Parašė 3valdas
Rodyti pranešimą
Kartais deja vu prilyginamas sapnui, tik įvykti nesapnuojant. Dar deja vu panašus į transcentenciją. Patirti deja vu didesnė tikimybė pavartojus skirtingų alkoholinių gėrimų ir neįprastomis sąlygomis: vienas tamsoje prie lango; lauke prie mėnesienos ir pan., su sąlyga, kad tai tavo gyvenime vyksta retai; pavartojus narkotikų. Deja vu gali patirti ir psichiniai ligoniai, beje, jų deja vu stipresnis ir įspūdingesnis, nes psichinių ligonių pasąmonė veikia stipriau, nei sąmonė, todėl jų mąstymas pereina į transcendenciją ir jiems sunku susivokti realybėje (bet tai labai priklauso nuo konkretaus psichinio sutrikimo ir jo sąlygų).
Paprastai deja vu įvyksta smarkiai atitrūkus nuo realybės ir smegenims užfiksavus tuos derinio veiksnius (garsus, kvapus...), smegenys atsiriboja nuo kitų, "pašalinių", nesusijusių su konkrečių pasąmonėje esančių derinio veiksnių (imi nebegirdėti garsų, nejausti kvapų, neužfiksuoti vaizdų, kurie nesusiję su konkrečiu deja vu atsiminimu, iškilusiu iš pasąmonės).
Deja vu padeda atitrūkti nuo realybės, pailsėti, poveikis panašus į meditaciją, bet labiau nekontroliuojamas, labiau netikėtas, nevaldomas. Kol kas neįrodyta kokį daro poveikį dažni deja vu žmogaus psichikai, nes dažnas grįžimas į praeitį smegenims fiksuoja gyvenimą praeitimi. Tačiau dažni deja vu - vienas iš požymių, kad pasąmonei kažkas negerai ir ima trikti psichika.
Iš tiesų, deja vu - labai fenomenalus vyksmas (net sunku įvardyti kas tai yra iš tiesų, nes materialumo jis turi labai mažai).
Komentuoti: