Šie metai išsiskyrė investicijų gausa – beveik kas mėnesį pradėjo veikti po naują gamyklą, o kai kuriais mėnesiais – ne po vieną. Labiausiai išsiskyrė baldų ir inžinerinė pramonė, investavusios į gamybinio pajėgumo plėtrą.
Vien spalį Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje investicijų dydžiu ir investuotojų vardais išsiskyrė dvi įmonės – atidaryta automobilių pramonei skirta elektronikos komponentų gamykla „Continental Automotive Lithuania“, kurioje, kaip planuojama, iki 2021 m. dirbs 1.000 žmonių. Numatytas pradines 95 mln. Eur vertės investicijas ketinama įsisavinti per artimiausius kelerius metus.
Gamyklos atidarymą spalį šventė ir JAV medicinos prietaisų gamintoja „Hollister“. Į 30.000 kv.m fabriką per kelerius metus žadama investuoti 50 mln. Eur, sukurti 500 darbo vietų. Ir teigiama, jog šios investicijos Lietuvoje – tik pirminis plėtros etapas.
Rugsėjį, investavusi 63 mln. Eur, Kazlų Rūdoje baldų gamyklą atidarė UAB „IKEA Industry Lietuva“. Plėtra leis dvigubai padidinti gamybos pajėgumą. Švedijos baldų milžinei IKEA priklausanti bendrovė yra viena iš penkių didžiausių baldų gamintojų šalyje.
Rugsėjį įkurtuves naujoje gamykloje šventė Panevėžio dažnio keitimų sistemų bei skirstomųjų ir valdymo įrengimų projektuotoja ir gamintoja „Harju Elekter“. Ambicinga estiško kapitalo įmonė gamyklos atidaryme pranešė jau projektuojanti naują gamyklą: investicijos sieks 6,5 mln. Eur, papildomai bus sukurta 100 darbo vietų.
Netrūko ir lietuviško kapitalo plyno lauko investicijų.
Vasarą, liepos mėnesį, Kėdainių laisvojoje ekonominėje zonoje pradėjo veikti pirmoji Lietuvoje skystųjų trąšų gamykla „Ikar“ į kurią investuota apie 3 mln. Eur.
Gegužę viena didžiausių nerūdijančio plieno virtuvės įrangos gamintojų Lietuvoje ir Europoje UAB „Novameta“ persikėlė į tris kartus didesnę gamyklą Kaune. Įsigytos didesnės patalpos atvėrė naujas gamybines galimybes: planuojama kasmet mažiausiai augti po 10%.
Balandį su Lietuvoje nauja pramonės veikla startavo stiebelių apdorojimo gamintoja UAB „Natūralus pluoštas“. Investicijos į vieną moderniausių tokio tipo fabrikų pasaulyje viršijo 8 mln. Eur.
Kovo 1 dieną Ukmergėje oficialiai atidaryta nauja „Baltic-American Concord“ įmonių grupei priklausantis „UMP Technika“ fabrikas, kurio pagrindiniai produktai — hidraulinis briketų gamybos presas, šieno ir šiaudų smulkintuvas. Į fabriką investuota 1,5 mln. Eur, o planuose – plėtra.
Vasario mėnesį UAB „Axioma Metering“ Kauno LEZ atidarė robotizuotą vandens ir šilumos apskaitos prietaisų gamyklą. Investicija viršijo 15 mln. Eur. O jau po pusmečio su Omanu buvo pasirašytas savitarpio supratimo memorandumas, numatantis, kad „Axioma Metering“ ne tik tieks ultragarsinius skaitiklius, bet ir atliks galimybių studiją pastatyti gamyklą ir pradėti skaitiklių gamybą Omane.
Statistikos departamento pramonės įmonių vadovų apklausos duomenimis, 2019 m. daugiausia pramonės įmonių investavo į įrenginių atnaujinimą (37%), gamybinio pajėgumo plėtrą (31%), produkcijos gamybos modernizavimą (14%) bei kitiems tikslams (18%) (t. y. užterštumui mažinti, darbo saugos priemonėms įsigyti ir kt.).
Šiemet, palyginti su 2018 m., mažiau įmonių investavo kitiems tikslams ir daugiau – į gamybinio pajėgumo plėtrą.
Kad per šiuos metus investicijos padidėjo nurodė 41% apklaustų pramonės įmonių vadovų.
Vien spalį Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje investicijų dydžiu ir investuotojų vardais išsiskyrė dvi įmonės – atidaryta automobilių pramonei skirta elektronikos komponentų gamykla „Continental Automotive Lithuania“, kurioje, kaip planuojama, iki 2021 m. dirbs 1.000 žmonių. Numatytas pradines 95 mln. Eur vertės investicijas ketinama įsisavinti per artimiausius kelerius metus.
Gamyklos atidarymą spalį šventė ir JAV medicinos prietaisų gamintoja „Hollister“. Į 30.000 kv.m fabriką per kelerius metus žadama investuoti 50 mln. Eur, sukurti 500 darbo vietų. Ir teigiama, jog šios investicijos Lietuvoje – tik pirminis plėtros etapas.
Rugsėjį, investavusi 63 mln. Eur, Kazlų Rūdoje baldų gamyklą atidarė UAB „IKEA Industry Lietuva“. Plėtra leis dvigubai padidinti gamybos pajėgumą. Švedijos baldų milžinei IKEA priklausanti bendrovė yra viena iš penkių didžiausių baldų gamintojų šalyje.
Rugsėjį įkurtuves naujoje gamykloje šventė Panevėžio dažnio keitimų sistemų bei skirstomųjų ir valdymo įrengimų projektuotoja ir gamintoja „Harju Elekter“. Ambicinga estiško kapitalo įmonė gamyklos atidaryme pranešė jau projektuojanti naują gamyklą: investicijos sieks 6,5 mln. Eur, papildomai bus sukurta 100 darbo vietų.
Netrūko ir lietuviško kapitalo plyno lauko investicijų.
Vasarą, liepos mėnesį, Kėdainių laisvojoje ekonominėje zonoje pradėjo veikti pirmoji Lietuvoje skystųjų trąšų gamykla „Ikar“ į kurią investuota apie 3 mln. Eur.
Gegužę viena didžiausių nerūdijančio plieno virtuvės įrangos gamintojų Lietuvoje ir Europoje UAB „Novameta“ persikėlė į tris kartus didesnę gamyklą Kaune. Įsigytos didesnės patalpos atvėrė naujas gamybines galimybes: planuojama kasmet mažiausiai augti po 10%.
Balandį su Lietuvoje nauja pramonės veikla startavo stiebelių apdorojimo gamintoja UAB „Natūralus pluoštas“. Investicijos į vieną moderniausių tokio tipo fabrikų pasaulyje viršijo 8 mln. Eur.
Kovo 1 dieną Ukmergėje oficialiai atidaryta nauja „Baltic-American Concord“ įmonių grupei priklausantis „UMP Technika“ fabrikas, kurio pagrindiniai produktai — hidraulinis briketų gamybos presas, šieno ir šiaudų smulkintuvas. Į fabriką investuota 1,5 mln. Eur, o planuose – plėtra.
Vasario mėnesį UAB „Axioma Metering“ Kauno LEZ atidarė robotizuotą vandens ir šilumos apskaitos prietaisų gamyklą. Investicija viršijo 15 mln. Eur. O jau po pusmečio su Omanu buvo pasirašytas savitarpio supratimo memorandumas, numatantis, kad „Axioma Metering“ ne tik tieks ultragarsinius skaitiklius, bet ir atliks galimybių studiją pastatyti gamyklą ir pradėti skaitiklių gamybą Omane.
Statistikos departamento pramonės įmonių vadovų apklausos duomenimis, 2019 m. daugiausia pramonės įmonių investavo į įrenginių atnaujinimą (37%), gamybinio pajėgumo plėtrą (31%), produkcijos gamybos modernizavimą (14%) bei kitiems tikslams (18%) (t. y. užterštumui mažinti, darbo saugos priemonėms įsigyti ir kt.).
Šiemet, palyginti su 2018 m., mažiau įmonių investavo kitiems tikslams ir daugiau – į gamybinio pajėgumo plėtrą.
Kad per šiuos metus investicijos padidėjo nurodė 41% apklaustų pramonės įmonių vadovų.
Komentuoti: