Diskusijos apie pieno produktus

[Sula]

O ar yra geriančių pieną tiesiog kaip gėrimą? Bent jau mūsų šeimoje niekas jo nevartoja. Valgom grietinę, varškę, sūrius. Kartais - kefyro. Sviesto vengiam, nes neigiamai veikia, kaip ir jogurtų, kurie, priešingai reklamai, visiškai išbalansuoja virškinimą.

[senasnamas]

Tai tikriausiai kažkokį kokybės lygį palaiko arba mokama už vardą . Vis tiek turi būti trintis su vietiniais gamintojais ir kažkas bus priverstas pamažinti kainas. Aišku, 44 ct kainuojantys ledai neatpigs - ne tas segmentas.

[Gator]

Vietiniams gamintojams tai turėtų būti nelabai gera žinia. Bet vartotojui turėtų išeiti į naudą bent jau kainų požiūriu. Aišku, kad iš lentynų išnyks ledais vadinami atšaldytų riebalų mišiniai, sunku tikėtis.

Tai, kad jie kaip tik brangus.

[Gator]

Taip ir nesupratau kuo blogai tas pienas, apart to, kad lazktoze blogai virskina (bet tai juk daug ka blogai virskina, tokiu atveju isvis sunku ka rasti valgyt, kas idealiai virskinama)

[senasnamas]

Tai kaip su ledais?

Į sveikuolių produktus jie tikrai nepretenduoja

Šiuo metu daugelis valgomuosius ledus gaminančių įmonių labai padidino kvapiųjų medžiagų (braškių, obuolių, vyšnių ir kt.) kiekį. Kvapiųjų medžiagų esencijos yra ne natūralios, o sintetinės. Natūraliausi ledai yra vaniliniai, šokoladiniai. Anksčiau gaminant valgomuosius ledus buvo vartojamas pienas, grietinėlė, sviestas, natūralūs stabilizatoriai - želatina ir agar-agaras. Tai natūralūs produktai. Šiuo metu kai kur vartojami sausi pieno milteliai, augaliniai riebalai, įvairūs maisto priedai: stabilizatoriai, emulsikliai, maistiniai dažai.

http://www.sveikaszmogus.lt/index.ph...857&subtema=35
Ko gero, kuo brangesni ledai, tuo daugiau natūralių medžiagų galima juose tikėtis. Ir nėra ko žavėtis visokiais ryškiai spalvotais. Mačiau ledų už 44 ct , tai juose tikrai nėra nieko valgoma. Maisto technologijos jau tiek nužengusios, kad gerą skonį ir išvaizdą gali išgauti ir be natūralių produktų. Natūralų pieną naudoti tampa per didele prabanga.
Iš vieno komentaro:

pasakysiu [įmonės pavadinimas] ledu recepta, as tik paziurejus kaip juos daro jau seniai nevalgau ledu,apsivemimas,taigi:geras guzas kiauliniu baltu tauku,pagal skony pieno miltu,miltinis cukrus,vaniles,paverdam ,isplakam,sustangdinam,ir vualia LEDAI.Fui.....

Parduotuvėse dar nemačiau (nelabai ir ieškojau), bet turėtų pasirodyti stambiausio pasaulio ledų gamintojo Unilever ledai su ženklu Algida.
http://verslas.delfi.lt/business/led....d?id=46149991
Vietiniams gamintojams tai turėtų būti nelabai gera žinia. Bet vartotojui turėtų išeiti į naudą bent jau kainų požiūriu. Aišku, kad iš lentynų išnyks ledais vadinami atšaldytų riebalų mišiniai, sunku tikėtis.
Iš Maisto ir veterinarijos tarnybos puslapio:

Valgomieji ledai- saldinti produktai, gaunami arba iš riebalų ir baltymų emulsijos pridedant kitų sudedamųjų dalių ir medžiagų, arba iš vandens, cukraus ir kitų sudedamųjų dalių bei medžiagų mišinio, kurie buvo apdorojami šaldant ir yra skirti laikyti, parduoti arba vartoti sušaldyti arba iš dalies sušaldyti.
Ledų gamybai naudojami: pienas ir jo sudedamosios dalys, pieno produktai - švieži, koncentruoti, sausi, rauginti, atgaminti arba rekombinuoti, ne pieno kilmės maistiniai riebalai ir aliejai, ne pieno kilmės maistiniai baltymai, cukrūs, vanduo, kiaušiniai ar kiaušinių produktai, vaisiai ir vaisių produktai, maisto produktai ar jų sudedamosios dalys, suteikiantys produktui kvapą, skonį arba struktūrą, pvz., kava, kakava, imbieras, medus, riešutai, likeriai, druska ir kt.
Valgomųjų ledų pavadinimas turi apibūdinti produktą ir neklaidinti vartotojo. Jeigu produkto pavadinime yra žodžiai “pieniški” arba “grietininiai”, jų sudėtyje negali būti augalinių priedų (riebalų ir baltymų).

Koks tas pienas bebūtų, tačiau rasti jo tokiame produkte kaip ledai jau visai neblogai . Ko gero, dažniau į rankas papuls pasaldinta riebalų emulsija su krūva priedų. Todėl nieko keista, kad žmonės vis daugiau ima šeimininkauti patys - internete pakanka ledų gamybos receptų. Turbūt kainuos brangiau ir užims laiko, tačiau bent jau bus aišku, kas dedama burną.

[Sefas210]

Tai kad leduose nėra pieno, tik pieno milteliai.

[Wycka]

Rūgštūs pieno produktai - rūgpienis, pasukos, kefyras, varškė ir pan., yra visai kas kita vien dėl to, kad lengviau virškinami. Rūgimo bakterijos jau būna apdorojusios laktozę, kurią žmogus sunkiai įsisavina. Juose yra bakterijų, reikalingų žmogaus žarnynui. Nors pagal viską panašu, kad kalcio kiekio kauluose nepadidina ir jie.

Tai kaip su ledais?

[senasnamas]

Rūgštūs pieno produktai - rūgpienis, pasukos, kefyras, varškė ir pan., yra visai kas kita vien dėl to, kad lengviau virškinami. Rūgimo bakterijos jau būna apdorojusios laktozę, kurią žmogus sunkiai įsisavina. Juose yra bakterijų, reikalingų žmogaus žarnynui. Nors pagal viską panašu, kad kalcio kiekio kauluose nepadidina ir jie.

[Valiukas]

O tai kaip tada su visais kitais pieno produktais? Sviestas, visi sūriai, jogurtai, rūgpienis, ledai, galima vardint ir vardint. Ką, irgi visko reikia atsisakyt? Tai išvis neliks ką valgyt

[Sefas210]

Karvės tai nepasiskūs, bet jeigu tavo pienas bus su papildomais priedais kurie viršins normas tai tavo pieno niekas neims.

[senasnamas]

Žmogaus pieno vartojimas bent jau atrodo logiškesnis, tik sunkesni reikalai su jo "gamyba". Užtai ir kaina atitinkama. O karves tai galima apvaisinti kasmet, šerti visokia chemija - jos niekam nepasiskųs.

[Sefas210]

Kažkada skaičiau internetinius komentarus apie piena, vienas žmogus sapaliojo kad geria piena tik pasterizuota iš parduotuvių, nes jisai yra sveikesnis ir begalo turi daugiau pliusų negu žviežias pienas.
Man įdomu ar buvo kasnors susirge kai išgerė katik pamelšto pieno, visa gyvenima gyvenu kaime vartoju pieno produktus labai minimaliai termiškai apdorotus, ir nesergu jokiomis neaiškiomis ligomis, nebijau gerti šviežia pieno, net nekyla mintis jį pirmiau pervirinti kelis kartus ir su vandeniu atskiesti

[Al1]

Įkišiu ir aš savo trigtašį. Čia jūs diskutuojate apie karvės pieną.

Bet... Gurmanai pasaulyje iš moters pieno gamina sūrį...


Iš http://www.20minutes.fr/article/3875...vous-tente.php

Aplamai įvedus Google paiešką pagal "human milk cheese" ar prancūziškai "fromage du lait maternel" arba panašias frazes suranda daug puslapių.

Prieš kelis metus mačiau vieną prancūzų fermerių interneto puslapį. Dabar kažkaip jo neberandu. Vienu žodžiu, jie pardavinėjo dviejų rūšių sūrius. Berods 400 gr. kainavo apie 20-25 eurus.

[senasnamas]

Nepelnytai tokia tema atsidūrusi dugne, neaptarus pieno (visų pirma karvės pieno) naudos/žalos žmogui. Kas gi yra tas pienas? Baltas skystis, kurį išskiria moterų ar žinduolių patelių tam tikros liaukos. Pienas teikia svarbiausias maistines medžiagas naujagimiams iki kol jie pajėgia maitintis kitokiu maistu. Taigi karvės pienas yra skirtas veršeliams, kol šie paauga. Po to net jie pereina prie vandens. O žmogus veršeliams skirtą pieną geria visą gyvenimą . Kur logika? Ar labai suaugusiam žmogui būtų skanus moters pienas? Manau, kad dažnas verčiau rinktųsi troškulį nei moters pieną. O čia visiškai kitos rūšies žinduolio pienas. Beje, dažnas nepagertų ir natūralaus šviežiai pamelžto karvės pieno, kuris bent šiuo tuo naudingas. Tai koks tikslas gerti pasterizuotą, homogoneizuotą ar net sterilizuotą, t. y. bevertį ir net kenksmingą, produktą? Matyt, maisto pramonės ir reklamos galia.
Pasterizavimas
Pasterizuojant pienas kaitinamas nuo 60 iki 100 temperatūroje, siekiant sunaikinti mikroorganizmus ir taip pratęsti pieno galiojimo laiką.

JAV nepriklausomas mitybos ekspertas Harvey Diamond teigia, kad kaitinimas viskam reiškia pabaigą – mirtį. Jis siūlo pakaitinti iki 70 laipsnių arbūzą ir pasižiūrėti, kas iš to bus. Na, o kam negaila pinigų, - pamėginti maitinti veršiuką pasterizuotu pienu. Veršiukas po kurio laiko nudvės, nes jo organizmas negaus tų gyvybiškai būtinų medžiagų, kurių reikia veršelio organizmo vystymuisi ir kurias sunaikina pieno kaitinimo temperatūra. JAV atliktuose bandymuose su 10-čia veršelių, kuriuos maitino pasterizuotu pienu, devyni nudvėsė net neužaugę. Jeigu, pasterizuotas pienas veršelius nužudė, tai argi jis lygiai taip pat negali žudyti ir mūsų vaikų?

Didžiausia šių dienų pienininkų klaida yra teiginys, kad pasterizuotą pieną yra saugu ir sveika gerti. Tai būtų tas pats, jei mėsininkai pradėtų sakyti, kad saugu ir sveika valgyti dvėselieną.

http://www.meniu.lt/publications.php...6779&id=209108
Homogenizavimas
Visas parduotuvėse parduodamas pienas taip pat yra ir homogenizuotas (kad paviršiuje nesusidarytų grietinė).

Homogenizavimas yra procesas kai pienas leidžiamas per labai tankų filtrą, kuris sumažiną piene esančių riebalų ir baltymų molekules, kad riebalai lygiai pasiskirstytu visame butelyje ir nenusistotų ant paviršiaus. Deja, šis procesas pakeičia natūralią pieno struktūrą it taip jį padaro dar labiau nevirškinamu. Homogenizuojant piene esančios riebalų molekulės apgaubia ar prikimba prie piene esančių baltymų molekulių taip apsunkindama jų virškinimą. Nesuvirškinti baltymai yra įsiurbiami į kraują ir tai sukelia alergija ir kitas autoimunines ligas tokias kaip reumatoidini artritą, bronchinę astmą, šienligę.
Taip pat pasterizavimas ir homogenizavimas sunaikina gerąsias bakterijas ir
enzimus, kurie labai svarbus geram pieno virškinimui.

Sterilizavimas
Jo metu pienas trumpai kaitinamas 100 laipsnių ir aukštesnėje temperatūroje, kad negestų pusmetį ar net ilgiau. Toks pienas negenda, nes jame tiesiog nėra kam gesti.
Keletas citatų iš straipsnių:

Naujausi tyrimai atliekami ir Europoje. Jie atskleidžia pieno produktų sąsajas su onkologinėmis ligomis. Epidemiologiniai tyrimai Skandinavijoje ir Olandijoje, kur pieno ir jo produktų suvartojama itin daug, sergamumas krūties vėžiu yra didžiausias. Rečiausiai krūties vėžio atvejų nustatoma ten, kur pieno produktų suvartojama mažiausiai, – Viduržemio jūros šalyse, Europoje ir Azijoje. Tokia pat tendencija pastebima nustatant prostatos vėžio atvejus. Jų daugiausia išsivysčiusiose pasaulio valstybėse, kur suvartojama daug gyvulinių ir pieno produktų.
Pagrindinis skirtumas – motinos piene yra tiek kalcio ir fosforo, kiek kūdikio organizmas sugeba pasisavinti, toks yra jam naudingas. Karvės piene fosforo yra per daug ir jis suardo kūno rūgščių ir šarmų pusiausvyrą. Norėdamas neutralizuoti fosforą, kuris rūgština organizmą, žmogaus kūnas naudoja kalcį, kurį įsisavina iš kaulų. Štai kodėl amerikiečiai, kurie planetoje suvartoja daugiausia pieno produktų ir jų organizmas turėtų būti pakankamai apsirūpinęs kalciu, kenčia nuo osteoporozės – kaulų retėjimo.
Motinos piene yra 1,5 proc., o karvės – 3,5 proc. baltymų. Tačiau tik motinos piene esančius baltymus (laktoglobulinus) kūdikio organizmas geba lengvai suvirškinti. Karvės pieno globulinai dažnai žmonėms sukelia alergiją. Riebalų kiekis moters ir karvės piene yra panašus, tačiau karvės riebalai žmogui sukelia alergiją ir tukina, kaip ir pieno cukrus – laktozė.
Dabartinėje pieno pramonėje karvėms, norint padidinti jų pieno našumą, duodama hormonų, pesticidų, kitų cheminių medžiagų, nesibaigiantys karvės pieno liaukų uždegimai gydomi antibiotikais, o visa tai patenka į pieną. Pienas pilamas į didelės talpos indus, kurie dezinfekuojami stipriomis rūgštimis, šarmais, chloru. Tai yra labai toksiškos medžiagos ir jos gali patekti į galutinius pieno produktus ir sukelti alergiją pienui ir jo produktams.

http://www.alfa.lt/straipsnis/104192...0-11-14_08-12/

Geriant daug pieno ir vartojant gyvūninės kilmės produktų, kraujyje daugėja rūgščių. Organizmas bando jas neutralizuoti ir „stumia“ kalcį iš kaulų į kraujotakos sistemą. Na, o iš kraujo kalcis keliauja lauk. Taigi, kuo daugiau pieno geri, tuo labiau šis procesas aktyvėja. Išvada: besaikis pieno produktų vartojimas gali skatinti silpnų kaulų išsivystymą ir netgi osteoporozę. Valstybės, kurių gyventojai vartoja mažiau pieno produktų, rečiau kenčia nuo kaulų lūžių ir osteoporozės.
Karvės piene labai nedaug geležies, be to, jis slopina kitų maisto produktų geležies absorbciją, tad jo negalima gerti valgio metu. Be to, vartojant daug pieno, gali pradėti trūkti Fe.
Vienas labai svarbus pastebėjimas: piene yra ir laktozės, kurios netoleruoja daugelis žmonių (75 procentai viso pasaulio gyventojų).
Laktozės organizmas netoleruoja dėl fermentų, kurie tą laktozę suskaido į gliukozę ir galaktozę, stygiaus. Vaikai iki 5 metų turi tuos atitinkamus fermentus, gad galėtų virškinti mamyčių pieną, o vėliau jų nebereikia, kadangi, savaime suprantama, mažyliai užauga, subręsta ir pieno produktai jiems nebereikalingi.
Nors karvė natūraliai pagamina tiek pieno, kad patenkintų veršiuko paros normą (apie 7 kg), genetinių manipuliavimų, antibiotikų ir hormonų dėka per parą ji pagamina apie 23 kg to pieno.

http://www.jurgita.lt/sveika-mityba/...gaus-sveikatai

Anot T.C.Campbello, mokslinėmis studijomis jau seniai įrodyta, kad keistas žmonių įprotis gerti kitų žinduolių pieną yra ne kas kita kaip niekuo nepagrįsta iš kartos į kartą perduodama tradicija, skatinama pieno produktų gamintojų.
Praėjusio amžiaus 9-ajame dešimtmetyje kartu su kolegomis Kinijoje vykdytų tyrimų metu T.C.Campbellas nustatė, kad tose provincijose, kuriose gyvena kinai, daugiausia vartojantys augalinės kilmės maistą, sergančiųjų pasiturinčių žmonių ligomis – infarktais, krūtų vėžiu bei prostatos ligomis – praktiškai nebuvo. Be to, augalinei dietai pirmenybe teikiančių kinų cholesterolio kiekis kraujyje buvo daug mažesnis nei amerikiečių.

http://www.lrytas.lt/-12832273611281...r-kokakola.htm

Iš tikrųjų įdomu, per reklamas ir šiaip daug gydytojų į galvas kala, kad piene daug kalcio, todėl jį reikia gerti norint tvirtų kaulų. Tačiau kodėl nekreipiamas dėmesys į tai, kad šalyse, kur daug suvartojama pieno produktų, karaliauja osteoporozė. Turbūt pieno pramonė pernelyg stipri, kad taip paprastai pasiduotų. Lietuvai tai irgi būdinga - be pieno pramonės sunku įsivaizduoti šalies ūkį. O žmonės net nesusimąsto, kam tas pienas šiuo metu reikalingas. Suprantama, kai seniau auginama karvė būdavo šeimos prasimaitinimo šaltinis. Bet tada bent jau vartodavo nepasterizuotus pieno produktus, o su riebiu maistu gautas kalorijas žmonės išdegindavo fiziškai dirbdami. O dabartinis žmogus fiziškai juda mažai, o valgo tiek lyg 16 valandų per parą reikėtų fiziškai dirbti. Svarbiausia prieš perkant pieną nepamiršti, kad jis skirtas veršiams .

[index]

ir kaip cia iseina? Na, kad zemesnes kokybes ir tt tai gal ir suprast galiu, bet kalba yra apie kaina:

zaliava < zaliava + islaidos jos perdirbimui

pridetine verte

Paprasčiausiai tas perdirbtas pienas nebeturėti kai ko ką turėjo neperdirbtas. Jis dažnai gali būti mažiau riebus, o grietinėlė jau garantuotai atskirta. Visų gamybos paslapčių nežinau, gal perdirbimo metu ir dar kas nors daugiau be pieno yra pagaminama.

[Gator]

"Perdirbtas pienas" yra žemesnės klasės produktas nei "natūralus neperdirbtas pienas". Geresnis produktas ir turi kainuoti brangiau (su sąlyga, kad tas "ūkininkų pienas" tikrai geras).

ir kaip cia iseina? Na, kad zemesnes kokybes ir tt tai gal ir suprast galiu, bet kalba yra apie kaina:

zaliava < zaliava + islaidos jos perdirbimui

pridetine verte

[daktaras]

/\ Lietuvoje viskas yra ne tai, kad žvėriškai, bet absurdiškai brangu

[Ametistas]

Paragautumet jus vakarietisko pieno - pieno milteliai + vanduo. Ir kaina nemenka (aisku, geras pienas dar kelis kart brangesnis). Pas mus DAR tokio nepardavineja. Bet tai tik laiko klausimas.

Nebūtinai, yra ir natūralaus, ir nenatūralaus (iš pieno miltelių) pieno. Kaina nėra didelė lyginant pagal pragyvenimo lygį, tiesą sakant, Lietuvoje maistas žvėriškai brangus pagal mūsų atlyginimus.

[John]

Paragautumet jus vakarietisko pieno - pieno milteliai + vanduo. Ir kaina nemenka (aisku, geras pienas dar kelis kart brangesnis). Pas mus DAR tokio nepardavineja. Bet tai tik laiko klausimas.

Ragavau. Ir geriu kasdien. Pienas, kaip pienas, ne is milteliu ir niekuo nesiskiria nuo lietuvisko. Kainuoja panasiai. Kalbi nesamones.

[Al1]

Paragautumet jus vakarietisko pieno - pieno milteliai + vanduo. Ir kaina nemenka (aisku, geras pienas dar kelis kart brangesnis). Pas mus DAR tokio nepardavineja. Bet tai tik laiko klausimas.