Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Investicijos į pramonės bei paslaugų plėtrą Lietuvoje

Collapse
X
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    JlL teisus. Tai dar žinoma kaip teisinė valstybė. Kitaip tariant, kur laikomasi įstatymų. Apie ką, beje, neseniai interviu kalbėjo I.Laursas ir A.Guoga.

    O bausmės griežtumas varhu ar yra toks svarbus. JAV bauismės kai kuriais atvejais drakoniškos. Kuomet kokioje Suomijoje, Vokietijoje ar Švedijoje jos dažniausiai švelnios. Kur geresnė kriminogeninė situacija? Kur mažiau korupcijos? Kur žmonės labiau laikosi įstatymų ir labiau gerbia vieni kitus? O net jei bausmė ir maža, žmogus tikriausiai nenorės jos gauti. Nes bausmė ne tik finansinė netektis ar laisvės suvaržymas, bet ir toks dalykas kaip gėda ir reputacija.
    Flickr || 2014 in retrospect: Minsk|Wien|Bangkok|Hong Kong|Shenzhen|Shanghai|Beijing|Guangzhou

    Comment


      Parašė John Rodyti pranešimą
      JlL teisus. Tai dar žinoma kaip teisinė valstybė. Kitaip tariant, kur laikomasi įstatymų. Apie ką, beje, neseniai interviu kalbėjo I.Laursas ir A.Guoga.

      O bausmės griežtumas varhu ar yra toks svarbus. JAV bauismės kai kuriais atvejais drakoniškos. Kuomet kokioje Suomijoje, Vokietijoje ar Švedijoje jos dažniausiai švelnios. Kur geresnė kriminogeninė situacija? Kur mažiau korupcijos? Kur žmonės labiau laikosi įstatymų ir labiau gerbia vieni kitus? O net jei bausmė ir maža, žmogus tikriausiai nenorės jos gauti. Nes bausmė ne tik finansinė netektis ar laisvės suvaržymas, bet ir toks dalykas kaip gėda ir reputacija.
      Taip, garbė ir reputacija. Bent jau JAV galime pastebėti, jog jų verslo kultūroje svarbus dalykas yra dalykinė/profesinė reputacija. Kaip sakome mes, šaukštas deguto visa medaus statinę sugadina. Jie bendrovė X ar bendrovė Y susigadina reputacija (korupcija, vartotojų apgaudinėjimas), tai jiems kerta per pasitikėjimą (vartotojai, tiekėjai, partneriai etc.). Apie tai viename interviu yra užsiminęs I.Laursas, kalbėdamas apie reputaciją kaip rizikos valdymo instrumentą, kurio, pasak jo, lietuviai praktiškai neįvaldę.. Didžiausia problema, kad Lietuvoje nevisąlaik yra akcentuojama, kad žingsnis ne ten - ir tu jau su dėme. Reputacija nevaidina didelio vaidmens.

      Comment


        Parašė John Rodyti pranešimą
        JAV bauismės kai kuriais atvejais drakoniškos. Kuomet kokioje Suomijoje, Vokietijoje ar Švedijoje jos dažniausiai švelnios. Kur geresnė kriminogeninė situacija?
        JAV kalėjimuose beveik vien afroamerikiečiai ir meksikiečiai. Tai yra mažiau mąstančios rasės, bei sunkiau pritampančios baltųjų civilizacijoje. Ir kiek girdėjau per TV dok. filmą, ten dauguma sėdi už narkotikų platinimą.

        Comment


          Jeigu visuomene gerokai papuvus, reikia itin grieztu bausmiu, todel JAV bausmes ir yra dideles, nes jie kitaip nesusitvarkytu, o pvz kaip minejot ar ten Svedija, Suomija, jose visuomene zymiai geresne, todel ir nereikia grieztu bausmiu, nes dar ten imanoma pataisyti zmones, o jeigu bausi didelem baudom, tai tik sugadinsi isviso nepataisomai tuos zmones. O ta visuomenes padetis tikrai ne nuo baudu dydziu susiformuoja. Lietuvoj visuomene itin bloga, o baudos, ypac uz korupcija yra praktiskai nulines, tik dabar po truputi atsiranda tos bausmes, bet didziausia beda isviso, kad zmones net nenuteisiami.
          Vat jum ir skirtumas tarp issivysciusiu saliu ir Lietuvos, pas mus vis dar sveiko proto nerasta, nauja valstybe, nera ko noret, turbut kaip ir visos posovietines valstybes...

          Comment


            Parašė Elkmans Rodyti pranešimą
            Jeigu visuomene gerokai papuvus, reikia itin grieztu bausmiu, todel JAV bausmes ir yra dideles, nes jie kitaip nesusitvarkytu, o pvz kaip minejot ar ten Svedija, Suomija, jose visuomene zymiai geresne, todel ir nereikia grieztu bausmiu, nes dar ten imanoma pataisyti zmones, o jeigu bausi didelem baudom, tai tik sugadinsi isviso nepataisomai tuos zmones. O ta visuomenes padetis tikrai ne nuo baudu dydziu susiformuoja. Lietuvoj visuomene itin bloga, o baudos, ypac uz korupcija yra praktiskai nulines, tik dabar po truputi atsiranda tos bausmes, bet didziausia beda isviso, kad zmones net nenuteisiami.
            Vat jum ir skirtumas tarp issivysciusiu saliu ir Lietuvos, pas mus vis dar sveiko proto nerasta, nauja valstybe, nera ko noret, turbut kaip ir visos posovietines valstybes...
            Skandinavijoje baudžiamoji politika orientuota į pataisymą ir perauklėjimą. Buvo (o gal ir tebėra) kuriamos atitinkamos institucijos ir įstaigos, kurios, pavyzdžiui rūpinasi nepilnamečių kriminalinių nusikaltėlių perauklėjimu (psichologai, socialiniai darbuotojai ir t.t.). Žodžiu, didelės bausmės (100-120metų etc) kaip priemonė baudžiamumui kaip yra JAV (šiuo atveju JAV ir DB priklauso ne kontinentinės teisės sistemai, o bendrosios, tad yra nemažų skirtimų teisinės sistemos struktūrose) neatitinka Skandinavijos patirties, kuri socialiai orientuota. Taip pat Skandinavijoje yra labai stipri resocializacijos sistema. Tačiau jei gerai pamenu (baudžiamoji teisė nėra mano sritis) ta sistema nedavė norimų vaisių. tiesiog nusikalstamumas visur yra vienodas.
            Nebaudžiamumas ir atsakomybės išvengimas yra sena kaip pasaulis problema Lietuvoje. Kartą bevartydamas tokio Arono Olizarovijaus (17amžius) knygą apie LDK, užtikau, kad ir tais laikais korupcija viešėjo dideliais mastais. Net už gautas pareigas (maršalka) reikėdavo mokėti tamtikrą duoklę, ką jau kalbėti apie teismuose vykusius procesus.
            Kita vertus, per 20 metų nebuvo sukurta jokių precedentų. Buvo nubausta nedaug prisidirbusių, tad atsirado nebaudžiamoomu jausmas. Baudžiamumas turi turėti prevencini pobudį, ne tik represinį.
            kas dėl mentaliteto, tai vokiečiai mane žavi tuo, kad jei pamatys kažką, kas jiems sukels pagrįsta įtarimą - iškart praneš policijai. pas mus dar per duag tų abejonių, abejingumo, galbūt nežinojimo.

            Comment


              Feodaliniais laikais tokio dalyko kaip korupcija nebuvo. Buvo normali ir legali praktika pirkti pareigas (ir jos būdavo visai teisėtai praduodamos) ar atsilyginti už valdžiažmogio paslaugas.
              Negalima taikyti šių laikų standartų aniems laikams.

              Bausmės griežtumas.

              Piliečiai, neduokite kyšių!
              Kreipkitės į troiką su skundu dėl kyšio reikalavimo. Jūsų skundas bus išnagrinėtas netrunkant. Kyšininko laukia griežta bausmė.

              O apačioje klausimas:
              Ar žinai, kas pasakoja apie siaubingus stalininius valymus?

              Paskutinis taisė Al1; 2011.07.17, 19:43.

              Comment


                Atsimenate, vis būdavo nusiskundimų, jog mokame pinigus užsienio investuotojams, kad ateitų į Lietuvą, bet nepasiūlome jokių panašių paskatų vietos verslininkams. Taigi, nuspręsta mokėti pinigus ir vietos verslininkams, kurie investuotų Lietuvoje - ūkio ministerija sukūrė naują priemonę "Invest LT-2". O priemonė, kuri duoda pinigus užsienio investuotojams, vadinasi "Invest Lt+".

                Kuriama ES paramos priemonė Lietuvos investuotojams
                Paskutinis taisė Big Cat; 2011.07.18, 21:54.

                Comment


                  Valstybė iš viso neturėtų duoti jokių pinigų užsieniečiams.

                  Comment


                    Parašė Al1 Rodyti pranešimą
                    Valstybė iš viso neturėtų duoti jokių pinigų užsieniečiams.
                    Tuomet nebūtų atėjusios į Lietuvą tokios kompanijos kaip Barclays.
                    Flickr

                    Comment


                      Parašė Al1 Rodyti pranešimą
                      Valstybė iš viso neturėtų duoti jokių pinigų užsieniečiams.
                      ir Airija savu metu davė, po to jau nebereikėjo, nes užsienio investuotojai pamatė potencialą. Tas pats, tikiuosi, laukia ir Lietuvos. Tai normali praktika.

                      Comment


                        Parašė Big Cat Rodyti pranešimą
                        Atsimenate, vis būdavo nusiskundimų, jog mokame pinigus užsienio investuotojams, kad ateitų į Lietuvą, bet nepasiūlome jokių panašių paskatų vietos verslininkams. Taigi, nuspręsta mokėti pinigus ir vietos verslininkams, kurie investuotų Lietuvoje - ūkio ministerija sukūrė naują priemonę "Invest LT-2". O priemonė, kuri duoda pinigus užsienio investuotojams, vadinasi "Invest Lt+".

                        Kuriama ES paramos priemonė Lietuvos investuotojams
                        Apskritai tiek Kreivio, ir Žylio vadovaujama Ūkio ministeriją galima tik pagirti. Užčiuopė tinkamą stygą, sistemingai ties tuo dirba, sukuria pamatus ateitis investicijom ir - svarbiausia - abu ministrai turėjo/turi viziją, kurios siekia. Atsirado i rtokių iki tol nelalabi visiems girdėtų dalykų kaip verslo angelai, riizkos kapitalas etc. Taip pat skatinama regioninė plėtra, edukaciniai projektai užsienio konferencijos ir pristatymai.
                        Šaunuoliai

                        Comment


                          Parašė Lettered Rodyti pranešimą
                          Tuomet nebūtų atėjusios į Lietuvą tokios kompanijos kaip Barclays.
                          Jokios naudos iš dar vieno banko nėra. Bankai nieko nekuria, tik krizes. Gal neigsi, kad pasaulinę krizę sukėlė ne bankai? Taip pat ir Lietuvoje.

                          Parašė D.P Rodyti pranešimą
                          ir Airija savu metu davė, po to jau nebereikėjo, nes užsienio investuotojai pamatė potencialą. Tas pats, tikiuosi, laukia ir Lietuvos. Tai normali praktika.
                          Davė, o dabar sėdi duobėje ne geresnėje nei Lietuva... Airijos su Lietuva iš viso lyginti negalima, nes jos geografinė padėtis daug palankesnė, kalbinio barjero nėra. Be to laikai pasikeitė. Airija pradėjo kilti, kai gamyba iš išsivysčiusių Vakarų Europos šalių ėmė trauktis. O dabar gamyba greičiau pasitrauks į Aziją, nei į Lietuvą. Dauguma kitų ekonomikos sektorių yra tik priedas, kuris gali gerai egzistuoti tik esant gamybai.

                          O verslo angelai jau veikia beveik dešimtmetį ir jokio konservų nuopelno tame nėra.

                          Comment


                            Parašė Al1
                            Jokios naudos iš dar vieno banko nėra. Bankai nieko nekuria, tik krizes. Gal neigsi, kad pasaulinę krizę sukėlė ne bankai? Taip pat ir Lietuvoje.
                            Jokios bankinės veiklos "Barclays" Lietuvoje nevykdo, tai IT centras aptarnaujantis "Barclays" filialus visame pasaulyje. Tokių centrų tėra 4 - vienas Lietuvoje, kiti UK, Singapūre ir Indijoje. "Barclays Lietuva" dirba ne bankininkai, o IT specialistai.
                            Miestai ir architektūra - http://www.miestai.net

                            Comment


                              Parašė Al1 Rodyti pranešimą
                              Jokios naudos iš dar vieno banko nėra. Bankai nieko nekuria, tik krizes. Gal neigsi, kad pasaulinę krizę sukėlė ne bankai? Taip pat ir Lietuvoje.
                              Tai čia ir esmė, kad ne dar vienas bankas į Lietuvos rinką savo dalies atsiriegti atėjo, o įkūrė savo padalinį operacijom vykdyti. Pinigai ateina iš užsienio į Lietuvą ir čia paliekami, ar gali būti geresnių investicijų? Valstybės dotacija buvo berods 6 milijonai litų, sukurtum gerai apmokamų 500 darbo vietų už tiek ir plius dar keliasdešimt milijonų investicijų pritrauktum?
                              Flickr

                              Comment


                                Aš manau, kad Al1 reikėtų uždrausti rašyti į visas temas išskyrus apie bėginį transportą. Nes jau užkniso ta pastovi jo nuomonė "aš viską žinau geriau ir komunizmas yra gėris, o kapitalizmas - blogis". Jis visur žino kaip yra geriau, net šiaip linksma temoje

                                Comment


                                  Barclays atėjimas turi ir neigiamų aspektų. Argumentas "sukūrė darbo vietų" netinka, nes juk ne bedarbius įdarbino, o susigraibė geriausius darbuotojus iš Lietuvos įmonių ir dar pasinaudojo dotacijom iš Lietuvos biudžeto. Lietuvos įmonės ir šiaip nepajėgios konkuruoti su tokiom milžinėm kaip Barclays, o pastarąją dar ir valdžia dotuoja. Pakils Lietuvoje darbo jėgos kaina, Barclays susirinks daiktus ir persikels ten, kur darbo jėga pigesnė. Manau, reikėtų dotuoti investuotojus, kurie ketintų statyti gamyklas kokiam Skuode, Pasvalyje arba Vilkaviškyje. O dar geriau, tai sudaryti tokias sąlygas, kad investicijos ateitų ir be dotacijų. Tos dotacijos, matyt, yra kaip kompensacija už didelę šalies biurokratiją, korupciją, teisinės sistemos trūkumus. Pastarieji dalykai investuotojus labiausiai ir atbaido.

                                  Comment


                                    Parašė senasnamas Rodyti pranešimą
                                    Barclays atėjimas turi ir neigiamų aspektų. Argumentas "sukūrė darbo vietų" netinka, nes juk ne bedarbius įdarbino, o susigraibė geriausius darbuotojus iš Lietuvos įmonių ir dar pasinaudojo dotacijom iš Lietuvos biudžeto. Lietuvos įmonės ir šiaip nepajėgios konkuruoti su tokiom milžinėm kaip Barclays, o pastarąją dar ir valdžia dotuoja. Pakils Lietuvoje darbo jėgos kaina, Barclays susirinks daiktus ir persikels ten, kur darbo jėga pigesnė. Manau, reikėtų dotuoti investuotojus, kurie ketintų statyti gamyklas kokiam Skuode, Pasvalyje arba Vilkaviškyje. O dar geriau, tai sudaryti tokias sąlygas, kad investicijos ateitų ir be dotacijų. Tos dotacijos, matyt, yra kaip kompensacija už didelę šalies biurokratiją, korupciją, teisinės sistemos trūkumus. Pastarieji dalykai investuotojus labiausiai ir atbaido.
                                    Mes nezinon kokia dali darbuotoju Barclays nusiurbe is kitu imoniu ir ar jie buvo geriausi ar blogiausi kad kitos imones sutiko su jais atsisveikinti, bet zinom kad tie darbuotojai dabar labiau patenkinti nei buvo pries tai. Tai viena. Antra, I Lietuva sugryzo dirbti beveik 20 lietuviu emigrantu, taip pat yra dalis darbuotoju persikelusiu is Anglijos i Vilniu. Barclays dirba ir is Latvijos bei Lenkijos atsikelusiu IT specialistu. Pasirasytos sutartys su universitetais sako kad Barclays ketina idarbinti ka tik baigusius studentus ateityje. Siaip mano nuomone, sitie pinigai skirti Barclays atejimu yra bene geriausiai valstybes isleistos lesos per visa nepriklausomybe.
                                    flickr >>>

                                    Comment


                                      Parašė senasnamas Rodyti pranešimą
                                      Barclays atėjimas turi ir neigiamų aspektų. Argumentas "sukūrė darbo vietų" netinka, nes juk ne bedarbius įdarbino, o susigraibė geriausius darbuotojus iš Lietuvos įmonių
                                      Cia truputi nesamone. Tai bet kuris investuotojas, kuris moka daugiau nei vidurkis dali jau dirbanciu susigriebia. Kad susigriebtu bedarbius turbut turi moket 800-1000lt (na, kad is kitu firmu nelabai noretu pas tave ateit).

                                      O antras dalykas - tos firmos, kurios prarado tuos darbuotojus gi kitu idarbino i ju vietas.

                                      Parašė senasnamas Rodyti pranešimą
                                      Manau, reikėtų dotuoti investuotojus, kurie ketintų statyti gamyklas kokiam Skuode, Pasvalyje arba Vilkaviškyje.
                                      Va ir cia mano svajone, tik deja..

                                      Comment


                                        Parašė senasnamas Rodyti pranešimą
                                        ir dar pasinaudojo dotacijom iš Lietuvos biudžeto. Lietuvos įmonės ir šiaip nepajėgios konkuruoti su tokiom milžinėm kaip Barclays, o pastarąją dar ir valdžia dotuoja. Pakils Lietuvoje darbo jėgos kaina, Barclays susirinks daiktus ir persikels ten, kur darbo jėga pigesnė. Manau, reikėtų dotuoti investuotojus, kurie ketintų statyti gamyklas kokiam Skuode, Pasvalyje arba Vilkaviškyje. .
                                        Investuotojai akcentuoja kokybę, kompetencija ir verslo sąlygas. Nemanyčiau, kad Barclay krausis šmutkes jei kur kitur atsiras pigesnė darbo jėga. Kiek žinau, Lt nukonkuravo Indiją, valstybę su didesniu potencialu ir pigesne darbo jėga nei Lietuva, nustverdama Barclay.

                                        Investicijos į regionus ateina. Atrodo, Raseiniuose steigiama bendrovė, Garliavoje didnamos investicijos, vietos verslininkai irgi didina pajėgumus. Su regionais yra sudėtingiau - mažiau žmonių, ne visada tinkama jų kvalifikacija. Kita vertus, abejoju, ar IT/IRT bendrovės steigs padalinius kur nors Lietuvos periferijoje. Arba biotechnologijų, lazerių gamintojai kur nors kitur nei pavyzdžiui Vilniuje steigs padalinius, nes čia jau nuo senų laikų yravisa tinkama infrastruktūra ir būtų abejotina ardyti besimezgantį (jau ir tarptautinį, įvertinus Fermento, Sicor, teva ir kt. pripažinimą ir lyderiavimą) tinklą. Nors antra vertus, žalieji teigia, jog, sakykime, kokio tai biokuro gamyklėlė (pvz žilvyčiai) atneštų naudos yra smulkesnėm teritorijos vienetui. na čia diskusija.
                                        Manau reiktų pirma įvertinti kokio pobūdžio veiklą vykdyti/plėsti regionose, kokia - miestuose (Vilnius, Kaunas, Klaipėda, taip pat Panevėzys, Alytus, Šiauliai ir kt.). Bėda, jog regionuose sukuriame nedidelis proc. BVP, nors nedarbigumas ten galbūt yra mažas.
                                        Šiuo atveju LEZ'ai, gamybos parkai ir pan. yra tinkami, tik reiktų operatyviau tvarkyti žemės reikalus, o biurokratams nesilaužyti, jei tam tikrų dalykų neišmano. tam yra skirti savo srities specialistai, bet ne barbės devyndarbės.
                                        ---
                                        be Barclay, Western union atėjimas yra geras žingsnis. Priimta dvigubai daugiau darbuotojų nei planuota (apie 400 priėmė ir tai, kaip supratau, ne pabaiga). Dauguma jų - emigrantai. Taigi, jei buvęs emigrantas įsidarbina WU (ar yra perkeliamas), su juo grįžta antros pusės, vaikai. Vadinasi, tokios investicijos pasiteisina.

                                        Comment


                                          Parašė Al1 Rodyti pranešimą
                                          Jokios naudos iš dar vieno banko nėra. Bankai nieko nekuria, tik krizes. Gal neigsi, kad pasaulinę krizę sukėlė ne bankai? Taip pat ir Lietuvoje.



                                          Davė, o dabar sėdi duobėje ne geresnėje nei Lietuva... Airijos su Lietuva iš viso lyginti negalima, nes jos geografinė padėtis daug palankesnė, kalbinio barjero nėra. Be to laikai pasikeitė. Airija pradėjo kilti, kai gamyba iš išsivysčiusių Vakarų Europos šalių ėmė trauktis. O dabar gamyba greičiau pasitrauks į Aziją, nei į Lietuvą. Dauguma kitų ekonomikos sektorių yra tik priedas, kuris gali gerai egzistuoti tik esant gamybai.

                                          O verslo angelai jau veikia beveik dešimtmetį ir jokio konservų nuopelno tame nėra.
                                          Airija pateikia kaip pavyzdys dėl paslaugų sektoriaus, tiesioginių užsienio investicijų ir pan. Tai, kad ji sėdi gilesnėje duobėje, nereiškia, kad Lietuva ten atsidurs. Tokie nesėkmės atvejai yra analizuojami ir ekonomistų, ir valstybs strategijų kūrėjų, ieškomi atsakymai ir būdai kaip to išvegti ir ką daryti, kad tai nepasikartotų.

                                          verslo angelai gal ir buvo žinomi, tačiau turbūt šiuo metu apie tai kalbama vis garsiau ir daugiau, atsiranda ir metodinės medžiagos, edukaciniuose renginiuose pristatomos galimybs pasinauti verslo angelais ar kapitalo fondais ir pan. Žodžiu, atsirado diskusija apie kitus finansavimo šaltinius. o tai yra,manyčiau, šių ministrų ir jų komandos darbo veiklos rezultatas.

                                          Comment

                                          Working...
                                          X