Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Šiaip įdomu

Collapse
X
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Vengrija tuščiame lauke statys nauja ekologišką miestą už milijardą dolerių
    Vengrija planuoja sukurti ekologišką, energiją tausojantį miestą ir šiame tuščiame lygumos ruože, dažnai užliejamame Dunojaus, tūkstančiams žmonių užtikrinti darbo vietą bei būstą.

    Pagal šį milijardo eurų vertės „Hegyeshalom-Bezenye“ projektą numatyta sukurti miestą, kuris savo plotu prilygtų apie 500 futbolo aikščių ir kuriame būtų įrengta visa būtina infrastruktūra, tokia kaip mokyklos ir parduotuvės, praėjusį antradienį sakė projekto vykdytojai EON SE ir Vokietijos nekilnojamojo turto bendrovė FAKT AG. Daržovės bus auginamos po stiklu ten, kur šiandien styro krūmynai...
    Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/verslas/bloombe....d?id=81350532
    Svarbiausia reikia suprasti, kad nieko nesupranti...

    Comment


      Radioaktyvūs pietūs: kaip mėsa ir kiti produktai iš Černobylio keliavo ant sovietinių stalų

      Anot K.Brown, po Černobylio avarijos ne tik sovietai troško parduoti radioaktyvius maisto produktus. Tuo metu gyvavusi Europos ekonominė bendrija sutiko įsigyti užterštus javus ir sumaišė su gerais, tada išsiuntė juos kaip humanitarinę pagalbą į Afriką ir Vokietijos demokratinę respubliką.

      Agrotechnikai iš Maskvos skerdykloms atsiuntė instrukcijas, kaip elgtis su apšvitinta mėsa. Pagal tuos nurodymus skerdyklų darbuotojai turėjo skirstyti mėsą atsižvelgdami į apšvitos lygį. Perdirbant reikėjo malti šią mėsą ir pridėjus tinkamą kiekį švarių produktų gaminti dešras.

      gegužę ir birželį, mėsa gedo vasaros karštyje. Skerdikai mėsą darinėjo paskubomis, radioaktyvumą matuojantys darbuotojai buvo naujokai, prietaisų jie turėjo mažai, teko jais dalytis. O ir sąlygos įmonėse, kuriose radioaktyvumo lygis buvo padidėjęs, tik prastėjo, todėl niekas dirbti ten netroško.

      Vairuotojai, gabenę gyvulius, drąsos netekdavo po antro, trečio reiso. Išgąsdinti galvijai palikdavo sunkvežimiuose radioaktyvų pėdsaką, vairuotojo kabinos viduje siekusį 3 mikrosivertus per valandą. Matydami tokius prietaisų parodymus, kai kurie vairuotojai vietoje mesdavo darbą – tiesiog sustabdydavo sunkvežimį ir pabėgdavo.

      KGB taip pat pasirūpino maisto produktų tiekimu iš nepavojingų vietų. Žmonės iš KGB asmeniškai vykdavo į skerdyklas ir rinkdavosi gyvulius skerdimui. Tokie gaminiai patekdavo ant aukščiausių valdžios, kariuomenės dalinių vadovų ir KGB bendradarbių stalų.

      Pieną reikėjo versti milteliais arba perdirbti į sviestą ar karvutes. Apšvitinti burokai turėjo tapti pašaru žvėrims, bulvės perdirbtos į krakmolą, izotopais praturtinti minkšti vaisiai verčiami konservais, o iš tų daržovių, kurios peržengdavo ribas, gaminti padažai. Perdirbti produktai turėjo būti sandėliuojami mėnesius arba net metus, iki tol, kai kenksmingiausi izotopai suirs.

      Radiacija iš Černobylio netolygiai paplito po visą Europą, ypač gausiai nusėdama Graikiją. Graikų žemdirbiai pjovė Černobylio izotopais persunktus javus ir 300 tūkst. tonų išvežė į Italiją, tačiau italai atsisakė juos priimti. Graikai pasiimti juos atgal irgi neketino, „bijodami graikų didmenininkų reakcijos“. Tarp Viduržemio jūros kaimynių įsiplieskė prekybos karas. Galų gale Europos ekonominė bendrija sutiko nupirkti tuos grūdus. Sumaišius juos su švariais, jie išsiųsti į Afriką ir Vokietijos demokratinę respubliką kaip „humanitarinė pagalba“.

      Nurodyta supirkti radioaktyvų pieną ir iš jo gaminti sviestą, tokiu būdu į sandėlius pateko 18,9 tūkst. tonų radioaktyvaus sviesto.

      Pieno milteliai negalėjo su juo lygintis skoniu, bet bent jau nebuvo užteršti. Tačiau pasirodė, kad tai netiesa, nes, kai galų gale kažkas pamatavo radioaktyvumo lygį, paaiškėjo, kad jie irgi peržengė leistinas ribas

      Comment


        Pilna kontinentinio dreifo istorija. Sakyčiau, vienas iš geriausių pastaruoju metu matytų video. Ir patiko, kad komentaruose nėra flat eartherių

        Gimtoji Nalšia: Švenčionėliai | Švenčionys
        Mielosios Grigiškės

        Comment


          Parašė Tomizmas Rodyti pranešimą
          Pilna kontinentinio dreifo istorija. Sakyčiau, vienas iš geriausių pastaruoju metu matytų video. Ir patiko, kad komentaruose nėra flat eartherių
          Skaičiau, kad dabartinės Lietuvos žemė atsirado pietų pusrutulyje ir buvo vulkaninių salų grandinė su kalnagūbriais šonuose. Ten kur dabar Žemaitija ten buvo kalnagūbriai, o per Vidurio Lietuvą ėjo vulkanų juosta ir galėjo būti vulkaninių salų juosta. Sakoma, kad Vidurio Lietuvos žemumos kilmė ir yra vulkaninė, nes ledynas čia dėl šios priežasties nesugebėjo sukurti didesnių kalvų kaip Ignalinoj ar Žemaitijoj, o Nemunas ties Prienais ir turbūt Kaunu vinguoja pagal buv. litosferos plokščių ribą. Vėliau kalnai suiro ir Lietuva matė įvairius periodus, tai būdavo jūros dugne, tai išlysdavo į sausumą. Taip nukeliavo per pusiaują ir atsidūrė čia šiaurėje Skaičiau, kad Lietuvos žemė pusiaują kirto būdama po vandeniu, todėl iš to laikotarpio uolienų liekanų atrandama jūrinių fosilijų.

          Comment


            Parašė PoDV Rodyti pranešimą

            Skaičiau, kad dabartinės Lietuvos žemė atsirado pietų pusrutulyje ir buvo vulkaninių salų grandinė su kalnagūbriais šonuose. Ten kur dabar Žemaitija ten buvo kalnagūbriai, o per Vidurio Lietuvą ėjo vulkanų juosta ir galėjo būti vulkaninių salų juosta. Sakoma, kad Vidurio Lietuvos žemumos kilmė ir yra vulkaninė, nes ledynas čia dėl šios priežasties nesugebėjo sukurti didesnių kalvų kaip Ignalinoj ar Žemaitijoj, o Nemunas ties Prienais ir turbūt Kaunu vinguoja pagal buv. litosferos plokščių ribą. Vėliau kalnai suiro ir Lietuva matė įvairius periodus, tai būdavo jūros dugne, tai išlysdavo į sausumą. Taip nukeliavo per pusiaują ir atsidūrė čia šiaurėje Skaičiau, kad Lietuvos žemė pusiaują kirto būdama po vandeniu, todėl iš to laikotarpio uolienų liekanų atrandama jūrinių fosilijų.
            Žiūrėdamas video labiau žiūrėjau visą visumą, nesikoncentruodamas į Lietuvos teritoriją, be to, tai yra ne pats patogiausias video norint stebėti savo šalį - tam reikia, kad laikas eitų atvirkščiai, nuo šių laikų iki seniausių - tada galima nuo pat pradžių žiūrėti, kas darosi su tavo šalimi. Ir toks video yra, pas tą patį autorių. Bet jis 3D, todėl jį kartais reikia pasukti, nes Lietuva kartais "nuslysta" už kadro.



            Matosi, kad mes visada buvome Baltikos kontinente, kuris praktiškai sutampa su Rytų Europos platforma + Skandinavija. Baltijos jūros nebuvo, artimiausia jūra buvo ten, kur jau prasideda Karpatai, nors situacija kartais keisdavosi. 5:24 Lietuva atsiranda ant Fenoskandijos salos, o 5:29 Lietuvos teritorija jau dingsta.

            Iš viso mano toks pastebėjimas, kad nuo Pangėjos laikų dabartinė Eurazija yra lipdoma iš žemės gabalų, atskilusių nuo dabartinės Afrikos: Avalonija, Pietų Kinija, Kimerija, Indija, Arabija, o šiuo metu nuo Afrikos skyla Somalio plokštė, kuri irgi turbūt susijungs su Eurazija. Toks jausmas, tarsi tenai būtų po pluta kažkokia srovė, kuri plėšo Afriką ir neša atplaišas į šiaurę link Eurazijos.
            Gimtoji Nalšia: Švenčionėliai | Švenčionys
            Mielosios Grigiškės

            Comment


              Spėju, turėjo būti žemynų, kurie dingo be pėdsakų ir mes turbūt niekada nesužinosime apie jų egzistavimą.

              Man žinomiausia dabar išnykusi jūra Centrinėje Europoje yra ten kur dabar Vengrija, Voivodina ir dalis aplinkinių šalių, vadinasi Panonijos lyguma ir ji lygi kaip stalas kaip jūros dugnas

              Smagu turėti žemyną, kuris iš lietuviško žodžio "baltas"

              Comment


                Žiūriu video ir darau išvadą, kad Lietuvos žemė susidarė vykstant vulkaniniams veiksmams tarp Fenoskandijos plokštėje Paskui susijungusi su Kolos ir Karelijos plokštemis susikūrė ilgai gyvavusi Baltikos plokštė, kuri ilgainiui susijungė su Euroazijos plokšte Kol dar nebuvo Lietuvos žemių, ilgai gyvavo Karelijos ir Kolos plokštės, o pati pirmiausia susikūrė Karelijos plokštė, atsirado taip pat vykstant vulkaniniams procesams. Mūsų žemė atsirado prieš 2 mlrd. metų, pirmosios Baltikos plokštės - Karelijos žemės atsirado prieš 3 mlrd. metų. Žemėj kiek mažiau nei 5 mlrd. metų
                Paskutinis taisė PoDV; 2019.06.11, 23:01.

                Comment


                  Parašė PoDV Rodyti pranešimą
                  Spėju, turėjo būti žemynų, kurie dingo be pėdsakų ir mes turbūt niekada nesužinosime apie jų egzistavimą.

                  Man žinomiausia dabar išnykusi jūra Centrinėje Europoje yra ten kur dabar Vengrija, Voivodina ir dalis aplinkinių šalių, vadinasi Panonijos lyguma ir ji lygi kaip stalas kaip jūros dugnas

                  Smagu turėti žemyną, kuris iš lietuviško žodžio "baltas"
                  Mažiausiai vienas tikrai yra - Zelandija. Apie jokias Atlantidas neverta svaičioti, nes Atlanto vandenyne jokio nuskendusio povandeninio žemyninės plutos masyvo (o žemyninė pluta skiriasi nuo vandenyninės) nėra.

                  Jūra ledynmečio laikais buvo ir Rytų Sibiro lygumoje, ir Kaspija buvo gerokai didesnė ir jungėsi su Juodąja jūra. Tada buvo realus pagrindas kalbėti apie atskirus Europos ir Azijos žemynus, kai dabar tokių 2 atskirų žemynų paprasčiausiai nėra. Pasižiūrėję į žemėlapį, matome tik vientisą Euraziją.

                  Baltijos jūros pavadinimas vargu ar kilo nuo žodžio "baltas", labiau jį linkę sieti su Belto sąsiaurių pavadinimais ir germanišku žodžiu "juosta".
                  Gimtoji Nalšia: Švenčionėliai | Švenčionys
                  Mielosios Grigiškės

                  Comment


                    Parašė PoDV Rodyti pranešimą

                    Skaičiau, kad dabartinės Lietuvos žemė atsirado pietų pusrutulyje ir buvo vulkaninių salų grandinė su kalnagūbriais šonuose. Ten kur dabar Žemaitija ten buvo kalnagūbriai, o per Vidurio Lietuvą ėjo vulkanų juosta ir galėjo būti vulkaninių salų juosta. Sakoma, kad Vidurio Lietuvos žemumos kilmė ir yra vulkaninė, nes ledynas čia dėl šios priežasties nesugebėjo sukurti didesnių kalvų kaip Ignalinoj ar Žemaitijoj, o Nemunas ties Prienais ir turbūt Kaunu vinguoja pagal buv. litosferos plokščių ribą. Vėliau kalnai suiro ir Lietuva matė įvairius periodus, tai būdavo jūros dugne, tai išlysdavo į sausumą. Taip nukeliavo per pusiaują ir atsidūrė čia šiaurėje Skaičiau, kad Lietuvos žemė pusiaują kirto būdama po vandeniu, todėl iš to laikotarpio uolienų liekanų atrandama jūrinių fosilijų.
                    Abejoju, ar taip įmanoma lyginti, viskas yra gerokai kitaip. Lietuvos teritorija padengta 1-3 km storio nuosėdinėmis uolienomis, tai vulkanai, jei ir buvo tai mažiausiai prieš 150-200 mln. metų. Dauguma vandens telkinių, t.t. ir Nemunas susiformavo per 1-3 pastaruosius mažuosius ledynmečius. Paskutiniojo šiltesniame tarpsnyje mes ir gyvename.

                    Beje, Žemaitijos kalvos kaip tik kvartere tarpledynmečiais susidarė. Jų "storis" kai kur net virš 300 m. ir visa tai jau artimiausiu geologiniu periodu susitelkė

                    Ai, ir dar Antarktidoje augo miškai, kai ji jau buvo Pietiniame poliuje.
                    Paskutinis taisė Sula; 2019.06.12, 07:11.

                    Comment


                      2040 m. dauguma mūsų valgomos „mėsos“ bus gaminama ne iš gyvūnų
                      Didžioji dauguma mūsų valgomos mėsos iki 2040 m. bus gaminama ne iš skerdžiamų gyvūnų, praneša portalas „The Guardian“. Tokius spėjimus, remiantis ekspertine nuomone, pateikia konsultacijų įmonės „A.T. Kearney“ atliktas tyrimas.

                      Tyrimo duomenimis, visuomenei vis labiau suprantant apie gyvulininkystės žalą aplinkai ir vis labiau didėjant žmonių rūpesčiui dėl pramoniniu mastu auginamų gyvūnų gerovės, apie 60 proc. mūsų suvartojamų mėsos produktų bus užauginti laboratorijose arba pakeisti panašaus skonio augalinės kilmės alternatyvomis...
                      Svarbiausia reikia suprasti, kad nieko nesupranti...

                      Comment


                        Tai sergančių lėtinėmis ligomis bus dar daugiau, nes nenatūralaus maisto kiekiai ir dabar jau dideli.

                        Comment


                          Bet ir veršelio gaila. Tuomet geriausia išeitis - pranavalgystė, kurios visiem užteks
                          Svarbiausia reikia suprasti, kad nieko nesupranti...

                          Comment


                            Ar laikas visiems reikalingas? Vienas Norvegijos kaimas svarsto jo atsisakyti
                            6:00, skamba žadintuvas ir jūs kylate iš lovos. 6:15 išeinate iš dušo, 6:20 kaukia virdulys, 7:00 paliekate namus. 12:00 prasideda pietų pertrauka, 13:00 sugrįžtate prie darbo. 17:00 – darbo pabaiga, parduotuvė, namai. Ciklas kartojasi kasdien. O kas jei atsikratytume pagrindinio jo rėmo? Sommarøy kaimelis Norvegijos šiaurėje rimtai svarsto atsikratyti laiko.

                            Sommarøy yra senas žvejų kaimelis, įsikūręs gerokai už poliarinio rato. Čia gyvena tik kiek daugiau nei trys šimtai gyventojų. Vienas iš jų, Kjellas Ove Hvedingas, vieną dieną pabudo ir pagalvojo, kad laikas yra ne kas kita, kaip tikra kvailystė. Absurdiškas kasdienybės matas, neturintis realios prasmės. Galbūt laikas svarbus tiems, kurie Niujorke pardavinėja akcijas, tiems, kurie miestuose metro skuba į susitikimus, ar tiems, kurie vysto tarptautinius verslus. Kam laikas reikalingas Sommarøy gyventojams? Niekam!..

                            ...Hvedingo idėjos jau sulaukė palaikymo. Jau vyksta viešos diskusijos, pasirodė peticijos, o ant vieno tilto turėklo Sommarøy atsirado rankinių laikrodžių eilė...
                            Svarbiausia reikia suprasti, kad nieko nesupranti...

                            Comment


                              O kas liepia žvejų kaimo gyventojams keltis pagal žadintuvą ir pietauti konkrečiu laiku? Atsibundi, išplauki žvejoti, kai nusprendi, kad jau gana, grįžti namo ir pietauji. Jei nieko nepagavai, nepietauji . Niekas neverčia gaudyti žuvis minučių tikslumu.

                              Comment


                                Parašė senasnamas Rodyti pranešimą
                                O kas liepia žvejų kaimo gyventojams keltis pagal žadintuvą ir pietauti konkrečiu laiku? Atsibundi, išplauki žvejoti, kai nusprendi, kad jau gana, grįžti namo ir pietauji. Jei nieko nepagavai, nepietauji . Niekas neverčia gaudyti žuvis minučių tikslumu.
                                Tai gal ir priimtina vasarą, kai matosi Saulės padėtis. Poliarinę naktį ar net apsiniaukusią dieną, kurių ten netrūksta, gali būti keblu nustatyti paros laiką. Pvz.: atveš vairuotojas kurą iš "didžiosios žemės", o kaime visi miega. Arba kaimiečiai nuvažiuos į miestą parduoti žuvį, o ten niekas nedirba.

                                Comment


                                  Tai akivaizdu, kad bet kokiems susitarimams laikas yra būtinas. Ir kuo šalis labiau civilizuota, tuo labiau skaičiuoja tas minutes. Labiau atsilikusiose šalyse norma, kad autobusas atvažiuos kažkada rytoj arba kažkada vakare (jei neatvažiuos vieną dieną, tai atvažiuos kitą - negi taip svarbu ), o išsivysčiusiose šalyse parašyta, kad autobusas atvažiuos, pvz., 11:18, ir jei keliomis minutėmis vėluoja, keleiviai jau reiškia pasipiktinimą . Nuošaliame žvejų kaime turbūt dėl minučių niekas ir taip nesuka per daug galvos.

                                  Comment


                                    Kažkada skaičiau Gumiliovo knygą (istorikas su tokiais gana įdomiais pafilosofavimais apie etnogenezes ir t. t.), tai pas jį buvo 4 laiko suvokimo tipažai:

                                    1. Paseistinis - orientuotas į praeitį, kai praeitis tarsi nesibaigusi, vis dar tęsiasi į priekį, ir žmonės jaučia poreikį "tęsti garbingus protėvių darbus". Autorius laikė, kad tai produktyviausias suvokimas. Būdingas ankstyvajai etnogenezės ar civilizacijos raidos fazei, kai jauna civilizacija kyla ir stiprėja.
                                    2. Aktualistinis - kai egzistuoja čia ir dabar, praeitis ir ateitis dzin. Būdingas tautos ar civilizacijos klestėjimo laikotarpiui, kai dauguma nori gyventi šia diena.
                                    3. Futuristinis - kai praeitis laikoma amžiams praėjusia, dabartis - tik įžanga į ateitį, o realybė projektuojama į ateitį: tradicinių dalykų paneigimas, naujos idėjos, nauji pasaulio ir visuomenės pertvarkymo metodai (tame tarpe utopiniai) ir t. t. kaip bebūtų keista, bet futuristinis laiko suvokimas laikomas destruktyviu ir labiausiai pasireiškia tautos ar civilizacijos griuvimo fazėje.
                                    4. Statinis - kai laikas iš viso neturi jokios reikšmės (daug indėnų tautų net neturėjo žodžio savo žodyne laikui apibūdinti). Būdingas gamtos ritmu gyvenančioms bendruomenėms (kaip tame Norvegijos kaimelyje), primityvioms tautelėms ir smulkiems reliktiniams etnosams, išlikusiems po civilizacijų suirimo ir dažniausiai gyvenančioms atokiose vietovėse, kai patogiausias jų civilizacijų žemes jau būna užėmusios kitos arba susiformavusios naujos tautos.
                                    Gimtoji Nalšia: Švenčionėliai | Švenčionys
                                    Mielosios Grigiškės

                                    Comment


                                      Parašė Tomizmas Rodyti pranešimą
                                      Kažkada skaičiau Gumiliovo knygą (istorikas su tokiais gana įdomiais pafilosofavimais apie etnogenezes ir t. t.), tai pas jį buvo 4 laiko suvokimo tipažai:

                                      1. Paseistinis - orientuotas į praeitį, kai praeitis tarsi nesibaigusi, vis dar tęsiasi į priekį, ir žmonės jaučia poreikį "tęsti garbingus protėvių darbus". Autorius laikė, kad tai produktyviausias suvokimas. Būdingas ankstyvajai etnogenezės ar civilizacijos raidos fazei, kai jauna civilizacija kyla ir stiprėja.
                                      2. Aktualistinis - kai egzistuoja čia ir dabar, praeitis ir ateitis dzin. Būdingas tautos ar civilizacijos klestėjimo laikotarpiui, kai dauguma nori gyventi šia diena.
                                      3. Futuristinis - kai praeitis laikoma amžiams praėjusia, dabartis - tik įžanga į ateitį, o realybė projektuojama į ateitį: tradicinių dalykų paneigimas, naujos idėjos, nauji pasaulio ir visuomenės pertvarkymo metodai (tame tarpe utopiniai) ir t. t. kaip bebūtų keista, bet futuristinis laiko suvokimas laikomas destruktyviu ir labiausiai pasireiškia tautos ar civilizacijos griuvimo fazėje.
                                      4. Statinis - kai laikas iš viso neturi jokios reikšmės (daug indėnų tautų net neturėjo žodžio savo žodyne laikui apibūdinti). Būdingas gamtos ritmu gyvenančioms bendruomenėms (kaip tame Norvegijos kaimelyje), primityvioms tautelėms ir smulkiems reliktiniams etnosams, išlikusiems po civilizacijų suirimo ir dažniausiai gyvenančioms atokiose vietovėse, kai patogiausias jų civilizacijų žemes jau būna užėmusios kitos arba susiformavusios naujos tautos.
                                      Turbūt:
                                      1. Naujosios pokomunistinės ES narės, ypač Lenkija
                                      2. ES senbuvės. Kyla minčių, kad ir kažkiek Lietuvos periferinėms teritorijoms tas galioja, teritorijoms, kuriose ekonomika yra stagnacijoj ar net rececijoj, nors neesu tikras, bet man taip atrodo
                                      3. SSRS
                                      4. Šiaurės Sentinelio salų gyventojai

                                      Comment


                                        Parašė PoDV Rodyti pranešimą

                                        Turbūt:
                                        1. Naujosios pokomunistinės ES narės, ypač Lenkija
                                        2. ES senbuvės. Kyla minčių, kad ir kažkiek Lietuvos periferinėms teritorijoms tas galioja, teritorijoms, kuriose ekonomika yra stagnacijoj ar net rececijoj, nors neesu tikras, bet man taip atrodo
                                        3. SSRS
                                        4. Šiaurės Sentinelio salų gyventojai
                                        Na, nežinau kiek tai patikima, nes Gumiliovas dažnai būna kaltinamas balansavimu ant pseudomokslo ribos, bet kažkiek logikos tame yra. Paprastai kol civilizacija kyla ir plečiasi, skamba šūkiai apie didingus protėvius ir poreikį būti tokiais kaip jie, kai civilizacijai išsivysčius ar dezintegruojantis tokie lozungai paprastai laikomi "atgyvenusiais". Tas atokus Norvegijos kaimelis "be laiko" irgi kaip ir patvirtina teoriją.

                                        Man labiau panašu į tai (civilizaciniu lygiu):

                                        1. Musulmonai - labai ryškus pavyzdys (nors turtingesnės naftos turinčios šalys labiau primena 2 fazę).
                                        2. Rytų Azija, Vakarai ir Rusija (Vakarai, Rusija ir Japonija daug kuo jau primena 3 fazę).
                                        3. Romos imperija ir... Bijau būti blogu pranašu, bet kaip ir minėjau - Vakarai, Rusija ir Japonija. Ir beje, kažkuo tai labai susišaukia su "Visata 25" projektu, kur pelės gavo komfortiškas gyvenimo sąlygas...
                                        4. Tas pats minėtas Norvegijos kaimelis, tie patys šiaurės Sentinelio salų gyventojai ir t. t. Šiaip reliktinių etnosų apibūdinimą labai stipriai atitinka asirai Irake ir nahuatliai (actekai) Mesikoje, bet abejoju ar jie neturi laiko suvokimo - gyvena gana judriuose regionuose, kur nuolat kontaktuoja su kitomis aplinkinėmis tautomis ir kur nuolat kažkas vyksta.
                                        Paskutinis taisė Tomizmas; Vakar, 21:33.
                                        Gimtoji Nalšia: Švenčionėliai | Švenčionys
                                        Mielosios Grigiškės

                                        Comment


                                          Mano interpretacija:
                                          1. Tęsti vietinių pokomunistinių sąjūdžių iškeltus tikslus, t.y. sunaikint SSRS sukurtą istorinę neteisybę ir pasivyt Vakarus. Nors turbūt ir yra 3 požymio, naikint kolūkietišką dvasią visuomenėje.
                                          2. Sunkiau paaiškint Iš savo perspektyvos galiu pasakyt - nereikia Vakarams nieko vytis kaip Rytų Europai ir neteisybių naikint nereikia. Yra 3 požymio, kurti didesnę galimai niekada praeityje nebūtą lygiavą, kurie galima pasiekt su labai turtinga visuomene (o gal ir nebūtinai, nors dažnai koreliuoja su šalies išsivystimu tokie tikslai)
                                          3. Kurti naują žmogų, naują visuomenę, manau, tai tinka daugumai jei ne visiems totalitariniams režimams. Apibūdintina ir griežtoko pobūdžio judėjimams Vakaruose.
                                          4. Čia kaip ir viskas aišku.

                                          Comment

                                          Unconfigured Ad Widget

                                          Collapse
                                          Working...
                                          X