Šiaip nesąmonės ir kliedesiai

[Kristupas0220]

Dar keletas gėdingesnių, niekam nepasakotų nutikimų:
1. Mokykloje, gal kokia 5 klasė, ar tik ne tas pats 2011 m. ruduo. Anglų kalbos mokytoja L. B., dabar einanti tos pačios mokyklos direktorės pareigas. Kai per jos pamoką berods buvo kažkokia užduotis kur reikėjo kažką nuspalvinti, tai aš rankose laikiau pieštukų dėžutę (ranką laikydamas po suolo apačia) ir matyt pakreipiau dėžutę ne į tą pusę ir visi pieštukai su trenksmu tik šlumšt ant žemės... Tada puoliau jų susirinkti. Ir pačiam buvo gėda dėl tokios sukeltos avarijos. Mokytoja tuoj mane užsipuolė:
- Kristupaiii! Nu kas čia dabar?

Nu tikrai, galima pagalvoti, kad aš kaltas, kad man nutiko tokia nelaimė. Taip, pripažįstu, kad kartais būnu nerangus, kažko neapsižiūriu ar pan.

Antra - tai buvo tikrai tie patys 2011 metai, 4 klasė - kaip drebėdavau sekmadienio vakarais - ryt pirmadienis, kur etikos pamokas vesdavo ne ta pati pradinių klasių mokytoja, su kuria augau nuo pat pirmos klasės, bet reikdavo lipti į 3 aukštą pas tokią mokytoją Marytę. Tai drebėdavau dėl jos reiklumo - griežtų užduočių ir reakcijų. Kartą į sąsiuvinį reikėjo nupiešti savo geriausią draugą!!! Ką man piešti, nebuvo tokio, su kuriuo jausčiau itin artimą ryšį. Toks užsimezgė nebent 12 klasėje su tuo, kurį sekiojau. Tai su parkeriu kažką pakeverzojau, ta priėjo mane apibarti, maždaug "ką čia pieši tai nevykusiai". O dar "smagiau" buvo pavasarį, kuomet buvo uždavusi namų darbą - ji liepdama mums rašytis, pradėjo diktuoti tokį sakinį: Mano močiutė kartais mane stebina, pavyzdžiui ... - ir, pabaikite! - sako. Tai kitą pirmadienį, kai atėjau prieš pamoką, prie manęs pristojo toks tos mokytojos Marytės klasės kietiakas, kurio vardas buvo Algirdas, o pavardė - Butkevičius. Kaip ir po 1,5 metų tapsiančio LRV Ministro Pirmininko - sutapimas? Žodžiu, jis pačiumpa mano sąsiuvinį ir pradeda varyti - ir pasižiūri, kuo aš užbaigiau tą sakinį - ir cituoja garsiausiai: Mano močiutė kartais mane stebina, pavyzydžiui ... yra gera. Cha cha cha cha cha!
Na žinote, aš nesugalvojau nieko geresnio, todėl ir parašiau tokį pezalą. Bet viskas baigėsi tuo, kad mokytoja neprašė paskaityti savo atsakymo visų iki vieno, o tiesiog kaip kokia 1-ojo PK tyrėja Raizgytė, apklausė gal 3 mergaites. Ir štai, tik tuomet, kai viena jų perskaitė savo atsakymą, aš supratau, kaip reikėjo: "Mano močiutė kartais mane stebina, pavyzdžiui anksti atsikelia, dirba namų ruošos darbus...>. Tuomet aš supratau - pala, va kaip reikėjo parašyti! Man tai buvo taip įprasta, kad vasaromis, nuvykus į kaimą, ji tampo šakas ant laužo, grėbia šieną, grįžus į Vilnių ir palangę ar balkoną perdažinėja, tvarko apsileidusio senelio kambarį, žodžiu, jėgų nestinga. Matyt tremtyje patirtas šaltas klimatas užgrūdino organizmą. Bet aš taip bijodavau tos mokytojos, būdavau toks susikaustęs. O ką apie savo močiutę turėtų rašyti viena klasiokė, kuri buvo į Lietuvą atvežta iš Čečėnijos, kur per karą liko našlaite ir gyveno SOS vaikų kaime? Ką jai laikyti savo močiute? Žiauru... O kur dar muzikos pamokos, kur dainuodavome dainas "Aš širdyje labai myliu savo mamą". Kas per nevispročiai kuria tokį pamokų turinį, neįvertinę, kad kai kurie gali būti praradę savo artimuosius ir tokios dainos juos žeidžia?

[Kristupas0220]

O yra kur nors legaliai parduodamos tikros granatos? Nu tos kur sprogsta, pvz. kaip kokiais niūriais 2011-aisiais ar kada ant Tauro kalno dėl nelaimingos meilės susisprogdeno kažkoks jaunolis arba 2014 metais Panevėžyje kažkoks persekiotojas su savo auka. Visur prekiaujama tik žaislinėmis, šiaip tiesiog įdomu pasidarė. Ir beje, kodėl visi taip šaiposi iš Agnės Širinskienės? Gal kas galite priminti, kokia buvo ten jos kursinio darbo tema? Kažkas labai tyro, trapaus ir švento ar ne?

[Kristupas0220]

Įdomu, kodėl gaunant vairuotojo pažymėjimą ar registruojant automobilį savo vardu nereikia laikyti minimalaus lietuvių kalbos raštingumo egzamino iš diktanto? Pvz. mano šeima, mes esame rašantys žmonės - senelis - knygų apie žūklę autorius, mama dirba leidykloje knygų redaktore, aš irgi mėgstu rašyti ilgus tekstus lietuvių kalba. Na ir įsivaizduokite, mane arba kitą mano šeimos narį einantį per gatvę, partrenkia vairuotojas, kuris žodį "vyras" rašo su i trumpąja (viras)! Kokia tokiam raštingam kaip aš, turėtų būti negarbė būti partrenktam automobilio, kurį vairuoja asmuo, nemokantis be klaidų parašyti elementariausių lietuviškų žodžių?

[MedinisStrazdas]

Įdomu, kodėl gaunant vairuotojo pažymėjimą ar registruojant automobilį savo vardu nereikia laikyti minimalaus lietuvių kalbos raštingumo egzamino iš diktanto? Pvz. mano šeima, mes esame rašantys žmonės - senelis - knygų apie žūklę autorius, mama dirba leidykloje knygų redaktore, aš irgi mėgstu rašyti ilgus tekstus lietuvių kalba. Na ir įsivaizduokite, mane arba kitą mano šeimos narį einantį per gatvę, partrenkia vairuotojas, kuris žodį "vyras" rašo su i trumpąja (viras)! Kokia tokiam raštingam kaip aš, turėtų būti negarbė būti partrenktam automobilio, kurį vairuoja asmuo, nemokantis be klaidų parašyti elementariausių lietuviškų žodžių?

O lietuvių kalbos raštingumas padeda automobilio barankos sukiojimui?

[Kristupas0220]

Tai vis tiek, mane net nupurto pagalvojus, kiek daug beraščių važinėja keliuose. Ir tas suvokimas, kad toks beraštis teoriškai gali partrenkti raštingą žmogų. Kai tik turėtų būti atvirkščiai. Partrenkinėti žmones - viena iš automobilio funkcijų. O kas sako, kad mes ne vejamės vakarus, bet jau pilnai esame vakarų pasaulio dalimi, norėčiau paminėti, kad galutinai vakarietiškais tapsime tada, kai mūsų gatvėse nebeliks nė vieno volcmano-holcmano-legolcmano. Taip aš vadinu tas sunkiasvores mašinas, kur važinėja į statybas, kur priekyje būna viena (kiek rečiau - dvi) ratų ašys, o gale - dvi poros pastorintų dvigubų ratų, kur yra vairuotojo kabina, likusią dalį užima kvadratinė dėžė, kur vežamas smėlis ar žvyras. Jas, kiek pastebiu, vairuoja išskirtinai pikti, gyvenimu nusivylę rūkaliai. Jos dažnai būna su purvinais ratais. Žinai, gi kai vyksta visokie suburbanizacijų projektai, tokie kaip Kalvų slėnis (prie Lentvario), Netimero kalvos (čia link Molėtų), paskui dar Naujosios Santariškės, Naujasis Antakalnis ir pan. nesąmonės. O taip būtų paprasta - sustabdai naujų namų statybas ir neberiedės Geležinio Vilko - Ukmergės g. sankryža tos mašinos, kurioms tą trijų žodžių vardą sugalvojau pagal jų variklio (ar tiksliau - ratų ašies, jiems besisukant) skleidžiamą garsą. O tai Saltoniškių sankryžai, kaip himnas, tiktų kokia nors muzikėlė, kurios garsas būtų kažkas panašaus į "tititititititititititi`N-TIN!", kas simbolizuotų kasdien vis daugiau pro ją prasukančio transporto skaičių. Tai kone veržliausiai auganti sankryža Vilniuje, nors norėčiau, kad kaip tik ji būtų kuo labiau pamirštama arba perdarytą taip, kad neliktų nei vieno šviesoforo.

[Kristupas0220]

Bet tai kodėl net policijos pareigūnų ar kitų valstybės tarnautojų vaikai mokyklose nesielgia kaip šventieji - užuot būdami rimti ir gal net kiek rūstūs kaip aš - skųsdavau el. cigaretes tualetuose ar rūbinėje šniaukiančius klasiokus, pastoviai nesikeikdavau, nevėluodavęs į pamokas ir pan.? Štai 8 klasėje, kuomet vienai dvyliktokų laidai tai būta paskutinių metų, buvo toks vaikinas/žmogus/mokinys (tinkamą pabraukti), kuris mane vis pakalbindavo. Tai tarp mūsų būta pokalbio, kažkas panašaus į:
(Aš) - Koks tavo vardas?
(Jis) - Juozas
Aš) - Kur gyveni?
(Jis) - Jurbarke
(Aš) - O tai kaip kasdien keliauji į mokyklą ir atgal namo?
(Jis) - Lėktuvu
(Aš) - O kiek kartų per dieną čia skraido iš Vilniaus į Jurbarką?
(Jis) 3 man atrodo...

Tai aš maniau kad jo vardas rimtai Juozas, tai kažkuomet, pamatęs viešai iškabintus dvyliktokų sąrašus baigiamojo egzamino proga (kam į kokį kabinetą eiti), pamačiau kad iš tiesų yra toks Juozas ir plius dar pamačiau jo pavardę. Tai matematikos mokytojui pasakiau, kad va toks Juozas giriasi kad kasryt skraido iš Jurbarko į mokyklą Vilniuje. Jis prieina prie to tikrojo Juozo ir paklausia ar šis iš Jurbarko. Tas kiek šokiruotas ramiai atsako: "Ne, ne iš Jurbarko". Tai va, tuomet supratau, kad jis man melavo. Tikrasis jo vardas - Titas. O kad jo tėvas dirba policijoje, sužinojau atsitiktinai - kuomet mano klasiokas iš to dvyliktoko pavogė telefoną, tai to aukos tėvo dėka buvo greitai išaiškintas vagis. Po to visa klasė ant jo užsisėdo - jam buvo grasinama, spjaudoma, slepiami jo daiktai, jis pats apspardomas ir pan. Žodžiu, po tos vagystės subliuško jo įvaizdis, panašiai kaip kokio Masiulio po to kyšio alkoholio dėžutėje ar pangasijų iš Vietnamo ragautojo Pangonio...

[MedinisStrazdas]

Bet tai kodėl net policijos pareigūnų ar kitų valstybės tarnautojų vaikai mokyklose nesielgia kaip šventieji - užuot būdami rimti ir gal net kiek rūstūs kaip aš - skųsdavau el. cigaretes tualetuose ar rūbinėje šniaukiančius klasiokus, pastoviai nesikeikdavau, nevėluodavęs į pamokas ir pan.?

Vaikai visada sukyla prieš tėvus.

[Kristupas0220]

Prisiminiau pačią gėdingiausią visų laikų savo gyvenimo istoriją, patį nemaloniausią nutikimą, apie kurį nesu pasakojęs nė vienam mane tyrusiam psichiatrui, kaimynui ar internetiniam draugui - net negaliu lig šiolei suvokti, kokią stygą savo mamai turėjau užkabinti, kad jai nepatiko mano sugalvotas (tiksliau ne taip ištartas kai ką reiškiantis žodis) - panašiai kaip su tuo legendariniu IDOKIH, kuomet jį ištariau praktiškai kaip IDIOTKiCHVSB!...klasiokas Lukas pagalvojo, kad jį vadinu idiotu ir apie tai pasakė mano paties mamai.
Šiuo atveju mamą sunervino žodis "Cerstua". JI ir diržą paimti grasino ir dar kažką negero man darė, išgirdusi, kad kartoju tą žodį žaisdamas ar dar kažką būdam`s namie. Atsimenu tuomet itin laukdavau mokyklos - kad būti ne namie ir nesuteikti progos pačiam sau ištarti to žodžio. Gal po kažkurio incidento aš net apsiverkiau ir močiutė, kol ji su mumis dar gyveno, pakvietė kažkur eiti su ja.
Na o dabar šio vakaro vinis - pasakykite, kaip taisyklingai turėjo skambėti tas mano ištartas žodis? Jį buvau pamatęs užrašytą ant vieno objekto mieste. Tai - to dalyko gamintojo firmos pavadinimas. Duodu užuominų dar porą: tai gaminama Ispanijoje, ir antroji užuomina - 541-550. Taip pat dar prisiminkite vieną mano gyvenimo pomėgį.

[Kristupas0220]

Atsakau - "Cerstua" - tai autobusas "Castrosua". Tuo metu dar nebuvo tų naujų pilkų kur gale be stiklo - turėjau omenyje tuos sujungtinius senus triašius karkalus, kurių garažiniai numeriai buvo 541-550. Ir dar įdomu, kodėl Lietuvoje niekur nėra parduodamų "Geely" markės automobilių? Neturime jais prekiaujančios atstovybės? Neteko nė karto matyti tokio egzemplioriaus su lietuviškais numeriais. Vat balarusų tai pilna Vilniaus gatvėse. Jie gi labai draugauja su Kinija. O kur per LRT laidą "gimę tą pačią dieną" rodė tą menininką Algį Kriščiūną, tai čia ne KEdo brolis kartais? Nes buvo minėta Smėlio gatvė... Kažkaip įtartina...

[Kristupas0220]

2017 m. rudenį, kai įsisiūbavau su tarpmiestinėmis kelionėmis po visą Lietuvą su autobusais, tai kai važiuojant Kauno link, įsukdavome nuo autostrados į Žiežmarius, tai į dešinę būdavo tokia rodyklė "STASIŪNAI". Tai aš iškart prisimindavau tuometį savo klasioką, kurio pavardė buvo Statsiūnas. Nelabai aš jį kažkaip mėgau. Ir ne itin gražus jis buvo, ir knygoms susidėti nešiodavo tą sportinio tipo kvadratinį, kaip aš vadinu, Kaltinėnų krepšį.

[Kristupas0220]

Kaip kažkada per "Simpsonus" rodė, kaip Houmeris pavargęs ateina pas pastorių Daugumylį į bažnyčią. Jis sako Houmeriui:
- Klok savo tiesą brolau, mes tave išklausysim!

Neatsimenu kaip tiksliai ten buvo, bet Houmeris pradeda dėstyti kažką panašaus į:
- Kai buvau visiškoje neviltyje, kad net stadione pasilenkiau po kėdėmis ir rankomis susišlaviau visą po apačia (t.y. ant žemės) susikaupusį smėlį ir jį valgiau dėdamas sau į burną...

Pastoriui to užteko, kad jis pakraupęs ištartų:

- Lauk iš čia! Staigiai!

Tai žinokite, tas mano sekiojamas asmuo, dar mokyklos laikais mano galvoje jis pasiekė tokį pagarbos lygį (kaip koks Turkmėnbašis, valdęs savo šalį 1997-2008 m.), kad kai jis vienąkart mokyklos tūlike išsišnirpštė nosį ir išmetė servetėlę, tai aš svarsčiau padaryti panašiai, ką Houmeris darė su tuo smėliu/purvu po stadiono kėdėmis. Bet šios minties atsisakiau, nes jis ją išmetė tokioje vietoje, kad ta servetėlė galėjo susiliesti su kitų žmonių išmestais daiktais.
Taip pat, noriu pasiteirauti Aleksio nuomonės, kol jis yra dar "diskusinėje" būklėje - kokia tamstos nuomonė apie tuos mano periodiškus apsilankymus prie to žmogaus namų/mokslo/darbo vietos, na liaudiškai - persekiojimą? Man svarbi kiekvieno forumiečio įžvalga šiuo klausimu. Ar sakysite, kad persekiotojui reikia "krauti į veizolius, kad dantys braškėtų" ar sakysite "Jeigu tas žmogus negali kentėti sekiojamas - tegu negyvena"?

[Kristupas0220]

Ne per seniausiai išmokau Valdo neBukausko (t.y. Benkunsko) žmonos vardą - Vismantė. Labai keistas originalus vardas, gal nustelbiantis net tą man žinomą ex kaimynę DeZidą.
Taip pat, gal kokius riebius 10 m. atgal, man į galvą trenkė durna idėja 9000, kuri buvo net ne mano mintyse, bet dar kažkur giliau mano pasąmonės virpesiuose, kaip koks kliedesio dzingtelėjimas norint atsipalaiduoti po mokyklos rūpesčių: tokią maistui naudingos žolelės - rukolos, mėgėjų - rukolininkų (™ - Kristupas0220) susirinkimą. Pagal scenarijų, jis turėjo vykti tame mano kaime ant to vieškelio-žvyrkelio, kur ant jo važiuojamosios dalies būtų buvę į eilę išdėlioti įvairių dydžių ir formų rukolos lapai... Lapai, kuriuos staiga niekingai su kombaino Niva SK-5 priekiniu kairiuoju ratu pervažiuotų/sumindytų/išniekintų kaimynui Eugenijui kviečių kulti vykstantis vietos ūkininkas R. Radzevičius.

[Kristupas0220]

Dar pagalvojau, jei tie mano rūkoriai balandukai kaimynai už sienos susipyktų, jų dialogas galėtų atrodyti taip:
Ji jam:
- Tavo pavardė kacapiška¹!
Jis jai:
- O aš žinau koks keistas tavo mamos vardas²!


P.S.
1- Kočetkovas
2- Dezida

[Kristupas0220]

O ką daryti jei pastarosiomis savaitėmis susidomėjau visai nesena praeitimi - 2019 m. rugpjūčiu? Panašiai kaip šios žiemos viduryje domėjausi 2011 m. rugpjūčiu? Iš kur gauti to laikmečio Vilniaus ir jo gatvių nuotraukų? Koks oras tvyrojo gatvėse, kokia miesto atmosfera, kas pasikeitę lyginant su šia dieną (pvz. užstatyta naujais pastatais)? Google street view yra tik `19 m. gegužės, bet ne rugpjūčio vaizdai...
Kaip 10 klasėje, kuomet reikėjo atsinešti naujus chemijos pratybų sąsiuvinius, tai kai klasiokas vardu Ignas paklausė, ką daryti tiems, kurie jų neturi, mokytoja atsakė vienu žodžiu:
- Nežinau!

Tai žinokite, mane šitas taip prajuokino... Gal ir su 2011 ar 2019 m. rugpjūčiais yra panašumų atsakyme man? Tačiau panašumų tikrai įžvelgiu - štai baigus/perėjus į naują mokyklą, kas žymi naują mano raidos etapą, pas mane namuose dėl vienokių ar kitokių priežasčių trumpam dingdavo vanduo. Sutapimas?

[Kristupas0220]

Arba šiąnakt va susapnavau dar 2 beprotiškai žiaurius sapnus:
Ėjau Ateities g. Vilniuje, ties PC "Mandarinas" pamačiau tą savo ilgai sekiotą žmogų su savo tėvais. Ir kažkur šalia buvo mano mama. Jie išsikalbėjo. Tai mano mama dar ant jų riktelėjo:
- Kodėl nesakėt anksčiau apie tai?
Tuomet supratau, kad man chana - mama dar seniau, realiame gyvenime, yra teigusi, kad jei sužinos, kad aš padariau kažką nuodėmingo - manęs išsižadės. Tai dar tokį epizodą iš sapno menu, kur mano mama neaišku kokiu pagrindu vairuoja įmonei "Transrevis" priklausantį 4G maršruto autobusą, tarp stotelių "Saulėtekis" ir "Senoji plytinė" ir klausinėja manęs. Tai aš vos ne vos išmekenau kažką panašaus į "Va ten, kur tas žmogus gyvena/mokosi, tai aš periodiškai praeidavau pro jo būnamas vietas... Ji tik palinksėjo, maždaug "viskas čia aišku su tavim" Tada dar atsimenu, kaip ruošiausi būti išbelstas lauk iš namų ir savo pasirengimą tapti БОМЖ`u, keliantis į savo Pažadėtąją žemę - kaimą, kur greta susitinka Ukmergės, Širvintų bei Jonavos rajonai. Ten yra tokia apleista sodyba, kur likęs kažkoks namukas, tai jei stogas virš galvos yra - valio! Viskas tankiai apžėlę obelimis, elektros nėra, o greito maisto restoranų - irgi, tad tektų ko gero, iš maisto prekių parduotuvės pirkti tai, ką galima valgyti nepašildžius ant ugnies. Maudytis eičiau į Širvintą - nuostabią upę su savo laukinėmis žaliuojančiomis negyvenamomis pakrantėmis ir įspūdingomis atodangomis.

[Kristupas0220]

O tas Kazachstano ikona tapęs Boratas iš filmo, tai aš anksčiau galvodavau, kad reikia kirčiuoti ne Boratas, bet Boratas. Panašiai kaip ir su tuo dūmų lakimo žurnalistu iš Lryto, kuriam sukurta netgi speciali tema, kurioje pastarąją savaitę atsirado naujas pranešimas.
O dar prieš gerą pusmetį mano name gyveno vienas žymus tinklaraštininkas. Tai jo draugei nuotoliniu būdu ašarinėmis dujomis grasino žymus antivakseris, kurio pravardė - kaip vienos suvyniojamos medžiagos. Tai aš įsivaizduoju, kaip jiedu namie apie tai kalbėjosi ir jis apkabinęs ją į savo glėbį, palenkęs priglaudęs galvą klausią jos pašnibždomis:
- Kaip, mažute, ar labai bijai?

[Kristupas0220]

O kodėl dauguma pasakodami interviu apie savo darbą, nepasakoja smulkmenų, kurios dažnai būna visa ko pagrindas? Pvz. keleivių kontrolierius - tik sako, kad būna kažkokie tai apmokymai. Aš įsivaizduoju jie kaip mokiniai sėdi klasėje, kur juos instruktuoja, ir vieną dieną padalina kiekvienam ant stalo tokius lapus. Ten popierinė forma:
PRAŠYMAS
Informatikos ir ryšių departamentui
Aš, vardas, pavardė, vadovaudamasis SĮ "Susisiekimo paslaugos" įdarbinimu, prašau suteikti man prieigą prie Administracinių nusižengimų registro, kuriame tvarkysiu visų nusižengėlių ne giminių ir ne draugelių duomenis, tokius kaip asmens kodas, darbovietė, adresas ir pan. nesąmones.

[Kristupas0220]

Kas nors turite idėjų, pagardinti mano nutrūktgalviškiausią idėją - sutemus praeiti pro TO žmogaus namus, kuomet pro langus kažką įžiūrėti jau sunkiau? Arba kad ir dienos metu - dabar gi vasara, viskas žaliuoja, krūmai kažkiek paslėps mane. Bet eičiau spartesniu žingsniu. Tik va klausimas - ką vaizduojant man eiti? Variantai:
1) Kostiumuotas ofiso planktonas - einama aukštyn pakelta galva, vos ne kaip koks karys
2) Rabatiaga - toks nuleidęs pečius, pavargęs, bet naglumo turintis veidelis
3) Pats linksmiausias, kurį turbūt ir rinksiuosi - toks kojų atmetinėjimas atgal ir lygiai tokie patys statūs, kampuoti judesiai rankomis - tokie, kokius demonstruoja veikėjas už kadro tarp 1:33-1:35 min. šioje dainoje (Jau nutilo sirgaliai):

https://www.youtube.com/watch?v=s8qIVA1U0C0
Įsivaizduojate taip kažkam pro langus prastriksintį mane?

[Kristupas0220]

Kažin sulaukčiau kokių sankcijų iš kokios ŽŪM ar NŽT, jei kaime, išsinuomavęs kombainą, kad ir žiemos metu sugalvočiau pakulti sniegą - įsivaizduoju, kaip peiliai nupjauna pusnis, kardanas jas įtraukia į vidų, išmala, ir per tą angą galo apačioje, kur išmetami susmulkinti šiaudai, kuliamoji ir smulkintuvas išmestų... vandenį. Arba pasiėmęs šį agregatą kulčiau kad ir paprastą pievą, šabakštyną, krūmokšnius? Iš šono žiūrėdami rimti ūkininkai tai pagalvotų, kad aš kažkoks nevisprotis, durnelis nesupranta ką daro ir pan., bet aš būtent ir nebūčiau pasiruošęs normaliai ūkininkauti, nes tam reikia ir specifinių žinių, laiko investicijų, norint įregistruoti ūkį dar ir kažkokį agro pakraipos išsilavinimą reiktų turėti. O aš norėčiau tiesiog pavažiuoti, pasiausti su kone gigantiškiausia kelių transporto priemone pasaulyje, suvokti jausmą, kuomet tavo pilotuojama priemonė kelia triukšmą, kažką nukerta ir palieka provėžas dirvoje.
Taip pat, toks visų galų forumo meistras, kaip MedinisStrazdas , gal žinote, kas nutiks, jeigu į dažnai iš įvairių institucijų, kur gaunu automatinį atsakymą jog jie mano kreipimąsį gavo, kurio pabaigoje yra prašymas į jį neatsakyti, tai man niekad nekilo pirštas, bet išlieka įdomu - kas būtų, jei visgi sugalvotum atsakyti į noreply tipo automatinius pranešimus. Gal mano kompiuteris sprogs, kad taip primygtinai prašoma neatsakinėti?

[Kristupas0220]

Šiąnakt sapnavau patį žiauriausią savo kaimyną iš priešingo namo - tipo, kažkas atėmė jo šunį, tai jis buvo pasiruošęs keršyt vagiui, ir atsimenu, kaip jis tam ruošėsi: norėdamas užsiauginti dar didesnius raumenis, šalia jo ant stalo buvo padėta mėsos faršo krūvelė, apibarstyta metalo drožlėmis - kad valgydamas tai jis priaugtų dar daugiau fizinės jėgos, kurią panados smogdamas kumščiu tam vagiui. O šiaip, jis vien iš veido toks nežemiškai žiaurios išvaizdos - atsikišęs smakras... Jis, beje, biški ryžokas, gal būtent todėl kompleksuodamas dėl savo plaukų spalvos pradėjo boksuotis, stoti į karo akademiją... Jis, man rodos, kažkada bandė pervažiuoti mane su savo Jeep. Juokingiausia, kad jo valstybinių registracijos numerių raidės - LIU. Nu kas gali dėtis tokius? Arba turi būti pernai metais Eurovizijoje Lietuvą atstovavusios Monikos Liu gerbėjas, arba tavo mėgstamiausias fizikinis matavimo vienetas - Liumenas sekundei. Jis tokios, kaip sakau, auksinio š*do spalvos. Jei šį forumą skaito kas nors iš mano kaimynų - perduokite jam linkėjimus. Beje, kaip kažkada prieš 2019 m. LRP rinkimus buvo pasakyta, jog standartinio kandidato tipažas - vardu Vytautas, 50+ metų, su aukštuoju ir t.t. Tai pagrindinis mano tipinio kaimyno vaizdelis toks: turi žmoną/draugę, nemėgsta skundikų (tačiau jei pabandyčiau jį patį pasekioti, tai tuojpat kreipsis policijon), vairuoja prabangų automobilį, laisvalaikiu sportuoja arba pats turi įkūręs sporto klubą ar sveikatingumo pamokas teikiančią organizaciją.