Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

LT-RU. Lietuvių - rusų santykiai

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

  • manometras
    replied
    Parašė Tomizmas Rodyti pranešimą
    Nustebino čia kai kurių diskusijos apie kauniečių atseit "prorusiškumą". Kiek pats pastebėjau bendraudamas su kauniečiais, tai daug jų yra tikrai kur kas labiau antirusiški, negu vilniečiai, net nesulyginamai. Ir netgi labai stipriai antilenkiški. Žinau kauniečių, kurie vien pamatę vilniečio rusišką ar tuo labiau - lenkišką pavardę pradeda visai kitaip su tuo žmogumi elgtis - pasikeičia bendravimas tuoj pat (aišku, tiesiogiai nepasakydami kodėl), o tarp savęs nevengia pagiežingų pasisakymų apie kitatautį. Aišku, aš tikrai tikiu, kad Kaune tokių bjaurių žmonių yra mažuma. Bet Vilniuje to niekad nemačiau, manau dėl suprantamų priežasčių - tada reikėtų nekęsti beveik kas antro pažįstamo.

    Ir pačiame Vilniuje, kiek esu pažinojęs žmonių, kurie pradeda kažką neigiamo šnekėti apie rusus ir lenkus - tai kaip taisyklė, buvo arba iš Kauno, arba iš vidurio Lietuvos, arba Žemaitijos (aišku, apie rusų kalbos mokėjimą nėra ką ir kalbėti - tokie jos nemoka, ir gyvenime iki atvažiuodami į Vilnių nebuvo matę gyvo ruso ar lenko). Aišku, gal man taip tik pakliuvo, bet kažkodėl nesutikau tokių vietinių vilniečių, ar tarkim iš Švenčionių, Ignalinos, Trakų, Vievio...

    Yra buvę ir tokių juokingų situacijų. Pamenu, kaip važinėdavome darbo reikalais į Kauną, ir ten atvažiavus, nors dauguma kauniečių būdavo normalūs, bet tarp jų buvo keli akivaizdūs nacionalistai, kurie tiesiogiai to neparodydavo, bet labai aiškiai matėsi. Prieš mums vilniečiams išvažiuojant namo, aš garsiai, kad tie keli nacionalistai girdėtų, pasakydavau atseit vilniečiams: "nu co, do chaty?" Reikėdavo matyti tų kauniečių feisus
    Nėra Kaune prorusiškumo, t. y. rusų kultūros garbinimo ir savęs niekinimo, bet yra litovskiškas mąstymas, rusiško stiliaus elgesys, verslai su rusais, nevakarietiški įpročiai.

    Komentuoti:


  • manometras
    replied
    Parašė digital Rodyti pranešimą
    Abejoju. Nėra tiek jau daug tų turistų Vilniuje. O kiek skaičiau jų atsiliepimus apie Vilnių, visi sako, kad Vilniuje padavėjai (ypač jauni) beveik nekalba rusiškai.
    Tai mano jaunesnė sesuo vilnietė irgi nemoka rusiškai. Bandė mokytis kaip trečią užsienio,bet metė ir perėjo prie vokiečių, nes, sakė, mokytoja rėkė ant mokinių kaip sovetinė.

    Tai, kad ne visi įdarbina nemokančius rusiškai, aktualiau Latvijoje.

    Komentuoti:


  • oranger
    replied
    Parašė manometras Rodyti pranešimą

    O tai jeigu paprašys kompensuoti kursus arba išleisti, darbdavys negalės pasakyti, kad ne, nėra tokių galimybių? Jis ką nors privalo ar jam gėda bus?
    Švedijoje kažkiek kalbos kursų apmoka ir tuos kursus organizuoja valstybė, o ne konkretūs darbdaviai.
    Man atrodo, kad pati atsakei į savo klausimą

    Komentuoti:


  • manometras
    replied
    Parašė Globalus Rodyti pranešimą
    Įtariu vadovas taip atsakė ne dėl to, kad nenorėjo, kad išmoktų lietuviškai, o dėl to, kad pabėjojo jog gal prašys kompensuoti kursus arba prašys išleisti anksčiau iš darbo ir t.t Tai yra tai, kas nenaudinga tam darbdaviui.
    O tai jeigu paprašys kompensuoti kursus arba išleisti, darbdavys negalės pasakyti, kad ne, nėra tokių galimybių? Jis ką nors privalo ar jam gėda bus?
    Švedijoje kažkiek kalbos kursų apmoka ir tuos kursus organizuoja valstybė, o ne konkretūs darbdaviai.

    Komentuoti:


  • manometras
    replied
    Parašė oranger Rodyti pranešimą


    Be jokios abejonės ir tik dėl to.
    Bet lietuvis neturėtų taip elgtis, tai menkina jo tautą..
    Man iš viso keista, kai koks lietuvis, norėdamas įtikti (o gal ir dėl kitų man nesuprantamų priežasčių) savo šalyje pereina į rusų ar anglų kalbą, nors pašnekovas moka lietuviškai.
    Pereit į rusų kalbą ir pačiam ją prisiminti, patreniruoti, kai pašnekovas nemoka ir nelabai bando kalbėti lietuviškai, yra ne taip keista ir nyku, kaip stengtis tapti vatnikų draugu: bandant su jais nesusipykti nesakyti savo požiūrio, o jų vatnikizmo ir neapykantos Lietuvai ir lietuviams ar kitiems jų netautiečiams klausytis tyliai.

    Komentuoti:


  • oranger
    replied
    Parašė Globalus Rodyti pranešimą
    Įtariu vadovas taip atsakė ne dėl to, kad nenorėjo, kad išmoktų lietuviškai, o dėl to, kad pabėjojo jog gal prašys kompensuoti kursus arba prašys išleisti anksčiau iš darbo ir t.t Tai yra tai, kas nenaudinga tam darbdaviui.

    Be jokios abejonės ir tik dėl to.
    Bet lietuvis neturėtų taip elgtis, tai menkina jo tautą..
    Man iš viso keista, kai koks lietuvis, norėdamas įtikti (o gal ir dėl kitų man nesuprantamų priežasčių) savo šalyje pereina į rusų ar anglų kalbą, nors pašnekovas moka lietuviškai.

    Komentuoti:


  • Tomizmas
    replied
    Nustebino čia kai kurių diskusijos apie kauniečių atseit "prorusiškumą". Kiek pats pastebėjau bendraudamas su kauniečiais, tai daug jų yra tikrai kur kas labiau antirusiški, negu vilniečiai, net nesulyginamai. Ir netgi labai stipriai antilenkiški. Žinau kauniečių, kurie vien pamatę vilniečio rusišką ar tuo labiau - lenkišką pavardę pradeda visai kitaip su tuo žmogumi elgtis - pasikeičia bendravimas tuoj pat (aišku, tiesiogiai nepasakydami kodėl), o tarp savęs nevengia pagiežingų pasisakymų apie kitatautį. Aišku, aš tikrai tikiu, kad Kaune tokių bjaurių žmonių yra mažuma. Bet Vilniuje to niekad nemačiau, manau dėl suprantamų priežasčių - tada reikėtų nekęsti beveik kas antro pažįstamo.

    Ir pačiame Vilniuje, kiek esu pažinojęs žmonių, kurie pradeda kažką neigiamo šnekėti apie rusus ir lenkus - tai kaip taisyklė, buvo arba iš Kauno, arba iš vidurio Lietuvos, arba Žemaitijos (aišku, apie rusų kalbos mokėjimą nėra ką ir kalbėti - tokie jos nemoka, ir gyvenime iki atvažiuodami į Vilnių nebuvo matę gyvo ruso ar lenko). Aišku, gal man taip tik pakliuvo, bet kažkodėl nesutikau tokių vietinių vilniečių, ar tarkim iš Švenčionių, Ignalinos, Trakų, Vievio...

    Yra buvę ir tokių juokingų situacijų. Pamenu, kaip važinėdavome darbo reikalais į Kauną, ir ten atvažiavus, nors dauguma kauniečių būdavo normalūs, bet tarp jų buvo keli akivaizdūs nacionalistai, kurie tiesiogiai to neparodydavo, bet labai aiškiai matėsi. Prieš mums vilniečiams išvažiuojant namo, aš garsiai, kad tie keli nacionalistai girdėtų, pasakydavau atseit vilniečiams: "nu co, do chaty?" Reikėdavo matyti tų kauniečių feisus
    Paskutinis taisė Tomizmas; 2020.06.03, 15:42.

    Komentuoti:


  • Globalus
    replied
    Parašė oranger Rodyti pranešimą

    Taip reikia ir sakyti, kad "tam tikrose sferose yra būtinybė mokėti rusų kalbą", o ne Vilniuje apskritai. Tokios "ritos" ir įtakoja Vilniaus įvaizdį. Neseniai vienas pažįstamas ukrainietis (gyvena čia apie metus) pasakojo, kad norėjo mokytis lietuvių kalbos, pasakė savo vadovui (lietuviui!), o tas jam - baik tu, čia visi rusiškai moka, kam gaišti laiką?
    Įtariu vadovas taip atsakė ne dėl to, kad nenorėjo, kad išmoktų lietuviškai, o dėl to, kad pabėjojo jog gal prašys kompensuoti kursus arba prašys išleisti anksčiau iš darbo ir t.t Tai yra tai, kas nenaudinga tam darbdaviui.

    Komentuoti:


  • digital
    replied
    Parašė manometras Rodyti pranešimą
    Vilniuje nieks nenori, kad jų darbuotojas nesuprastų ir negalėtų aptarnauti rusakalbio kliento (turisto iš rytų, pvz.).
    Abejoju. Nėra tiek jau daug tų turistų Vilniuje. O kiek skaičiau jų atsiliepimus apie Vilnių, visi sako, kad Vilniuje padavėjai (ypač jauni) beveik nekalba rusiškai.

    Komentuoti:


  • manometras
    replied
    Parašė oranger Rodyti pranešimą

    Kame yra būtinybė rusų kalbos Vilniuje? Aš nors ir puikiai ją moku, neatsimenu atvejo, kad man jos žūtbūt prireiktų...
    Vilniuje nieks nenori, kad jų darbuotojas nesuprastų ir negalėtų aptarnauti rusakalbio kliento (turisto iš rytų, pvz.).

    Kauniečiams tai labiau dzin.
    Buvo Kaune sriubinė su iškaba užsienio kalbomis, tarp jų ir rusų, tai po Gruzijos užpuolimo 2008-08-08 rusiškas žodis суп buvo uždažytas juodai, tais pačiais dažais, kuriais parašyta visa iškaba. Supratau, kad taip padarė patys savininkai. Kirilica buvo užrašyta specialiai rusakalbiams turistams, kaip ypatingo svetingumo ženklas, bet paskui nutarta, kad rusai apsieis be išskirtinio patogumo.

    Komentuoti:


  • manometras
    replied
    Parašė Tomas Rodyti pranešimą

    Ironiška tai, kad kai Kaunas turėjo jauną, vakarietišką merą-dviratininką, tada sąlygos pėstiesiems ir dviratininkams jame buvo itin prastos. Atėjus merauti rytietiškam storuliui su ferariu - gana greitai ir Kaune pasidarė įmanoma vaikščioti pėsčiomis, nebijant nusilaužti kojos.
    Kaunas dabar turi merą, nacionalinės valdžios draugą.
    Kaunas dabar tvorelizuojamas.
    Kauną valdo ne vien meras, mero “partija” ir administracija buvo/ yra pilna nestorulių be ferrarių.

    Mes offtopinam?

    Komentuoti:


  • Lettered
    replied
    Parašė Tomas Rodyti pranešimą

    Ironiška tai, kad kai Kaunas turėjo jauną, vakarietišką merą-dviratininką, tada sąlygos pėstiesiems ir dviratininkams jame buvo itin prastos. Atėjus merauti rytietiškam storuliui su ferariu - gana greitai ir Kaune pasidarė įmanoma vaikščioti pėsčiomis, nebijant nusilaužti kojos.
    Visuose Lietuvos miestuose ir miesteliuose per paskutinius 5 metus pasidarė įmanoma vaikščioti ir dviračiu pasivažinėti nepaisant to, kas ten merauja. Visur pinigai tiek vietiniai, tiek ES liejosi plačiai, o įsisavinti irgi visi norėjo.

    Komentuoti:


  • Tomas
    replied
    Parašė Lettered Rodyti pranešimą

    Taip ir buvo, iš to smetoninio Kauno dabar likę tik pastatai, aišku inteligentijos irgi likę, bet procentaliai tai yra tikrai nedidelė mažuma, bendrame kontekste dominuoja rytietiškas mentalitetas.
    Ironiška tai, kad kai Kaunas turėjo jauną, vakarietišką merą-dviratininką, tada sąlygos pėstiesiems ir dviratininkams jame buvo itin prastos. Atėjus merauti rytietiškam storuliui su ferariu - gana greitai ir Kaune pasidarė įmanoma vaikščioti pėsčiomis, nebijant nusilaužti kojos.

    Komentuoti:


  • Lettered
    replied
    Parašė senasnamas Rodyti pranešimą
    Straipsnyje išvardytos darbo sritys, kuriose reikia rusų kalbos: logistika, pardavimas, paslaugos (turizmas ir pan.) Galima numanyti, kiek jose dirba žmonių.
    Bet jei dirbi kitose srityse rusų kalbos nereikia.

    Komentuoti:


  • senasnamas
    replied
    Tai ir taip savaime suprantama, kad buitiniams ar laisvalaikio poreikiams visiškai užtenka vien valstybinės kalbos.

    Komentuoti:


  • oranger
    replied
    Parašė senasnamas Rodyti pranešimą
    Straipsnyje išvardytos darbo sritys, kuriose reikia rusų kalbos: logistika, pardavimas, paslaugos (turizmas ir pan.) Galima numanyti, kiek jose dirba žmonių.
    Taip reikia ir sakyti, kad "tam tikrose sferose yra būtinybė mokėti rusų kalbą", o ne Vilniuje apskritai. Tokios "ritos" ir įtakoja Vilniaus įvaizdį. Neseniai vienas pažįstamas ukrainietis (gyvena čia apie metus) pasakojo, kad norėjo mokytis lietuvių kalbos, pasakė savo vadovui (lietuviui!), o tas jam - baik tu, čia visi rusiškai moka, kam gaišti laiką?

    Komentuoti:


  • senasnamas
    replied
    Straipsnyje išvardytos darbo sritys, kuriose reikia rusų kalbos: logistika, pardavimas, paslaugos (turizmas ir pan.) Galima numanyti, kiek jose dirba žmonių.

    Komentuoti:


  • oranger
    replied
    Parašė senasnamas Rodyti pranešimą

    "Ji pabrėžė, kad Vilniuje būtinybė mokėti anglų ir rusų kalbas yra kone savaime suprantama.
    Kame yra būtinybė rusų kalbos Vilniuje? Aš nors ir puikiai ją moku, neatsimenu atvejo, kad man jos žūtbūt prireiktų...

    Komentuoti:


  • oranger
    replied
    Parašė Garbanius Rodyti pranešimą

    Populiaresnis buvo: rusų išmoks namie, o vokiečių tegu mokosi mokykloj.
    Namie jau nebeišmoks. Tėvams ir seneliams tik atrodo, kad jie gerai žino rusų kalbą. Supranta tai gerai, bet kai reikia kalbėti...

    Komentuoti:


  • senasnamas
    replied
    Nesąmonė, sennami, kad vokiečių kalbą mokėti neverta ir kad ja kalbančiose šalyse blogai ir mažai uždirbama. Vokiečių kalba yra keistai sudėtingesnės gramatikos ir po sovietmečio ją mokytis buvo sunkiau, nes nebuvo, kur paklausyti.
    Jei ketini gyventi Vokietijoje, tada verta . Šiaip vokiečių kalba paminėta greta mažesnio poreikio skandinavų, prancūzų ir pan. kalbų.

    „Kalbant apibendrintai, Lietuvoje bazinės užsienio kalbos, be kurių sunku išsiversti, yra dvi – anglų ir rusų“, – sakė CVonline.lt marketingo vadovė Rita Karavaitienė.
    Ji pabrėžė, kad Vilniuje būtinybė mokėti anglų ir rusų kalbas yra kone savaime suprantama. O Klaipėdoje labiau pravers rusų kalba, Kaune – anglų.
    „Lengviausia rasti rusiškai kalbančius vairuotojus. Dažniausi kandidatai į šias pareigas – vyresni žmonės. Kur kas sunkiau rasti žmogų, kuris mokėtų rusų ir gebėtų eini vadovaujamas pareigas. Kadangi šių pareigų dažniausiai siekia jauni žmonės, rasti tinkamą kandidatą užima daugiau laiko“, – sakė S.Vidrevičius.
    Skaitykite daugiau: https://www.lrytas.lt/verslas/rinkos...kitu-11528266/

    Komentuoti:

Working...
X