Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Parodos, muziejai, kiti šou...

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts



    Kaunas foto 2007

    Comment


      ANTRAS PAGAL DYDĮ AKVARIUMAS PASAULYJE

      Kuroshio Sea akvariumas yra 10 m. gylio, 35 m. pločio ir 27 m. ilgio, jame telpa 7,500 kubinių metrų vandens, 44 kartus daugiau nei Megos akvariume Kaune. Akvariumo sienos atlaiko milžinišką vandens slėgį, todėl yra 60 cm. storio. Jos yra pagamintos iš 7 sluoksnio specialaus plastiko, suklijuoto klijais, tačiau išlieka skaidrios.



      ŠALTINIS

      Comment


        Žalgirio mūšio milžiniškas maketas sklaidys XV amžiaus ūkus

        Comment


          !!

          Š.m. birželio 3 d., ketvirtadienį, 16 val. LGGRTC Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso Konferencijų salėje (Žirmūnų g. 1F, Vilnius) bus galimybė pamatyti amerikiečių prodiuserinės kompanijos “Domain Productions” dokumentinį filmą “The Red Terror on the Amber Coast” (Raudonasis teroras gintarinėje pakrantėje) ir susitikti bei padiskutuoti su vienu filmo kūrėju amerikiečių rašytoju David O’Rourke. Įėjimas laisvas.
          *******
          Miestai.net Fb

          Comment





            Panevėžio kraštotyros muziejuje pristatomas iki šiol nematytas Jono Mačiulio-Maironio rankraštis.
            Rankraštis buvo aptiktas šių metų kovo mėnesį, renkant medžiagą Skaitmeninei Panevėžio istorijos bibliotekai Panevėžio vyskupijos kurijos archyve.
            Tai 53 puslapių apimties žinomos poemos „Mūsų vargai“ septintoji ir aštuntoji dalys. Poetas „Mūsų vargus“ rašė nuo 1911 iki 1919 m., 1912-aisiais dalį poemos publikavo, o visa ji pirmą kartą publikuota 1920 m. Bet ir vėliau Maironis šį kūrinį koregavo, taisė, pildė ir braukė. Rankraštis svarbus tiek šios poemos, tiek ir visos poeto kūrybos genezei, kai kurios poemos dalys autoriaus vėliau buvo išskirtos kaip atskiri kūriniai ir į poemą nepateko.
            „Ieškome Maironio palikimo Amerikoje, o jis čia, Panevėžyje“, – nustebusi sakė Maironio lietuvių literatūros muziejaus direktorė Aldona Ruseckaitė. Rankraštis į Panevėžį galėjo patekti dviem keliais. Maironis ir prieš, ir po Pirmojo pasaulinio karo metais lankydavosi Krekenavoje, 1915–1918 m. Krekenavos klebonijoje jis nuolat gyveno, čia parašė poemą „Čičinskas“. Taigi „Mūsų vargų“ rankraštis galėjo likti klebonijoje ir vėliau patekti į kurijos archyvą. Kitą vertus, poetas artimai bičiuliavosi su Panevėžio vyskupu Kazimieru Paltaroku, dažnai pas jį lankydavosi, 1930 m. pašventino Panevėžio katedrą. Turbūt neatsitiktinai ir pats rankraštis kurijos archyve saugomas kartu su vyskupo Kazimiero Paltaroko dokumentais.
            Rankraščio pristatymas vyks birželio 8 d. 15 val. Panevėžio kraštotyros muziejuje Vasario 16-osios g. 23. Dalyvaus Maironio lietuvių literatūros muziejaus direktorė Aldona Ruseckaitė, bibliotekininkė Albina Saladūnaitė.
            I'm worse at what I do best and for this gift I feel blessed...
            Parama Siaurojo geležinkelio klubui

            Comment


              Tyrimą atlikę mokslininkai: Vilniui reikia miesto muziejaus

              Vilnius, nors ir yra sostinė bei didžiausias Lietuvos miestas, iki šiol neturi miestui skirto muziejaus. Tai yra nedovanotina spraga, sako trys mokslininkai, menotyros ir istorijos mokslų daktarai Rasa Antanavičiūtė, Marija Drėmaitė ir Karolis Kučiauskas. Jie parengė Vilniaus miesto muziejaus galimybių studiją, kuri konstatuoja, kad geriausios vietos muziejui galėtų būti Rotušė ir Santuokų rūmai...
              Svarbiausia reikia suprasti, kad nieko nesupranti...

              Comment


                Valdovų rūmų muziejaus ekspozicijas papuošė ypač vertinga paveikslų kolekcija

                Šiuo laikotarpiu muziejaus direktorius dr. Vydas Dolinskas ir VšĮ PK Fondo vadovas, žinomas pramonininkas bei kultūros rėmėjas dr. Pranas Kiznis pasirašė po beveik dvejų metų derybų sutartį, pagal kurią muziejui neatlygintinai perduota saugoti ir eksponuoti ypač vertinga 23 paveikslų galerija, kurią sudaro garsių XIV–XVII a. Italijos dailininkų tapybos darbų rinkinys. Ją lankytojai galės išvysti antro maršruto „Atkurti istoriniai interjerai“ ekspozicijos III manieristinėje antikameroje, vos tik muziejus vėl atvers duris.

                Ši paveikslų galerija suformuota iš neseniai vienoje tarptautinėje parodoje eksponuotų kūrinių, kuriuos nutapė venecijiečiai, lombardiečiai, romiečiai, florentiečiai, sieniečiai, kalabriečiai, flamandai, taip pat graikų ir lenkų kilmės dailininkai. <...>Dalį paveikslų pramonininkas dovanoja Valdovų rūmų muziejui, tokiu būdu norėdamas praturtinti Lietuvos nacionalinius kultūros bei meno rinkinius, kiti perduodami saugoti ir nuolat eksponuoti dvidešimčiai ir daugiau metų.

                „Italų dailės istorikų teigimu, seniausias dr. Prano Kiznio dovanojamas kūrinys buvo nutapytas XIV a. septintajame dešimtmetyje, t. y. jis mena mūsų valdovų Kęstučio ir Vytauto gyvenimo metus. Svarbius Lietuvos istorijos kontekstus primena Jakopino del Kontės (Jacopino del Conte, 1515–1598) sukurtas popiežiaus Leono X portretas, kūrybingai atkartojantis Rafaelio (Raffaello Sanzio, 1483–1520) kūrinį. Būtent šis popiežius, asmeniškai bendravęs su Vilniaus vyskupu Albertu Radvila, pradėjo karalaičio Kazimiero Jogailaičio paskelbimo šventuoju procesą.

                Kiti į Lietuvą sugrįžtantys paveikslai sukurti XV–XVII amžiuje. Verta paminėti Venecijos tapybos mokyklos pradininko genealiojo Džovanio Belinio (Giovanni Bellini) mokinio Nikolo Rondinelio (Nicoló Rondinelli, dok. nuo 1495 iki 1502) itin subtilų darbą, garsaus Florencijos XVI a. antros pusės tapytojo Sančio di Tito (Santi di Tito, 1536–1603), puikių kitų šio miesto XVII a. meistrų Domeniko Puljanio (Domenico Pugliani, 1589–1658) ir Jakopo Vinjalio (Jacopo Vignali, 1592–1664) drobes, pirmojo Karavadžo (Caravaggio) mokytojo Romoje – Džuzepės Čezario (Giuseppe Cezari, 1568–1640), praminto Arpino Kavalieriumi (Cavalier d’Arpino), kūrinį. Galerijoje yra tokių garsių italų dailininkų, kaip Federiko Dzukario (Federico Zuccari), Pjetro da Kortonos (Pietro da Cortona) ir jo mokinių (šių dirbtuvių kūrinių yra buvę Vazų rinkiniuose), Lorenco Lipio (Lorenzo Lippi), Frančesko Kairo (Francesco Cairo, 1607–1665) ar Matijos Prečio (Mattia Preti) bei kitų, darbų.

                Net šeši į Vilnių atkeliavę paveikslai nutapyti XVI a., kiti penkiolika – XVII amžiuje. Būtent tuo metu Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencija Vilniuje buvo europinio lygio kultūros ir meno centras, o valdovai Žygimantas Vaza ir Vladislovas Vaza per tarpininkus meno kūrinius įsigydavo Romoje, Florencijoje, Venecijoje, Neapolyje, kituose Italijos miestuose. Dr. P. Kiznio galerija Valdovų rūmuose eksponuojama taip, kaip tokios galerijos buvo kuriamos prieš kelis šimtus metų – kūriniai beveik ištisai dengia visas sienas, jie sugrupuoti keliais aukštais. Tokių istorinių galerijų dar galima pamatyti senųjų aristokratų rūmuose Romoje ar Florencijoje, pvz., Dorijos Pamfili (Doria-Pamphilij), Kolonų (Colonna), Spados (Spada), Korsinių (Corsini), Pičių (Pitti) ir kt. Nuo šiol tokia istorine įspūdingų paveikslų galerija bus galima gėrėtis ir Vilniuje, atkurtuose Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmuose“, – sako D. Mitrulevičiūtė.

                Comment


                  Kultūros ministerija praneša, kad 2022-aisiais, kaip ir ankstesniais metais, jai pavaldūs nacionaliniai ir respublikiniai muziejai kiekvieną paskutinį mėnesio sekmadienį kviečia lankytojus apžiūrėti savo nuolatines ekspozicijas nemokamai. Pirmoji tokia proga – jau šį sekmadienį, sausio 30-ąją.

                  Comment

                  Working...
                  X