Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Forumiečių kūryba

Collapse
X
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    #61
    Click image for larger version

Name:	lqKlotB.png
Views:	1
Size:	145,9 kB
ID:	1736786
    If a lion could speak, we could not understand him.

    Comment


      #62
      Nu, reikėtų dar padirbti su rimavimu ir subrilesne raiška. Jeigu maniškis slidesnis kaip žvakutė nuo hemorojaus, tai šitas kaip petarda toje strateginėje vietoje.
      Gimtoji Nalšia: Švenčionėliai | Švenčionys
      Mielosios Grigiškės

      Comment


        #63
        Vaikinas kišo merginai poeziją

        Besarmatis tas studentas –
        Nu toks naglas, net baisu!
        Jis eiles studentei kišo
        Ne slaptai, o prie visų.

        Per naktis ranka jo dirbo –
        Rašė meilės jis žodžius.
        Ir kasdien merginai kišti
        Bandė kūrinius savus.

        Jis prieidavo prie josios
        Pertraukoj tarp paskaitų,
        Išsitraukdavo iš kelnių
        Jis kišenės pamažu

        Vėl šedevrą savo naują,
        Ir pradėdavo skaityti.
        Merga pirštais užsikišus
        Ausis, bandė neklausyti.

        Tačiau kur ten negirdėsi!
        Jis įkyriai eiles kišo.
        Į gelmes jos sielos brovės,
        Net atrodė – kažkas plyšo

        Jos jausmų slaptoj kertelėj.
        Merga rėkdavo balsu,
        Kad studentas jai nekištų
        Piguvos tos prie visų.

        O vaikinas dar jai rodė:
        „Pažiūrėk, koks jisai ilgas!
        Visą naktį juk rašiau,
        Dėl tavęs net nemigau!

        Riešas man labai pavargo,
        Tušinuką vis laikiau
        Ir apie tave galvojau.
        Atsikišk ausis, prašau!“

        O studentė net uždusus
        Ir išraudusi iš gėdos,
        Sakė jam: „tu grafomane,
        Negali surast sau vietos?

        Eik ir kišk eiles savąsias
        Dėstytojui Balvanauskui!
        Arba rektoriui Kindziuliui,
        Ar elektrikui Bulbauskui!

        Pirštų aš tikrai netrauksiu
        Iš savų dailių ausų,
        Ir į sielą neįleisiu
        Tavo tų pigių eilių!“

        Ir studentas nusivylęs
        Ėjo jau rūkyt į lauką,
        Tik ant laiptų susitiko
        Dėstytoją Balvanauską.

        Jis ištraukė vėl iš kelnių
        Savo ilgą tą kūrybą,
        Ir tiesiog ant laiptų, skubiai
        Leido dėdei eleksyrą

        Savo saldžių, gražių žodžių.
        Dėdei tai labai patiko!
        Jis atvėrė savo akį
        Trečiąją, ir greit sutiko

        Įsileist gilyn į vidų
        Tą eilėraštį ilgiausią.
        O kada studentas baigė,
        Dėdei tai sukėlė jausmą:

        „Na vaikine, tu šaunuolis!
        Tikrą talentą turi!
        Taip giliai čia užkabinęs...
        Tave spausdins greit visi!

        Gal po paskaitų užeik tu
        Pas mane namo, brolau...
        Vyras vyrą juk supranta –
        Prasimušt padėsiu tau!

        Pažinčių turiu visokių,
        Literatai mane žino.
        Pavarysi man, studente,
        Dar eilių, išgersim vyno“...
        Gimtoji Nalšia: Švenčionėliai | Švenčionys
        Mielosios Grigiškės

        Comment

        Unconfigured Ad Widget

        Collapse
        Working...
        X