Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Investicijos į pramonės bei paslaugų plėtrą Lietuvoje

Collapse
X
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

  • Gator
    replied
    Na vien todėl, kad investuotojai iš Indijos, jiems skirtingi imigracijos įstatymai negalios. Ta prasme ir dabar daug kas norėtų tokių prisivežti, bet nesimato tokių masinių dalykų.
    Lengviau Ukrainiečius bus įdarbinti, kam tie indai? Apart to, kad subjektyviai patsy vadovai gal labiau mėgtų saviškius.

    O darbo vietų tai 1000 per pirmus tris metus, per tiek laiko manau bus galima surinkti, jei atlyginimai konkurencingesni nei vidutiniai regione.

    Komentuoti:


  • Galys
    replied
    Parašė jpou Rodyti pranešimą

    Daugpilis netoli. Jei darbas nekvalifikuotas ir reikia tik prie stakliu stoveti ar prekes pakuoti - tai koks skirtumas ar Lietuvis ar Latvis. Galetu net autobusu atsivezti darbuotojus.
    „Jie (investuotojai – BNS) mano, kad 50 kilometrų spinduliu darbuotojų galėtų atsivežti patys. Protokole taip pat yra parašyta, kad mes rastume žemės plotų statyti daugiabučius namus. Jie norėtų, kad gamykloje dirbantys žmonės gyventų šalia. Jei nerastų visos reikalingos darbo jėgos pas mus, manau, ji būtų atsivežama iš Indijos“, – svarstė Rokiškio meras.

    Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/verslas/verslas....d?id=79164507
    Realesnis paryškintas variantas.
    Neisterikuosiu dėl imigrantų, nes tokiam užkampiui(atsiprašau jei ką įžeidžiau) kaip Rokiškis reikia griebtis bet kokio šiaudo.

    Komentuoti:


  • jpou
    replied
    Parašė Galys Rodyti pranešimą

    Tokiose žiniose, kiek neramina du dalykai: Indija ir Rokiškis su 1,5 k darbo vietų.
    Daugpilis netoli. Jei darbas nekvalifikuotas ir reikia tik prie stakliu stoveti ar prekes pakuoti - tai koks skirtumas ar Lietuvis ar Latvis. Galetu net autobusu atsivezti darbuotojus.

    Komentuoti:


  • Galys
    replied
    Parašė Sula Rodyti pranešimą
    Labai nustebino tokios numatomos investicijos. Kad tik nebūtų nusivylimo burbulas.

    Ypač tekstilės gamykla. Tekstilės gamyba kadaise kaip tik iš ES iškeliavo į tuos kraštus.
    Tokiose žiniose, kiek neramina du dalykai: Indija ir Rokiškis su 1,5 k darbo vietų.

    Komentuoti:


  • Sula
    replied
    Labai nustebino tokios numatomos investicijos. Kad tik nebūtų nusivylimo burbulas.

    Ypač tekstilės gamykla. Tekstilės gamyba kadaise kaip tik iš ES iškeliavo į tuos kraštus.
    Paskutinis taisė Sula; 2018.09.26, 16:49.

    Komentuoti:


  • senasnamas
    replied
    Indijos bendrovės Rokiškyje žada tikrą perversmą – daugiau kaip pusantro tūkstančio darbo vietų

    Dvi Indijos bendrovės į skardinių ir tekstilės gamyklas Rokiškyje numato investuoti beveik 200 mln. eurų ir sukurti daugiau kaip pusantro tūkstančio darbo vietų.
    Gerai, kad ne Kinijos, nes tai būtų grynas Lietuvos užvaldymas (anot Dalai Lamos gerbėjų).

    Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/verslas/verslas....d?id=79164507
    Paskutinis taisė senasnamas; 2018.09.26, 16:31.

    Komentuoti:


  • digital
    replied
    Lietuva padaro pusę visos grupės apyvartos.

    Komentuoti:


  • Arunasx
    replied
    Šalia Kauno „Hegelmann“ atidarė logistikos sandėlį – plotas prilygsta 7 krepšinio aikštelėms https://www.15min.lt/verslas/naujien...ms-663-1035018
    Antradienį Kauno rajone, šalia automagistralės Kaunas–Klaipėda, su išskirtine kultūrine programa – keltuvų baletu, atidarytas pirmasis įmonės „Hegelmann Transporte“ logistikos sandėlis Lietuvoje. Jis sudaro tik šeštadalį viso logistikos komplekso, kurio bendras plotas ateityje sieks 38 tūkst. kv. m. Į pirmąjį etapą investuoti beveik 3 mln. eurų.
    „Džiaugiuosi dar vienos vokiško kapitalo įmonės plėtra mūsų krašte. Sukurta 1 300 darbo vietų, investicijos sieks 31 mln. eurų. Žinau, kad „Hegelmann“ automobilių parke – 2 500 vilkikų. 90 proc. jų – „Mercedes-Benz“ markės.
    UAB „Hegelmann Transporte“ apyvarta 2017 m. siekė 150 mln. eurų, 2018 m. ji turėtų pasiekti 200 mln. eurų. „Hegelmann Group“, veikiančioje 11-koje šalių, apyvarta 2017 m. siekė 300 mln. eurų. Tikimasi, jog šiais metais ji išaugs 100 mln. eurų.

    Komentuoti:


  • Arunasx
    replied
    Į Vilnių atvyksta aviacijos industrijos gigantai https://www.madeinvilnius.lt/pramogo...ijos-gigantai/
    Rugsėjo 26-27 dienomis į Vilnių atvyksta aviacijos industrijos gigantai. Boeing, Airbus, American Airlines, Etihad Airways ir šimtų kitų bendrovių atstovai rinksis į tarptautinę konferenciją „AIR Convention“. Prognozuojama, kad Lietuviškos įmonės AviationCV.com organizuojamas renginys pritrauks apie 1000 aviacijos įmonių atstovų, jo metu srities naujoves ir ateities prognozes aptars 65 pranešėjai, beveik 40 įmonių savo paslaugas pristatys parodos stenduose.
    Čia, greta Samsung Electronics, Wizzair ir Turkish Airlines kompanijų, bus galima išvysti ir Lietuvos įmonių, tokių kaip FL Technics, BAA Training ir kitų, stendus. Konferencijos tikslas pristatyti mūsų šalį kaip potencialią verslo partnerę. „Tokių įmonių kaip Etihad, Lufthansa, Delta pritraukimas į konferenciją Vilniuje rodo, kad jos mato verslo Lietuvoje potencialą. Tad mums belieka pasekti Islandijos pavyzdžiu ir pasinaudoti šia galimybe“, − dalinasi Skaistė Knyzaitė, AviationCV.com generalinė direktorė ir „AIR Convention“ organizatorė.
    „Turint omenyje, kad visų didžiausių aviacijos organizacijų įžvalgos pranašauja milžinišką industrijos augimą per ateinančius du dešimtmečius, dabar yra pats metas tarptautinei rinkai parodyti Lietuvos potencialą. Puiku, kad Lietuva šiuo metu yra IT paslaugų kalvė, tačiau nereikia pamiršti ir kitų pelningų sričių. Aviacijos industrija sukuria vienas geriausiai apmokamų darbo vietų pasaulyje. Pilotai, mechanikai, inžinieriai ir kiti aviacijos specialistai šiuo metu išgyvena aukso amžių“, – priduria S. Knyzaitė.
    S. Knyzaitei pritaria ir konferencijos pagrindinio rėmėjo, orlaivių remonto ir priežiūros bendrovės „FL Technics“ generalinis direktorius Žilvinas Lapinskas. Jis teigia, kad „AIR Convention“ yra proga atskleisti Lietuvos darbo jėgos ir aviacijos paslaugų rinkos potencialą. „Lietuviai dirba efektyviai ir atsakingai, todėl nenuostabu, kad 3-4 val. skrydžio atstumu esančių oro bendrovių, tokių kaip Luxair, Lufthansa group, Wizzair akys krypsta į mūsų angarus Vilniuje ir Kaune“, – sako Ž. Lapinskas.

    Komentuoti:


  • digital
    replied
    Indijos optikos sprendimų kūrėja „Tonbo Imaging“ kuriasi Kaune
    Pažangias vaizdo apdorojimo sistemas gynybos, savavaldžių automobilių bei kitai pramonei kurianti Indijos „Tonbo Imaging“ steigia padalinį Lietuvoje, kur ketina investuoti 10 mln. eurų.

    Užsienio investicijas skatinanti agentūra „Investuok Lietuvoje“ pranešė, kad bendrovė Kaune įkurs tyrimų ir plėtros centrą, kuriame dirbs per 50 specialistų.

    „Tonbo Imaging“ generalinis direktorius ir įkūrėjas Arvindas Lakshmikumaras (Lakšmikumaras) sako, jog Lietuva pasirinkta kaip rinka, geriausiai tinkanti technologijoms vystyti ir produktams platinti.

    „Lietuva buvo akivaizdus pasirinkimas, turint omeny šalies, kaip optikos tyrimų ir technologijų centro, reputaciją, gabius vietos specialistus ir dinamiškai besivystančią ekonomiką“, – pranešime spaudai teigė jis.

    Komentuoti:


  • Eikantas X
    replied
    Šiek tiek konteksto:
    a) Blackstone yra pasitraukę iš Rusijos;
    b) pastaruoju metu vykdė apsipirkimo vajų Europoje, įskaitant tą pačią Skandinaviją;
    c) JAV institucijos nesėdi rankas sudėję, kai yra plaunami pinigai;

    (be abejo, tai tik fragmentas)

    Blackstone to pull out of Russia
    2014.09.21
    https://www.ft.com/content/77e200ca-...2-00144feabdc0

    American Blackstone Group has bought Nordic real estate portfolios valued at about € 2.4 billion (MNOK 22 billion) in the region’s largest property deal since 2008.
    2015.08.14
    https://nordicpropertynews.com/artic...eal-since-2008

    Blackstone buys portfolio of 25 Danish properties
    2017.04.03

    https://finanswatch.dk/asset_managem...cle9478757.ece

    How Americans Took Down a Latvian Laundromat
    2018.03.07
    https://en.rebaltica.lv/2018/03/how-...an-laundromat/

    Komentuoti:


  • senasnamas
    replied
    Nematau skirtumo, ar amerikiečių, ar skandinavų investicijos. Pvz., Danske bank buvo gerbiamas skandinavų bankas, o po to įsivėlė į pinigų plovimo skandalą ir tapo mažiau gerbiamas :). Eilinis vartotojas nepajus jokio skirtumo (nebent pradės per jėgą brukti paskolas ir pūsti burbulą :)), kad kažkiek Luminor akcijų nupirko kažkas kitas. Tai svarbu tik pačiam Luminor, kuris turbūt ir buvo sukurtas tam, kad parsiduotų. Aišku, Blackstone rimtas žaidėjas ir jo dėmesys galbūt rodo kažką daugiau.

    Komentuoti:


  • Lettered
    replied
    Parašė senasnamas Rodyti pranešimą
    J. U. mąsto paprastai. Blackstone įkūrėjas Schwarzmanas yra Trumpo draugas. Na o Trumpas tai praktiškai yra rusų oligarchas :).
    Klausimas, ar reikia mums labai džiaugtis dėl to, jog vienos pagrindinių šalies finansinių įstaigų, kur pinigus laiko ne tik privatūs asmenys ar įmonės, bet ir valstybinės įstaigos, kontrolę perima Trumpo draugas, kuris seniau dirbo Lehman Brothers, investavo Rusijoje ir pinigus laiko ofšoruose? Investicijos iš JAV aišku gerai, bet man būtų ramiau, jei bankas būtų likęs skandinavų rankose.

    Komentuoti:


  • senasnamas
    replied
    J. U. mąsto paprastai. Blackstone įkūrėjas Schwarzmanas yra Trumpo draugas. Na o Trumpas tai praktiškai yra rusų oligarchas :).

    Komentuoti:


  • Gladiator
    replied
    Parašė J.U. Rodyti pranešimą
    Tuo Blackstone bankininkai džiūgauja kad ateina investicijos, tuo tarpu analitikai jame mato rusų oligarchų akcininkus.
    O po J.U lova nesislepia rusai? Patikrinkite karts nuo karto, jei vakar nebuvo tai nereiškia kad šiandien nepalindę. Blackstone Group biržoje kotiruojama bendrovė kuri turi tūkstančius akcininkų, tarp kurių didžiausias kitas bankas Morgan Stanley. Prašau stambiausių akcininkų sarašas https://finance.yahoo.com/quote/bx/holders?p=bx

    Komentuoti:


  • J.U.
    replied
    Tuo Blackstone bankininkai džiūgauja kad ateina investicijos, tuo tarpu analitikai jame mato rusų oligarchų akcininkus.

    Komentuoti:


  • Arunasx
    replied
    Vienu skandinavišku banku ar daugiau, ar mažiau, reikalo esmė nuo to nesikeičia, bet:
    „Blackstone“ gali tapti ne tik prekės ženklu, nuo kurio prasidės Lietuvos ir kitų Baltijos šalių valdžios institucijų atstovų prezentacijos potencialiems užsienio investuotojams, bet ir savotišku saugumo garantu, geopolitine žinute, kad čia yra teritorija, kurioje milijardus investuoja žinomos JAV korporacijos – atlikusios kruopščią rinkos ir regiono perspektyvų analizę, tikinčios Baltijos šalių ekonomikos augimo istorija ir investuotojų teisių apsauga regione.
    Puse lūpų kalbama, kad po Rusijos Ukrainoje įvykdytos Krymo aneksijos ne vienas Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse besižvalgęs žinomas investuotojas nusprendė pasukti kita kryptimi. Ne dėl to, kad netikėtų penktuoju NATO straipsniu ar netiktų kitos sąlygos, bet dėl to, kad suveikė psichologinis veiksnys. Neapibrėžtumo baimė.
    Iš vidaus vietinės problemos gali pasirodyti tirštesnės, nei yra iš tiesų, tačiau Europoje Baltijos šalys yra savotiška saugumo oazė. Čia negirdėti tokio stipraus kaip Vengrijoje, Lenkijoje ar Čekijoje politinio populizmo, ekonomikos demonstruoja spartų augimą, kyla atlyginimai, o vyriausybės, ypač palyginti su pietine Europos dalimi, nėra stipriai įsiskolinusios.
    Strateginės ir didelės tarptautinių korporacijų investicijos nėra vien verslas.
    VŽ kalbinami politologai pripažįsta, kad šaliai sulaukus didelės vertės investicijos, kapitalo kilmės šalis gali daugiau rūpintis tos šalies saugumu.
    Žinoma, „Blackstone“ iš Baltijos šalių gali pasitraukti taip pat greitai, kiek su esamais akcininkais veikė „Luminor“ bankas. Tai būtų normalu – privataus kapitalo fondai siekia maksimalios grąžos per kuo trumpesnį laiką, tačiau net greitas pasitraukimas, tikėtina, nepaneigtų sėkmės istorijos. O sėkmės istorijų ir visame pasaulyje žinomų vardų, norint privilioti užsienio investuotojų, Lietuvai ir kitoms Baltijos šalims reikia kuo daugiau.
    https://www.vz.lt/rinkos/2018/09/14/...ardavimo-zinia

    Komentuoti:


  • Arunasx
    replied
    Išmaniųjų skaitiklių gamykla Kauno LEZ: 200 darbo vietų, 1,3 mln. prietaisų per metus https://www.vz.lt/pramone/2018/09/12...aisu-per-metus
    „Luminor“ bankas suteikė 8,2 mln. Eur finansavimą bendrovei „Axioma Metering“, kuri stato ultragarsinių vandens ir šilumos apskaitos prietaisų gamyklą. Kauno LEZ įsikursianti gamykla, investicijos į kurią sieks 11 mln. Eur, kitąmet pradeda masinę išmaniųjų vandens ir šilumos apskaitos prietaisų gamybą, čia dirbs 200 darbuotojų.
    Masinė skaitiklių gamyba prasidės 2019 m. Per metus planuojama pagaminti apie 1,3 mln. apskaitos prietaisų, tarp jų ir šiuo metu kuriamų naujos kartos išmaniųjų vandens skaitiklių.
    UAB „Axioma Metering“ kuria ir gamina ultragarsinius šilumos, vandens apskaitos ir duomenų valdymo prietaisus. Apskaitos prietaisų eksportas sudaro apie 70 % apyvartos. Pagrindinės eksporto šalys yra Vokietija, Italija, Didžioji Britanija, Latvija, Ukraina, Baltarusija. Naujuoju išmaniuoju ultragarsiniu vandens skaitikliu jau domisi Prancūzijos, Beniliukso šalių, JAV, Australijos vandens tiekimo įmonės. Rugpjūtį pranešta, kad „Axioma Metering“ pradeda masinę naujos kartos ultragarsinio šiluminės energijos skaitiklio gamybą. Skaitiklis bus naudojamas šildymui ar vėsinimui suvartojamos energijos apskaitai individualiuose namuose ir daugiabučiuose, įmonėse ir organizacijose.
    „Axioma Metering“ priklauso „Axioma“ įmonių grupei, kuri susiformavo iš „Axis Industries“ įmonių grupės.
    p.s. džiugu, kad ir gamykla, ir transporto bendrovės plečiasi dėka Lietuvos žmonių pastangų. Kažkaip nutilo tie, kurie aiškino, kad Lietuva nesugeba pati net duonos išsikepti, parsiduoda užsieniečiams.
    Paskutinis taisė Arunasx; 2018.09.12, 18:48.

    Komentuoti:


  • Arunasx
    replied
    „Hoptrans“ plečia ryšius su Azija – atstovaus Japonijos milžinei https://www.vz.lt/transportas-logist...nijos-milzinei
    Viena Lietuvos transporto lyderių – įmonių grupė „Hoptrans“ – pradeda bendradarbiauti su trečia pagal dydį Japonijos logistikos bendrove „Fukuyama“ ir skelbia įspūdingai augusius 2018 m. pirmojo pusmečio veiklos rezultatus.
    „Fukuyama Transporting“ yra trečia pagal dydį ir didžiausia privati logistikos įmonė Japonijoje, valdanti 17.000 transporto priemonių parką ir įdarbinusi 25.000 darbuotojų. Kompanija nurodo, kad jos metinė apyvarta siekia 2,7 mlrd. USD (2,3 mlrd. Eur).
    VŽ rašė, kad „Fukuyama Transporting“ praėjusiais metais ėmė ieškoti partnerių Europoje ir savo žvalgybą pradėjo Lietuvoje. „Japonija – uždara šalis su kitokiu požiūriu į verslą ir kitas rinkas. Japonai itin atsargūs – su jais derėjomės net 8 mėnesius. Tai, kad tapome jų partneriu Europoje, yra ir didelis Japonijos ambasados nuopelnas. Be to, Shigehiro Komaru, „Fukuyama Transporting“ prezidentas, yra Lietuvos Respublikos garbės konsulas Japonijoje“, – svarbius veiksnius vardija transporto grupės vadovas. Jis svarsto, jog būtent tai, kad p. Komaru yra Lietuvos garbės konsulas, ir paskatino jį partnerių ieškoti būtent mūsų šalyje.
    Jis sako, kad „Hoptrans“ kol kas bus vienintelė „Fukuyama Transporting“ partnerė Europoje. Naujoji grandinė jau pradėjo veikti ir pirmieji kroviniai jau atvežti į Vokietiją.

    Komentuoti:


  • Eidvis
    replied
    Apie užsienio investicijų Lietuvoje daroma žalą ir pigios darbo jėgos išnaudojimą.

    Komentuoti:

Working...
X