Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Investicijos į pramonės bei paslaugų plėtrą Lietuvoje

Collapse
X
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Parašė Lettered Rodyti pranešimą
    Gal tada iš vis nereikia universitetų, tiksliau tokių, kuriuos valstybė finansuoja? Arba apskritai, valstybinių mokyklų, nes žmones 15-20 metų mokai, investuoji ir po to jie išvažiuoja
    Na, pagrindinė mintis buvo tai, kad universitetai ir yra tam skirti, kad ruoštų specialistus Lietuvos įmonėms. Ir reikia džiaugtis, kad investuotojai prašo paruošti tam tikrų profesijų specialistus, o ne sakyti "ko čia tie investuotojai užsimanė - tegul patys ir ruošias", nes tokiu atveju jeigu neruošiam tų profesijų specialistus, kurių reikia įmonėms, belieka ruošti tokius, kurių įmonėms nereikia ir kurie savo gebėjimus geriausiu atveju panaudos emigravę.

    O kad universitetų nereikia - tai dalinai pritariu. O tiksliau jie smarkiai turėtų keistis, nes dabar ką jie daro yra totalus briedas. Tik tiek, kad jie kaip bažnyčia, gyvenę pagal vieną sistemą šimtmečius metų, nelabai geba persiorientuoti ir persigrupuoti.

    Nekalbu aš apie daktarus ar teisininkus, kurių moksle išties reikalingos platesnės žinios (tikriausiai dėl to norint tapti daktaru bakalauro neužtenka). Kalbu apie 80% kitų specialybių, kurias baigę žmones ir įsidarbinę pagal tą specialybę, geriausiu atveju panaudoja 5% universitete įgytų žinių. Tai jeigu 95% ką universitete moko vėliau darbe yra nereikalinga - tai vadinasi, kad jeigu žmonės mokytųsi tik tai, kas būtina, jie universitetą baigti galėtų per pusmetį.

    Ir čia net nekalbant apie tuos, kurie baigę universitetus pasuka dirbti visai kita linkme. O tokių - aibės.

    Aš pats, baigęs vadybą ir vėliau supratęs, kad buvau kvailas tokią specialybę rinkdamasis, paėmiau ir per kelis mėnesius savarankiškai išmokau programavimo. Taigi kelių mėnesių savarankiškas mokslas man buvo daug naudingesnis, nei keturių metų valstybinis.

    Dėl to manau, kad universitetai sparčiai besikeičiančiame pasaulyje yra atgyvena, juose prikišta tiek daug nereikalingų dalykų, kurių prireikus bet kada gali tiesiog pagooglinti ir rasti pačia naujausią informaciją. Universitetai turėtų mokinti išskirtinai tik tai, ko žmogui prireiks jo būsimame darbe, nes visą kitą informaciją žmonės yra pajėgūs susirasti patys. Problema iškyla tada, kada pats žmogus nežino ko nori ar nėra tikras, jog gaus norimą darbą. Bet investuoti keturis metus žmogaus laiko ir valstybės lėšų į tai, kas realiai neduos jokios naudos - na, manau yra įmanoma rasti racionalesni sprendimą, tik kad jo niekas neieško.

    Comment


      Parašė Lettered Rodyti pranešimą
      Jeigu lygini automobilį su vienu jame važiuojančiu žmogumi, tuomet ir autobusą reiktų lyginimui imti pustuštį, bet, jeigu abu pilni, tuomet automobilis ne taip jau ir brangu tampa.
      Statistiškaip taip ir yra, automobiliuose vyksta po vieną žmogų..

      Comment


        Parašė andyour Rodyti pranešimą
        Statistiškaip taip ir yra, automobiliuose vyksta po vieną žmogų..
        Į darbą taip, bet į kitą šalies galą atostogų, tai dažniausiai automobiliai būna pilni.
        Kasdienėm kelionėm į darbą automobilius į VT iškeis žmonės tik tada, kai VT taps greitas ir patogus.
        Flickr

        Comment


          Parašė Eidvis Rodyti pranešimą
          Na, pagrindinė mintis buvo tai, kad universitetai ir yra tam skirti, kad ruoštų specialistus Lietuvos įmonėms. Ir reikia džiaugtis, kad investuotojai prašo paruošti tam tikrų profesijų specialistus, o ne sakyti "ko čia tie investuotojai užsimanė - tegul patys ir ruošias", nes tokiu atveju jeigu neruošiam tų profesijų specialistus, kurių reikia įmonėms, belieka ruošti tokius, kurių įmonėms nereikia ir kurie savo gebėjimus geriausiu atveju panaudos emigravę.

          O kad universitetų nereikia - tai dalinai pritariu. O tiksliau jie smarkiai turėtų keistis, nes dabar ką jie daro yra totalus briedas. Tik tiek, kad jie kaip bažnyčia, gyvenę pagal vieną sistemą šimtmečius metų, nelabai geba persiorientuoti ir persigrupuoti.

          Nekalbu aš apie daktarus ar teisininkus, kurių moksle išties reikalingos platesnės žinios (tikriausiai dėl to norint tapti daktaru bakalauro neužtenka). Kalbu apie 80% kitų specialybių, kurias baigę žmones ir įsidarbinę pagal tą specialybę, geriausiu atveju panaudoja 5% universitete įgytų žinių. Tai jeigu 95% ką universitete moko vėliau darbe yra nereikalinga - tai vadinasi, kad jeigu žmonės mokytųsi tik tai, kas būtina, jie universitetą baigti galėtų per pusmetį.

          Ir čia net nekalbant apie tuos, kurie baigę universitetus pasuka dirbti visai kita linkme. O tokių - aibės.

          Aš pats, baigęs vadybą ir vėliau supratęs, kad buvau kvailas tokią specialybę rinkdamasis, paėmiau ir per kelis mėnesius savarankiškai išmokau programavimo. Taigi kelių mėnesių savarankiškas mokslas man buvo daug naudingesnis, nei keturių metų valstybinis.

          Dėl to manau, kad universitetai sparčiai besikeičiančiame pasaulyje yra atgyvena, juose prikišta tiek daug nereikalingų dalykų, kurių prireikus bet kada gali tiesiog pagooglinti ir rasti pačia naujausią informaciją. Universitetai turėtų mokinti išskirtinai tik tai, ko žmogui prireiks jo būsimame darbe, nes visą kitą informaciją žmonės yra pajėgūs susirasti patys. Problema iškyla tada, kada pats žmogus nežino ko nori ar nėra tikras, jog gaus norimą darbą. Bet investuoti keturis metus žmogaus laiko ir valstybės lėšų į tai, kas realiai neduos jokios naudos - na, manau yra įmanoma rasti racionalesni sprendimą, tik kad jo niekas neieško.
          Na pats paklausei, pats ir atsakei. Universitetai, ką jau bekalbėti apie valstybinius, nelabai ir gali paruošti specialistus konkrečiam darbui, kuris reikalauja labai specifinių žinių. Tą geriausiai gali ir turi padaryti pats darbdavys. Universitetas gali suteikti tik bendrą išsilavinimą žmogui, bet ne paruošti specialistą. Valstybė turėtų tik sąlygas suteikti tiems investuotojams ateiti, kad jiems patiems apsimokėtų ruošti specialistus. Tai yra infrastruktūra, mokesčiai, teisinė bazė, pigūs resursai, subsidijos ir t.t.
          Flickr

          Comment


            Universitetai turėtų mokinti išskirtinai tik tai, ko žmogui prireiks jo būsimame darbe, nes visą kitą informaciją žmonės yra pajėgūs susirasti patys.
            Tam yra profesinės mokyklos, kolegijos ir kursai. Universitetai turėtų orientuotis ne į praktikus, o į tuos, kurie turi galimybių ir norų nuveikti šį tą moksle, o ne vien tik gauti diplomą, kad rastų darbą. Pas mus sistema sujaukta, mokslas suniveliuotas, todėl ir pilna diplomuotų bedarbių, kurie mokosi dėl pažymio ir diplomo, o paskui nusivilia, kad darbdaviui jų diplomas neįdomus. Vietoj krūvos vidutinių užtektų keleto stiprių universitetų, kurie vykdytų griežtesnę atranką ir atsijotų tuos, kuriems pakaktų kolegijos.
            O dėl to vokiečio, tai kažkiek jis teisus, bet aiškiai kyšo interesas gauti paruoštą darbo jėgą mažiausiomis sąnaudomis. Jeigu jis priima žalius darbuotojus, juos moko ir vis tiek neskuba niekur kraustytis, vadinasi nėra taip blogai. Darbo jėgos kaina tiek žema, kad kompensuoja papildomas pastangas. Interviu nėra išryškinta, ar profesinės apskritai specialistus paruošia prastai, ar jam reikia kažkokių siauros specializacijos specialistų. Jei pastarasis atvejis, tai jau ne profesinių mokyklų problema, jos neturi taikytis prie atskiros įmonės poreikių.
            Paskutinis taisė senasnamas; 2013.08.05, 14:27.

            Comment


              Parašė Lettered Rodyti pranešimą
              Kodėl tuomet autobuso bilietas kainuoja panašiai kaip ir išlaidos degalams? Autobusai ryja žiauriai daug kuro ir jie ekonomiški nebent tik lyginant su didelės kubatūros automobiliais.
              Palauk truputi
              Autobusu vaziuoja kiek zmoniu palyginti su automobiliu?
              Kuro tegul rija 2 ar 3 kartus daugiau nei automobilis, bet jis perveza tarkim 50 kartu daugiau zmoniu nei jie visi vaziuotu automobiliais. Taigi autobusas ekonomiskesnis net desimtimis kartu nei automobiliai.

              Comment


                Parašė Gator Rodyti pranešimą
                Palauk truputi
                Autobusu vaziuoja kiek zmoniu palyginti su automobiliu?
                Kuro tegul rija 2 ar 3 kartus daugiau nei automobilis, bet jis perveza tarkim 50 kartu daugiau zmoniu nei jie visi vaziuotu automobiliais. Taigi autobusas ekonomiskesnis net desimtimis kartu nei automobiliai.
                Su 50 žmonių ima minimum 30-40l/100km. Jei lyginam su didelės kubatūros automobiliu, kuriuo važiuoja tik vienas žmogus, tuomet autobusas efektyviau, bet jeigu ekonomišku ar hibridiniu automobiliu važiuoja 4 žmonės, tuomet automobilis nedaug skiriasi efektyvumu. Svoris turi labai didelę įtaką kuro sąnaudoms, 50 žmonių su savo daiktais sveria maždaug kaip 3-4 automobiliai, pabandyk tiek patempti su automobiliu ir pamatysi kaip kuro sąnaudos pašoka
                Paskutinis taisė Lettered; 2013.08.05, 15:00.
                Flickr

                Comment


                  Bet kaiup juokingai bandai pritempti. Lygini ypatingai retus hibridinius automobilius su neekonomikskiausiais autobusais. Nekalbant apie 4 zmones kai akivaizdu, kad bent mieste automobilio keleiviu vidurkis nevirsija 2.
                  Cia net be profesionalesniu skaiciavimu aisku, kad isnykus VT ir visus tuos zmones susodinus i masinas kuro sanaudos ir tarsa didetu daug daug daug daug (5? 10? 20?) kartu. Ant tiek akivaizdu, kad net juokinga i sia diskusija kelti tokias technines detales kai konkreciu transporto priemoniu kuro sanaudos.
                  Nekalbant apie tai, kad kiekvienas zmogus nors diena per savaite sugalvojes nevaziuoti automobiliu, o isesti i VT, iskarto tiesiogiai sumazina tarsa praktiskai iki tokio lygio kokia ji butu jam isvis niekur nevaziuojant.
                  Paskutinis taisė Gator; 2013.08.05, 15:55.

                  Comment


                    Parašė Eidvis Rodyti pranešimą
                    Dėl to manau, kad universitetai sparčiai besikeičiančiame pasaulyje yra atgyvena, juose prikišta tiek daug nereikalingų dalykų, kurių prireikus bet kada gali tiesiog pagooglinti ir rasti pačia naujausią informaciją.
                    Skaitau kaT karvės yra atgyvena, nes pieno gali nusipirkti Maximoj.

                    Comment


                      Didžiausiems pasaulio oro uostams ir laivybos bendrovėms modernius komunikacijos prietaisus gaminanti norvegų „Jotron“ plečia veiklą Lietuvoje. Metų pabaigoje bendrovė Kaune atidarys naują gamyklą į kurią perkels šiame mieste veikiantį padalinį, praneša „Investuok Lietuvoje“.

                      Plačiau: http://vz.lt/article/2013/8/14/norve...#ixzz2bvRkYt00

                      Comment


                        „Gaschema“ gamins medicininį deguonį

                        http://vz.lt/?PublicationId=ca15259b...=powerlinklist
                        GE. Tbilisis / თბილისი | GE. Batumis / ბათუმი | GE. Aukštutinė Svanetija / ზემო სვანეთი

                        Comment


                          Norvegai pertvarko „Lietuvos spaudą“ ir „R-kioskus
                          Aviate, navigate, communicate

                          Comment


                            Statybos Klaipėdoje, projektas - Vilniuje

                            "Mestillos" vadovas savo ruožtu aiškino, kad įmonė planuoja gaminti maistui naudojamą aliejų, kuris visiškai patenkintų Lietuvos poreikius.

                            "Šiuo metu iš rapsų spaudžiame aliejaus žaliavą, iš kurios galima gaminti tiek biodyzeliną, tiek maistinį aliejų. Kol kas gaminame tik pirmąjį, tačiau pastatę naują cechą gaminsime ir maistui tinkamą produktą", - sakė įmonės vadovas.

                            Anot A. Zubo, per parą bus pagaminama apie 150 tonų aliejaus, o per metus - tiek, kiek esą suvartojama Lietuvos rinkoje.
                            http://www.ve.lt/naujienos/lietuva/v...ismui-1042861/
                            GE. Tbilisis / თბილისი | GE. Batumis / ბათუმი | GE. Aukštutinė Svanetija / ზემო სვანეთი

                            Comment


                              JAV įmonė kuria 205 darbo vietų paslaugų centrą Kaune

                              Plačiau: http://vz.lt/article/2013/9/11/jav-i...#ixzz2eh5DTHsG

                              Comment


                                „Baltijos biogrūdai“ Trakų raj. statys gamyklą, investicija – 20 mln. Lt

                                Plačiau: http://vz.lt/article/2013/9/19/balti...#ixzz2fZsivcB3
                                GE. Tbilisis / თბილისი | GE. Batumis / ბათუმი | GE. Aukštutinė Svanetija / ზემო სვანეთი

                                Comment


                                  Investuotojas iš Farerų salų Šiauliuose gamins modernią žvejybos įrangą
                                  Vienas didžiausių žvejybinių tinklų gamintojų Šiaurės Atlanto rinkoje „VON“ pasirinko Lietuvą naujos gamyklos statybai. Farerų salose įsikūrusi bendrovė Šiaulių pramoniniame parke ketina investuoti apie 7-8 mln. litų. „VON“ įdarbins daugiau nei 70 tekstilės gamybos ir mechanikos specialistų.
                                  Lietuviai gamins įvairių tipų žvejybinius tinklus, kurie vėliau bus naudojami žvejybai visame pasaulyje. Čia bus kuriami tralai, narvai ir kiti gaminiai, reikalingi žuvų auginimui. Taip pat bus gaminami saugumo tinklai, krovinių transportavimui skirta įranga nuo kranto nutolusioms naftos ir panašioms platformoms. Lietuvoje gaminamą produkciją „VON“ eksportuos į Farerų salas, Norvegiją bei kitas šalis.

                                  Comment


                                    Vilniuje – efektyviausias duomenų centras Europoje

                                    http://lzinios.lt/lzinios/Ekonomika/...uropoje/164391

                                    Sukūrė unikalų elektrinį variklį

                                    http://lzinios.lt/lzinios/Trasa/suku...varikli/164285

                                    Ta elektrinė pavara vietoje ir gaminama?
                                    GE. Tbilisis / თბილისი | GE. Batumis / ბათუმი | GE. Aukštutinė Svanetija / ზემო სვანეთი

                                    Comment


                                      Dar viena skandinavų investicija..

                                      Švedai daugiamilijoninei investicijai pasirinko Šiaulius

                                      Švedijos kapitalo įmonių grupei „Rol“ priklausanti įmonė „Rol/Statga” Šiaulių pramonės parke pradeda statyti metalinių baldų dalių ir prekybos įrangos komponentų gamybos fabriką.
                                      Exp@nding h¤rizons

                                      Comment


                                        Klaipėdoje iškils nauja norvegų bendrovės gamykla

                                        Viena didžiausių Norvegijoje surenkamų pastatų ir konstrukcijų bendrovė „HugaasGruppen“ statys naują modernų gamybos kompleksą Klaipėdoje. Numatomos investicijos - apie 13,5 mln. litų.
                                        http://www.ve.lt/naujienos/ekonomika...mykla-1083540/
                                        GE. Tbilisis / თბილისი | GE. Batumis / ბათუმი | GE. Aukštutinė Svanetija / ზემო სვანეთი

                                        Comment


                                          /\ Iš kur jie randa darbo jėgos, didelis klausimas.

                                          Klaipėdos m. sav.
                                          2010-2013

                                          168 134
                                          162 898
                                          160 142
                                          158 541

                                          Klaipėdos r. sav. stabilu, nemažėjo. Iš ten gal.

                                          Atrodo ir NT nėra brangus, darbo pasiūla nemaža. Prieškriziniais metais irgi mažėjo pačiame mieste.
                                          Paskutinis taisė andyour; 2013.10.29, 18:34.

                                          Comment

                                          Unconfigured Ad Widget

                                          Collapse
                                          Working...
                                          X