Dirbtinis intelektas arba Artificial Intelligence

[Taj Mahal]

But the uncomfortable truth is, we aren’t positioned to win this arms race and neither is OpenAI. While we’ve been squabbling, a third faction has been quietly eating our lunch.

I’m talking, of course, about open source. Plainly put, they are lapping us. Things we consider “major open problems” are solved and in people’s hands today. Just to name a few:

• LLMs on a Phone: People are running foundation models on a Pixel 6 at 5 tokens / sec.
• Scalable Personal AI: You can finetune a personalized AI on your laptop in an evening.
• Responsible Release: This one isn’t “solved” so much as “obviated”. There are entire websites full of art models with no restrictions whatsoever, and text is not far behind.
• Multimodality: The current multimodal ScienceQA SOTA was trained in an hour.

While our models still hold a slight edge in terms of quality, the gap is closing astonishingly quickly.

OpenAI turi penktą galingiausią superkompiuterį pasaulyje, ant kurio važiuoja ChatGPT.
Kažkas sugebėjo Pixel 6 telefone sukurti veikiantį LLM modelį.

[Taj Mahal]

Kelios citatos:

While our models still hold a slight edge in terms of quality, the gap is closing astonishingly quickly. Open-source models are faster, more customizable, more private, and pound-for-pound more capable. They are doing things with $100 and 13B params that we struggle with at $10M and 540B. And they are doing so in weeks, not months.

Most importantly, they have solved the scaling problem to the extent that anyone can tinker. Many of the new ideas are from ordinary people. The barrier to entry for training and experimentation has dropped from the total output of a major research organization to one person, an evening, and a beefy laptop.

March 19, 2023 - A 13B model achieves “parity” with Google's Bard
The next day, a cross-university collaboration releases Vicuna, and uses GPT-4-powered eval to provide qualitative comparisons of model outputs.
Training Cost: $300.

March 25, 2023 - Choose Your Own Model
Nomic creates GPT4All, which is both a model and, more importantly, an ecosystem. For the first time, we see models (including Vicuna) being gathered together in one place.
Training Cost: $100.

April 3, 2023 - Real Humans Can’t Tell the Difference Between a 13B Open Model and ChatGPT
Berkeley launches Koala, a dialogue model trained entirely using freely available data.
They take the crucial step of measuring real human preferences between their model and ChatGPT. While ChatGPT still holds a slight edge, more than 50% of the time users either prefer Koala or have no preference.
Training Cost: $100.

[Taj Mahal]

Prieš mūsų akis dabar ir labai greitai vyksta didesnė technologinė revoliucija nei išmanieji telefonai. Neseniai į viešumą ištekėjo vidinis Google dokumentas kuriame argumentuojama kad, ir Google, ir OpenAI (ChatGPT) nebesugebės varžytis su kitų kuriamom LLM (GPT) versijom. Kad neužilgo LLM (GPT) galės kurti vos ne bet kas. Labai rekomenduočiau perskaityti santrauką.

[Lettered]

[Silber418]

Nebūkime futuristai-pesimistai, kai šiais laikais AI dar algoritminių žaislų su projektuotomis mimikomis lygmenyje.

[lukass]

Vienintelis būdas išsigelbėti nuo žmonijos išnykimo – dirbtinis kvailumas

Daug diskutuojama apie dirbtinio intelekto naudą ir galimybes. Tačiau yra ir antra šio medalio pusė – jei dirbtinis intelektas ims pats augti ir vystytis, žmonės jam taps nereikalinga našta. Neturėdamas emocijų, empatijos ir dėkingumo, dirbtinis intelektas tikriausiai mus visus išžudys. Tačiau nebijokite – Sarbonos ir Luisvilio universitetų mokslininkai turi sprendimą. Mus išgelbės dirbtinis kvailumas.

Aišku, tai, kad dirbtinis intelektas mus išžudys, dar nėra galutinis verdiktas. Tokio įvykio tikimybė yra neapibrėžta – ateitį prognozuoti yra labai sunku. Elonas Muskas mano, kad tai – reali grėsmė. Tuo tarpu visa eilė mokslininkų mano, kad už žmogų protingesnis dirbtinis intelektas mums tik padėtų vystytis, nes iš karto pateiktų atsakymus į visus mums rūpimus klausimus. Bet gal geriau nerizikuoti?

Mokslininkai iš Prancūzijos ir JAV siūlo apriboti dirbtinio intelekto tobulėjimą iki žmogiškų ribų. Tai yra, neleisti DI sistemoms aplenkti žmogaus intelekto. Mokslininkai siūlo apriboti procesorių galingumą bei atminties talpą, kad DI sistemos negalėtų naudotis neribotais resursais. Dar daugiau – kai kuriose srityse, mokslininkų manymu, reikėtų pritaikyti ir dirbtinio kvailumo sistemas.

Dirbtinis kvailumas, beje, nėra visai nauja idėja. Klientų aptarnavimo paslaugas internete dažnai vykdo dirbtinio intelekto sistemos – kartais kitoje monitoriaus pusėje nesėdi joks žmogus, net jei ekrane matote žmogaus vardą. Šios sistemos atpažįsta jūsų klausimus ir duomenų bazėje suranda atsakymus. Tarp atpažįstamų klausimų yra ir tokie kaip „Ar tu robotas?“, „Kurioje jūs šalyje?“ ir panašūs. Mokslininkai teigia, kad šios DI sistemos dažnai specialiai daro gramatines ir kitokias klaidas – taip jos mums atrodo labiau žmogiškos.

Mokslininkai siūlo sukurti galimybes apriboti dirbtinio intelekto skaičiavimo greitį. Taip pat reikėtų įterpti ir tokias žmogiškas savybes kaip patvirtinimo šališkumas, kad DI sistemos darytų klaidų ir pasaulį matytų panašiai kaip mes.

Galiausiai, DI turėtų būti šiek tiek konservatyvus, kad jo vertybės per greitai nesikeistų. Jau anksčiau buvo pastebėta, kad dirbtinio intelekto sistemos greitai keičiasi, tampa rasistiškomis ar net atvirai grasinančiomis. Galiausiai, mokslininkai nenorėtų, kad DI algoritmai galėtų save tobulinti. Taip kad ir kokius apribojimus jiems pritaikytume, jie būtų matomi kaip trukdis efektyvumui ir būtų pašalinti. Tačiau tuomet kyla klausimas – kokia nauda iš dirbtinio intelekto, jei norėdami jį paversti saugiu mes pašaliname geriausias jo savybes? Ar nėra kitų būdų DI algoritmą paversti ir protingesniu už žmones, ir visiškai saugiu?

Daugiau skaitykite: https://www.lzinios.lt/lzinios/Prie-...ailumas/271546
© Lietuvos žinios

[Eikantas X]

Lietuviškus garso ir vaizdo įrašus nuo šiol tekstu pavers dirbtinis intelektas

Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/mokslas/technol....d?id=78301299

[Eikantas X]

Kristupas Sabolius: „Mes galime virsti robotais, jeigu nebematysime kitos tikrovės galimybės“

Žmogus gali būti programuojamas

Vaizduotės ir galimybės „kurti“ klausimai visų pirma atsiduria gyvybės ar net tiksliųjų mokslų akiratyje. Mėginama šiandienos iššūkius pamatyti per vaizduotės prizmę. Viena didžiausių aktualijų mokslo srityje – dirbtinio intelekto įsigalėjimas, o kita vertus, ir kibernetinio mąstymo perkėlimas į gyvybės mokslų, pavyzdžiui, sintetinės biologijos, plotmę.

„Šiandien sintetinėje biologijoje kalbama apie galimybę programuoti materiją nuskaitant genus, išsiaiškinant jų funkcijas ir juos perkomponuojant, atrandant naujus genetinio programavimo būdus. Materija suvokiama kaip kodas, kurį galima perskaityti ir perrašyti – redaguoti“, – pasakojo K. Sabolius.

Vis dažniau pasigirsta dirbtinio intelekto, dirbtinių neuronų tinklų ir sintetinės biologijos tyrėjų svarstymai, kad žmogus, kitos gyvybės formos ir net neorganinė materija yra tik algoritmai. Viską galima aprašyti komputaciniais terminais, todėl kyla klausimas ir apie vaizduotės vaidmenį.

Pasak filosofo, kaip antikinės Graikijos pitagorininkai teigė, kad visa ko pradas yra skaičius, taip šiandien, galima sakyti, yra įsitvirtinęs naujasis pitagorizmas, kuris teigia, jog beveik bet kuriems tikrovės dalykams (psichologija, geismas, nauja baklažanų rūšis, robotas) aprašyti galime turėti bendramatę, metafizinę kalbą, kurios centre atsiduria algoritmas.

„Algoritmas yra bet kurios sistemos (gyvos ar negyvos) elgsenos ir vyksmų programa, kuri yra nuskaitoma, konvertuojama ir importuojama į kitas plotmes. Todėl teigiama, kad tai atsakymas į klausimą, kas yra mūsų prigimtis ir visa žmonija“, – dėstė K. Sabolius.

Pasak filosofo, algoritmai veikia kaip pyrago kepimo instrukcija (kuri nusako, kokios medžiagos yra naudojamos, kokia tvarka, kiek laiko reikia skirti vienam ar kitam procesui) arba kavos aparatas – įmetate monetą ir visada gaunate tokį patį užprogramuotą atsakymą – nelabai skanią kavą.

Kaip teigia K. Sabolius, tam tikrą algoritmą mes galime parašyti bet kam. Tačiau ar jis yra galutinis atsakymas į klausimą apie tikrovės prigimtį? Kartu toks požiūris iškelia ir kitą aspektą – perkėlus algoritmą į socialinę plotmę, įsigali nuostata, kad galime programuoti įvairius socialinius ir kultūrinius procesus. Nors manome, kad tokius dalykus kaip žiūrimi filmai ar skaitomos knygos pasirenkame mes patys, tačiau dažnai dirbtinis intelektas užbėga mūsų nuomonei už akių, suformuodamas galimybių lauką, o kartu sukurdamas iliuziją, jog sprendžiame būtent mes.
...

http://naujienos.vu.lt/kristupas-sab...ves-galimybes/

[andyour]

/\ Bedarbystė atsiranda tik iš vieno - kai kažkas nustoja leisti pinigus ir tada tiesiog sustoja pinigų cirkuliacija. Dažniausiai verslas kaupia pinigus arba juos investuoja, kad dar daugiau jų prikaupti.
Šiaip, žmonės keičiami technologijomis ekonominiu pagrindu. Pvz. jei roboto kaina 300000eur, tai jam pagaminti reikės 30000 darbo valandų įvertintų pvz. po 10eur. Minimas žmogus gamintų 15 metų tą robotą. Roboto kaina yra grynas žmonių darbo atlygis, nes pvz. staklėms tekinančioms detales robotui - mokėti atlyginimo nereikia. Jeigu nori pakeisti žmones robotais, turi robotus užsakyti pagaminti. Vadinasi reikės daug papildomos darbo jėgos robotų gamyboje. Jei nebus kam gaminti - nebus robotų.
Kam ši teorija tikrai naudinga, tai tik labai turtingiems. Labai gerai nukreipia dėmesį nuo tikrosios priežasties.

[keen]

Kitas poziuris i gresiancia bedarbyste, tariamai butina GBI. Sunku nesutikti vertinant automatizacija kaip dar viena zingsni ilgoj zmonijos progreso istorijoj.

[Arunasx]

Tamsioji dirbtinio intelekto paslaptis: niekas iš tiesų nesupranta, kaip jis veikia

http://it.lrytas.lt/laboratorija/201...eikia-1016369/

[Creatium]

Gerai, atleis minėtus 3mln. darbuotojų transporto srityje. Tai įvyks ne per dieną, nes reikės pagaminti galybę automobilių autonominės įrangos. Jai diegti ir aptarnauti reikės daug žmonių. Kitas momentas, konkurencija visada kainas sureguliuoja. Vadinasi, kažkiek atpigs prekės. Žmonėms daugiau liks pinigų nuo prekių pirkimo, jie juos norės kažkur kitur išleisti pvz. valgyti daugiau kavinėse, reikės daugiau kavinių. Pvz. kiek technologijos patobulėja, tiek atpinga prekės ir paslaugos. Pvz. kompiuterių kaina - kiek žmonių įperka kompiuterius dabar ir kiek įpirko kai tik jie atsirado. IT tas pats, tobulėja programavimo technika, bet klientai gauna vis daugiau pasaugų už tą pačią kainą, nes konkurencija tiesiog verčia. Rezultate pinigų kiekis neauga, tik sudėtingėja darbas. Sudėtingėja ne begalo, o prieklausomai, kiek rinkoje yra protingų žmonių gebančių teikti tokias paslaugas, nes jie tarpusavyje ir konkuruoja.
Problema tikrai ne technologijose. Dabartinė amerikiečių darbuotojų paklausa ne technologijų nulemta.

Technologijos niekada nėra problema. Problema dažnai yra jų panaudojime. Aš nieko prieš neturiu automatizavimą ir efektyvinimą. Tuo pasieksime labai daug. Klausimas gi kada bus susiprotėta politiniame lygyje ir bus kardinaliai keičiamos mokestinės sistemos, perkvalifikavimo programos ir apskritai mokymo programos. Kol kas gi visi miega, kaip visada. Technologijos ateis (tame tarpe ir DI), bet niekas politiškai tam nebus pasiruošę. Va tada bus problemos, kai visi reguliavimai bus beviltiškai atsilikę. Kaip E. Muskas vienoje konferencijoje ir sakė: UBI mokėjimas bus ne vietinė šalies problema. Apie jo įvedimą turės būti sutarta jeigu ne pasauliniu, tai mažų mažiausiai sąjunginiu lygiu. Kito varianto tiesiog nėra, atskiros šalys nepajėgs jo įvesti, nes papildomai apmokestintas verslas bėgs į kaimynines šalis. Tai čia galime tik įsivaizduoti kokio politinio sutarimo reikės, tam reikia ruoštis.

[andyour]

Taigi, kur automatizavimas gali pareikalauti darbo vietų aukų, ten tikrasis DI gali pareikalauti gyvybių.

Gerai, atleis minėtus 3mln. darbuotojų transporto srityje. Tai įvyks ne per dieną, nes reikės pagaminti galybę automobilių autonominės įrangos. Jai diegti ir aptarnauti reikės daug žmonių. Kitas momentas, konkurencija visada kainas sureguliuoja. Vadinasi, kažkiek atpigs prekės. Žmonėms daugiau liks pinigų nuo prekių pirkimo, jie juos norės kažkur kitur išleisti pvz. valgyti daugiau kavinėse, reikės daugiau kavinių. Pvz. kiek technologijos patobulėja, tiek atpinga prekės ir paslaugos. Pvz. kompiuterių kaina - kiek žmonių įperka kompiuterius dabar ir kiek įpirko kai tik jie atsirado. IT tas pats, tobulėja programavimo technika, bet klientai gauna vis daugiau pasaugų už tą pačią kainą, nes konkurencija tiesiog verčia. Rezultate pinigų kiekis neauga, tik sudėtingėja darbas. Sudėtingėja ne begalo, o prieklausomai, kiek rinkoje yra protingų žmonių gebančių teikti tokias paslaugas, nes jie tarpusavyje ir konkuruoja.
Problema tikrai ne technologijose. Dabartinė amerikiečių darbuotojų paklausa ne technologijų nulemta.

[LuDux]

Thou shalt not make a machine in the likeness of a human mind

[digital]

Ne. Niekas žmonių specialiai nebukina. O Al1 būtent šitą sako (kad specialiai).

[Creatium]

Dirbtinis intelektas is tiesu turi daug atspalviu. Paskutiniu metu smarkiai issivyste butent machine learning. Tai leme du veiksniai - atpigusi ir tapusi placiai prieinama skaiciavimo galia. Pavyzdziui - nvidia 1080, ir sukauptas pakankamas kiekis duomenu ant kuriu algoritmai galejo mokytis. Alpha-Go, Google A.I. API pavyzdziai.

Siuo metu diskutuojama butent apie robotizavima ir automatizavima a.i. kontekste. Automatines surinkimo linijos egzistuoja jau 50 metu, taciau straipsniu rasymas, skambuciu centrai, teisines konsultacijos, ligu diagnozes tai jau kazkas labai naujo ir tam reikalingas nors ir primityvus lyginant su mokslines fantastikos kuriniais, bet dirbtinis intelektas. Pagrindinis veiksnys kaip visada yra kaina. Maza kaina yra tada, kai jis yra bendros paskirties ir sugeba mokytis. Kodel butent asmeninis kompiuteris tapo ziniu ekonomikos varikliu ? Nes tai bendros paskirties irenginys, o ne specializuota skaiciavimo centre stovinti spinta.

Turbut, tamsta turite omeny SuperIntelligence. Is vienos puses nieko panasaus dar nenusimato. Apskritai skeptikai teigia, kad vargu ar zmogus sukurs kazka pansaus i self-aware dirbtini intelekta greitu metu nesuprasdamas net pagrindu kaip veikia zmogaus protas ir samone. Bet is kitos puses exponentinis progresas daznai uztinka visuomene nepasiruosusia. Galu gale pavojus gali kilti ne tik is skynet tipo dirbtinio intelekto bet ir is kur kas primityvesniu ir siauresniu jo versiju. Problema cia yra kaip sukurti toki a.i. kuris suprastu musu vertybes. Kad pats optimizacijos veiksmas nepriestarautu visuomenes islikimo salygoms. Juk is tiesu mums reikalingi trys Azimovo desniai, bet praktiskai juos igyvendinti yra neimanoma. Pati visuomene gyvena nuolatiniame vertybiu susipriesinime. Musulmonui vertybes yra viena katalikui kita, o technologiniame sektoriuje standartu laikymasis yra nepasiekiama svajone.

Na, mano mintis buvo ta, kad yra dvi kryptys: automatizavimas (t.y. ir savivaldžiai automobiliai ir tam tikros paslaugos), o kita yra visiškas dirbtinis intelektas. Ir čia atsiranda skirtumai ką reikėtų riboti, o ko ne. Be abejo, kad tam tikro lygio DI egzistuoja jau dabar, bet jis nereikalauja ribojimo. Ribojimo (nebūtinai tiesiogine prasme) reikalaus tikrasis DI, kuris visose srityse ilgainiui tūkstančius kartų viršys žmogaus proto galimybes. Toks DI jau gali tapti pavojumi žmonijai.

Taigi, kur automatizavimas gali pareikalauti darbo vietų aukų, ten tikrasis DI gali pareikalauti gyvybių.

Per anksti kalbėti apie dirbtinį intelektą (DI). Nors kačiuko ar viščiuko lygio intelektą tegul pirmiausiai pademonstruoja... Galiausiai iškyla klausimas - kam visa tai? Žmogui ar žmogus tik priedas prie geležų su DI? Žmonės ir taip nepanaudoja savo smegenų galimybių, nes absoliuti dauguma yra bukinama ir nukreipiama degeneratyvinio "vystymosi" keliu. Ir čia kalba ne apie bomžus ar narkomanus, o apie didžiąją dalį žmonių netgi su aukštojo mokslo diplomais ir aukšta visuomenine padėtimi.

Dirbtinis intelektas gali dirbti efektyviau. Ypatingai noriu akcentuoti mokslo sritį. Kur vienam mokslininkui nėra įmanoma perskaityti visų darbų konkrečioje srityje ir rasti ryšių tarp jų rezultatų, ten DI tą gali atlikti nesunkiai. Prieš kiek daugiau nei metus buvo paskelbta visur naujiena, kad kompiuteris sugebėjo peržiūrėti dešimtis tūkstančių mokslinių darbų berods su ląstelėmis susijusių ir atrado naujo tipo ląstelių vien iš darbų rezultatų (man atrodo, nors bijau prisimeluot, reikėtų pagooglint). Klausimas gi kyla kada DI žmogaus jau nebereikės, kad jis galėtų daryti atradimus. Mano manymu puikus to pavyzdys yra filmas "Viešpatavimas" (angl. Transcendence), kuriame puikiai parodomas atvejis, kai dirbtinis intelektas per keletą metų tiek pažengia mokslo srityje į priekį, kad toks dalykas, kaip "biologinis" žmogus faktiškai nustoja egzistuoti.

Ne per anksti, pats laikas.
O apie bukinimą nesupratau - pasaulyje tikrai ne absoliuti dauguma yra bukinamų. rusijoje - taip, bet ji pasaulio mastu (gyventojų skaičiumi) nėra didelė.

Aš dalinai su Al1 sutikčiau. Gal ne "specialiai bukinama" lygyje, bet iš esmės teiginys teisingas. Vis lengviau prieinamos pramogos lemia, kad didžioji masė žmonių vis labiau atsiriboja nuo tikrojo mokslo ir mokslinio mąstymo. Tada atsiranda tokie dalykai, kaip flat earth ir kitos sąmokslo teorijos, faktų neigimas, mokslo sulyginimas su religija ir t.t. Ir tai plinta. Švietimo sistema turbūt irgi prisideda. Ne kiek "specialiai", kiek iš to, kad yra beviltiškai pasenusi daugelyje šalių.

[tadux]

Per anksti kalbėti apie dirbtinį intelektą (DI). Nors kačiuko ar viščiuko lygio intelektą tegul pirmiausiai pademonstruoja... Galiausiai iškyla klausimas - kam visa tai? Žmogui ar žmogus tik priedas prie geležų su DI? Žmonės ir taip nepanaudoja savo smegenų galimybių, nes absoliuti dauguma yra bukinama ir nukreipiama degeneratyvinio "vystymosi" keliu. Ir čia kalba ne apie bomžus ar narkomanus, o apie didžiąją dalį žmonių netgi su aukštojo mokslo diplomais ir aukšta visuomenine padėtimi.

DI iveikia geriausia zmogu sudetingiausiame zaidime, o tu aiskini kad jis nesiekia visciuko lygio... Mokslinimu tikslas tikriai nera atkartoti visciuko, nes is to jokios naudos.

[digital]

Ne per anksti, pats laikas.
O apie bukinimą nesupratau - pasaulyje tikrai ne absoliuti dauguma yra bukinamų. rusijoje - taip, bet ji pasaulio mastu (gyventojų skaičiumi) nėra didelė.

[Al1]

Per anksti kalbėti apie dirbtinį intelektą (DI). Nors kačiuko ar viščiuko lygio intelektą tegul pirmiausiai pademonstruoja... Galiausiai iškyla klausimas - kam visa tai? Žmogui ar žmogus tik priedas prie geležų su DI? Žmonės ir taip nepanaudoja savo smegenų galimybių, nes absoliuti dauguma yra bukinama ir nukreipiama degeneratyvinio "vystymosi" keliu. Ir čia kalba ne apie bomžus ar narkomanus, o apie didžiąją dalį žmonių netgi su aukštojo mokslo diplomais ir aukšta visuomenine padėtimi.

[andyour]

Antai automatizavimo vienas iš numanomų padarinių bus didžiulis nedarbas. O kaip viena iš to išeičių siūlomas UBI (Universal Basic Income) - universali bazinė išmoka visiems gyventojams. Tai apie šitą dalyką ypač būtų įdomu padiskutuoti.

Robotai daugiausiai pritaikomi gamybai, tačiau paslaugos taip pat turi didelę paklausą. Visi nori didesnio namo, nori antro namo, antro buto, antro ir trečios mašinos, ilgesnių atostogų, daugiau keliauti, valgyti tik kavinėse, lankytis pastoviai masažo ir grožio salonuose ir t.t.
Kitas momentas, robotai dar negamina paties savęs, reikia toje grandyje žmonių. Jeigu nori daugiau robotų, reikia daugiau žmonių jų gamyboje. Kompanijos tiek neturės pinigų vienu metu įdiegti robotus visuotinai. Robotų kaina dažniausiai yra truputį pigiau nei samdyti žmogų, nes juos pagaminti reikia daug pinigų. Kadangi pinigai skirti žmonėms, ne robotams, tai reiškia, roboto didelė kaina yra ne kas kita kaip gyvo žmogaus darbas.