Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Investicijos į pramonės bei paslaugų plėtrą Lietuvoje

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

  • andyour
    replied
    Parašė mantasm Rodyti pranešimą

    Tai kaip suprantu, sutariam, kad iš tiesų aukštos kvalifikacijos darbuotojų ir jų vietų importas yra gerai. Tik reikia užtikrinti, kad nebūtų spragų ir nenutiktų kaip pvz su JAV H1B vizomis ir Indijos kontraktoriais. Arba kaip dabar pas mus darosi su ukrainiečiais furistais ir taksistais. Kaimo Jurgis į logistikos vadybininką gal nepersikvalifikuos. Bet vairuot furą ar taksi išmokt galėtų. Bet kam darbdaviui apmokyti Jurgį, jei gali atsivežti jau apsimokiusį ukrainietį? Tada vietoj padoriau uždirbančio Jurgio turim pašalpinį Jurgį ir kainas numušinėjantį ukrainietį. Sumoj finansinė nelygybė tik gilėja.
    Kažin, ar ne dėl imigracijos UK labai daug vietinių atsisėdo ant pašalpos? Čia tie, kurie už Brexitą, už ES piliečiams, gyvenantiems UK, jau panaikintą soc. paramą. JAV Trumpo rinkėjai irgi atrodo bus iš šito tarpo.
    Paskutinis taisė andyour; 2018.07.27, 07:46.

    Komentuoti:


  • evvt
    replied
    Parašė rat

    O tai iš kur namai atsirado nuo Lazdynų iki Fabijoniškių per 20 metų ir kas juose apsigyveno? Ir kai pardavė jūsų babos sovietmečiu nemokamai gautus butus, tai ne šikpopierium gavo...
    Juokingiausia tai kad sovietonostalgikoligoniai vis stumia mintį kad nebuvus sovietmecio nebūtų buvę ir jokio vystymosi. Po karo atsigavimas buvo sovietikuose bet daug lėtesnis nei vakaruose. Pagal tą tendenciją nėra jokių priežasčių manyt kad su Lietuva būtų kažkokio stebuklo dėka kitaip nei su vakarų valstybėmis. Pavyzdys - Suomija - prieš karą buvusi panašaus išsivystymo kaip Lietuva. Apie Suomiją neberašysiu, aišku.

    Taigi, atsiliko sovietikai beviltiškai, nors ir pastatė daug lazdynų ir fabijoniškių ant lietuvos ir zavodų buvo pristaciusi. Jie tokie konkurencingi pasirodė kad juos šluot nuo žemės paviršiaus buvo naudingiau. Kas ir įvyko. Su kuo ir sveikinu visus. Nes kitaip butume dar labiau atsilikę ir lygiuotumės nebent su lukošenkolandu.

    Komentuoti:


  • Eidvis
    replied

    Sovietmetis ne 20, o 50 metų tęsėsi. Ir nenoriu smarkiai nuliūdinti - bet tie laikai nebesugrįš. Kad ir kaip kažkas svaigtų apie tai, kokie geri laikai buvo, bet tas 50-metis yra pagrindinė priežastis, dėl ko mes šiuo metu esame atsilikę nuo vakarų Europos.

    Komentuoti:


  • Eidvis
    replied
    Dėve dėve, kiek vis dėlto dar turime užsilikusio sovietmečio 'šalutinio produkto'. Netgi prekių kainos lyginamos, pamirštant paminėti, kad sovietmečiu kaina buvo, o prekės tai nelabai. Panašiai kaip šiuo metu Venesueloj - duona pigi, tik tiek, kad norint jos įsigyti turėsi parą atstovėti eilėje ir gausi tik vieną kepalą, bet svarbu, jog nebrangiai.

    Komentuoti:


  • Kristisz
    replied
    O ir šiaip absurdas lyginti kainą sovietmečiu ir dabar. Kitaip nei euroai, rubliai pasauliniu mastu buvo tiek pat verti kiek šikpopieris. Labai geras gyvenimas, kai gauni atlyginimo du šikpopieriaus lapelius ir nusiperki butą už pora ritinėlių.

    Komentuoti:


  • Austras
    replied
    Parašė rat
    Taip, nes šiais laikais didžioji dauguma uždirba 1200€ į rankas...
    Nei didžioji, nei mažoji, 1200 € į rankas Vilniuje nėra stebuklas. O ir tuomet 120 rublių buvo neblogas atlyginimas, buvo pilna, kas uždirbo ir po 80.

    Komentuoti:


  • Kristisz
    replied
    Parašė rat


    Taip, nes šiais laikais didžioji dauguma uždirba 1200€ į rankas...
    Vilniaus paslaugų centruose uždirba.

    Komentuoti:


  • senasnamas
    replied
    Ar daug esi matęs, kad takelius šluotų su šluota,sniegą kastų su kastuvais, pievas šienautų su dalgiais, bet ne su visokiais traktoriukais? Nesąmones šneki, atverk akis. Dar pabandyk nufotografuoti kur nors, kad ne su visokiais bobcat'ais žemės darbus darytų, o su kastuvais 10 vergų. Įdomu būtų pamatyti tavo tokias vizijas. Bet jos tik tavo virdulyje. Užstrigęs Brežnevo eroje.
    Ten buvo tik pavyzdys, kurį supratai paraidžiui .

    Kodėl buksuoja inovatyvios Lietuvos vizija
    Jei trumpai, Lietuvos inovatyvumą stabdo rimtos strategijos neturėjimas, verslo nenoras investuoti į naujoves ir švietimo sistemos bukumas.
    Plačiau: https://www.vz.lt/sektoriai/informac...#ixzz5MOa6KCnd

    Europos milijardų inovacijoms lietuviai nepaima

    Lietuvai vis nesiseka pasinaudoti milžinišku ES finansavimu, kuris yra skirtas mokslinių tyrimų ir inovacijų skatinimui. Pagal šių lėšų panaudojimą Lietuva velkasi ES uodegoje, o prošvaisčių – nematyti, teigia analitikai.
    Plačiau: https://www.vz.lt/informacines-techn...#ixzz5MOayOVD2


    Paskutiniais metais darbo jėgos trūkumas skatina įmones labiau investuoti. O gausus pigios darbo jėgos užvežimas skatintų toliau miegoti.

    Komentuoti:


  • Milwaukee
    replied
    Parašė Arunasx Rodyti pranešimą
    Jam karščio, alkoholio ir suvokimo problemos.
    Akivaizdu, kad rat turi dvi stiprias puses - rasizmas ir narkotikai. Ka jis veikia sitoj temoj, as nelabai suprantu.

    Komentuoti:


  • Arunasx
    replied
    Parašė Austras Rodyti pranešimą
    Dėl karščio mąstymas sutriko? Kokie dar 30 m.?
    Dabar lygiai tas pats: 70000 sakot? 1200 € per mėnesį, 14400 € per metus, butas per 5 metus. Neblogai.
    Jam karščio, alkoholio ir suvokimo problemos.

    Komentuoti:


  • Austras
    replied
    Parašė rat
    7000 sakot? 120 rublių per mėnesį, 1440 rublių per metus, butas per 5 metus. Neblogai.
    ...nusiperka butą už kainą lygią 5 metų algai, o ne 30 kaip dabar.
    Dėl karščio mąstymas sutriko? Kokie dar 30 m.?
    Dabar lygiai tas pats:
    70000 sakot? 1200 € per mėnesį, 14400 € per metus, butas per 5 metus. Neblogai.

    Komentuoti:


  • Arunasx
    replied
    Parašė senasnamas Rodyti pranešimą
    Niekuo tas vairuotojas nuo statybininko nesiskiria. Koks skirtumas, ar fiziškai būna Lietuvoje, ar ne - vis tiek dirba Lietuvos įmonėje ir užima darbo vietą, kurią galėtų užimti vietinis. O vietinių daugiausia trūksta dėl pačių darbdavių kaltės: blogos darbo sąlygos ir maži atlyginimai. Leidimas masiškai įsivežti imigrantų reikštų, kad darbo sąlygos ir toliau negerės, o atlyginimai nekils. Kam ten kažką efektyvinti ir gerinti, jei yra pigios ir nereiklios darbo jėgos? Kam investuoti į ekskavatorių, jei 10 vergų su kastuvais tą patį nudirba pigiau? Ne paslaptis, kad Lietuvos įmonių investicijos į technologijas yra gana menkos ir dažnai efektyvinimas suvokiamas tik kaip didesnis darbo jėgos išnaudojimas. Būtent pigios darbo jėgos prieinamumas yra tokių įmonių ir tokio požiūrio egzistavimo pagrindas.
    Ar daug esi matęs, kad takelius šluotų su šluota,sniegą kastų su kastuvais, pievas šienautų su dalgiais, bet ne su visokiais traktoriukais? Nesąmones šneki, atverk akis. Dar pabandyk nufotografuoti kur nors, kad ne su visokiais bobcat'ais žemės darbus darytų, o su kastuvais 10 vergų. Įdomu būtų pamatyti tavo tokias vizijas. Bet jos tik tavo virdulyje. Užstrigęs Brežnevo eroje.

    Komentuoti:


  • mantasm
    replied
    Parašė sankauskas Rodyti pranešimą

    Čia pats taip sugalvojai?
    Kurią dalį?

    Komentuoti:


  • senasnamas
    replied
    Ir iš idėjos aš pritarčiau, kad visokiems statybininkams nebūtų visiškai atvertos sienos, juolab, kad turime nemažai emigrantų, kurie save pardavė tobulėjimui statybos sektoriuje. Toks emigrantas jau sunkiai persikvalifikuos ir jam Lietuvos rinkoje turėtų būti teikiama pirmenybė prieš ukrainietį (proto ribose). Tačiau su fūristais yra visai atskira tema. Tai žmonės, kurie nedirba Lietuvoje, o realiai dirba užsienyje po Lietuvos vėliava.
    Niekuo tas vairuotojas nuo statybininko nesiskiria. Koks skirtumas, ar fiziškai būna Lietuvoje, ar ne - vis tiek dirba Lietuvos įmonėje ir užima darbo vietą, kurią galėtų užimti vietinis. O vietinių daugiausia trūksta dėl pačių darbdavių kaltės: blogos darbo sąlygos ir maži atlyginimai. Leidimas masiškai įsivežti imigrantų reikštų, kad darbo sąlygos ir toliau negerės, o atlyginimai nekils. Kam ten kažką efektyvinti ir gerinti, jei yra pigios ir nereiklios darbo jėgos? Kam investuoti į ekskavatorių, jei 10 vergų su kastuvais tą patį nudirba pigiau? Ne paslaptis, kad Lietuvos įmonių investicijos į technologijas yra gana menkos ir dažnai efektyvinimas suvokiamas tik kaip didesnis darbo jėgos išnaudojimas. Būtent pigios darbo jėgos prieinamumas yra tokių įmonių ir tokio požiūrio egzistavimo pagrindas.

    Komentuoti:


  • Kristisz
    replied
    Parašė rat
    Galima ir į darbuotojų skaičius žiūrėti. https://osp.stat.gov.lt/statistiniu-...c8cde2649c05#/
    T.y. skambučių centrai geriausiu atveju daro įtaką keliems tūkstančiams itišnikų, bet likusiems 1,19 mln. dirbančiųjų teiginys "lietuviškam verslui nebeišeina pigiai prasisukti, nes išmoko gerų verslo praktikų, tai darbuotojai nebetoleruoja išsikalinėjimų ir absurdų" negalioja.
    Žmonės keičia darbus, 15 000 yra šiuo metu, jeigu skaičiuosim visus kada nors dirbusius paslaugų centruose, bus daugiau. Kitas dalykas, žmonės šneka - yra antra pusė namie, draugai, giminės regionuose ir t.t., žmonės ganėtinai atvirai pasakoja, kaip yra pas ką darbe. Vien tai, kad žmonės sužino, kad gali būti ir kitaip, ar kad norint yra galimybė pakeisti darbą, duoda teigiamą rezultatą darbo sąlygoms.

    Parašė rat
    Be abejo, kad 40-mečiai ir 50-mečiai, kuriuos iš darbo rinkos lietuvių verslininkų pagalba išstums ukrainiečiai, pereis į ofisinius darbus, o ne emigruos į Vakarus, kur dirbs už minimumą.
    Taip, yra tokia rizika ir reikia padirbėti, kad būtų daugiau persikvalifikavimo galimybių tokio amžiaus žmonėms, tai yra galimybių išmokti anglų kalbą, kompiuterinio raštingumo ar inžinerinių kompetencijų. Verta investuoti, nes dėka užsienio investicijų, darbo vietų šitose srityse bus. On the other hand - jeigu jie bus laimingesni emigravę, aš džiaugiuosi už juos. Ir matyt laimingą ukrainietį Lietuvoje nemanau, kad blogiau negu nepatenkintą lietuvį.
    Dar vienas dalykas - svarbu paminėti ir tai, kad 40-50-mečių karta yra dar ganėtinai sėkminga tuo, kad jiems buvo dvidešimt keli metai kai kūrėsi nauja Lietuvos ekonomika ir jie užėmė ir iki šiol laiko daug gerų darbo vietų lietuviškuose versluose (pvz ta pati televizija - Valinsko karta devyniasdešimtaisiais sušoko į besikuriančią televiziją ir dar dabar "televizinis elitas" yra plius minus panašaus amžiaus ).

    Kažin kur geriau išvykti į Vilnių ar į Vakarus. Oh, wait... į Vakarus... Nepasisekė ir tiems, kurie tuputį per anksti gimė ir baigė kokią smaukologiją, o ne IT. Jiems aišku taip pat niekas neleidžia išvykti...
    Turbūt vis dar geriau į Vakarus, bet skirtumas mažėja. Dėka gerų darbo vietų Vilnius (ir Kaunas taip pat) darosi vis labiau patrauklūs.
    IT nebūtina baigti, kad dirbti IT, tuose pačiuose paslaugų centruose yra galimybės be IT išsilavinimo, su šiek tiek asmeninių pastangų pereiti iš operacijų ar kitų sričių į IT.

    Komentuoti:


  • sankauskas
    replied
    Parašė mantasm Rodyti pranešimą

    Tai kaip suprantu, sutariam, kad iš tiesų aukštos kvalifikacijos darbuotojų ir jų vietų importas yra gerai. Tik reikia užtikrinti, kad nebūtų spragų ir nenutiktų kaip pvz su JAV H1B vizomis ir Indijos kontraktoriais. Arba kaip dabar pas mus darosi su ukrainiečiais furistais ir taksistais. Kaimo Jurgis į logistikos vadybininką gal nepersikvalifikuos. Bet vairuot furą ar taksi išmokt galėtų. Bet kam darbdaviui apmokyti Jurgį, jei gali atsivežti jau apsimokiusį ukrainietį? Tada vietoj padoriau uždirbančio Jurgio turim pašalpinį Jurgį ir kainas numušinėjantį ukrainietį. Sumoj finansinė nelygybė tik gilėja.
    Čia pats taip sugalvojai?

    Komentuoti:


  • mantasm
    replied
    Parašė Eidvis Rodyti pranešimą

    Tas kaimo Jurgis nenori būti nei fūristu, nei statybininku. Jeigu norėtų - jis galėtų pradėti dirbti jau rytoj. Negali ignoruoti fakto, kad vietiniai žmonės turi nepalyginamai geresnes sąlygas įsidarbinti, nei kažkokie imigrantai. Jau vien imigranto dokumentų tvarkymas darbdaviui kiek galvos skausmo sukelia. Ir iš idėjos aš pritarčiau, kad visokiems statybininkams nebūtų visiškai atvertos sienos, juolab, kad turime nemažai emigrantų, kurie save pardavė tobulėjimui statybos sektoriuje. Toks emigrantas jau sunkiai persikvalifikuos ir jam Lietuvos rinkoje turėtų būti teikiama pirmenybė prieš ukrainietį (proto ribose). Tačiau su fūristais yra visai atskira tema. Tai žmonės, kurie nedirba Lietuvoje, o realiai dirba užsienyje po Lietuvos vėliava. Panašiai kaip kokia Panama sukūrė infrastruktūrą ir sąlygas, kad dauguma laivų plaukiotų su jų vėliava, tame tarpe ir lietuviškų. Tas ukrainietis fūristas Lietuvoje praleidžia labai mažai laiko, galima sakyti Lietuvoje net nedirba, tačiau tuo pačiu metu Lietuvai neša pridėtinę vertę uždirbdamas Lietuvos įmonėms pinigus. Tos įmonės savo ruožtu kuria darbo vietas vietiniams žmonėms, nes jas reikia administruoti. Jeigu lietuvis gali nenorėtų eiti dirbti fūristu ir savaitėms palikti šeimą, tai normalus darbo grafikas ir normalus atlyginimas fūrų įmonės vadybininko pozicijai jam gali pasirodyti labai patrauklus. Ir šioje vietoje jau imigrantai nebepadės. Dėl to fūristai, kurie dirba net ne Lietuvos rinkoje, tiesiog kuria Lietuvos įmonių pridėtinę vertę ir darbo vietas patiems lietuviams - yra gerai.
    O kas "nori" būti furistu ar statybininku? Dar suprantu kosmonautu, bet daugeliui profesijų norą arba nenorą sukelia piniginė išraiška ir jos santykis su pastangom. Jei nudempinguotas atlyginimas nedaug skiriasi nuo pašalpos (atmetus kelionės kaštus ir kitas su įsidarbinimu susijusias išlaidas), tai kam kažką keisti? Mokslai irgi kainuoja. O darbdaviui nėra noro apmokėti mokslus jei gali priimti mokytą imigrantą.

    Dažniausiai imigrantų reikalavimai yra n kartų žemesni. Kad ir imant mūsiškius. Kiek žmonių pasirašytų gyvent kaime vidury niekur susispaude su nepažįstamais žmonėm namuke ar butuke? Bet išvažiavus į užsienius jau nebegėda. Algos suvokimas irgi veikiamas gimtojo krašto realijų. Kas gasterbaiteriui atrodo daug - vietiniam darbininkui neatrodo taip daug. Gasterbaiteris bus linkęs pataupyt, kažką gimtoje vietoje susitvarkyt (pvz dantistinis turizmas), o vietinio pragyvenimo kaštai bus brangesni. Ypač jei prisideda vyresnių giminių, vaikų išlaikymo išlaidos ir pan ir t.t. Be to, imigrantai dažniausiai prasčiau žino savo teises ir linkę mažiau jas ginti. Nors pas mus ir vietiniai nelabai žino, bet ukrainiečiai dar sukalbamesni.

    Be to, gasterbaiteris labiau džiaugsis galimybe dirbti ir mažesnė tikimybė, kad užtūsins su draugeliais (kol naują chebrą ras, aišku) ar prašys laisvadienio dėl šeimos (nes šeima toli ir bus gaila pinigų skrist/važiuot).

    Viską susumavus, darbdaviui naudingiau imigrantas nei panašių sugebėjimų vietinis.

    Dėl fūristų, lietuvis furistas su ta pačia alga ekonomikai atneštų daugiau naudos. Ar ukrainietis Lietuvoje statysis namą, pramogaus, išlaikys šeimą ir t.t.? Vargu, turbūt ir per laisvas dienas skubės į gimtinę, o ne mūsų ekonomiką kels. Geriausiu atveju nudempinguotas lietuvis tą patį darys vakariečių kontoroje ir bent atlyginimą leis grįžęs namo. Blogiausiu - kaimo Jurgiai nuspręs, kad alga per maža, vargo per daug ir geriau gyvens iš pašalpų ir prie butelio. Tavo atvejis tiktų jei būtų begalinis furistų poreikis ir algos bei darbo sąlygos toliau kiltų ir artėtų prie vakarietiškų. Bet rodos padėtis ne tokia.

    Komentuoti:


  • Eidvis
    replied
    Parašė Aleksio Rodyti pranešimą
    Be pinigų nebus nei produkto, nei paslaugos, nei prekės (ar tai yra duonos kepalas, ar branduolinė bomba, ar prekių srauto formavimo programa). Net kai GULagas statė kokį nors kanalą ar šachtą, vistiek buvo sudaroma darbų sąmata.
    Ir visgi ne piniguose esmė. Šiuolaikinis vidutinis fabrikas kainuoja apie 5 mln. eur, o per metus jis apyvartą padaro keliagubai didesnę, nei tos pradinės investicijos. Taigi esmė yra idėjoje ir jos realizavime, o ne piniguose. Ir suprantama, kad be pinigų ir ta idėja nesirelizuotų, bet visgi akcentas yra visai ne ten. Ir apskritai ką čia tuo norima pasakyti, kad 'Lietuvoje yra daug pinigų'. Tai jeigu yra daug pinigų - kodėl mes dar ne Šveicarija?

    Komentuoti:


  • Eidvis
    replied
    Parašė mantasm Rodyti pranešimą

    Tai kaip suprantu, sutariam, kad iš tiesų aukštos kvalifikacijos darbuotojų ir jų vietų importas yra gerai. Tik reikia užtikrinti, kad nebūtų spragų ir nenutiktų kaip pvz su JAV H1B vizomis ir Indijos kontraktoriais. Arba kaip dabar pas mus darosi su ukrainiečiais furistais ir taksistais. Kaimo Jurgis į logistikos vadybininką gal nepersikvalifikuos. Bet vairuot furą ar taksi išmokt galėtų. Bet kam darbdaviui apmokyti Jurgį, jei gali atsivežti jau apsimokiusį ukrainietį? Tada vietoj padoriau uždirbančio Jurgio turim pašalpinį Jurgį ir kainas numušinėjantį ukrainietį. Sumoj finansinė nelygybė tik gilėja.
    Tas kaimo Jurgis nenori būti nei fūristu, nei statybininku. Jeigu norėtų - jis galėtų pradėti dirbti jau rytoj. Negali ignoruoti fakto, kad vietiniai žmonės turi nepalyginamai geresnes sąlygas įsidarbinti, nei kažkokie imigrantai. Jau vien imigranto dokumentų tvarkymas darbdaviui kiek galvos skausmo sukelia. Ir iš idėjos aš pritarčiau, kad visokiems statybininkams nebūtų visiškai atvertos sienos, juolab, kad turime nemažai emigrantų, kurie save pardavė tobulėjimui statybos sektoriuje. Toks emigrantas jau sunkiai persikvalifikuos ir jam Lietuvos rinkoje turėtų būti teikiama pirmenybė prieš ukrainietį (proto ribose). Tačiau su fūristais yra visai atskira tema. Tai žmonės, kurie nedirba Lietuvoje, o realiai dirba užsienyje po Lietuvos vėliava. Panašiai kaip kokia Panama sukūrė infrastruktūrą ir sąlygas, kad dauguma laivų plaukiotų su jų vėliava, tame tarpe ir lietuviškų. Tas ukrainietis fūristas Lietuvoje praleidžia labai mažai laiko, galima sakyti Lietuvoje net nedirba, tačiau tuo pačiu metu Lietuvai neša pridėtinę vertę uždirbdamas Lietuvos įmonėms pinigus. Tos įmonės savo ruožtu kuria darbo vietas vietiniams žmonėms, nes jas reikia administruoti. Jeigu lietuvis gali nenorėtų eiti dirbti fūristu ir savaitėms palikti šeimą, tai normalus darbo grafikas ir normalus atlyginimas fūrų įmonės vadybininko pozicijai jam gali pasirodyti labai patrauklus. Ir šioje vietoje jau imigrantai nebepadės. Dėl to fūristai, kurie dirba net ne Lietuvos rinkoje, tiesiog kuria Lietuvos įmonių pridėtinę vertę ir darbo vietas patiems lietuviams - yra gerai.

    Komentuoti:


  • Aleksio
    replied
    Parašė Eidvis Rodyti pranešimą
    Ne piniguose, o idėjose esmė.
    OK, tugul perka idėjas-esu už.
    Parašė Eidvis Rodyti pranešimą
    Pinigai yra nulis - produktai ir paslaugos yra esmė.
    Be pinigų nebus nei produkto, nei paslaugos, nei prekės (ar tai yra duonos kepalas, ar branduolinė bomba, ar prekių srauto formavimo programa). Net kai GULagas statė kokį nors kanalą ar šachtą, vistiek buvo sudaroma darbų sąmata.

    Komentuoti:

Working...
X