Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

LT-PL. Lietuvių - lenkų santykiai. Lenkiški užrašai ir pavardės Vilniaus krašte.

Collapse
X
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Parašė mantasm Rodyti pranešimą

    Ir tuos, ir tuos. Lietuvoje tuteišai sėkmingai verčiami eiliniais lenkais. Šeimoje kalba tuteišiškai, mokykloj mokomi standartinės lenkų kalbos. Jei nesugebama savų tuteišų integruoti, vargu ar bus valios ir baltarusius artinti prie Lietuvos.

    Lietuviški tuteišai didele dalimi gyvena irgi rusiškoje informacinėje erdvėje Nors yra kažkiek bandymų supažindinti bent su lenkiška žiniasklaida.

    Nėra tokio dalyko kaip "neįmanoma". Klausimas kiek yra noro, prasmės ir kokios aplinkybės.
    Lietuvos lenkai statistiškai linkę savo vaikus leisti į lietuviškas mokyklas du kart labiau nei lietuvos rusai. Lietuvai su tautinėmis mažumomis labai pasisekė ir galbūt kažkam taip neatrodo, bet mes visi labai gerai sugyvename, diskriminacija žemam lygyje, laisvių daug, niekas iš esmės nesijaučia skriaužiamas labiau nei vidutinis pilietis.
    Mano subjektyvia nuomone teritorijos požiūriu turime maksimaliai tiek, kiek gautųsi palaikyti tautinę pusiausvyrą.

    Comment


      Parašė themanual Rodyti pranešimą
      Lietuvos lenkai statistiškai linkę savo vaikus leisti į lietuviškas mokyklas du kart labiau nei lietuvos rusai..
      Kiek tenka susidurt, yra "Lietuvos lenkai" kurie dėl tuteišiškų šaknų nuėjo į lenkiškas mokyklas ir tapo dorais lenkais. Ir "lietuviai-tuteišai", kurie nuėjo į lietuviškas mokyklas ir apart pavardės neatskirsi nuo kitų tautiečių. Teko turėt klasiokų kurie atėjo į pirmą klasę praktiškai nemokėdami lietuviškai Bet po kelių metų niekuo nesiskyrė ir niekad nekildavo kažkokių.. klausimų. Turiu ir giminių, kurie save laiko dideliais lenkais, bet Lenkijoje nesusikalba. Bet vaikai mokykloje išmokyti standartinės lenkų pavertėjauja

      Su rusais taip, kita istorija. Mokykloj per kai kurias pamokas ar geopolitinius įvykius sakykim.. išsiskirdavo nuomonės. Net jei ir leidžia vaikus į lietuvišką mokyklą.

      Comment


        Parašė mantasm Rodyti pranešimą

        Kiek tenka susidurt, yra "Lietuvos lenkai" kurie dėl tuteišiškų šaknų nuėjo į lenkiškas mokyklas ir tapo dorais lenkais. Ir "lietuviai-tuteišai", kurie nuėjo į lietuviškas mokyklas ir apart pavardės neatskirsi nuo kitų tautiečių. Teko turėt klasiokų kurie atėjo į pirmą klasę praktiškai nemokėdami lietuviškai Bet po kelių metų niekuo nesiskyrė ir niekad nekildavo kažkokių.. klausimų. Turiu ir giminių, kurie save laiko dideliais lenkais, bet Lenkijoje nesusikalba. Bet vaikai mokykloje išmokyti standartinės lenkų pavertėjauja

        Su rusais taip, kita istorija. Mokykloj per kai kurias pamokas ar geopolitinius įvykius sakykim.. išsiskirdavo nuomonės. Net jei ir leidžia vaikus į lietuvišką mokyklą.
        Turėjau lietuvių mokykloje ViIniuje ir rusų ir lenkų kelis klasiokus, skirtumo jokio nepajutau, kalbų apie tautybę ir panašiai per 12 metų kažkaip nebuvo. Tikrai kai susimastau dabar tolerantiškas Vilnius. Beje, žinau vieną atvejį, kad griūk iš koto, viena Vilniaus rajono lenkė, beje lietuviškai moka kalbėti apie 50 metų moteris, pasakojo, kad Kažkada ligoninėje Vilniuje dar 90- + metais dėl lenkiškos pavardės grubiai su ja elgėsi, tai po šiai dienai turi nuoskaudą, tuo tarpu Kauno klinikose ją draugiškai priemė ir net kalbėjo lenkiškai!!!. Po šiai dienai ši lenkų tautybės moteris iš Vilniaus rajono įsitikinusi, Kaunas draugiškiausias lenkams Lietuvos miestas, o Vilnius tikrai ne toks draugiškas ir jai neįrodysi kitaip
        Paskutinis taisė Kaštonas; 2019.10.28, 15:56.

        Comment


          Del pavardziu rasybos - asmeniskai manau kad "problema" isciulpta is pirsto. Pats dziaugiuosi kad mano vardas/pavarde lietuviskose dokumentose parasytas lotynu abecele butent taip kaip turi buti originale be jokiu iskraipymu, bei papildomu galuniu kaip tai daroma pav. Latvijoje. Kas del kasdieninio naudojimo daugumai lietuviu as prisistatau lietuviskaja vardo forma, anglai mane vadina angliskaja vardo forma o vokieciai - vokiska. Mane tai visai patenkina, kokia kalba snekama tebunie buna toks ir pavydalas. Is kitos puses uzknysa kai zmones pradeda issidirbineti is mano vardo.
          Paskutinis taisė ZYKLON-B; 2019.10.28, 16:41.

          Comment


            Del pavardziu rasybos - asmeniskai manau kad "problema" isciulpta is pirsto.
            Būtent. Normaliai sugyvena įvairios tautinės mažumos ir nebūna jokių problemų, kol neaiškaus plauko politikai nepradeda savanaudiškais tikslais kurstyti, priešinti ir kelti išgalvotų reikalavimų.

            Comment


              Parašė senasnamas Rodyti pranešimą
              Būtent. Normaliai sugyvena įvairios tautinės mažumos ir nebūna jokių problemų, kol neaiškaus plauko politikai nepradeda savanaudiškais tikslais kurstyti, priešinti ir kelti išgalvotų reikalavimų.
              Jai ziureti i vardo bei pavardes pacia rasyba tai mano atveju kaip jau minejau sunku kazka sakyti. Nes mano atveju padaryta paprasta transliteracija bei jokiu specialiuju papildomu raidziu arba diokritiniu zenklu. O kitu kaili - pavyzdziui lenku/lenkakalbiu, patekti negaliu Mano poziuriu kaip zmogui paciam patinka taip tegul ir raso. Per pastaruosius 10 metu kaip pastebejau daug moteriu-lietuvaiciu nepaisioja lietuviu kalbos istekejusiu moteriskiu pavardziu galuniu rasybos - bet apie tai kazkodel niekas garsiai nesneka

              Beje gal man seiman balotiruotis nuo tautiniu mazumu, padaryciau tarybiniems pakalikams liustracija tik kad didziule problema kad tarp rusakalbiu per daug tarybinio meslo galvose - neisrinks bliades
              Paskutinis taisė ZYKLON-B; 2019.10.28, 17:25.

              Comment


                Parašė mantasm Rodyti pranešimą

                Ir tuos, ir tuos. Lietuvoje tuteišai sėkmingai verčiami eiliniais lenkais. Šeimoje kalba tuteišiškai, mokykloj mokomi standartinės lenkų kalbos. Jei nesugebama savų tuteišų integruoti, vargu ar bus valios ir baltarusius artinti prie Lietuvos.

                Lietuviški tuteišai didele dalimi gyvena irgi rusiškoje informacinėje erdvėje Nors yra kažkiek bandymų supažindinti bent su lenkiška žiniasklaida.

                Nėra tokio dalyko kaip "neįmanoma". Klausimas kiek yra noro, prasmės ir kokios aplinkybės.
                Lietuvoje labai silpna politika tuteišų atžvilgiu. Dažniausiai jiems daromos įvairiausios nuolaidos, kad tik neduokdie neįsižeistų ir nepasiskustų kam nors...
                Dieveniškių apylinkėse, aplink Šalčininkus nėra jokios lietuviškos informacinės erdvės, jokio radijo ar TV. Visi jie ten žiūri ir klauso žinias ir pamokymus iš Minsko ir Maskvos. Informacinis karas absoliučiai pralaimimas. Ką jau šnekėti, jei man prie Pabradės kaimietis sakė, kad Astravas yra gerai, tik lietuvių valdžia visus gąsdina katastrofomis, nes turbūt labai to nori... Štai tokie bepročiai gyvena šalia.

                Prisimenu, viename Italijos Alpių kaime man pasakojo, kad po karo atėjo italų policija ir pasakė: kas nenori kalbėti itališkai - prašome už sienos į Austriją, duodame mėnesį. Beveik niekas neišvažiavo, bet visi tapo dideliais Italijos patriotais

                Comment

                Working...
                X