Lietuvos (LDK) istorija / archeologija

[mantasm]

Reikėtų paskaityti straipsnį prieš komentuojant.

Esu skaitęs n straipsnių šita tema ir girdėjęs labai nekokių nuomonių minimo veikėjo atžvilgiu iš ganėtinai rimtų istorikų.

[LuDux]

Karalius yra krikščioniškas titulas?
Antikos karaliai kapuose vartosi.

Gal turėjo omeny kad karaliaus titulo tvirtinimas buvo popiežių kompetencija

[digital]

Esu skaitęs n straipsnių šita tema ir girdėjęs labai nekokių nuomonių minimo veikėjo atžvilgiu iš ganėtinai rimtų istorikų.

Esu irgi skaitęs n straipsnių, ir nuomonių yra įvairių - konsensuso kol kas nėra.

[mantasm]

Esu irgi skaitęs n straipsnių, ir nuomonių yra įvairių - konsensuso kol kas nėra.

Man susidarė kitoks vaizdas. Bet net ir sakant, kad konsensuso nėra - toks lentelių kabinimas atrodo labai liūdnai.

[digital]

Neatrodo nei liūdnai, nei ką.

[mantasm]

Neatrodo nei liūdnai, nei ką.

Liūdna kai bandoma laimėti mokslinę diskusiją garsiau rėkiant.

[digital]

Nop - šiuo atveju čia ne būdas laimėti mokslinę diskusiją, o visuomenę supažindinti su problematika. Nors jei tai padėtų laimėti - aš nieko prieš

[mantasm]

Nop - šiuo atveju čia ne būdas laimėti mokslinę diskusiją, o visuomenę supažindinti su problematika. Nors jei tai padėtų laimėti - aš nieko prieš

Kad nelabai supažindina su problematika, o tiesiog numeta vienos pusės norimą prastumti rezultatą.

[digital]

Netiesa - po to atsirado diskusija čia, ir tikrai yra forumiečių, kurie apie šią problemą nebuvo girdėję. Dabar jau girdėjo.

[digital]

Trečiasis Lietuvos Statutas tampa knyga: į lietuvių kalbą jis buvo verčiamas septynerius metus

Sunku atrasti vieną ir konkretų atsakymą į klausimą, kodėl 1588 metais išleistas vienu svarbiausių teisynų Lietuvos istorijoje laikomas Trečiasis Lietuvos Statutas iki šiol nebuvo išverstas į lietuvių kalbą. Dar XVII amžiuje išverstas į lenkų kalbą, XX amžiuje prabilęs rusiškai, baltarusiškai ir ukrainietiškai, Lietuvos istorikams Statuto tekstas būdavo prieinamas rusėnų arba lenkų kalbomis.

Beveik septynerius metus užtrukęs Trečiojo Lietuvos Statuto vertimo į lietuvių kalbą procesas pagaliau įgavo formą – rudenį Statutas bus atspaustas – pasirodys elegantiškai įrišta popierinė knyga. Šio projekto mecenatais tapo leidykla „Alma littera“ ir advokatų kontora „Glimsted“, rašoma pranešime spaudai.

Projekto iniciatoriai – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės institutas ir jo vadovas dr. Rūstis Kamuntavičius. Statutą į lietuvių kalbą vertė istorikas Ričardas Jaramičius ir Vilniaus universiteto teisės istorikas prof. Jevgenijus Machovenko, jiems talkino ir daugiau tyrinėtojų. Vertimai, Statuto istoriografija, šaltiniai bei seminarų, konferencijų pranešimai apie TLS visus septynerius metus buvo dedami į šiam Statutui skirtą interneto svetainę.

„Mūsų tikslas – kad Trečiojo Statuto tekstai gyventų, kad jis būtų prieinamas istorikams, studentams ir visiems, kurie domisi mūsų šalies istorija ir teise“, – sako vertimo iniciatorius, LDK instituto direktorius R. Kamuntavičius.