 metrų ėjimas kur nors pėsčiomis yra laikomas visiškai neįmanoma ir net nesvarstytina misija. Arba važiuoti dviračiu į darbą. Visada yra gerai paruoštas ir labai konkretus kokių 50 punktų pasiteisinimų sąrašas, kodėl į kur nors nukeliauti mieste būtinai reikia važiuoti mašina, net jeigu valandą reikia sėdėti kamštyje (į vieną pusę).

                Jeigu reikalai nesikeis, tai neilgai trukus (maždaug per 3-4 metus) turėtume tapti vienvaldžiais ES, galbūt ir pasaulio, lyderiais pagal gyventojų nutukimą. Dabartinė tendencija rodo, kad būtent taip ir atsitiks. Nebent kažkas labai staigiai ir labai kardinaliai keisis.

                Sprendimo būdai yra gana akivaizdūs:
                - pėsčiųjų ir dviračių infrastruktūros gerinimas
                - automobilių ir parkavimo apmokestinimas arba esamo apmokestinimo didinimas. Keleriopai.
                - viešojo transporto gerinimas. Naujesnės transporto priemonės, dažnesni maršrutai.

                Matyt galima ir daugiau punktų pridėti, bet čia tokie 3 visiškai akivaizdūs, kurie turėjo būti padaryti dar užvakar.
                Paskutinis taisė John; 2018.09.14, 20:49.
                Flickr || 2014 in retrospect: Minsk|Wien|Bangkok|Hong Kong|Shenzhen|Shanghai|Beijing|Guangzhou

                Comment


                  Parašė John Rodyti pranešimą

                  Aš pastebiu, kad lietuviai patologiškai bijo judėti. Pavyzdžiui, važiuoti dviračiu į darbą. Arba eiti pėsti. Visada turi kokių 50 punktų pasiteisinimų sąrašą, kodėl į kur nors nukeliauti mieste jiems būtinai reikia važiuoti mašina, net jeigu valandą reikia sėdėti kamštyje (į vieną pusę).

                  Jeigu reikalai nesikeis, tai neilgai trukus turėtume tapti vienvaldžiais ES, galbūt ir pasaulio, lyderiais pagal gyventojų nutukimą. Dabartinė tendencija rodo, kad būtent taip ir atsitiks.

                  Sprendimo būdai yra gana akivaizdūs:
                  - pėsčiųjų ir dviračių infrastruktūros gerinimas
                  - automobilių ir parkavimo apmokestinimas arba esamo apmokestinimo didinimas. Keleriopai.
                  - viešojo transporto gerinimas. Naujesnės transporto priemonės, dažnesni maršrutai.

                  Matyt galima ir daugiau punktų pridėti, bet čia tokie 3 visiškai akivaizdūs, kurie turėjo būti padaryti dar užvakar.
                  Dėl pirmo punkto sutinku, kažkiek žmonių tai suvyliotų pajudėti, bet nuėjimas iki VT stotelės kažin ar stipriai pagelbės, jei ant juosmens jau kokie 15 kg taukų. Be to, čia beabejo ne tik judėjimo stoka, bet gal net labiau mityba, ir kogero ne tiek visokios picos, mėsainiai ir pan. ant ko dažnai mėgstama nurašyti prisižiūrėjus amerikietiškų filmų ir paskaičius jų spaudą, bet nuo to tradicinio lietuviško maisto, tiksliau nuo porcijų dydžio.

                  Comment


                    Pagelbėtų ir nuėjimas iki stotelės. Gautųsi pora kilometrų per dieną. Jei dar vietoj lifto pasinaudotų laiptais - jau po biški priartėtų prie 5000 žingsnių per dieną. Nuo ten ir iki rekomenduojamų 8000 nebetoli.

                    Aišku vien tik judėjimu sunku išspręsti visas bėdas. Bet vien tik dieta irgi mažai padeda. Jei reikia rinktis arba-arba, dar klausimas kas geriau. Aišku geriausia ir judėt, ir padoriau valgyt. O pica ar mėsainis nėra absoliutus blogis, jei padaryta iš kokybiškų sudedamųjų dalių.

                    Comment


                      Parašė mantasm Rodyti pranešimą
                      Pagelbėtų ir nuėjimas iki stotelės. Gautųsi pora kilometrų per dieną. Jei dar vietoj lifto pasinaudotų laiptais - jau po biški priartėtų prie 5000 žingsnių per dieną. Nuo ten ir iki rekomenduojamų 8000 nebetoli.

                      Aišku vien tik judėjimu sunku išspręsti visas bėdas. Bet vien tik dieta irgi mažai padeda. Jei reikia rinktis arba-arba, dar klausimas kas geriau. Aišku geriausia ir judėt, ir padoriau valgyt. O pica ar mėsainis nėra absoliutus blogis, jei padaryta iš kokybiškų sudedamųjų dalių.
                      Dar prisiminiau vieną tokią netikėtą nutukimo priežastį, žmogui buvo problemų su dantimis, jų nesitvarkė, ar dėl pinigų neturėjimo ar dėl ko, bet nesitvarkė, buvo toks apkūnokas, susitvarkė dantis ir pradėjo normaliai sukramtyti maistą, per metus minus 15 kg.

                      Comment


                        Aišku vien tik judėjimu sunku išspręsti visas bėdas. Bet vien tik dieta irgi mažai padeda. Jei reikia rinktis arba-arba, dar klausimas kas geriau.
                        Pagrindas yra maistas. Tik reikia daugiau valios ir žinių. Pilni sporto klubai storulių. Stambių žmonių pakanka net ir bėgimo varžybose. Ir bėgioja jie su tuo savo antsvoriu, kol nesusimąsto apie mitybą. Kai kurie sportuojantys ima vartoti dar daugiau angliavandenių, nes prisiskaito, kad reikia energijos, arba galvoja, kad papildomas judėjimas suteikia teisę valgyti daugiau ir saldžiau.

                        Aš pastebiu, kad lietuviai patologiškai bijo judėti. 200 metrų ėjimas kur nors pėsčiomis yra laikomas visiškai neįmanoma ir net nesvarstytina misija.
                        Čia mentaliteto dalykai. Kita vertus vis dažniau galima pamatyti vyresnių žmonių su šiaurietiško ėjimo lazdomis arba apsirengusių sportine apranga ir žingsniuojančių sparčiu žingsniu. Šioje srityje sąmoningesnės moterys. Vyrai pasikliauja genais ir likimu . Arba blaškosi po kraštutinumus: vieni aktyviai sportuoja ir ruošiasi eiliniam maratonui (tokių nėra daug), o dauguma tingi paeiti bent kilometrą, nes absoliučiai nesuvokia, kokia gali būti iš to nauda.
                        Paskutinis taisė senasnamas; 2018.09.14, 22:41.

                        Comment


                          Parašė John Rodyti pranešimą
                          Sprendimo būdai yra gana akivaizdūs:
                          - pėsčiųjų ir dviračių infrastruktūros gerinimas
                          - viešojo transporto gerinimas. Naujesnės transporto priemonės, dažnesni maršrutai.
                          Tai juk tavo mylimas Šimašius tą ir daro dabar.

                          Comment


                            Parašė digital Rodyti pranešimą
                            Tai juk tavo mylimas Šimašius tą ir daro dabar.
                            Daro tik kosmetiškai. Nekalbu apie tokį darymą, o apie darymą, kuris pakeistu situaciją iš esmės.
                            Flickr || 2014 in retrospect: Minsk|Wien|Bangkok|Hong Kong|Shenzhen|Shanghai|Beijing|Guangzhou

                            Comment


                              Parašė John Rodyti pranešimą
                              Sprendimo būdai yra gana akivaizdūs:
                              - pėsčiųjų ir dviračių infrastruktūros gerinimas
                              - automobilių ir parkavimo apmokestinimas arba esamo apmokestinimo didinimas. Keleriopai.
                              - viešojo transporto gerinimas. Naujesnės transporto priemonės, dažnesni maršrutai.
                              Reikia greitesnio VT, jį greitinti. Šiaip, Vilnius nėra maloni vieta vaikščiojimams, išskyrus senamiestį. Tai kažin ar takai kažką pakeis iš esmės. Viskas pasiliks entuziazmo lygyje. Kokybiškas parkų sutvarkymas gal net daugiau duotų rezultato, nei dviračių takai.
                              Paskutinis taisė andyour; 2018.09.15, 10:03.

                              Comment


                                Parašė Galys Rodyti pranešimą

                                Dėl pirmo punkto sutinku, kažkiek žmonių tai suvyliotų pajudėti, bet nuėjimas iki VT stotelės kažin ar stipriai pagelbės, jei ant juosmens jau kokie 15 kg taukų. Be to, čia beabejo ne tik judėjimo stoka, bet gal net labiau mityba, ir kogero ne tiek visokios picos, mėsainiai ir pan. ant ko dažnai mėgstama nurašyti prisižiūrėjus amerikietiškų filmų ir paskaičius jų spaudą, bet nuo to tradicinio lietuviško maisto, tiksliau nuo porcijų dydžio.
                                Esmė tame, kad per paskutinius 15-20 metų iš esmės pasikeitė gyvenimo būdas: judėjimas ir mityba. VT daug kur neliko, o ir ten, kur jis liko, laikomas lochų transportu, todėl važiuoti galima tik su automobiliu. Iš tiesų, paėjėti kelis šimtus metrų daug kam jau problema... Todėl važiuoja automobiliu.
                                Mityba:
                                vis mažiau valgoma namie
                                vis daugiau valgoma pusfabrikačių
                                vis daugiau valgoma greito maisto
                                Maisto produktų sudėtis pasikeitė radikaliai ir kokybė iš esmės suprastėjo. Taip, yra ir gero maisto, bet jis daugumai neprieinamas.
                                Kuo toliau, tuo vis mažiau produktų yra natūralūs, be priedų. Tiek tokių, kaip cukrus, krakmolas, sojos, palmių aliejus ir pan., tiek ir visa puokštė chemijos.

                                Ir netgi sakyčiau, pagrindinė nutukimo priežastis yra radikaliai sumažėjęs judėjimas ir maisto produktų sudėties pokytis.
                                Dėl judėjimo, kaip ir aišku - VT sunaikinimas ir automobilizacija kalta
                                O dėl maisto - tai maisto ir anksčiau netrūko, persiryti buvo galima visada. Bet maistas buvo natūralus, be cheminių priedų bei pakaitalų ar produkto masę didinančių priedų, taip pat su mažesniu angliavandenių kiekiu tuose pačiuose mėsos produktuose, pieno produktuose ir t.t. Ir kai kurių maisto produktų, kurie yra energetinės bombos, nebuvimas ar ribotas buvimas prekybopje, buvo tik į naudą...

                                Comment


                                  Parašė andyour Rodyti pranešimą

                                  Reikia greitesnio VT, jį greitinti. Šiaip, Vilnius nėra maloni vieta vaikščiojimams, išskyrus senamiestį. Tai kažin ar takai kažką pakeis iš esmės. Viskas pasiliks entuziazmo lygyje. Kokybiškas parkų sutvarkymas gal net daugiau duotų rezultato, nei dviračių takai.
                                  Vaikščioti nemaloni vieta, visų pirma, dėl ypač prastos būklės infrastruktūros (ar jos nebuvimo apskritai) ir /arba nepatogių maršrutų. Tai nėra vienintelė priežastis, bet ji yra didelė ir svarbi.
                                  Flickr || 2014 in retrospect: Minsk|Wien|Bangkok|Hong Kong|Shenzhen|Shanghai|Beijing|Guangzhou

                                  Comment


                                    Ir netgi sakyčiau, pagrindinė nutukimo priežastis yra radikaliai sumažėjęs judėjimas ir maisto produktų sudėties pokytis.
                                    Nieko tas judėjimas nesumažėjęs, nebent palyginti su Smetonos laikais, kai dauguma dirbo žemės ūkyje. Aktyvus laisvalaikis ir sportas dabar kaip tik populiarėja ir jaunesnė karta juda gana daug. Pilna mėgėjams skirtų varžybų, pėsčiųjų žygių, sporto klubai pilni žmonių, dviračių kiekiai išaugę žymiai, palyginti su tuo, kas buvo prieš 10 m. Mažiausiai juda būtent vyresnė karta, ypač jei gyvena mieste ir neturi sodo/daržo. Ir čia labiau kaltos ne tiek galimybės, kiek požiūris (aš per senas sportuoti, sveikata neleidžia, sportas tik jaunimui ir pan.). Dar labiau reikalus pagerintų valstybės investicijos į sporto infrastruktūrą: trūksta visiems prieinamų baseinų, stadionų. Bet mėgėjams apie gerą sporto infrastruktūrą per anksti svajoti, kai net ir profesionalai skundžiasi blogomis treniruočių sąlygomis bei menku finansavimu. O pinigų tam atrasti galima nesunkiai: uždėjus akcizą miltams ir cukrui . Pabrangs maistas? Normalūs produktai nepabrangs. Be to, sveikatos rodikliai rodo, kad problema ne maisto trūkumas, o perteklius. Prekybos centrų konditerijos skyriai klesti, turgavietėse pilna šakočių ir sausainių, kepyklėlių skaičius vejasi barų skaičių, tinklinės kavinės turbūt iš desertų uždirba daugiau nei iš kavos. Nėra paprasta atsispirti tokiai pasiūlai.

                                    Comment


                                      Nereikia visko suvesti tik į maistą. Judrumas ir fizinis krūvis kardinaliai sumažėjo. Aktyviu laisvalaikiu ir sportu užsiima nedidelė dalis. Jaunimas nenutukęs? Dar ir kaip. Nutukę jau ir vaikai. Aną savaitę mačiau vaiką parduotuvėje: kokių 10 metų storas bachūriukas su pilvu didesniu nei pas irgi apkūnią motiną... Kas iš to, kad dviračių kiekis išaugęs? Važinėja tik entuziastai. Kiemuose nėra žaidžiančių vaikų ar su tais pačiais dviračiais besiduodančių visą dieną gatvėse, kaip buvo mano vaikystės laikais. Taip, vaikų sumažėjo, bet ir tų pačių nesimato lauke. Nes dauguma sėdi namie prie kompo ar televizoriaus ir dar kažką ryja. Teisingai, pilna varžybų, bet juose dalyvauja vis tie patys ir tie patys. t.y. keli procentai. O juk kalbame apie daugumą. Kas dėl sporto infrastruktūros ir lėšų, tai čia prioritetų problema - ar investuoti į žmonių sveikatą, ar šelpti sporto mafiją. Profesionalus sportas neturi nieko bendro nei su fizine kultūra ir sveikata. Tai šou verslas, ne toks jau ir biednas. O kokį kitą verslą valstybė taip dosniai remia?
                                      Gal nereikia pradėti nuo akcizo miltams? Cukrui jis ir taip yra. Gal reikia pradėti nuo akcizo prekėms su E, senų maisto produktų gamybos standartų atstatymo ir jų laikymosi priežiūros? Taip, išnyktų daugybė maisto surogatų. Bet ir gerai. Vis tiek tai ne maistas, o nuodas.
                                      Dar kartą kartoju, dabartinio nutukimo priežastis be judėjimo stokos, yra ne tik gaunamas kalorijų kiekis (ne problema daug kalorijų buvo gauti ir prieš 50 ar 30 metų, bet tiek nutukėlių nebuvo, nors jau tada buvo skambinama pavojaus varpais), bet ir chemizuotas maistas. Ir būtent chemija sukelia įvairius sveikatos sutrikimus bei nutukimą, nes ne tik daro tiesioginį poveikį organizmui, bet ir keičia tų pačių angliavandenių, cukrų, riebalų perdiorbimą ir įsisavinimą organizme. Kažkam tai naudinga. Net tyrimai beveik neatliekami, tik akys dumiamos nuolat pezant apie cukrų, druską, angliavandenius, riebalus. Laikas pradėti apie chemikalus maiste kalbėti kaip apie pagrindinius sveikatai kenkiančius. Seniai aišku, kad, pavyzdžiui, į dalį produktų, ypač visokį greitą maistą, spalvotus gėralus, traškučius, saldumynus dedama apetitą didinančių chemikalų...
                                      Paskutinis taisė Al1; 2018.09.15, 16:24.

                                      Comment


                                        Teisingai, pilna varžybų, bet juose dalyvauja vis tie patys ir tie patys. t.y. keli procentai. O juk kalbame apie daugumą. Kas dėl sporto infrastruktūros ir lėšų, tai čia prioritetų problema - ar investuoti į žmonių sveikatą, ar šelpti sporto mafiją. Profesionalus sportas neturi nieko bendro nei su fizine kultūra ir sveikata.
                                        Šią vasarą Lietuvoje vyko 42-jos vien bėgimo varžybos. Tai praktiškai kas antrą dieną! Masiškumo jau ir taip yra, nėra ko norėti, kad 80 proc. populiacijos dalyvautų varžybose.
                                        http://www.lbma.lt/index.php?kalendorius&year=2018

                                        Pasiekimai profesionaliame sporte skatina susidomėjimą konkrečia sporto šaka. Pvz., irkluotojai iškovoja medalių ir iškart padaugėja norinčių irkluoti vaikų skaičius. Profesionalais taps tik maža dalis, bet svarbiau tai, kad apskritai sportuoja. O atvirkščia tendencija yra bėgime: profesionalai ne kažin ką iškovoja, tačiau dėl bėgimo populiarumo ir prieinamumo daugėja pajėgių mėgėjų, kurie yra per žingsnį nuo profesionalaus lygio. Lengvosios atletikos čempionato maratone šiemet Lietuvai atstovavo 4 vyrai, kai anksčiau išvis nelabai būdavo pajėgių įvykdyti normatyvą. Tai yra profesionalus sportas su mėgėjišku yra susijęs ir vienas kitą maitina. Profesionalais bet kokiu atveju tampa labai maža dalis ir dėl jų sveikatos nereikėtų sukti galvos. Manau, kad ji vis tiek geresnė nei eilinio mirtingojo .
                                        Judėjimas yra gerai, bet nereikia norėti vien juo išspręsti nutukimo problemas. Pvz., viena valanda bėgimo sudegina maždaug 1000 kalorijų. Bet ne kiekvienas storulis pajėgs 1 val. aktyviai judėti. Tuo tarpu vienu prisėdimu suvalgyti 1-1,5 tūkst. kalorijų labai paprasta ir tam nereikia nė valandos . Būtent todėl pakanka apkūnių ir tarp aktyviai sportuojančių.

                                        Comment


                                          Mokslininkė įspėjo dėl populiaraus aliejaus: tai grynas nuodas https://www.lrytas.lt/sveikata/ligos...uodas-7569728/
                                          p.s. antraštė žurnalistiškai tragizuota.

                                          Comment

                                          Unconfigured Ad Widget

                                          Collapse
                                          Working...
                                          X