Vakarų šalys kefyrą dar tik atranda (besirūpindamos sveika mityba). Jis atsiradęs Kaukaze, tai iki Vakarų dar nenukeliavo . Labiau paplitęs Rytų ir Šiaurės Europoje.
Jogurtas irgi geras produktas ir labiau paplitęs, bet, pvz., Lietuvoje natūralaus yra vos kelios rūšys. Paverstas desertiniu gėrimu ir tiek.
Tai ne pasiteisinimas, nes būtent rauginto pieno produktus yra lengviau virškinti - dalį darbo būna atlikusios bakterijos. Daug kas negali gerti pieno, bet puikiai gali gerti kefyrą. Tačiau Vakarų šalių prekybos centruose juk vyrauja pienas. Asortimento tendencijos susijusios su kitais dalykais.
Tiesa, kad Vakarų ES (bent UK) vyrauja pienas, bet yra nepalyginamai daugiau jogurto produktų, kas iš principo atstoja kefyrą.
Ką tik kalbėjau su pussesere iš Londono. Ji sakė, kad pas juos Lidl yra 30 % grietinės, tik neva indelis kaip jogurto. Kaip ten yra, Johnai?
Jokios grietinės UK Lidl nėra. Yra kažkas vadinama sour cream, kas teoriškai turėtų būti grietinė, bet skonis kitoks ir pripratusiam prie lietuviškos grietinės tikriausiai nepatiks.
Tai ne pasiteisinimas, nes būtent rauginto pieno produktus yra lengviau virškinti - dalį darbo būna atlikusios bakterijos. Daug kas negali gerti pieno, bet puikiai gali gerti kefyrą. Tačiau Vakarų šalių prekybos centruose juk vyrauja pienas. Asortimento tendencijos susijusios su kitais dalykais.
Kas dėl pieno produktų, tai nėra ko ieškoti anglijose kefyro ar varškės. Tiesiog ten kitokia mityba. O kas liečia pieną, tai dar susiję ir su fiziologija - kuo toliau į Vakarus (Lenkija nesiskaito), tuo mažiau organizmas pajėgus perdirbti laktozę, tuo daugiau žmonių elementariai negali valgyti daugelio mums įprastų pieno produktų.
Taip pat pas mus nerasi kai kurių produktų, kurie paplitę P. Europoje ar pan.
Anglijos (ir ne tik jos) prekybos centruose rasti elementarių rūgštaus pieno produktų (varškė, kefyras, rūgpienis, grietinė) yra problemiška. Arba jų išvis nėra, arba jų nesimato per įvairiaspalvius jogurtinius gėrimus, varškės desertus ir 99 rūšių glaistytus sūrelius. Tendencija saldėsių link seniai akivaizdi. Ir kai žmogus prisikrovęs tokių desertų po to ieško lieso pieno arba lieso jogurto, kad neaugtų svoris, tai iš tokių labiau yra pagrindo tyčiotis nei iš stovinčių eilėse .
Subtilus vartotojų maustymas irgi nėra naujiena Dūmų uždanga pirkėjams: prekės iš ūkių, kurie neegzistuoja
„Tesco“ pristatė „ūkių“ produktų liniją – prekės yra pristatomos taip, kad atrodo, jog jos į parduotuvių lentynas atkeliavo iš ūkininkų, pavyzdžiui, parduodama „Willow ūkio“ vištiena, „Boswell ūkio“ jautiena, „Rosedene ūkių“ mėlynės ir pan.
Šie produktai neturi nieko bendro su vardais, kuriais yra vadinami. Jie atkeliauja į „Tesco“ iš įprastų gamintojų.
„Tesco“ nėra vienintelė parduotuvė, kuri išgalvoja ūkių vardus ir panaudoja juos savo produktams pavadinti. Taip daro ir „Aldi“, skelbia „The Guardian“.
Iš karto rašau, kad pienas Iki kainuoja 0,5 Eur. 0,9l, kadangi nenurodyta talpa, tai neaišku, kokį pieną lygini.
Nereikia imti akcijinių kainų. Sviestas Lidle yra akcijinis. Faršas irgi akcijinis. Be to nenurodyta, koks faršas. O jis skiriasi ir sudėtimi, ir riebumu.
Ne nu sorry, jei aš noriu grietinės, tai noriu jausti grietinės skonį, o ne jogurto. Aišku, laikai keičiasi, einama prie liesesnių produktų, tai tokioj UK gal jau ir nežino tikros grietinės skonio.
Tai aš ir sakau, kad net ir dvaro 40% nepanaši į natūralią grietinę.
Natūrali kaimiška grietinė bus dar belenkiek riebesnė ir asocijuojasi su tikru grietinės skoniu.
Ne nu sorry, jei aš noriu grietinės, tai noriu jausti grietinės skonį, o ne jogurto. Aišku, laikai keičiasi, einama prie liesesnių produktų, tai tokioj UK gal jau ir nežino tikros grietinės skonio.
Gerai, kad lieso sviesto dar niekas neišrado. Yra liesesnis jo pakaitalas margarinas, bet jo sveikumo mitas seniai išgaravęs. Jį turbūt perka nebent viešo maitinimo įstaigos (nes pigiau) arba tie, kurie savęs išvis nemyli .
Man sviestas nepatinka, nes sunku jį pjauti ir tepti lyginant su margarinu. Trupa. O jei ne šaldytuve laikyt tai reikia greit valgyti, mažai naudojant ne išeitis.
Pagrinde tokią grietinę perka runkeliai, kuriems geras skonis asocijuojasi tik su riebalų kiekiu.
Grietinės esmė ir yra riebumas, nes ji gaminama iš pieno riebalų. Liesa grietinė yra iš tos pačios serijos kaip ir kiti "low fat" produktai, atseit padedantys mesti svorį. O kam neskanu, yra liesų pieno produktų, kurie yra natūraliai liesi be jokių liesinimų: kefyras, rūgpienis. Liesa grietinė toks pat nesusipratimas kaip nesaldus saldainis. Gerai, kad lieso sviesto dar niekas neišrado. Yra liesesnis jo pakaitalas margarinas, bet jo sveikumo mitas seniai išgaravęs. Jį turbūt perka nebent viešo maitinimo įstaigos (nes dvigubai pigiau) arba tie, kurie savęs išvis nemyli .
Šiaip Lidle, bent jau kai daug žmonių, eismą stabdo tie gremėzdiški vežimai. Galėtų būti ir krepšeliai. Perkant ne šešių asmenų šeimai ir ne kelioms savaitėms, jų visai užtektų.
Komentuoti: