Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Investicijos į pramonės bei paslaugų plėtrą Lietuvoje

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

  • sankauskas
    replied
    Parašė Obi-Wan Kenobi Rodyti pranešimą
    Aišku, kad paviršutiniškos. Jei nori gylio, skaityk Academy of Management Review arba Journal of International Business
    Wow, such Academy, much Journal.

    Biški per daug fancy words mums, mažiems žmogeliams.

    Komentuoti:


  • Milwaukee
    replied
    Parašė Obi-Wan Kenobi Rodyti pranešimą
    Aišku, kad paviršutiniškos. Jei nori gylio, skaityk Academy of Management Review arba Journal of International Business
    Vos neatsijungiau Na gerai. Itikinai

    Komentuoti:


  • Obi-Wan Kenobi
    replied
    Aišku, kad paviršutiniškos. Jei nori gylio, skaityk Academy of Management Review arba Journal of International Business

    Komentuoti:


  • Milwaukee
    replied
    Parašė Obi-Wan Kenobi Rodyti pranešimą
    Tai vadinama outsourcing. Outsourcingo pirkėjas valdo vertės grandinę ir didžiausia vertė visada atitenka jam. Šiuo atveju IKEA-jai. Ir viskas su tuo gerai, tiekėjui nauda, nes jis gauna garantuotus stabilius užsakymus. Regionui - darbo vietos, mokesčiai.
    Bet kalbėti, kad tai, ką gamina lietuviai yra aukštą pridėtinę vertę kurianti pramonė, reiškia nesuprasti, kas yra vertės grandinė ir kaip veikia global companies
    Rimtai? Tai ir SBA yra uzsakovas, kuris kuria gamina ir tiekia savo baldus i kitas salis ir ne tik IKEA. O VMG ruosiasi statyt galinga celiuliozes fabrika su savom know-how technologijom, kurios ruosiasi pakeist visokias plastikines sakutes ir panasiai, kas siai dienai yra ypatingai aktualu. Beje tiek VMG tiek SBA turi ir savo gamyklas Baltarusijoj, kurios svelniai tariant yra tikrai nemazos. Ir dar yra ne tik produkcijos pridetines vertes kelimas, o ir darbuotojo kvalifikacijos kelimas, geriau apmokamu darbo vietu kurimas kuomet automatizuojamos darbo vietos, mazinant fizini juoda darba ir ji pakeiciant i aukstesnes kategorijos, tokiu kaip stakliu ar konvejeriu operatoriai ir panasiai. Pasidomek placiau, nes zinios labai pavirsutiniskos. Bet tikriausiai del vieno mes abu sutinkam, kad nupjautas ir isveztas rastas i Lenkija ir didziausas blogis, kalbant apie pridetine verte, o siai dienai isvezama vis dar labai nemazai, taciau viliuos iki 2023m uzbaigus vis banginiu projektus sitas procentas zenkliai sumazes.

    O kai viskas pradeda pustis tai pereina ir i dar aukstesni lygmeni, kaip sis:
    SBA žengia į robotų diegimo rinką – įsigijo bendrovę „Robotex“

    Plačiau: https://www.vz.lt/pramone/2019/06/17...#ixzz5tLJYVAqn
    Paskutinis taisė digital; 2019.07.11, 08:56.

    Komentuoti:


  • Obi-Wan Kenobi
    replied
    Parašė Milwaukee Rodyti pranešimą
    Kaip kazkada Uzkalnis sake, jei ne IKEA INDUSTRY LIETUVA, tai Kazlu Rudos jau nebeturetumem. Baldu pramone + IKEA sukuria neitiketinai didele dali pridetines vertes, manau siai dienai daugiau nei visas zemes ukis. Gamybos procesai atkalti tiek, kad inzinieriai nuvaziave ir kokia nors FREDA ar ROL Lithuania (gamina metalines kojas ikea stalams) sulaukia klausimo, kaip galime is 5 sekundziu proceso padaryt 4? Procesas persikelia i kita imone kaip pvz KITRON ir taip toliau. Galima ilgai plestis sia tema, taciau jos vertes LT ukiui nesuprast gali tik visiskas kvailys Vien IIL, ROL, KITRON ir Freda atsitiktinai paminetos imones tai 3000-3500 darbo vietu. Nasiu, automatizuotu darbo vietu, be kuriu baldu sektoriuje prazusi.
    Tai vadinama outsourcing. Outsourcingo pirkėjas valdo vertės grandinę ir didžiausia vertė visada atitenka jam. Šiuo atveju IKEA-jai. Ir viskas su tuo gerai, tiekėjui nauda, nes jis gauna garantuotus stabilius užsakymus. Regionui - darbo vietos, mokesčiai.
    Bet kalbėti, kad tai, ką gamina lietuviai yra aukštą pridėtinę vertę kurianti pramonė, reiškia nesuprasti, kas yra vertės grandinė ir kaip veikia global companies
    Paskutinis taisė digital; 2019.07.11, 08:56.

    Komentuoti:


  • Milwaukee
    replied
    Parašė Stratum papillare
    Gal kas forume žinot kokie yra didžiausi Lietuvos baldų gamintojai?
    Įskaitant žaliavas, detales, surinkimą, medžiagų paruošimą ir t.t.

    Flagmanai tai VMG, SBA ir FREDA. Ir aisku ju kruva dukteriniu imoniu. Bet yra ir visokiu Narbutu, Vilniaus baldu, Kazlu Rudos IKEA ir panasiai. Vaziuojant pro Guopstu kaima ir matant ka stato Vilniaus Baldai pirma mintis... Akropolis?
    http://www.bns.lt/topic/1912/news/54937291/

    Komentuoti:


  • Milwaukee
    replied
    Kaip kazkada Uzkalnis sake, jei ne IKEA INDUSTRY LIETUVA, tai Kazlu Rudos jau nebeturetumem. Baldu pramone + IKEA sukuria neitiketinai didele dali pridetines vertes, manau siai dienai daugiau nei visas zemes ukis. Gamybos procesai atkalti tiek, kad inzinieriai nuvaziave ir kokia nors FREDA ar ROL Lithuania (gamina metalines kojas ikea stalams) sulaukia klausimo, kaip galime is 5 sekundziu proceso padaryt 4? Procesas persikelia i kita imone kaip pvz KITRON ir taip toliau. Galima ilgai plestis sia tema, taciau jos vertes LT ukiui nesuprast gali tik visiskas kvailys Vien IIL, ROL, KITRON ir Freda atsitiktinai paminetos imones tai 3000-3500 darbo vietu. Nasiu, automatizuotu darbo vietu, be kuriu baldu sektoriuje prazusi.

    Is ankstesnio vz premium:

    Trečiasis Vakarų medienos grupės (VMG) fabrikas Akmenės LEZ užsiims naujos statybinės medžiagos – CLT plokščių – gamyba. Tokios plokštės Lietuvoje negaminamos, o iš įvežtinių kol kas yra pastatyti tik keli gyvenamieji namai. Planuojama, kad gamykla bus pastatyta 2022 m.

    Sausos lentos CLT plokščių gamybai bus atgabenamos iš VMG įmonės „Swoods Export“, kuri yra viena didžiausių lentpjūvių Baltarusijoje. Pagaminta produkcija eksportuojama į Skandinavijos šalis.

    „CLT, arba „Cross laminated timber“, technologija sukurta Šveicarijoje ir populiariausios šios plokštės yra Šveicarijoje, Austrijoje, Vokietijoje, kur iš jų statomi tiek gyvenamieji, tiek visuomeniniai pastatai ar daugiaaukščiai“, – aiškina Sigitas Paulauskas, „VMG Holdings“ stebėtojų tarybos pirmininkas.

    Latvijoje CLT plokščių gamyba užsiima dvi nedidelės įmonės, Lietuvoje šios statybinės medžiagos gamintojų nėra.

    Pasak p. Paulausko, CLT plokštes galima prilyginti gelžbetoninėms – jos gali būti naudojamos tiek pertvaroms, tiek perdangoms, tiek stogams. Jų montavimas – paprastas ir spartus.

    „Tai nereiškia mūsų posūkio į statybos pramonę. Pirmiausia mes – inžinerinė kompanija, gaminanti produkciją namų ūkiams, ar tai būtų baldai, ar CLT. Ir mūsų medžio drožlių plokštės, kurias gaminsime jau statomame Akmenės LEZ fabrike, bus labai įvairios – plonos, storos, tankios, atsparios drėgmei, tinkamos baldams ir statyboms“, – atkreipia dėmesį verslininkas.
    Plačiau: https://www.vz.lt/pramone/2019/02/04...#ixzz5tIjQKt42
    Paskutinis taisė Milwaukee; 2019.07.10, 20:35.

    Komentuoti:


  • evvt
    replied
    Parašė sankauskas Rodyti pranešimą

    Arba pasitelkus lietuviškas moderniasias biotechnologijas gaminti medinius kojų ir rankų protezus. Ir medinius dantų protezus.
    Medžio drožlių dantų protezus

    Komentuoti:


  • sankauskas
    replied
    Parašė Tomas Rodyti pranešimą

    Galėtų gaminti medinius lazerius.
    Arba pasitelkus lietuviškas moderniasias biotechnologijas gaminti medinius kojų ir rankų protezus. Ir medinius dantų protezus.

    Komentuoti:


  • Tomas
    replied
    Parašė Obi-Wan Kenobi Rodyti pranešimą
    Medienos apdirbimas – didelę pridėtinę vertę kurianti pramonė, tad kuo daugiau medienos bus ne išvežama į kitas šalis, o apdirbama Lietuvoje, tuo didesnė nauda šaliai“, – sako VMG generalinis direktorius Egidijus Mockus.

    Didelė pridėtinė vertė gaminant drožlių plokštes? Dar suprasčiau jei baldus. Bet plokštės?
    Bet kaip Akmenei tai labai gerai
    Galėtų gaminti medinius lazerius.

    Komentuoti:


  • digital
    replied
    Taip, plokštes irgi (beje straipsnyje parašyta ir apie plokštes, ir apie baldus):
    Auga ne tik medienos vertė, bet ir su jos apdirbimu kuriamos darbo vietos. Štai 30 mln. Eur vertės medienos žaliavos, kai iš jos pagaminama medienos drožlių plokštė, vertė pakyla iki 120 mln. Eur, be to, taip tiesiogiai sukuriama 140 darbo vietų. Kai iš šios plokštės pagaminamas baldas, galutinė produkto vertė pakyla daugiau nei 300 mln. Eur, be to, papildomai sukuriama virš tūkstančio darbo vietų.

    Komentuoti:


  • Obi-Wan Kenobi
    replied
    Medienos apdirbimas – didelę pridėtinę vertę kurianti pramonė, tad kuo daugiau medienos bus ne išvežama į kitas šalis, o apdirbama Lietuvoje, tuo didesnė nauda šaliai“, – sako VMG generalinis direktorius Egidijus Mockus.

    Didelė pridėtinė vertė gaminant drožlių plokštes? Dar suprasčiau jei baldus. Bet plokštės?
    Bet kaip Akmenei tai labai gerai

    Komentuoti:


  • Arunasx
    replied
    Akmenėje įrengiama viena pajėgiausių Europos medienos drožlių plokščių gamyklų https://www.15min.lt/verslas/naujiena/bendroves/akmeneje-irengiama-viena-pajegiausiu-europos-medienos-drozliu-plokstes-gamyklu-663-1171600
    Planuojama, kad 140 mln. Eur kainuosianti VMG grupės gamykla pradės veikti jau kitų metų pradžioje. Po kurio laiko šalia jos iškils ir korpusinių baldų gamykla, į kurią grupė ketina investuoti dar 60 mln. Eur. „Jau gretai Akmenė taps svarbiu tašku Europos medienos pramonės žemėlapyje, tačiau svarbiausia, kad čia atsiras iki 1 tūkst. naujų darbo vietų bei naujos galimybės šį centrą aptarnaujantiems verslams.

    Komentuoti:


  • lukass
    replied
    Pramonė Lietuvoje šiemet augo 5,6%, iki 9,6 mlrd. Eur
    Pramonės produkcijos gamyba ir pardavimai Lietuvoje per sausį-gegužę šiemet, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, palyginamosiomis kainomis padidėjo 5,6% iki 9,6 mlrd. Eur.

    Nepašalinus darbo dienų skaičiaus įtakos, metinis pramonės augimas buvo 5,8%, pranešė Statistikos departamentas...
    Plačiau: https://www.vz.lt/pramone/2019/06/21...#ixzz5rVhGNQAa

    Komentuoti:


  • Arunasx
    replied
    Vokietijos logistikos milžinę VTG į Klaipėdą atvedė jungtis tarp ES ir NVS https://www.vz.lt/transportas-logistika/2019/06/21/vokietijos-logistikos-milzine-vtg-i-klaipeda-atvede-jungtis-tarp-es-ir-nvs
    Galimybė gabenti krovinius tarp Europos Sąjungos ir NVS šalių bei vadinamasis Naujasis šilko kelias, kuriuo kroviniai keliaus tarp Skandinavijos, Baltijos, Indijos, Kinijos, Afrikos šalių. Šios dvi pagrindinės priežastys Vokietijos geležinkelių logistikos milžinę VTG paskatino investuoti Klaipėdoje. Didžiausią vagonų skaičių tarp privačių kompanijų Europoje valdanti Vokietijos VTG įmonę „VTG Project Logistics Baltics“ Lietuvos uostamiestyje įsteigė gegužę.

    Komentuoti:


  • Milwaukee
    replied
    Kruizinių lainerių milžinė investuoja į dar vieną gamyklą Lietuvoje


    Skaidiškėse veikianti kajučių ruošinių gamintoja „MS Maritime“ pernai 2,5 karto padidino pajamas, iki 15,6 mln. Eur, ir uždirbusi 1,14 mln. Eur pelno, su kaupu padengė pirmųjų dvejų veiklos metų nuostolius.

    2016 m. liepą „Meyer Werft“ ir „Stengel GmbH“ įsteigta bendrovė Skaidiškėse gamina sienas ir lubas kruizinių laivų kajutėms. Čia pagamintos detalės tiekiamos Vokietijos ir Suomijos surinkimo įmonėms, o iš ten kajutės tiesiai keliamos į laivus.


    Kad galėtų įvykdyti stambius užsakymus, pernai bendrovė išsinuomojo dukart daugiau gamybinio ploto, negu naudojo, ir šiuo metu užima 10.710 kv. m. Be to, pernai gamybininkė pradėjo eksploatuoti naujas stakles ir kolektyvą papildė 40 naujų darbuotojų – dabar „MS Maritime“ dirba 105 žmonės.

    Anksčiau „Verslo žinios“ rašė, kad, pačiu kukliausiu vertinimu, įmonėje dirbs mažiausiai 250 žmonių.

    Plėtra vyksta 6 ha sklype priešais „Stengel LT“ gamyklą – sklypas šiai bendrovei priklauso nuosavybės teise. Per tris plėtros etapus gamyklos plotas pasieks 35.000 kv. m.


    Plačiau: https://www.vz.lt/pramone/2019/06/17...#ixzz5r70AJCpA

    Komentuoti:


  • Lettered
    replied
    Parašė senasnamas Rodyti pranešimą
    Darbo sąlygos turbūt tokios, kad net ukrainiečiai jau nesutinka dirbti.
    Siuvyklose niekada nebus labai geros sąlygos ir geri atlyginimai, tai čia reikia rinktis arba turėti fabriką su vietnamičiais arba iš vis nieko, nes lietuviai dirbti už 400 eur nebenori.

    Komentuoti:


  • senasnamas
    replied
    Darbo sąlygos turbūt tokios, kad net ukrainiečiai jau nesutinka dirbti.

    Komentuoti:


  • lukass
    replied
    „Utenos trikotažas“ siuvėjų dairosi Vietname, Indijoje
    Tekstilės gamybos bendrovė „Utenos trikotažas“ balandį įdarbino pirmuosius šešis siuvėjus iš Vietnamo ir planuoja, kad iki metų pabaigos jų skaičius išaugs iki 40 ir kadangi bandymas pasiteisino, kvalifikuotų specialistų bus dairomasi ir Indijoje, rašo „Verslo žinios“...
    Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/verslas/verslas....d?id=81462555

    Komentuoti:


  • Milwaukee
    replied
    Neprastai visai Click image for larger version

Name:	mmm.png
Views:	0
Size:	253,6 kB
ID:	1728476

    Komentuoti:

Working...
X