Forumiečių kūryba

[Kristupas0220]

Laura vs Romas, Romas vs Laura (Patempiau už Rommo)
Buvo mokomasi 3 klasėje - toks neklaužada Romualdas ir 2 sesės - Urtė bei Laura. Kartą pastaroji pamatė, kaip kabineto gale, Romualdas iš galo priėjęs prie jos sėsės Urtės visaip ją tampo, į ją trinasi ar atlieka kažkokius panašius veiksmus. Nesusilaikusi Laura pribėga irgi iš už galo ir staigiu judesiu patempia Romualdą atgal į save, laikydama jį iš šonų šiek tiek aukščiau juostos. „Patempiau už Rommmmo“ - sakė ji, didvyrė mūsų.

Aito-Kiberneto - naujos kartos smūgių sportas
Kai ėjau į 4 klasę, du vaikai „juokais susimušė“ - spardėsi vien kitam ar tik ne į kiaušus jei gerai pamenu. Tuomet mintyse sau pasakiau būtent šį pavadinimą - ir kaip tik atrodo jog maniau, jog žodis kibernetika yra ne iš IT/Rusijos grėsmių srities, bet iš sporto, kur smūgiuojama. Taigi galėtų vyrai išmėginti savo vyriškumo ribas spardydamiesi būtent taip.

Trumpos, šiurpios šiurkščios istorijos

1. Kažkas tau skambina į buto duris - tu prieini prie jų pasižiūrėti pro akutę, kad gi čia nori ir ko. Pajutęs, kad tavo akis jau pridėta prie pat, jis tik „BUM‘ ir nušauna tave į tą akį - kulka kiaurai perskrodžia stikliuką ir sveikinu, tu jau piratu tapai!
2. Per ausines klausaisi muzikos, staiga iš jų tau į ausis įlekia tarakonai. Neaišku iš kur, tiesiog įšovė tau, vat ir viskas, nori tu to ar ne.

(Užsižiebsim sau raudoną šviesą 3). Apie krepšinį iš neturistinės pusės:

Sirenų Europos miestuose garsai. Kokiai šaliai kas būdinga. Kokios sirenos bei krepšių konstrukcijos būdingos (iki kokių 2016-ųjų, kai krepšį laikančios konstrukcijos buvo daugmaž suvienodintos, kaip NBA). Buvos mintis tai aprašyti temoje Sportas. Krepšinis., tačiau pamaniau, kad kliedesiais geriau dalintis čia (nors nesu garantuotas, kad negausiu pražangos už beprasmiškų žinučių rašymą). Mano aprašyti miestai, komandų, arenų pavadinimai tokie, kokie buvo tuo metu kai intensyviausiai domėjausi krepšiniu - tai 2012-2014 m.
Šalis, miestas, namų aikštės komanda, sirenos garsas tekstu, pagrindinė mintis,kurią sirenos garsas sako pralaimėjusiai svečių komandai:
Kaunas, Lietuva. Žalgirio arena, Žalgiris. Džiuuuuuurgžt! (dabartinis) Maždaug - mes jus išpilsim lauk. Kai prasideda naujas sezonas - mintis maždaug tokia, kad va, paruošti krepšiai ir galėsim iš čionais persti visus varžovus lauk. Sirena tik sudžirgš, taip lyg sakydama varžovams „nu, kur kur jūs čia dabar, lauk, lauk iš mūsų!“. Žodžiu iš čia pilsim ir CASKą ir Monaką ir dar kokį LRytą jei reiks. Lentos apvadai raudonai užsižiebia gan neryškiai. Skaičiai laikrodyje pasibaigus kėlinio laikui 0:0. Minėtų 2012-2014 garsas būdavo toks maždaug Puuuu,Buuuuu(p)!, o lemputės degdavo labai blyškiai žiūrint iš šono.
Vilnius, Lietuva. Siemens arena, komanda - Lietuvos Rytas. Pžuuuuuupt! Jei Kaune džeržgimas, tai Vilniuje labiau skutimas. Maždaug „skutam“ varžovus lauk. Sirena skamba ilgiau, lyginant su amžinu priešu Kaunu, lenta raudonai dega daug ryškiau. Kai ir Kaune, sirenai nuskambėjus, tos raudonos LEDlemputės išsijungia. Šviečia gana storokai. Skaičiai laikrodyje virš krepšio ir arenos kube pasibaigus kėliniui - 0:00
Klaipėda, Lietuva. Švyturio arena. Neptūnas. Džižaaaaankšt! Sirena lyg „leidžia“ gazą, kitaip tariant - gazialыna varžovus lauk. Lentos apvadai raudonai dega ryškiau nei kokiam nors Kaune, tačiau taip pat plonai, skirtingai nei Vilniuje. Nuskambėjus tai ne itin ilgai sirenai, apvadai vis dar tebedega raudonai net komandoms jau atsisveikinus ir išsiskirsčius. Skaičiai laikrodyje - taip pat 0:00 kaip Vilniuje, tik čia likus mažiau kaip 10 sek., rodoma ne 9.9 kaip Vilniuje, bet 09.9, ir tik pabaigoje vienas nuliukas peršoka kairėn ir sulig gazo į veidą varžovams (ar sau) paleidimu, dega ne 00.0 kaip turėtų būti, bet 0.00
Ryga, Latvija, VEF - Dzuuuuuuubt! Toks greitas varžovų išbirzginimas lauk. Taip joje buvo palūzinti ir žaliai balti vieną 2012 lapkritį.
Talinas, Estija, Saku Suurhall, Kalev. Pliooopt! Toks trumpas, bet gražus garselis. Panašus kaip LietuvosRyto arenoje. Jei reiktų pasakyti, kokį veiksmą jis daro skambėdamas - atsakyčiau - žiemoja. Na ta prasme praleimėjusius svečius norima sukrėsti, kitaip tariant - mes parodysim svečiams, kur vėžiai žiemoja!
Maskva CSKA (Rusija) (USK CSKA), Kijivas Budivelnik (Ukraina). Toks Puuuurpt. Nu panašiai kaip kažkoks toks kur laive būna, toks nelabai ilgas, kiek duslokas garsialis. Atakos laiko pabaigą skelbiantis - Džiiiiilgšt! Maskvoje garsesnis, o Kijive - tylesnis, atrodo atakos irgi kitoks.
Kazanė, Nižny Novgorodas, Krasnojarskas, Samara (Rusija). Pliūūūūūūūlpt! Būdingiausias garsas būtent Rusijai. Kone pusėje šios šalies arenų garsas yra būtent toks. Ne tiek daug yra ir ką komentuoti - nebent jog mano minimais metais tiek Maskvoje, tiek Kazanėje virš krepšio laiką kėlinio rodantys skaičiai būdavo mažyčiai tamsiai žali beveik neįžūrimi, o atakos laiką rodantys raudoni - milžiniški.
Krasnodaras, Lokomotiv-Kuban - Basket Hall arena. Džiaaaa,žiaaaankšt! Toks garsas, išgirdus norisi sakyti „leidžia šaibą“.
Berlynas, Miunchenas (Vokietija) - Alba, Bayern - kone identiškas tokiam, kur Maskvoje - Buuuuurbt!
Malaga, Vitorija, Madridas, Bilbao (Ispanija) tipinis ispaniškas Plllllllllllėpt. Tarp tų L raidžių norėtų išlėkti garsas E ir O. Na suprantam apie ką aš. Ten kone visose arenose pasibaigus kėliniui rodoma taip kaip ir turi būti - 00:00 (kėlinio skaitmenys - žali). Nors garsas skardus, jis pralaimėjusių svečių komandų įskaudinti, įtariu, neturėtų.
Barselona, Ispanija, Palau Blaugrana - irgi toks Pliooooopt!, tik šiek tiek švelnesnis. Dabar gi padarytas toks Džiūūūūūgšt (kas sekate Šaro vadovaujamą Barceloną, prisiminsite). Anas garsas varžovus labiau pildavo lauk, dabartinis - tarytum skuta lauk.
Siena, Italija, Montepaschi (dabar šios komandos nebėra) - Dlieeeeeeeelgšt! Garsas varžovus tarsi „sudegina“. Raudonos šviesutės išsijungia sulig sirenos nutylimo garsu. Vienu momentu pas italus netgi buvo mada laikrodyje tiksint (arba kaip aš sakau perdžiant) paskutinei kėlinio minutei, rodyti ne tik dešimtąsias, bet ir šimtąsias(!) sekundės dalis. O joms ištiksėjus - :0.
Milanas, Italija, EA7 Emporio Armani Milan - Tuuuuurkšt! Toks norisi sakyti „nurūkstantis garsas, lyg klausiantis varovų „nu ir kur jūs nurūkot su tokiu žaidimu, vai ir pralaimėjot mums!“
Italija, Dezijus (komanta - Cantu "Bennnet, vėliau - Mapooro) - Triiiiiiiiiirkšt! Taip lyg ištriedžia varžovus lauk.
Pirėjas, Graikija, Olympiakos, Peace and freindship stadium - toks negarsus Džiiiiirbt! Atakos laiko pabaigą skelbiantis garsas šaižesnis, labiau spengiantis.
Atėnai, Graikija, Panathinaikos namų šventovė - joje svečiams pralošti iš visų čia esančių turėtų būti didingiausia - tas garsas tarsi kokia „brėkštanti aušra“. Net nelabai atkartosiu jį tekstu - kaip kažkoks Pleaaarrrpt!
Liublijana, Slovėnija, Stožice arena - Džieeee(aaaaa)llllllgšt! - šitas tarsi įskaudinamai sudegina varžovus, garsas daug sodresnis, skardesnis nei Sienoje.
Zagrebas, KC Dražen Petrovič , Cedevita - tokia pati kaip ir Krasnodare - pžaaaažaaankšt!
Zagrebas, Zagreb arena, Kroatija - Kliooooorkt! Toks trumpas, varžovus lauk pilstelintis garsas. Labai malonus, todėl galėtų būti ir ilgesnis dėl manęs.
Belgradas, Serbija, Partizan, Hala Pionir - Caaaaarrrrrkšt! Ši sirena pralaimėjusius svečius tiesiogine to žodžio prasme „krečia“ lauk. Nuo to džeržgimo per nugarą kone šiurpuliukai perbėga. Gal net Caaaaaakst! Ar kažkaip taip skabėdavo. Ant virš krepšio esančio laikrodžio būdavo užrašas FAZI. Matyt, gamintojas.
Belgradas, Kombank (dar štark) arena, Crvena Zvezda - Proooooorkšt! Ši sirena partrenkia varžovus, kaip automobilis pėsčiuosius gatvėje. Tiesiog parbloškia, kad daugiau nemėgintumėt čionai sugrįžti.
Stambulas (Turkija) - Ulker sports arena - Pžiuaaaankšktžiuankšt! Šis garsas tiesiog užleidžia šaibą ant varžovų.
Stambulas, Abdi Ipekci arena - Anadolu Efes, Galatasaray, Besiktas - Dziiiiirbt! Toks plonas garsas.
Stambulo Sinan Erdem arenas per 2010 Pasaulio krepšinio čempionatą - Prrrrpt! Toks trumpas, tačiau pralaimėjusią komandą neviltimi it elektros srovė nukrečiantis-išvarantis garsas. Toks pat toje arenoje buvo ir per 2012 Eurolygos finalo 4 - tačiau kai CSKA pralošė tą finalą, jų ta sireną neiškrėtė lauk.
Tel-Avivas, Izraelis, Nokia arena, Maccabi - Kliūūūūkt! Toks trumpas varžovų iškliokimas* lauk. Kliūktelėjo - ir palūzino pralaimėjusius svečius. * - tai tas momentas, kuomet varžovai itin sušlapę nuo prakaito, patyrę nesėkmę, ir jiems nuėjus praustis į dušą, jame ašaroti bei ruoštis kelionei namo...sugenda vandentiekis. Pažeminti pralaimėjimu ir dar neturim kur nusiplauti to lipnaus prakaito - tai ir yra tas iškliokimas. Galbūt todėl, kad atsukus dušą, kuomet vanduo užsuktas, tas šnypščiantis oras skleidžia tą kliokimą.

[Tomizmas]

Dėkui už giliadvasiškas mintis. Visada malonu, kai sielos kalba, išreikšta per dvasingą kūrybą, atranda supratimą ir sąskambį kitose sielose.

[VLR]

MINDĖ PAVOJINGAS (labai baisu, ne silpnų nervų skaitytojams ir N-30!!!)
...

Labai neblogai. Pagrindinis personažas pradeda gyvenimą kaip baisus žudikas, bet galiausiai tampa vos ne geriečiu, sugebėjusiu įvesti kaime tvarką ir (gal nevisai proporcingai) nubaudusiu nusidėjusiuosius. Vienas posmas iškrenta iš konteksto:

Vycka varė samagoną,
Biznį darė iš visų.
Žarnos Vyckos vėjy draikės
Gimtam kieme ant šakų.

Visus kitus nuodėmes dariusius kaimo gyventojus Mindė nubaudė originaliai, pagal jų nuodėmes, panašiai kaip žudikas filme "Seven". Tačiau Vyckos atveju, jo žarnas Mindė tiesiog pakabino ant šakų, kas su samagono varymu nėra susiję. Kita vertus, toks nesutapimas daro Mindės personažą realistiškesniu, tad jis nėra minusas poemai. Be to, nežinome visų aplinkybių - gal jis Vyckos žudyti neplanavo iš anksto, tiesiog gėrė su juo ir girtas užpsichavo.

10/10

[Tomizmas]

Wow Ką tik pajutau, kad mano fantazija yra palyginus labai suvaržyta.

[Kristupas0220]

K & Jeanette 2
Po tos nelemtos ryto valandėlės 09-os, kuomet į lietuvių kalbos kabinetą galvą įkišo ta moteris trumpais juodais plaukais, pakvietusi Kristupą pasišnekėti, toliau istorija klostėsi šitaip:
Po to (ne)maloniai nerealaus pokalbiuko tame nedidučiame juodame automobilyje, kurio markės ir pilnų valstybinių numerių nepasakysiu, tik žinau, jog skaičiai buvo 424, Kristupas pasijuto toks sexual assault*. Juk būdamas septintoku jis prieš užmigdamas gulėdavo lovoje ant pilvo trindamasis apie 2 valandas, fantazuodamas kaip geroji Žanetutė pasikviečia blogiuką Kristupėlį savo mašinon geranoriškai pasiaiškinti, ar jis specialiai blogiau mokytis pradėjo ne dėl siekio gauti intymesnio pobūdžio dėmesio iš jos dukros Dominykos. Taigi, išlipdamas mašinos iš, Kristupas sutaria šnektelti su ta simpatiška moteryte darsyk. Šįkart vėl po mokyklos, užtaikius progą, toje pat juostoje, tarp stotelės šalia mokyklos, bei sankryžos. Ta pasiėmusi kavos mums abiems. Ir varom. Aš jos klausiu:

• Kaip pavyko užauginti tokią moksliukę?
• Mes dar prieš vesdami į darželį ją išspurškėm, su mokomosiom knygutėmis ir daug kuo kitu, kitaip tariant ji dar būdama priešdarželinukė jau mokėjo visų klasių kursus, iki pat 12 klasės.
• Išpurškėt? Ohoho!
• Na žiūrėk, Kristupai, kai yra koks nors užleistas laukas, ir ūkininkas nori kažką ten sėti. Ką jis daro pirmiausia? Pirmiausia tą pievą nušienauja. Tuomet nupurškia, kad nebeataugtų piktžolės. Po kelių savaičių žolė gražiai nuraudonuoja - iš tolo gali matyti ruduojantį lauką. Po to, pravažiavus kokį kartą su lėkštėm jau ir sėti galima. Taigi žodis išpurkšti, reiškia paruošti, kad ateity gerai eitųsi.
• Kur susipažinot su vyru Kęstu?
• Na, buvo saulėti 1999-ieji. Kažkaip prieš mane ėjo toks vyrutis mosikuodamas ranka, o aš irgi iš tų, kur eidama plačiai plevesuoju ranka. Ir taip netyčia mes susikibome rankomis. Visai patiko. Pradėjom draugauti. Lig šiol menu, kaip dar iki santuokos, bei pirmais nėštumo mėnesiais eidavome susikibę už rankų ir demonstratyviai mosuodavome ta sankų sankiba.
• Kokiais metais gimusi Jūs, o kokiais - Jūsų vyras? Nes mintyse buvau susigalvojęs, kad tamsta Žaneta esate 1970, o Kęstas - 1972 metų, t.y. jūs už savo vyrą vyresnė 2 metais. Paprastai vyras būna vyresnis už žmoną, o ne atvirkščiai...
• Aš `79, vyras `77-ų, kai ir ano brolis kašinynkas Rima(nta)s
• Ožka ir gyvatis - pamanau sau tyliai...
• Kirstupiukai, bet girdėjau tu ir svastikas ant lietuvių kalbos sąsiuvinio paišyti pradėjai. Bene fašistavimo užuomazgas matyti pradedu?
• Ką jūs, madame Žanet!
• Girdėjau tuomet kai tu garsiai pareiškei, kad šis ženklas reiškia atsinaujinimą, tave mikliai užčiaupė suolo draugas-mokyklos legenda Edvinas Taška, pabrėžęs jog „Gal tavo smegenys atsinaujins ir pradėsi mokytis?“
• Taip taip, Edvinas Taška su šikna maža...
• O tu ir bernų šiknas nužiūrinėji? Nesitikėjau, visai pagedai mano akyse, Kristupėni!
• Man nereikia specialiai kažko nužiūrinėti, aš pats savaime viska pastebiu. Po 6 metų antrąkart kreipsiuosi į psichdienstacionarį, kur man bus diagnozuotas Aspergerio sindromas. Vienas jo bruožų ir yra gebėjimas atkreipti dėmesį į smulkias detales, kaip kad vaikinų šiknų riestumo laipsniai ir kita.
• Mano dukra šiaip irgi rodė tau dėmesį, bet vėliau tu pats turėjai eiti rodyti iniciatyvą iš savo pusės. Bet tu toliau laukei, kad Dominyka tave trauktų. Gal čia irgi kaltas Aspergeris?
• Gali būti. Gal norite vykti į „mano“ kaimą Ukmergės r. Pakraštyje, pasigrožėsime bundančiu pavasariu?
• Galim.

Sėdi ant skardžio jiedu du, paskui jau ant akmens apačioj. Nuo to skarsžio tik hopt žemyn šoka Kęstas - šoka pritūpusioje padėtyje, į žemę nukreipęs kamą. Nukritęs į vandenį pliūkšt ir įsminga. Nukreips į mane, sako:

• Dar mano prie žmonos pristosi - liksi be pensijų!

* - seniau maniau jog ši frazė reiškia lytinį susijaudinimą, o ne priekabiavimą, todėl taip ir palikau

Taa-dam!



Užsižiebsim sau raudoną šviesą 2

Kai pakyla laikas kovoti, varžovus sudirbti
Užsipildo salės baudėjų pilnos, ruošiasi siųsti svečius ten kur rusų laivą siunčia
Ir mes labai džiaugsimės jeigu jūs, svečiai, pralošite
Varžovams: mes jus išpersim, išbelsim, išskelsim lauk nx!
Esat kankiniai jūs ano mačo, pažeminti po rungtynių išvykos
Ir kai pakils aukščiausia siekio pažeminti jus banga
Mes išmaudysim jus ir va taip, ir anaip
Mes jus išpersim, išbelsim, iškalsim lauk nx!
Lauk nx!

Nusivylimas Didis
Karui Ukrainoje prasidėjus ir dar prieš truputį senėliau - vis plačiau po internetus ėmė sklaidyti kažkoks užsienietiškos kilmės žodis - mordoras. Netgi Ingrida Šimonytė atrodo yra jį pavartojusi. Mano ausims jis skamba kažkaip rusiškai, galvijau gal šis žodis rusų kalba reiškia genocidą, žudynes ar pan. Pagūglinu - ogi čia kažkokia karalystė ar tai mitinis personažas iš „Žiedų valdovo“. Nusivyliau - prasikeikiau ne tas žodis. Panašiai kaip kažkada per „Auksinį protą“ buvo diktuojamos kažkokie sutrummpinimai iš kelių raidžių ir reikėjo pasakyti, iš kokio konteksto visa tai. Galvojau kažkas rimto, pvz. susiję su santechnika ar psichikos ligomis... Pasirodo irgi iš to svogūnų valdovo. Pasigūglinu, kokiame amžiuje parašyta ši knyga, galvoju gal apie kokius 2000-2010 metus... kurgi, čia XIX amžiaus knyga. Kaip tais rimtais laikais gyvenę žmonės gebėjo išfantazuoti tokius pasaulius?

...tuoj parašysiu aš jums šokio programą...

Dabar taip: sustojam visi. Pusiau sugniaužtus kumščius, per alkūnes sulenktas rankas staiga nuo savęs metam (atlenkiam) į priekį, tuomet pasubam. Tada atsispardom atgal - sulenkiam kojas per kelius, tada atgal ir į priekį taip, kad kulnu biški uždrožtume per grindis... Tiek to tos programos šiam kartui.

[Kristupas0220]

Dalinuosi dar viena serija, kaip pasakytų turbūt dauguma, kliedesių. Norėjau parašyti dar daugiau, apie savo požiūrį į tam tikrus reiškinius, kaip juos matau savo akimis, bet tiek to. Jaučiu jau ir čia ryškiai persistengiau:

Atsišaukimai kai kuriems forumiečiams:
Sankauskui
Sankau, dvitaškį kabink iš nuotole vidutine! Kaip bulvių košę su šakute. Visur ir visada jis atvyksta, atvyksta! Kas čia per Kinija-Vizbaras-Bezdalai Į Vandenį?
Tomizmui
Kinijos vėliavą didžiai plazdančią iškelk, Savanorių maršui skambant! Ir Xi Jinpingą šlovinki, nes jis - suvaldė pandemiją visiškai teisėtomis ir žmonių psichikos nežalojančiomis priemonėmis, kurias perėmė ir kitos šalys. Pandemiija pas juos atsirado tikrai netyčia, kaip nelaimė kažkokia, negalima jų kaltint, bet kam taip gali atsitikt. Vargšai kinukai.
Robotui
Tu esi nepašalintas, tu senas ir laisvas jūreivis, kaip ūbagų karalius, Šustrauskas Kauno Vytautas. Tu esi laisvas forumietis, moderatorių šlovėje, su autonomija didžiule. Tu toks vienas, vienas!
Zygiui
„Nes ir esi iskrypelis“ (čia šio forumiečio žodžiai man, už kuriuos jis pats gavo 3 d. atostogėlių).

Išperdėm lauk (žodžio „nubaudėm“ atitikmuo).
Pavyzdžiai:
Mokytoja, įrašiusi mokiniui vienetuką už neatliktus namų darbus
PareigūnasKeleivių kontrolės „pareigūnas“, surašęs administracinės teisės pažeidimo protokolą už važiavimą be bilieto.
Moderatorius, pašalinęs forumietį iš forumo
Sporte - laimėjusi komanda tokiu būdu „palūzino“ pralaimėjusią
Gyd. psichiatras, išrašęs pacientui kelialapį į griežto rėžimo psichiatrinę (pvz. Vasaros 5, 11 korpusas ant kalnelio)
Visoems šiems noriu pasakyti viena - po kelnėmis visi žmonės vienodi. Ar ten pas tave apačioje kas nors kitaip? - labai norėčiau pasiteirauti to, kuris turi galimybę „atsistoti“ ant kito žmogaus. Atsistojimas - tai procesas, kai norimam pabauduoti žmogui, tu turi nueiti į jo asmens duomenis, na pvz. įrašyti mokiniui nepatenkinamą pažymį, tai dienyne mokytoja turi su kompiuterio pele „atsistoti“ į tą eilutę, kurioje yra „atsakomybėn traukiamo“ mokinio pavardė.

Ukrajinoje* (kaip paaiškinti vaikučiams, iš kur atsiranda valgomoji druska, kuria pagardiname savo sriubą)
Gūdūs 2005-ieji metai vieno miesto centre. Jo viduryje, judriame mieste stūksto vienišas itin tvarkingos kūgio formos, smailas, aukštas pilkai-mėlynos spalvos kalnas, iš visų pusių apsuptas judrių gatvių su intensyviai dūmijančiomis mašinomis, atlikusiomis dar nuo tarybinių laikų. Jokios žalumos aplinkui. Du vyrukai pajuodusiais veidais, rankose nešini kauptukais, plaktukais bei kirvukais smogia į to kalno kiautą ir iškart jį pramuša. Mat jo storis tik apie 4 centimetrai. Tuojpat atlekia 443-iasis, aštuonių šimtų pėdų garnizonas**. Tiesiai iš statybų, neplautas, nedezinfekuotas nors tu ką... Iš jo išlipa irgi 2 vyrukai su kastuvais. Gan greitais judesiukais jie pradeda semti druską tais kastuvais iš tos prakirstos skylės kalne į tą priekabą. Tuomet greit pripildžius ją, ji uždengiama brezentu ir greit išrūksta lauk nežinoma kryptimi. Matyt tuomet ji gražiai išpilstoma į tuos maišelius, kurie gražiai apipavidalinami ir pristatomi į mūsų parduotuves.
*- Žodį parašiau kitoniškai, kaip ir vietoje dešimtmečius naudoto ir niekam nekliuvusio „Kijevas“, prasidėjus karui staiga buvo imta rašyti „Kijivas“.
* - jei atvirai, nežinau ką išvis šis rusiškai skambantis žodis reiškia (pagooglinsiu tik po šio pranešimo paskelbimo forume), bet aš jį išgirdęs manydavau, kad kalbama apie tą sunkvežimį-savivartį, nu kur su atvira priekaba smėliui ar kitiems biriems kroviniams vežti. Dar vienas bruožas - jis būtinai turi būti gamintas buvusioje TSRS. Kamaz, MAZ ar pan. markės. Dažnai naudojama/sutinkama statybose.

[Tomizmas]

Reiktų atkreipti didelį dėmesį į dabartinį sustabarėjusį švietimą, kur durnelektualizmui beveik nepalikta vietos. Vaikams dėstomos pasenusios ir, atseit, įrodytos, bet seniai paneigtos teorijos. Nepaliekama vietos laisvei ir durnelektualinei kūrybai.

Mokyklos apskritai yra represinės įstaigos, kuriose prigimtinis durnelektualumas raunamas su šaknimis, žmonės sužalojami visam gyvenimui. Mokyklų arba visai nereikia, arba jos turi būti reorganizuotos durnelektualumo principais.

[Sula]

Šis manifestas yra toli gražu nebaigtas. Kviečiame durnelektualiuosius pratęsti jį savo idėjomis!!!

Reiktų atkreipti didelį dėmesį į dabartinį sustabarėjusį švietimą, kur durnelektualizmui beveik nepalikta vietos. Vaikams dėstomos pasenusios ir, atseit, įrodytos, bet seniai paneigtos teorijos. Nepaliekama vietos laisvei ir durnelektualinei kūrybai.

[evvt]

Susiskaitė gerai, ir stipriau nei kava praskaidrino akis, po miego iš ryto dar aptrauktas sulyg tirštu zacirkiniu graimu

[Tomizmas]

DURNELEKTUALIŲJŲ MANIFESTAS

Mes esame žmonės, apie kuriuos liaudyje sakoma „psichinių sutrikimų nėra, šiaip durnas“. Ir šiuo manifestu mes norime iškelti savo reikalavimus!

1. Nustokite mus vadinti diskriminuojančiu ir įžeidžiančiu „durnių“ pavadinimu. Mes esame (galimi įvardinimo variantai):

• Alternatyviai protingi
• Durnelektualūs

2. Visuomenė alternatyvų protingumą - durnelektualumą turi priimti kaip natūralią ir lygiavertę protingumo atmainą. Mes norime gyventi pagal jį, tai mūsų pasirinkimas!

3. Diskriminuojančiai pavadintas IQ (intelekto koeficiento) rodiklis turi būti pervadintas į DQ (durnelektualumo koeficientą).

4. Priimant į darbus ar valstybės tarnybas turi būti atsižvelgiama į kandidato DQ, taip pat į kitas alternatyvaus protingumo apraiškas, ir tokį nestandartišką, alternatyvų elgesį vertinti ne kaip trūkumą, o kaip privalumą.

5. Alternatyvų protingumą kasdienybėje naudojantiems asmenims turi būti suteikta pirmenybė moksluose, darbuose, valdžios institucijose ir t. t., nes kaip minėta 4-tame punkte – tai yra privalumas.

6. Neišsilavinimas negali būti smerkiamas – juk tai vienas pagrindinių neišsenkančio alternatyvaus protingumo šaltinių! Gerbkite žmogaus pasirinkimą nesilavinti.

7. Objektyvi tiesa, mokslas, faktai yra diskriminacija prieš alternatyvų protingumą ir pagal jį gyvenančius žmones. Kiekvienas asmuo gali turėti savo durnelektualius įsitikinimus, ir prieš juos negali būti kovojama faktų ir mokslo kalba – tai diskriminacinis "įprastinį protingumą" išsigalvojančių asmenų ginklas, skirtas išnaudoti alternatyviai protingus.

8. Durnelektualūs asmenys yra nesmerktini už vadinamuosius „suklydimus“, nes tai nėra suklydimai (nevartotinas ir diskriminuojantis terminas), bet alternatyvūs sprendimai, priimti pasirinkus naudoti alternatyvaus proto galią.

9. Alternatyvų protingumą propaguojantys asmenys gali reikalauti, kad įprastinį protingumą prasimanantys asmenys daugelį dalykų darytų už juos, kaip kompensaciją už daug amžių trukusią durnelektualumo diskriminaciją.


Šis manifestas yra toli gražu nebaigtas. Kviečiame durnelektualiuosius pratęsti jį savo idėjomis!!!

[Kristupas0220]

Kūriniai tai tokie nurauti, bet čia kaip tik pliusas. Yra iziuminka ir stiliaus pradmenys. To moralo antro kūrinio pabaigoje, manau, nelabai reikėjo - užmuša nurauto psichodelinio humoro nuotaiką, kuri čia valdo. Buvo nemažai vietų kur juokiausi, o tai jau neblogai

ŠIaip 1-asis kūrinis - tai mano užvakarykštis sapnas buvo.
Atsimenu, kažkada sapnavau kažką, kur buvo 3 elementas - Valakampių tiltas, mano mama bei Afganistano Talibanas. Bet sapnai atminty neišlieka ilgai, ypač kai jų neužrašai tuojpat atsibudęs...

[Tomizmas]

MINDĖ PAVOJINGAS (labai baisu, ne silpnų nervų skaitytojams ir N-30!!!)

Kraujas taškos iki lubų,
Š*dai drimba ant grindų,
Smegenys jau išsitaškė
Ant spintos ir ant langų.

Mėnesienoj blyksi kirvis,
Ir kinžalą jau naudoja.
Atrubalino jau galvą,
Tuoj nukirs ir visą koją.

Čia ir vėl darbuojas Mindė -
Žudo jis eilinę auką.
Kaime visi susigūžę
Šiąnakt vėl baisybių laukia...

Ir sulauks jie tų baisybių.
Kai išauš vėl naujas rytas,
Pamatys - pijokas Bronius
Gabalais jau padalytas.

O ant sienos, kaip visuomet -
Aukos š*dais ir krauju
Vardas „Mindė“ užrašytas.
Visur žarnos - kaip baisu!

Kas tas Mindė - nieks nežino,
Nieks nematė, negirdėjo.
Tačiau kaime nėr nė vieno,
Kas į kelnes nepridėjo.

Visi dreba, visi bijo -
Mindė viską greit sužino!
Prisigėrei, apkalbėjai,
Ar kaimynui nepadėjai?

Jeigu taip - tai lauk jau Mindės!
Jis ateis tamsioj nakty
Ir nubaus tave už viską.
Jis suras net užpečky.

Buvo pletkininkė Zosė,
Ji liežuvį visur kišo.
Jos liežuvį vakar Mindė
Amžinai mazgu užrišo.

Buvo mergininkas Juozas,
Palaidūnas - net baisu!
Kluone jo pautus surado,
Šalia kaulų apgraužtų.

Vycka varė samagoną,
Biznį darė iš visų.
Žarnos Vyckos vėjy draikės
Gimtam kieme ant šakų.

O pacanų visa banda,
Kuri vertės kontrabanda -
Juos saliarka apipylė
Ir sudegino, bjaurybė.

Buvo kaime Marceliutė,
Viso kaimo prostitutė.
Šluotos kotą taip sukišo,
Kad iki burnos prakišo.

Visas kaimas kaip šilkiniai -
Negeria ir nepletkauja.
Dreba užpečky kas dieną,
Ir kas naktį Mindės laukia...

[Tomizmas]

Kūriniai tai tokie nurauti, bet čia kaip tik pliusas. Yra iziuminka ir stiliaus pradmenys. To moralo antro kūrinio pabaigoje, manau, nelabai reikėjo - užmuša nurauto psichodelinio humoro nuotaiką, kuri čia valdo. Buvo nemažai vietų kur juokiausi, o tai jau neblogai

[Kristupas0220]

8 šalys per 12 valandų

Nors sėdėjau ant sofkutės vis - 8 šalis sava eiga perskridau per pusdienį vos. Beveik kiekvienoje jų, tam tikrą laiko dalį praleisdavau jų kalėjimuose. Iš gimtosios žemės savo - į Bulgariją, iš ten - į kaimynę jųjų, Makedoniją šiaurinę. Tuomet kažkaip lengvai su vėjeliu į Turkiją atpūstas buvau. Tuomet į jiems giminingą Turkmėnistaną. Na o galiausiai - į Xi Baodzi valdas - Kinijos Liaudies Respubliką. Vėliau išsimaldavau, kad būčiau grąžintas Lietuvon, tai padariau su Moldovos pagalba.
Dabar taip:
Į pirmąją skridau tiesiai išiš gimtineš - tiesiog. Šiaurės Makedonijon pakliuvus - it Singapūrę kokiam - ne ten savo uodegą padėjus - išpertas per kuprą būsi. Ir akurat - kažkokie vietiniai valstiečiai kelio tvarkymo darbus kastuvais dirba - viską rankiniu būdu, be technikos jokios. Todėl man, skrendančiam ten sava eiga, savais sparnais, kažkas iš už šono sakė, kad fotografuoti čionais galima tik NUO kažkurios tai vietos. Greičiausiai nuo tos, kurioje baigiasi ta kelio darbų zona. O aš, tas pajodžarga, nepaklausiau - prasklęsdamas nupyškinau kadriukų porą - tiurmoj tuojmat atsidūriau. Praleidau laiko ten ne per daugiausiai - bet vos ne verkti ėmiau - paleiskit mane, aš čia it Vasaros 5 jaučiuos. Paleido kažkaip. Tuomet į Turkiją skridau pakylėtas - juk tai šalis, iš kurios tarpušvenčiu, į greta mano namų esančią teritoriją atvyko fūra latviškais numeriais, pilna 19“ rack cabinet systems`ų (komutacinių spintų). Ten tai daviau vaizdų pats sau. Kažkokiam autobuse buvau, kuris po kelią slidinėjo kaip patrakęs. Gal Sultonas Erdogaša pilotuoja čia autobusą taip nevykusiai? Ir patrakus ragana kažkokia, nusmailinta kepure viduje, su šluota dantyse. Laimei, nieko ji nesakė man. Tik pasijuntu it 5 m. atgal, kuomet Vilniuje dar važinėjo tie geltonai mėlyni kriokiantys Mercedes-Benz autobusai. Gal tas autobusas ir buvo mano kalėjimas. Nes iš jo ištrūkau gan lengvai, atsimenu toks pasikratydamas ir laisvai skridau, be jokio orumo ar pagarbos aplinkiniams, taip greit į laisvę ištrūkęs. Su miniatiūrinėm nuotrupom Irano, aš Tiurkmėnistane jau, pas poną Nijazovą odontologinio priėmime sėdžiu. Dantį man raukit! - sakau aš jajam. Ten irgi laisvėje neužsibuvau - štai ir kalėjime aš jau. Juk būdamas 12 klasėje, planavau vykti į kurį nors pasaulio kampelį, kuriame homoseksualumas kriminalizuotas bei už tai sėsti į kalėjimą. Turkmėnistanas buvo vienas iš realiausių variantų. Ir štai aš čia. Bet pakliuvus - balsu nesavu žviegt ėmiau - Išliaiskit mane tiktai, išliaiskit! Ogi kodėl? Ogi todėl, kad man įsikurti buvo pasakyta neaišku kur, tačiau praustis - kažkokia nedidutė, kvadrato formos vonia, kur iš čiaupo vanduo vos vos varva, tačiau į dušo kabiną ji nė nepanaši , o gal tik pertvaros nuimtos, kad labiau taškytumeisi besiturkšdamas, o vėliau paslystum ir susižalotum. Pats kaltas, kad negražiai apie Turkmėnbašį atsiliepei -sako man balsas vidinis. Nu ir tikrai - nejaugi supūsiu aš šioje žemėje? Bet štai dar kelios minutės, ir kažkokiais kalnų keliukais, žiūriu aš jau Kinijoje. Ten aplinkui - vien akmenuotos uolos, iš kurių kyšo kačių šeimos žinduolių galvos (tikros) tik ir laukiančios, kada galės krimstelti kokiam neatidžiam praeiviui. Būtent praeiviui, nes sklendimo dujos man baigėsi, toliau keliauju pėsčias. Ir kandžiojasi jos iš pusių abiejų, tik spėk gintis. Laimei, turėjau vardinį Pfefer & KO ašarinių dujų balionėlį, tai visą kelią atsipurškinėjau nuo tų puolančių lūšių ar kas ten tokios per vienos. Gal dar Jingpingas Xi krimstels man - mat panašus į pliušinį Vinipūchą jis, tai galiu neįvertinti grėsmės. Sėdi kvailai mielas meškiukas kur tai uolos slėnyje... Paskui berods man pabodo šitas transeurazinis kalėjimų turnė po neadekvačių diktatorių valdomas žemes ir mano galvoje vėl pakvipo naisionaliniais jausmais. Tėvynė šaukia, tėvynė pavojuj, ginti ją laikas! Ir, su mamos pagalba, vienintelė šalis, kuri turėjo padėti tarpininkauti man užbaigiant šį tyčiojimosi iš savęs paties, bei pasaulinės kalėjimų sistemos spektaklį, buvo Moldova. Teleportaciniu būdu aš jau tenais. Vienu metu man kilo minčių jog man TEN nepatinka, kad ši šalis man per prasta... na bet ji vienintelė, kuri padeda tau pasiekti savo Tėvynę! - sako mama. Ir štai aš vėl Vilniuje, sau įprastame stovyje.
- A, čia tas durnelis su akinukais, kur palei gatvę vaikšto - šneka, knibžda kaimynai visi... Tokia laisvės kaina...

Šusta(,) šunta

Eina Šūstrius Šustrauskas pėsčiom iš laikinosios sotinės į tikrąją. Vedasi armija, it Napoleono tą numirusią dabar po 200 metų prisikėlusią. Tiesiog iš dangaus, priešais nosį nukrenta policemanas Egidijus. Parodykit, ką turit prašom! Rankas! Ką kišenėse?

• 2 kilogramų dešros gabalą su 2 kiaušiniais!
• Koks tikslas jūsų?
• Stambulo konvenciją užstabdyt. Blogis tai didžiulis, mat ant savo bobos užlipt, snukin užvažiuot sunkiau bebus...
• Tai jūs neuspidarus kiek suprantu?
• Nu teip...

Sėdi Šūstrius su Orbanu puštoje, gurkšnoja romą.

• Ramybė karštyje, ane? - sako Orba
• Galvoju reikia įdėti pažinčių skelbimą, tipo, kad aš irgi tasai, tuomet žmogeliukui atėjus prie mano namų durų, aš jį tiesiog nušaučiau iš arbaleto - porina Šūstrius.
• Kas jūsų Kaune gero?
• Na va „Žalgiriui“ Eurolygoje šiais metais nesiseka visai. Nu nuperdė lauk kokius 3 varžovus namų aikštėje, o šiaip tai vien nesekmės.
• Kokia čia sporto šaka, leiskite pasidomėti?
• Nu pūslę į krepšį metyt reikia, kaip sankauskas sako.
• Jau turi planą kai įveikti vaivorykštinį marą?
• Taip, sere.

Ir nueina abu susikibę už rankučių. Gal tie, kurie labiausiai rėkauja ant mažumų, juos įžeidinėja, giliai viduje patys bando savyje nuslopinti tai? Gal juos būdamus mažus kas nors išnaudojo kokioje stovykloje, tik jie to neprisimena (tai dar žinoma kaip disociacinė amnezija).

[sankauskas]

O kaip toks logo, gražu?

Ne

[Tomizmas]

Aš žinokit esu multitalentas - ne tik literatūrščikas, bet ir dailinykas. Balto lapo neturėjau, o įkvėpimas atėjo, tai ką beliko daryt?


O kaip toks logo, gražu?

[Tomizmas]

Jis būtų apie žmogelį, gavusį baudą už ne vietoje pastatytą mašiną. Ir tuo labai patenkintą (arba atvirkščiai).

Padėt tai aišku galiu:

Siaubas, ką aš padariau!
Juk po ženklu pastačiau!
Aš gražias vežėčias savo,
Ant šaligatvio iš galo.

Linija tenai geltona,
Bet aš ten užvažiavau.
Nebebuvo kur statyti,
Kur pakliuvo pastačiau.

Įstrižai vežėčios stovi,
Netgi biškį ant vejos.
Nors pėstieji nepraeina,
Bet nelaukiau aš baudos.

Kažkoks Jonas ar Antanas
Visą šitą gražų vaizdą
Greit nufotkino, įdėjo,
Man širdy atvėrė žaizdą.

Gavau baudą - net verkiau.
Bet paskui greit aprimau:
Taip pilietiškai, gražiai
Mane auklėja - gerai!

Jei Varlamovas atvyktų -
Kokia gėda, ką sakytų?
Nesarmatykim tėvynės!
Ir pajudinkim š**ynes -

Pastatykime toliau,
Pasivaikščiokim geriau.
Nes prieš blogerius jau gėda -
Pamatau, ir dūšią ėda...

(kiek galėjau padėjau, toliau jei turi įkvėpimo, davai pats, nes čia galima normalią poemą padaryti su skirtingomis reakcijomis)

[AšNeRobotas]

Nesupratau kuo Šust(r)auskui neįtiko mano kūryba. Dar norėjau (gal kas padės) sukurti eilėraštį pavadinimu "ProtokolA". Jis būtų apie žmogelį, gavusį baudą už ne vietoje pastatytą mašiną. Ir tuo labai patenkintą (arba atvirkščiai). Galima būtų įtraukti net kelis baudeles užsidirbusius žmogelius ir jų reakcijas. Pvz. po vienos pareigūnės skambučio pažeidėjui, jo buvo paprašyta patraukti automobilį ir tuo pačiu informuota apie pakeliui parplaukiančią baudužę, tai pareigūnė sakė, kad pažeidėjas padėkojo už protokolą. Skamba neįtikėtinai...

Sukurk apie Šustauską!

[Kristupas0220]

Nesupratau kuo Šust(r)auskui neįtiko mano kūryba. Dar norėjau (gal kas padės) sukurti eilėraštį pavadinimu "ProtokolA". Jis būtų apie žmogelį, gavusį baudą už ne vietoje pastatytą mašiną. Ir tuo labai patenkintą (arba atvirkščiai). Galima būtų įtraukti net kelis baudeles užsidirbusius žmogelius ir jų reakcijas. Pvz. po vienos pareigūnės skambučio pažeidėjui, jo buvo paprašyta patraukti automobilį ir tuo pačiu informuota apie pakeliui parplaukiančią baudužę, tai pareigūnė sakė, kad pažeidėjas padėkojo už protokolą. Skamba neįtikėtinai...

[Tomizmas]

Tai padisturbuok ką nors.

Žarnos ant parduotuvės sienų (11 serija: mardabojus Švenčionėlių vestuvėse)

(visi veikėjai išgalvoti, sutapimai su realiais asmenimis ar įvykiais yra tik aCitiktinEi)

Kabake šalia moderniausios Europoje, žiemą šildomos Švenčionėlių – Švenčionių – Pabradės - Vilniaus autostrados tą naktį buvo linksma. Vyko vestuvės, šoko girti vestuvininkai, o ant scenos staipėsi vietinis muzikantas, visų damų numylėtinis Zdislavas, daugeliui Švenčionėliuose žinomas tiesiog kaip Slavka – pats jau buvo gerokai įkalęs, sunkiai pataikydavo į natą, bet vis tiek stengėsi visas net šlapias, judėjo per daugybę metų atidirbtais judesiais. Jis jau buvo nusirišęs kaklaraištį ir atsisagstęs iki pilvo marškinius, kad visos damos matytų jo gražius, sušukuotus plaukus ant pilvo ir krūtinės. Ploni mergišiaus ūseliai ir sulaižyta „pričioskė“ taip pat turėjo žavėti priešingos lyties atstoves, paveiktas alkoholio.

- Tu padabai, kap anas stārojas. Kākis gražus vyras... Būcia ašiai jaunesnie, tai aicia su juom pašokt, - susižavėjusi kalbėjo pensijinio amžiaus senjora su gėlėta skara.
- Aik tu, Bronia, nebūk tu tākia sarmatlyva. Tujei i dabar gali pašokt su tuom muzikontu. Kas tu, kiba prasta bābelэ? - paragino moteriškę panašaus amžiaus užstalės kaimynė.
- Prauda? Aik tu, ašiai sarmatyjuos... Kur jau cia man, sanai keverionei, tunciavosiu aš dā tynai su jaunais. Anas gi vyras padabai kākis strainas, kur cia man prie jo. Keveriosios aš tynai kai šūdas aketiej.
- Bronia, tujei do visai baiki. Išgeriam do biškiukų, i aisme šokt su juom. Pirma tujei, paskui ašiai.
- Nu ne, ašiai tik po tavys. Tujei pirma jį pašoken‘, ba tu jaunesnie metais.
- Tai maš abi rozam pašokensma? Pirma gal‘ sugeriam, ė paskui dabosme kap ti bus.
- Nu sugeriam. Ažu manā Stasiukā laimy su šituo... Arkliadunti, kad ana kur skradziai.
- Sugeriam, kolai yr!

Senjoros pripylė viena kitai pilnus granionus brendžio ir susivertė vienu mauku bruderšaftą. Prie kito stalo sėdėjo vieniša nuotaka. Tiksliau, pusiau sėdėjo, pusiau gulėjo – veidas buvo lėkštėje, visas ištepliotas majonezu, rankos plačiai išskleistos ant stalo, viena lėkštėje su silke, kita mišrainėje. Baltos suknios priekis buvo apvemtas, nugara taip pat apvemta – ar ją kas nors apvėmė, ar ji pati kažkaip sugebėjo sau apvemti visą nugarą, taip ir liko neaišku. Dešinėje rankoje mergina laikė taip ir nepabaigtą gerti taurelę su degtine.

Po šokių aikštelę tarp šokančių svečių girtas trynėsi ir už visų kliuvinėjo jaunikis – pusamžis, jau gerokai praplikęs Stasiukas. Vieną savo batą jis buvo kažkur pametęs, bet matyt, pats šito net nepastebėjo. Pro atsegtą klyną kyšojo marškinių kamputis, kelnių priekis irgi buvo įtartinai šlapias, bet tai Stasiukui buvo nė motais - jis buvo kitoje realybėje, kur groja muzika ir žybsi spalvingų lempų šviesos. Pakėlęs rankas jis rėkė, prašė Slavkos sudainuoti tai vieną, tai kitą dainą, baubė nepataikydamas į žodžius ir delnu vis pliaukšteldavo šokančioms moterims į užpakalius. Kelis kartus pliaukštelėjo per užpakaliukus ir vyrams, matyt susimaišė žmogus.

Tuo metu automobilių aukštelėje šalia kabako sustojo keturi prabangūs automobiliai. Iš paties šustriausio jų – didžiulio juodo blizgančio visureigio niauktais langais – išlipo ne pačiu pigiausiu kostiumu apsirengęs ir ne pačiais pigiausiais kvepalais prisikvėpinęs kinas. Iš kitų trijų kiek mažiau prabangių, bet irgi neprastų lengvųjų automobilių išlipo trys treninguoti skustagalviai. Ketveriukė susispietė prie visureigio ir ėmė patyliukais kalbėtis anglų kalba, kuria kinas kalbėjo nepriekaištingai, o skustagalviai – laužytai ir vos suprantamai.

- Tai jūs supratote, ką reikia daryti? – paklausė kinas skustagalvių.
- Taip, Hao, mes viską supratom.
- Na, tai tada važiuojam į vietą ir laukiam. Jie jau greit turi atvažiuoti. Labai tikiuosi, kad jūs manęs nepavesit, nes kitaip...
- Nepavesim, Hao, padarysim viską taip, kaip reikia, - pataikaujančiu balseliu išlemeno vienas iš skustagalvių. Kitas patyliukais pirstelėjo. Trys treninguoti bernai pratrūko kvatotis kaip arkliai ir ploti rankomis. Hao tai labai nepatiko.
- Kuris perdėt?

Skustagalviai nutilo ir persigandę susižvalgė. Hao lėtai priėjo dar arčiau jų.

- Aš klausiu, lochai, kuris iš jūsų kuris perdėt, - balsas buvo šaltas ir nieko gero nežadantis.
- Ne aš, Hao, tikrai ne... – persigandęs išlemeno tas, kuris ir paperdė.
- Tai kas, tu gal perdei? – kinas stvėrė už ausies arčiausiai stovinčiam lochui.
- Aaaaaaa paleisk, Hao, skauda! Ne aš perdžiau! – Tikrai ne, čia jis… - skustagalvis parodė pirštų į tikrajį kaltininką, bet tuo metu kinas pakėlė jį už ausies į orą, permetė per save ir priėjęs su koja prispaudė nukritusio ir švokščiančio locho galvą prie asfalto.
- Tai gal ir dabar dar sakysi, kad neperdei?
- Perdžiau, Hao, atsiprašau, nesulaikiau, čia gal nuo to alaus... daugiau taip nedarysiu, - vos neverkdamas išlemeno lochas. Tikrasis pirznius tuo metu nusikvatojo kaip kumelys. Hao atsisuko į jį. Treninguotas bernas persigandęs nutilo ir apsimetė, kad kosėja.
- Idiotai... Absoliutūs lochai... Gerą vis dėlto žodį aš išmokau Lietuvoje. Grynai tinka tokiems, kaip jūs! Bet jeigu ir vykdant reikalą darysit tokias nesąmones... Tai žinot tada, kas jums bus? A?! – kinas staigiu kojos judesiu dar stipriau prispaudė gulinčio locho galvą prie asfalto. Tas pradėjo rėkti iš skausmo:
- Žinom, Hao, žinom! Paleisk, atsiprašau... Daugiau nepersiu, - nekaltai apkaltintasis vos neverkė.

Kinas nukėlė koją jam nuo galvos. Skustagalvis atsistojo ir valydamasis dulkes nuo treningų, nuožmiu žvilgsniu nužvelgė tikrąjį pirznių, kuris stovėjo nutaisęs tokią mielą ir nekaltą išraišką, kokią tik įmanoma nutaisyti tokiame brutaliame gorilos snukyje. Nekaltasis lochas, kol Hao nematė, patrynė kumštį sau į žandikaulį – suprask, gausi į snukį. Pirdūnas kumščiu trunktelėjo į kitos rankos delną – suprask, gausi pats.
Hao tuo metu sunerimęs dairėsi.

- Ė, o kur trečias?
- Trečias? A... O ką mes žinom?
- Idiotai! Tai jis mano draugelis, ar jūsų? Skambinkit, ieškokit, kur jis nuėjo! Kas per nevispročiai... Neturiu aš kantrybės su jumis!!! Reikia važiuoti, laukia reikalai, o tas sugebėjo dingti kažkur! – visada ramus ir šaltas Hao dabar rėkė visas raudonas, kaip bulius pamatęs skudurą. Trenkė kumščiu į savo visureigio kapotą ir toliau kažką pradėjo staugti kinų kalba – skustagalviai, aišku, nesuprato, ką jis rėkia. Bet kai kinas su kumščiais vėl puolė prie jų, jie tuojau pat išsitraukė telefonus ir puolė skambinti savo draugeliui.

Prisiskambinti jiems, aišku, nepavyko. Bet tuo metu nuo kabako pusės pasigirdo dūžtančių stiklų garsai – lochai atsisuko, ir pamatė savo chebrantą, įsikabinusį vienam iš vestuvininkų į atlapus.

- Ką jis ten daro, - lochai nustebę apsisuko ir nulėkė link savo draugelio. Hao liko stovėti prie savo prabangaus visureigio, iš tolo stebėdamas, kas bus toliau.

Lochas tuo metu pešėsi ne su bet kuo, o su pačiu jaunuoju. Tas buvo išėjęs į lauką parūkyti ir paprašė į kabaką einančio skustagalvio jam pridegti. Išgirdęs nekultūringą atsakymą „tuoj bl** aš tau pridegsiu tarp kojų“, puolė jam į treningų atlapus. Nors ir totaliai girtas, bet Stasiukas turėjo šiokią tokią jėgos ir masės persvarą, o smulkus lochas negalėjo storo jaunojo net pajudinti iš vietos. Abu mušeikos gulėjo ant sudaužytų lango stiklų, Stasiukas laikė skustagalvį prispaustą prie žemės, o tas tik raivėsi ir bandė ištrūkti. Jaunasis užsimojo ir norėjo trenkti lochui per snukį, bet dėl didelio suvartoto alkoholio kiekio nepataikė ir tvojo kumščiu į žemę – tiesiai į stiklus!

- Aaaaaaa blyn! – surėkė jaunasis, o tuo metu pripuolę du treninginiai pagriebė jį už švarko ir metė į šoną. Išvaduotas draugelis pašoko ant kojų ir taikėsi spirti gulinčiam storuliui į pilvą, bet draugeliai pradėjo jį tempti atgal už pažastų:
- Neprasidėk, nėra kada. Davai, važiuojam! Hao laukia, - tarė jam lochai.
- Ką važiuojam? Aš šnapso norėjau nusipirkt, o čia tas duchas paprašė pridegt…
- Kokio šnapso? Einam, Hao pyksta! Reikia važiuot!
- Palauks tas Hao, dzin. Aš tik nusipirksiu vodziaros, a vdrug kol sutvarkysim reikalą, jau načnykas nedirbs?

Kiti du lochai susižvalgė tarpusavyje.

- Tiksliai, a vdrug nedirbs?
- Varom, aš irgi paimsiu bonkę.

Lochų trijulė nuėjo į kabaką. Priėję prie baro, jau norėjo prašyti trijų butelių arielkos, bet tuo metu iš už nugaros vienas iš urlaganų pajuto jaunikio Stasiuko smūgį į kepenis kruvinu kumščiu. Kliuvo tam, kuris prieš tai perdė. Tas, kuris buvo nekaltai apkaltintas perdimu, net pašoko iš džiaugsmo, ir jau norėjo savo susirietusiam draugeliui trenkti kumščiu į „padychlą“, bet nespėjo – gavo smūgį nuo Stasiuko į žandikaulį.

- Kas čia darosi? Kur apsauga mūsų? – pradėjo rėkti barmenas.

Tuo metu su dujų balionėliu ir tazeriu prilėkė apsaugininkas – išsigandęs nedidukas ir smulkus studentas, bet po kelių sekundžių jis jau skrido per barą ir trenkėsi į lentyną su alkoholiu. Barmenas šoko per barą ir norėjo skrisdamas koja trenkti vienam iš lochų per makaulę, bet tuo metu lochas atšoko, ir smūgis kliuvo Stasiukui. Jaunasis susverdėjo ir griuvo atbulas ant stalo, kur gėrė kavutę merginų kompanija. Jos pradėjo klykti ir pagriebusios rankinukus, puolė talžyti ir Stasiuką, ir barmeną, ir lochus.

Kur buvusios, kur nebuvusios bėgte prilėkė pensininkės, neseniai gėrusios kartu bruderšaftą. Viena iš jų, su gėlėta skara, puolė prie jaunojo, kurios gulėjo ant stalo ir leido beveik priešmirtinius garsus.

- Muša! Manā vaikų muša! Primušie maną berniukų! Brudai jūs!!!
„Berniukas“ kriokdamas bandė stotis, bet neišlaikė pusiausvyros ir nukrito po stalu, savo storo kūno svoriu nugriaudamas motiną ant žemės.
- Aš jum, brudai, tuoj duosiu! Priseis jum, jedriš tvaju raguties! Ataik cia!!! – girta ir įsiutusi Bronia, padedama draugės, atsistojo nuo grindų ir puolė prie arčiausiai stovinčio skustagalvio. Tas bandė gintis, bet motina savo “berniuką” gynė atsakingai – nusiėmė gėlėtą skarą, užmetė lochui ant kaklo ir puolė jį smaugti. Skustagalvis duso, išvertęs akis, o Bronios padružkė puolė lupti kitą skustagalvį. Tas pastūmė senjorą, ji nugriuvo ant grindų ir pradėjo rėkti:
- Ratuite! Gvoltas! Muša! Ataikit cionainās visi!

Vestuvininkai ir vestuvininkės, neseniai linksmai judėję šokių aikštelėje, sulėkė prie baro, ir užvirė pats tikriausias mardabojus. Jau buvo neaišku, kas čia kaltas, o kas ne, kas kieno pusėje – skraidė buteliai, lėkštės, kėdės, savi daužė savus – kliuvo nuo vyrų žmonoms, nuo žmonų vyrams, giminaičiams nuo giminaičių. Slavka tuo metu ant scenos suriko į mikrofoną:

- Nagi, o dabar pas mus šokių aikštelėje jau tikrai karšta! Šiam šokiui kviečia merginos vaikinus... Ar vaikinai merginas... Nors iš tikrųjų nesvarbu kas ką, visi kviečia visus! Šokam visi!!!

Ir Zdislavas su kitais muzikantais visu garsu užgrojo labai populiarią pop dainą, kurią žino ir dainuoja visi visuose baliuose, nesvarbu ar dainuojantysis yra tokia reikšminga vietinės reikšmės žvaigždė kaip Zdislavas, ar ne. Slavka ir jo kompanionai strakaliojo prie sintezatorių ir stengėsi kaip galėjo (aišku, jie iš tikrųjų negrojo – muzika buvo paleista iš laptopo pro kolonėles), o publika siautė, kaip tik galėjo – dužo langai, traškėjo stalai, skraidė maistas, plyšo rūbai. Slavkai nuo intensyvaus dainavimo net susivėlė taip tvarkingai sušukuoti plaukai ant krūtinės, mergišiaus ūseliai ir sulaižyta „pričioskė“.

Staiga populiarią dainą ir „šokius“ nutraukė automato tratėjimas. Visi staiga nutilo ir sustingo savo vietose. Muzikantai taip pat atšoko nuo sintezatorių ir pakėlė rankas į viršų – o muzika tebegrojo toliau.

- What a f**k is going on here? – suriko Hao ir paleido dar vieną seriją iš automato į lubas. Vestuvininkai iš baimės visi sukrito ant grindų. Hao dairėsi, ieškodamas savo skustagalvių.
- Lochai, where are you?

Iš sukritusios ant žemės žmonių krūvos pakilo trys skustagalviai suplėšytais treningais ir klusniai priėjo prie kino.

- You, three stupid assholes, what are you doing here? Let‘s go, we don‘t have too much time! F*ckin morons... C’mon, move! - kinas išstūmė lochus pro duris ir išėjo pats.

Apiplėšyti vestuvininkai persigandę stojosi nuo žemės, neramiai dairėsi vieni į kitus. Iš išgąsčio praėjo net alkoholio poveikis, muštis daugiau irgi nesinorėjo... Bet čia nejaukią tylą nutraukė Slavkos balsas:

- Na, viskas gerai, kas gerai baigiasi. Tęsiam toliau! Šokam visi! Kviečia... Ai, nesvarbu kas! Patys save pasikvieskit, jei be poros! Valio, daina skirta jauniesiems!

Zdislavas su savo grupe užgrojo dar vieną kažkokią nuvalkiotą, šimtus kartų girdėtą, bet niekaip neatsibostančią dainą iš pop repertuaro. Giminės ir svečiai, dabar jau gerokai prastesnės, labiau apiplyšusios išvaizdos, vėl šoko – ir poromis, ir rateliu, ir traukinuku, ir visaip kitaip. Kiek dar buvo likę sveikų stalų, jie buvo sustatyti į vietą, ir alkoholis vėl liejosi laisvai.

Bet po kokio pusvalandžio linksmybes vėl nutraukė klyksmas.

- Kur jaunoji? Kur mano žmona? Vikusia, kur tu? – panikuodamas lakstė jaunikis Stasiukas be kelnių ir su marškiniais be vienos rankovės.

Persigandę visi nuščiuvo ir pažvelgė į jaunųjų stalą. Ta vieta, kur buvo smigusi jaunoji Vika, buvo tuščia. Kėdė jau atšalusi, mišrainės išverstos, o nuometas užsikabinęs už lango.

- Dingā Vikusia? Nu i gerai! Ašiai i sakiau, kū tākia arkliaduntie tau netinka. Manā berniukas vortas gerasnies bobās, - apsidžiaugė Bronia, bet Stasiukas raudojo kaip mažas vaikas:
- Kur mano žmona? Dingo per pačias vestuves! Kaip aš dabar gyvensiu?
- Neverk, vaikeli, tau do visakas prieš akis. Susrasi dā ne tokių bobų, - motina bandė raminti sūnų, bet tai mažai kuo padėjo. Visi puolė ieškoti, aplandžiojo visą kabaką ir prieigas – Vikusios nebuvo niekur...