Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Investicijos į pramonės bei paslaugų plėtrą Lietuvoje

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

  • mantasm
    replied
    Parašė Eidvis Rodyti pranešimą

    Tas kaimo Jurgis nenori būti nei fūristu, nei statybininku. Jeigu norėtų - jis galėtų pradėti dirbti jau rytoj. Negali ignoruoti fakto, kad vietiniai žmonės turi nepalyginamai geresnes sąlygas įsidarbinti, nei kažkokie imigrantai. Jau vien imigranto dokumentų tvarkymas darbdaviui kiek galvos skausmo sukelia. Ir iš idėjos aš pritarčiau, kad visokiems statybininkams nebūtų visiškai atvertos sienos, juolab, kad turime nemažai emigrantų, kurie save pardavė tobulėjimui statybos sektoriuje. Toks emigrantas jau sunkiai persikvalifikuos ir jam Lietuvos rinkoje turėtų būti teikiama pirmenybė prieš ukrainietį (proto ribose). Tačiau su fūristais yra visai atskira tema. Tai žmonės, kurie nedirba Lietuvoje, o realiai dirba užsienyje po Lietuvos vėliava. Panašiai kaip kokia Panama sukūrė infrastruktūrą ir sąlygas, kad dauguma laivų plaukiotų su jų vėliava, tame tarpe ir lietuviškų. Tas ukrainietis fūristas Lietuvoje praleidžia labai mažai laiko, galima sakyti Lietuvoje net nedirba, tačiau tuo pačiu metu Lietuvai neša pridėtinę vertę uždirbdamas Lietuvos įmonėms pinigus. Tos įmonės savo ruožtu kuria darbo vietas vietiniams žmonėms, nes jas reikia administruoti. Jeigu lietuvis gali nenorėtų eiti dirbti fūristu ir savaitėms palikti šeimą, tai normalus darbo grafikas ir normalus atlyginimas fūrų įmonės vadybininko pozicijai jam gali pasirodyti labai patrauklus. Ir šioje vietoje jau imigrantai nebepadės. Dėl to fūristai, kurie dirba net ne Lietuvos rinkoje, tiesiog kuria Lietuvos įmonių pridėtinę vertę ir darbo vietas patiems lietuviams - yra gerai.
    O kas "nori" būti furistu ar statybininku? Dar suprantu kosmonautu, bet daugeliui profesijų norą arba nenorą sukelia piniginė išraiška ir jos santykis su pastangom. Jei nudempinguotas atlyginimas nedaug skiriasi nuo pašalpos (atmetus kelionės kaštus ir kitas su įsidarbinimu susijusias išlaidas), tai kam kažką keisti? Mokslai irgi kainuoja. O darbdaviui nėra noro apmokėti mokslus jei gali priimti mokytą imigrantą.

    Dažniausiai imigrantų reikalavimai yra n kartų žemesni. Kad ir imant mūsiškius. Kiek žmonių pasirašytų gyvent kaime vidury niekur susispaude su nepažįstamais žmonėm namuke ar butuke? Bet išvažiavus į užsienius jau nebegėda. Algos suvokimas irgi veikiamas gimtojo krašto realijų. Kas gasterbaiteriui atrodo daug - vietiniam darbininkui neatrodo taip daug. Gasterbaiteris bus linkęs pataupyt, kažką gimtoje vietoje susitvarkyt (pvz dantistinis turizmas), o vietinio pragyvenimo kaštai bus brangesni. Ypač jei prisideda vyresnių giminių, vaikų išlaikymo išlaidos ir pan ir t.t. Be to, imigrantai dažniausiai prasčiau žino savo teises ir linkę mažiau jas ginti. Nors pas mus ir vietiniai nelabai žino, bet ukrainiečiai dar sukalbamesni.

    Be to, gasterbaiteris labiau džiaugsis galimybe dirbti ir mažesnė tikimybė, kad užtūsins su draugeliais (kol naują chebrą ras, aišku) ar prašys laisvadienio dėl šeimos (nes šeima toli ir bus gaila pinigų skrist/važiuot).

    Viską susumavus, darbdaviui naudingiau imigrantas nei panašių sugebėjimų vietinis.

    Dėl fūristų, lietuvis furistas su ta pačia alga ekonomikai atneštų daugiau naudos. Ar ukrainietis Lietuvoje statysis namą, pramogaus, išlaikys šeimą ir t.t.? Vargu, turbūt ir per laisvas dienas skubės į gimtinę, o ne mūsų ekonomiką kels. Geriausiu atveju nudempinguotas lietuvis tą patį darys vakariečių kontoroje ir bent atlyginimą leis grįžęs namo. Blogiausiu - kaimo Jurgiai nuspręs, kad alga per maža, vargo per daug ir geriau gyvens iš pašalpų ir prie butelio. Tavo atvejis tiktų jei būtų begalinis furistų poreikis ir algos bei darbo sąlygos toliau kiltų ir artėtų prie vakarietiškų. Bet rodos padėtis ne tokia.

    Komentuoti:


  • Eidvis
    replied
    Parašė Aleksio Rodyti pranešimą
    Be pinigų nebus nei produkto, nei paslaugos, nei prekės (ar tai yra duonos kepalas, ar branduolinė bomba, ar prekių srauto formavimo programa). Net kai GULagas statė kokį nors kanalą ar šachtą, vistiek buvo sudaroma darbų sąmata.
    Ir visgi ne piniguose esmė. Šiuolaikinis vidutinis fabrikas kainuoja apie 5 mln. eur, o per metus jis apyvartą padaro keliagubai didesnę, nei tos pradinės investicijos. Taigi esmė yra idėjoje ir jos realizavime, o ne piniguose. Ir suprantama, kad be pinigų ir ta idėja nesirelizuotų, bet visgi akcentas yra visai ne ten. Ir apskritai ką čia tuo norima pasakyti, kad 'Lietuvoje yra daug pinigų'. Tai jeigu yra daug pinigų - kodėl mes dar ne Šveicarija?

    Komentuoti:


  • Eidvis
    replied
    Parašė mantasm Rodyti pranešimą

    Tai kaip suprantu, sutariam, kad iš tiesų aukštos kvalifikacijos darbuotojų ir jų vietų importas yra gerai. Tik reikia užtikrinti, kad nebūtų spragų ir nenutiktų kaip pvz su JAV H1B vizomis ir Indijos kontraktoriais. Arba kaip dabar pas mus darosi su ukrainiečiais furistais ir taksistais. Kaimo Jurgis į logistikos vadybininką gal nepersikvalifikuos. Bet vairuot furą ar taksi išmokt galėtų. Bet kam darbdaviui apmokyti Jurgį, jei gali atsivežti jau apsimokiusį ukrainietį? Tada vietoj padoriau uždirbančio Jurgio turim pašalpinį Jurgį ir kainas numušinėjantį ukrainietį. Sumoj finansinė nelygybė tik gilėja.
    Tas kaimo Jurgis nenori būti nei fūristu, nei statybininku. Jeigu norėtų - jis galėtų pradėti dirbti jau rytoj. Negali ignoruoti fakto, kad vietiniai žmonės turi nepalyginamai geresnes sąlygas įsidarbinti, nei kažkokie imigrantai. Jau vien imigranto dokumentų tvarkymas darbdaviui kiek galvos skausmo sukelia. Ir iš idėjos aš pritarčiau, kad visokiems statybininkams nebūtų visiškai atvertos sienos, juolab, kad turime nemažai emigrantų, kurie save pardavė tobulėjimui statybos sektoriuje. Toks emigrantas jau sunkiai persikvalifikuos ir jam Lietuvos rinkoje turėtų būti teikiama pirmenybė prieš ukrainietį (proto ribose). Tačiau su fūristais yra visai atskira tema. Tai žmonės, kurie nedirba Lietuvoje, o realiai dirba užsienyje po Lietuvos vėliava. Panašiai kaip kokia Panama sukūrė infrastruktūrą ir sąlygas, kad dauguma laivų plaukiotų su jų vėliava, tame tarpe ir lietuviškų. Tas ukrainietis fūristas Lietuvoje praleidžia labai mažai laiko, galima sakyti Lietuvoje net nedirba, tačiau tuo pačiu metu Lietuvai neša pridėtinę vertę uždirbdamas Lietuvos įmonėms pinigus. Tos įmonės savo ruožtu kuria darbo vietas vietiniams žmonėms, nes jas reikia administruoti. Jeigu lietuvis gali nenorėtų eiti dirbti fūristu ir savaitėms palikti šeimą, tai normalus darbo grafikas ir normalus atlyginimas fūrų įmonės vadybininko pozicijai jam gali pasirodyti labai patrauklus. Ir šioje vietoje jau imigrantai nebepadės. Dėl to fūristai, kurie dirba net ne Lietuvos rinkoje, tiesiog kuria Lietuvos įmonių pridėtinę vertę ir darbo vietas patiems lietuviams - yra gerai.

    Komentuoti:


  • Aleksio
    replied
    Parašė Eidvis Rodyti pranešimą
    Ne piniguose, o idėjose esmė.
    OK, tugul perka idėjas-esu už.
    Parašė Eidvis Rodyti pranešimą
    Pinigai yra nulis - produktai ir paslaugos yra esmė.
    Be pinigų nebus nei produkto, nei paslaugos, nei prekės (ar tai yra duonos kepalas, ar branduolinė bomba, ar prekių srauto formavimo programa). Net kai GULagas statė kokį nors kanalą ar šachtą, vistiek buvo sudaroma darbų sąmata.

    Komentuoti:


  • Sula
    replied
    Parašė rat
    NT įsigijimo/dalinimo požiūriu tikrai geriau Sovietų Sąjungoje..
    SSRS nebuvo NT realios rinkos. Vėlesniais laikais kažkiek tai pasireiškė kooperatinių butų statyba. Bet net ir juose dalyvauti nebuvo paprasta. 2 k. buto kaina 7000-7500 rub. (iš esmės be apdailos) sakyčiau atitinka šiuolaikinį Vilniaus lygį.

    Komentuoti:


  • mantasm
    replied
    Parašė Eidvis Rodyti pranešimą

    Dabar dažnai nagrinėjamas klausimas kaip pasiekti 'socialinę lygybę', kur atlyginimai tarp žemiausios ir aukščiausios klasės darbuotojo skirtųsi kuo mažiau. Matematika čia labai paprasta - reikia sukurti kuo daugiau aukštos kvalifikacijos darbo vietų, nes būtent jos suteikia daugiausiai darbo žemesnės kvalifikacijos darbuotojams (parduotuvės, restoranai, kirpyklos, taksistai ir t.t.). Sukūrus kuo daugiau aukštos kvalifikacijos darbo vietų, išauga poreikis ir žemesnės kvalifikacijos darbuotojams, o kai išauga poreikis ir yra riboti darbuotojų resursai - pradeda sparčiai kilti jų atlyginimai. Taigi jeigu mes norime socialinės lygybės, turime dėti visas jėgas, kad aukštos kvalifikacijos ir kuriančių aukštą pridėtinę vertę darbų Lietuvoje būtų kuo daugiau, nes kuo jų daugiau, tuo geriau ir žemesnės kvalifikacijos darbininkams ir tuo daugiau socialinės lygybės, nes išaugęs jų poreikis žemiausios kvalifikacijos darbuotojų ir kartų jų deficitas veda prie didesnių jų algų.
    Tai kaip suprantu, sutariam, kad iš tiesų aukštos kvalifikacijos darbuotojų ir jų vietų importas yra gerai. Tik reikia užtikrinti, kad nebūtų spragų ir nenutiktų kaip pvz su JAV H1B vizomis ir Indijos kontraktoriais. Arba kaip dabar pas mus darosi su ukrainiečiais furistais ir taksistais. Kaimo Jurgis į logistikos vadybininką gal nepersikvalifikuos. Bet vairuot furą ar taksi išmokt galėtų. Bet kam darbdaviui apmokyti Jurgį, jei gali atsivežti jau apsimokiusį ukrainietį? Tada vietoj padoriau uždirbančio Jurgio turim pašalpinį Jurgį ir kainas numušinėjantį ukrainietį. Sumoj finansinė nelygybė tik gilėja.

    Komentuoti:


  • Arunasx
    replied
    Parašė rat
    NT įsigijimo/dalinimo požiūriu tikrai geriau Sovietų Sąjungoje.
    Kiek esi išgėręs šiandien? Ar nuo ankstesnių dienų dar veža?

    Komentuoti:


  • Eidvis
    replied
    Parašė Aleksio Rodyti pranešimą
    Lietuvos gyventojai turi nemažai pinigų bankuose - jeigu pinigų būtų nepakankamai tiesioginei bankų veiklai (paskoloms), bankai didintų palūkanas už sąskaitose laikomus indėlius, bet jie to nedaro. Išvada: pinigų Lietuvoje yra labai daug. Tegul bankai investuoja į Lietuvos ekonomiką.
    Na va, super turbo Lietuvos ekonomikos gelbėjimo planas, tik kaip jis turėtų atrodyti realybėje? Ar turėtų prezidentė pabarti bankus? Ar gal kokį įstatymą seimas turėtų priimti nurodant bankams kiek ir kur banko paskolų suteikti? Tik čia toks niuansas, kad bankai ir patys be spyrio į šikną teikia paskolas, nes kai tiek daug indėlių, tai pinigus jie uždirba ne iš jų, kuriems turi mokėti, o iš paskolų. Dėl to nesuprantu kaip turėtų būti suformuluotas įstatymas bankus įpareigojantis skolinti daugiau. O esmė išties yra tame, kad pinigų trūkumo nėra, trūkumas yra žinių, gebėjimų ir galimybių sukurti produktus ir paslaugas tokius, kad jie gebėtų konkuruoti globalinėje rinkoje ir tuo pačiu nešti pelną. Ne piniguose, o idėjose esmė. Bet jeigu mes su mintimi, kad turim 'daug pinigų', blokuosim užsienio investicijas, kurios kuria pridėtinę vertę, tai ir toliau liksim prie suskilusios geldos, kad ir su kažkiek pinigų. Pinigai yra nulis - produktai ir paslaugos yra esmė.

    Komentuoti:


  • Eidvis
    replied
    Parašė mantasm Rodyti pranešimą

    Kvalifikuotiems turbūt geriausia gilioj Afrikoj, kur nekvalifikuotas darbas labai pigus. Bet realybėj kažkodėl populiariau gyvent kur pajamos apylygės. Net ir tarp tų pačių "kvalifikuotų".
    Dabar dažnai nagrinėjamas klausimas kaip pasiekti 'socialinę lygybę', kur atlyginimai tarp žemiausios ir aukščiausios klasės darbuotojo skirtųsi kuo mažiau. Matematika čia labai paprasta - reikia sukurti kuo daugiau aukštos kvalifikacijos darbo vietų, nes būtent jos suteikia daugiausiai darbo žemesnės kvalifikacijos darbuotojams (parduotuvės, restoranai, kirpyklos, taksistai ir t.t.). Sukūrus kuo daugiau aukštos kvalifikacijos darbo vietų, išauga poreikis ir žemesnės kvalifikacijos darbuotojams, o kai išauga poreikis ir yra riboti darbuotojų resursai - pradeda sparčiai kilti jų atlyginimai. Taigi jeigu mes norime socialinės lygybės, turime dėti visas jėgas, kad aukštos kvalifikacijos ir kuriančių aukštą pridėtinę vertę darbų Lietuvoje būtų kuo daugiau, nes kuo jų daugiau, tuo geriau ir žemesnės kvalifikacijos darbininkams ir tuo daugiau socialinės lygybės, nes išaugęs jų poreikis žemiausios kvalifikacijos darbuotojų ir kartų jų deficitas veda prie didesnių jų algų.

    Parašė rat
    Labai gerai, kad skambučių centrai kuriasi trečioje nuo galo ES valstybėje su vienom mažiausių algų, kurios gali kilti tik iki tam tikros ribos, skirtingai nei kainos, kitaip centrai išsikels į Indiją, o jų darbuotojai eis dirbti neapmokamų viršvalandžių.
    Man kiek juokinga, kai ardami laukus su plūgu žmonės pradeda aiškinti 'nu jau aš tai pigi darbo jėga nebūsiu ir kažkokiam paslaugų centre nedirbsiu'. Pasipiktinę apie 'pigią darbo jėgą' toliau grįžta prie savo plūgo už daug mažesnį atlyginimą. Esmė, kad nėra galimybės pasirinkti 'arba liekam prie plūgo arba įkuriam Apple ir Google'. Yra pereinamasis laikotarpis, kuriame žmonės mokosi dirbti ne prie plūgo, o prie kompiuterio. Ir jeigu mes tuo piktinsimės - tai prie plūgo ir liksim.


    Labai gerai, kad 15 000 žmonių uždirba Lietuvai valiutą, už kurią gali nusipirkti Kinijoje gamintą amerikietišką Iphone'ą, nueiti į skandinavišką banką ir pasiimti paskolą vokiškai mašinai, arba ukrainiečių statytam butui ir pavalgyti trečiosioms šalims skirtų maisto produktų, o Maltoje registruotoje įmonėje nusipirkti kiniško šūdo. Nes kaip žinia tai padeda prekybos balansui.
    Nelabai suprantu koks čia moralas norėta pasakyti? Kad Lietuva turėtų apsitverti spygliuota vėla ir neįsileisti jokių investicijų ir mes neturėtumėm pirkti jokių iPhonų ir televizorių? Mes esam per maža šalis, kad būtumėm uždara. Tokioje šalyje niekada neturėsim visų pramonės šakų nuo makaronų iki mašinų ar kosmoso technologijų gamybos. Dėl to mes turime orientuotis į tam tikras nišas, kur esame geriausi, tose nišose parduoti savo prekes ir paslaugas ir už gautus pinigus pirktis tuos iPhonus ir televizorius. Atvirkščias variantas reikštų, kad 2018 metais mes savai rinkai gamintumėm šilelius ir laidinius telefonus.

    Komentuoti:


  • Kristisz
    replied
    Parašė rat
    Nes atėjo Yandex, tai staiga jau ir visos kitos investicijos blogos?

    Komentuoti:


  • Aleksio
    replied
    Parašė Kristisz Rodyti pranešimą
    Norėčiau išgirsti argumentų, pagrindžiančių, kad pinigų Lietuvoje pinigų yra jau pakankamai (ir paaiškinimo, ką reiškia pakankamai šiame kontekste) ir kodėl nereikia užsienio investicijų?
    Lietuvos gyventojai turi nemažai pinigų bankuose - jeigu pinigų būtų nepakankamai tiesioginei bankų veiklai (paskoloms), bankai didintų palūkanas už sąskaitose laikomus indėlius, bet jie to nedaro. Išvada: pinigų Lietuvoje yra labai daug. Tegul bankai investuoja į Lietuvos ekonomiką.

    Komentuoti:


  • Kristisz
    replied
    Parašė rat

    Labai geras argumentas kaip 15 000 skambučių centrų operatorių paveikia 1,2 mln. žmonių darbo rinką... O įdomu ar skambučių centruose jau išrinktos darbo tarybos?
    Dėl skambučių centrų nežinau, bet paslaugų centruose bent dviejuose tikrai buvo rinktos, viename dar gerokai prieš tai, kai darbo kodekas tą liepė daryt.

    Komentuoti:


  • Kristisz
    replied
    Parašė rat
    Labai gerai, kad skambučių centrai kuriasi trečioje nuo galo ES valstybėje su vienom mažiausių algų, kurios gali kilti tik iki tam tikros ribos, skirtingai nei kainos, kitaip centrai išsikels į Indiją, o jų darbuotojai eis dirbti neapmokamų viršvalandžių.
    Skambučių centrų Lietuvoje labai nedaug, kuriasi paslaugų centrai. Tiems, kam užtenka Indijoje gaunamos kompetencijos, jau tenais.


    Parašė rat
    Labai gerai, kad 15 000 žmonių uždirba Lietuvai valiutą, už kurią gali nusipirkti Kinijoje gamintą amerikietišką Iphone'ą, nueiti į skandinavišką banką ir pasiimti paskolą vokiškai mašinai, arba ukrainiečių statytam butui ir pavalgyti trečiosioms šalims skirtų maisto produktų, o Maltoje registruotoje įmonėje nusipirkti kiniško šūdo. Nes kaip žinia tai padeda prekybos balansui.
    Geriau buvo Sovietų Sąjungoje, kai galėjai pirkti tik tai, kas pagaminta joje?
    Tie 15 000 žmonių eina valgyt pietų, eina vakare į miestą, pramogauja, tas pačias užsienietiškas prekes ir paslaugas dažnai suteikia lietuvis darbuotojas. Didelė pinigų dalis tikrai grįžta į ekonomiką.

    Parašė rat
    "Ūkio subjektai, turintys nuo 0 iki 9 darbuotojų, sudarė 81,1 proc. visų veikiančių ūkio subjektų, ūkio subjektai, kuriuose dirba daugiau kaip 250 darbuotojų, – 0,5 proc." Tai per kurią čia vietą skambučių centrai neleidžia lietuviškam verslui prasisukti? Kur čia tos geros verslo praktikos? 81 proc. ar 0,5 proc. įmonių?
    Kokia prasmė skaičiuoti verslo subjektus, o ne dirbančiuosius? Ar kiekvienoj įmonėj už verslo praktiką atsakingas lygiai vienas žmogus?

    Parašė rat
    Be abejo labai gerai užsienio investicijos, bent buvusio premjero sūnus turi kur dirbti ir gal rusiška taxi firma pakonkuruos su amerikietiškais pavežiotojais... Labai gerai migracija yra - tu gali Londėj už minimalią algą ir namo benefitą dirbti, o čia ukrainiečiai statybininkais ir fūristais, o vietnamiečiai sušių vyniotojais padirbs už minimalią algą.
    Migracija tau suteikia galimybę pasirinkti gyvenamąją ir darbo vietą, o verlsui leidžia greičiau plėstis. Vietoj to, kad logistika stabdytų plėtrą dėl darbuotojų trūkumo, norintys dirbti ukrainiečiai leidžia toliau vykdyti plėtrą, kas pavirsta ir į white-collar darbo vietas (reikia ir daugiau pardavimų, ir vadybininkų, ir šiaip visokios administracijos, o tada jau ir vadovų naujiems žmonėms suvaldyti).

    Parašė rat
    Alkoholikui kaimo jurgiui truputį nepasisekė, kad gimė kaime ir jeigu gimė iki kokių 198* metų, kai niekas nieko apie IT neplanavo į ateitį. Aišku nebetaps nei mediku, nei programuotoju, bet visada gali emigruoti ir dirbti už pigiau nei vietiniai... Ir aišku visada bus ieškančių bet kokio darbo Vilniuje už bet kiek ir siūlančių dirbti už mažai.
    Taip, nepasisekė, kad gyvena tokioj santvarkoj, kur niekas neleidžia iš to kaimo išvykti. Oh, wait...

    Komentuoti:


  • J.U.
    replied
    Aš manau kad Lietuvos prioritetas turėtų būti aukštos kvalifikacijos specialistų kūrimas, kad užsienio investuotojai turėtų stimulą čia ateiti. Pirmieji daigeliai jau yra, ateina rimtos kompanijos, nes rado čia specialistų. Tik va, visa bėda kad tų specialistų nepakanka. Geriau paruošti 10 inžinierių, nei 100 vadybininkų. Bet mes kaip toje pasakėčioje, perstatėm kėdes ir norim kad muzika geriau skambėtų. Aukštosios mokyklos praktiškai nesikeičia nežiūrint į visas "reformas", nėra konkurencijos tarp profesūros o jau vien mintis kad vertėtų pasikviesti dėstytojų iš užsienio universitetų kad ir mokant dideles algas, mūsiškius mokslo vadovus gali nuvesti prie infarkto.

    Komentuoti:


  • Arunasx
    replied
    Parašė Gator Rodyti pranešimą
    Kiekviena pasaulo valstybe meldzia kuo daugiau uzsieni oinvesticiju, o va Aleksio nuomone turetu buti atvirksciai
    Iki tokiu kliedesiu nusirist reikai tikrai sugebet
    Ne kiekviena. Venesuela, Kuba, Š.Korėja ir dar kai kurios kitos.

    Komentuoti:


  • Gator
    replied
    Kiekviena pasaulo valstybe meldzia kuo daugiau uzsieni oinvesticiju, o va Aleksio nuomone turetu buti atvirksciai
    Iki tokiu kliedesiu nusirist reikai tikrai sugebet

    Komentuoti:


  • mantasm
    replied
    Parašė andyour Rodyti pranešimą

    Kvalifikuotiems į naudą, nes bent jau nebrangsta nekvalifikuoto darbo prekės ir paslaugos. Žinoma, lietuviai nepatenkinti gali emigruoti ir tada reikės į jų vietą dar daugiau imigrantų pvz. ukrainiečių.
    Kvalifikuotiems turbūt geriausia gilioj Afrikoj, kur nekvalifikuotas darbas labai pigus. Bet realybėj kažkodėl populiariau gyvent kur pajamos apylygės. Net ir tarp tų pačių "kvalifikuotų".

    Komentuoti:


  • andyour
    replied
    Parašė mantasm Rodyti pranešimą
    Kita monetos pusė - pvz furistai. Išblaivius eilinį kaimo Jurgį, jį tikrai būtų galima paversti furistu Bet prisidengiant kvalifikuotų darbuotojų imigracija užsivežama ukrainiečių. Tas tikrai ne į naudą nei vietinei rinkai, nei vietiniams darbuotojams.
    Kvalifikuotiems į naudą, nes bent jau nebrangsta nekvalifikuoto darbo prekės ir paslaugos. Žinoma, lietuviai nepatenkinti gali emigruoti ir tada reikės į jų vietą dar daugiau imigrantų pvz. ukrainiečių.

    Komentuoti:


  • mantasm
    replied
    Parašė Eidvis Rodyti pranešimą

    Šiuo konkrečiu atveju buvo kalbama ne apie žemos, o aukštos kvalifikacijos darbuotojų imigraciją. Tai dažnai yra suplakama į viena ir padaromos kažkokios apibendrintos išvados, ko nereikėtų daryti. Reikėtų skirti, kad žemos kvalifikacijos darbuotojų imigracija turi nemažų minusų, tokių kaip kad gaudami mažas pajamas jie sumoka labai mažus mokesčius, čia dažniausiai negyvena, o uždirbtus pinigus išveža iš šalies. Tuo tarpu aukštos kvalifikacijos imigrantas, gaudamas aukštą algą, sumoka didelius mokesčius, iš kurių mokamos pensijos, išlaikomi studentai, moksleiviai, daktarai ir policininkai. Jis dažniausiai pastoviai gyvena Lietuvoje ir uždirbdamas didelę algą atitinkamai Lietuvoje išleidžia ir daug pinigų, o išleisti dideli pinigai = sukurtos naujos darbo vietos, tame tarpe ir visokiems alkoholikams Jurgiams. Dėl to reikėtų kažkaip stengtis gebėti atskirti kas yra žemos ir kas yra aukštos kvalifikacijos darbuotojų imigracija. Tai nėra tas pats ir pasakymas 'imigracija yra blogai', arba 'imigracija yra gerai' - yra labai didelė nesąmonė, nes imigracija gali būti tiek teigiama, tiek ir neigiama. Aleksio atveju jis yra net ir prieš kvalifikuotos darbo jėgos imigraciją ir ne tik prieš ją, bet ir prieš užsienio investicijas - kitaip sakant prieš ekonominį progresą pateikiant kažkokią absurdišką argumentaciją "Lietuvoje yra pakankamai pinigų kad būtų galima nepritraukinėti investicijas iš užsienio."
    Didelės dalies paslaugų centrų nepavadinčiau aukštos kvalifikacijos. Nebent darbai reikalaujantys kolegijos lygio išsilavinimo jau yra aukštos kvalifikacijos. Aišku ir tokie centrai naudingi. Ypač kai įdarbina vietinius kaimo Jurgius ir Jurgitas maigyt mygtukų. Šnekant apie iš tiesų aukštos kvalifikacijos specialistus, kurių yra objektyvus trūkumas (o ne numuštos algos) - taip, tai vienareikšmiškai naudinga.

    Kita monetos pusė - pvz furistai. Išblaivius eilinį kaimo Jurgį, jį tikrai būtų galima paversti furistu Bet prisidengiant kvalifikuotų darbuotojų imigracija užsivežama ukrainiečių. Tas tikrai ne į naudą nei vietinei rinkai, nei vietiniams darbuotojams.

    Komentuoti:


  • Kristisz
    replied
    Parašė Aleksio Rodyti pranešimą
    Jeigu šalyje yra didelis nedarbo lygis (>1%) - darbo resursų tikrai pakanka ir imigrantai nereikalingi.
    Apie imigraciją labai daug iškalbėta migracijos temoje, tad siūlyčiau čia šito klausimo per daug neliesti. Norėčiau išgirsti argumentų, pagrindžiančių, kad pinigų Lietuvoje pinigų yra jau pakankamai (ir paaiškinimo, ką reiškia pakankamai šiame kontekste) ir kodėl nereikia užsienio investicijų?

    Komentuoti:

Working...
X