Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Intelektualai, kultūra

Collapse
X
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

  • Eikantas X
    pradėjo temą Intelektualai, kultūra

    Intelektualai, kultūra

    Parašė sankauskas Rodyti pranešimą
    Eikantas X


    Aš nesuprantu, kam tu tą postmodernizmą visur kiši. Jis mirė prieš 10 metų, kartu su Baudrillardu.

    O tai kokia dabar epocha? Kokios tendencijos? Postmodernizmo reiškiniai išnyko iš visur, nepalikdami žymių?

  • Eikantas X
    replied
    Parašė mantasm Rodyti pranešimą
    Beje, čia nauja mada leist foninę muziką kai pašnekovas kalba? Ar tiesiog bandyta iš dūšios atkurt 90ųjų atmosferą kai kalbantis dviems kentams būtinai turėjo fone grot rusiškas gabalas?
    Na tose Sūru laidose, kai būna kalbinami svečiai, jie atsineša savo mėgstamų gabalų playlistą laidai, bet kadangi laidos laikas yra ribotas, reik dar ir pašnekėt, taip ir gaunas, kad dalis gabalų paleidžiami paklausymui, dalis prasisuka fone.

    Komentuoti:


  • mantasm
    replied
    Beje, čia nauja mada leist foninę muziką kai pašnekovas kalba? Ar tiesiog bandyta iš dūšios atkurt 90ųjų atmosferą kai kalbantis dviems kentams būtinai turėjo fone grot rusiškas gabalas?

    Komentuoti:


  • Eikantas X
    replied
    Parašė PoDV Rodyti pranešimą
    Durnas caras (agrarinės Gavno ir Vilnos gubernija) ir gal dar kokie stepių raiteliai prieš kryžiuočius, gyventume kaip estai
    Aš tai budulių kultūros nesuprantu, ir nežinau ką jie vapšie veikia Lietuvoje. Rusiška muzika turi būti tik ausinėse ar nebent ant bajerio, kai šūdmaliauti noris tiesiog, tas pats kas žiūrėt Slav King kanalus kokius per YouTube.
    Kultūriškai überišsilaisvinę šalies hipsteriai, kurie yra nuprogresavę toliau į ateitį nei likusi visuomenės dalis, yra pasirengę challenginti tokius prejudice'us, neignoruoti to, kas yra į rytus nuo Lietuvos, ir kai judėdamas modernios vakarietiškos miesto kultūros spirale pagaliau pasieksi tašką x, pasiūlys tau paklausyti rusiškos muzikos. (Romai, prašau neperkelk į temą Kalbėkime lietuviškai, čia yra specialus atvejis, kai šiuos žodžius verta panaudoti stilistiškai

    bent nuo 12:20 siūlau paklausyt
    https://www.suru.lt/suru-start-fm-s0...yku-ceckausku/

    Paskutinis taisė digital; 2019.04.07, 00:43. Priežastis: plyz -> prašau

    Komentuoti:


  • Eikantas X
    replied

    Rašytojas Tomas Venclova keliasi gyventi į Vilnių

    Mudu abu su žmona žavi labai intensyvus Vilniaus kultūrinis gyvenimas (teatrai, parodos, koncertai...), jis įdomesnis negu Niu Heivene, nors ten yra Jeilio universitetas ir geri muziejai“, – tvirtina rašytojas. Niu Heivenas, pasak rašytojo, yra Klaipėdos dydžio ir jam atrodo mažokas, o netoliese esančio didžiausio Valstijose didmiesčio Niujorko jis sakosi nepamėgęs ir jame gyventi nenorėtų, nors ir gerai pažįsta. „Vilniaus dydis - kaip tik toks, kokio reikia. Be to, čia kasdien matau pirmarūšę architektūrą, man tai svarbu...“
    Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/news/daily/lith...44481#cxrecs_s

    Komentuoti:


  • senasnamas
    replied
    Koršunovas tai komentuodamas ėmė kažką ne į temą emocingai paistyti apie atgyvenusius nacionalistinius žirgų girdymus jūrose
    Tipinė marksistinė progresyvaus elito laikysena. Elitas juk negali atsilikti nuo pažangių vakarietiškų pažiūrų.

    Komentuoti:


  • Eikantas X
    replied
    Parašė senasnamas Rodyti pranešimą
    Oskaras Koršunovas: pasaulis reklamuoja mūsų teatrą, o mes kuriame reklamas apie G tašką

    Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/veidai/kultura/...17159#cxrecs_s
    Laida čia yra:

    https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/...ngai-su-nomeda

    Koršunovas tai kažkoks kartais nelabai adekvačiai reaguojantis žmogus, parodė šitoj laidoj tokį video montažą, kur su Bumblausku truputį papasakojo apie LDK ir tarpukario respublikos laikų įvaizdžio formavimą, kaip cool jam yra, kai Meilutytė laimi medalius, ir Vilniaus Univero maketą kažkur užsieny, tai Koršunovas tai komentuodamas ėmė kažką ne į temą emocingai paistyti apie atgyvenusius nacionalistinius žirgų girdymus jūrose.

    Komentuoti:


  • senasnamas
    replied
    Oskaras Koršunovas: pasaulis reklamuoja mūsų teatrą, o mes kuriame reklamas apie G tašką

    Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/veidai/kultura/...17159#cxrecs_s

    Komentuoti:


  • index
    replied
    Parašė J.U. Rodyti pranešimą
    Žmogus komentuoja naują lietuvišką filmą "Leitis". Visiškas šiuolaikinio kino ubagynas, nė pridėsi nei atimsi.
    http://www.vabolis.lt/2018/09/30/leitis/#comments
    Aš irgi žiūrėjau jį. Pasirodė labiau kaip įžanga į filmą nei tikras filmas. Kai žuvo jaunasis herojus pasirodė kažkiek keista (nes dažniausiai tokio filmo pradžioje turėtų žūti mokytojas, o po to filme mokiniui jau tektų tvarkytis be jo), bet gerai, įdomus sprendimas. Tada titrai, kurie būna po filmo intro, na ilgas intro, vėlgi įdomus sprendimas, bet ok. Bet, o ne! Čia pasirodo ne filmo pradžios, o pabaigos titrai. WTF?!

    Komentuoti:


  • J.U.
    replied
    Žmogus komentuoja naują lietuvišką filmą "Leitis". Visiškas šiuolaikinio kino ubagynas, nė pridėsi nei atimsi.
    http://www.vabolis.lt/2018/09/30/leitis/#comments

    Komentuoti:


  • senasnamas
    replied
    Tikrai?
    Taip.

    Švietimo ir mokslo ministerija tęsia karą prieš lietuvių kalbą ir lituanistiką

    Esu siūlęs premjero patarėjai Unei Kaunaitei atnaujinti prie Vyriausybės vadovo veikusios Lituanistikos plėtros komisijos darbą ir rimčiau pasirūpinti valstybei svarbiais lituanistikos mokslais. Sulaukiau atsakymo, kad premjerui tai nebus įdomu. Taip pat buvau patarėjos paklaustas, „ką daryti su institutais“. Patariau visų pirma susipažinti, ką lituanistikos institutai yra nuveikę, ką veikia, ką, sulaukę deramos paramos, galėtų nuveikti. Atrodo, kad šie uždaviniai jaunai premjero komandai pasirodė per sunkūs.
    Lituanistikos institutai pastarąjį dešimtmetį naikinami labai planingai, nuosekliai ir piktavališkai:

    1) Lietuvos mokslo tarybos humanitarikos vadžias laikanti grupuotė reguliuoja išorinį mokslo institucijų darbų vertinimą taip, kad svarbiausi institutų darbai (pvz., tarmių paveldo duomenys, žodynai ir kt.) būtų įvertinti kuo menkiau (nes esą netarptautiški). Tai sudaro nelygias konkurencines sąlygas su kitomis institucijomis ir reiškia vis mažėjantį finansavimą. Kuo finansavimas mažesnis, tuo mažiau žmonių gali dirbti, tuo mažiau jie pateikia darbų ir – nuosekliai žemyn.
    3) Bent Lietuvių kalbos institutas metai iš metų kratomas ministerijos siuntinėjamų auditų, kurie kabinėjasi prie posėdžių protokolų formų, nes daugiau nelabai randa prie ko.
    http://alkas.lt/2018/03/14/svietimo-...-lituanistika/

    Komentuoti:


  • digital
    replied
    Parašė Eikantas X Rodyti pranešimą
    Aistringų prezidento rinkimų diskusijų fone: interviu su gerb. Gitanu iš Literatūros ir meno:

    Deividas Preišegalavičius. Gitanas Nausėda: „Kultūros politiką uzurpavo kultūros vadybininkai“

    http://literaturairmenas.lt/2018-02-...s-vadybininkai
    Tikslingai susinamos ir karpomos funkcijos būtent tų institucijų, kurių pagrindinė priedermė yra tyrinėti lietuvių kalbą, istoriją ir kultūros paveldą.
    Tikrai?

    Komentuoti:


  • Eikantas X
    replied
    Na taip, keistokas sprendimas Jei Literatūrą ir meną irgi būtų totaliai uzurpavę kultūros vadybininkai, tai gal ir labiau vartotojišką, bet gal ne tokį awkward viršelį būtų sukurpę

    Komentuoti:


  • R.D.
    replied
    Bet tai 17 "Literatūros ir meno" viršelis mane nukautavo.

    Click image for larger version

Name:	2018-06-29_nr._3661_virselis.jpg
Views:	1
Size:	492,7 kB
ID:	1666753

    Komentuoti:


  • Eikantas X
    replied
    Aistringų prezidento rinkimų diskusijų fone: interviu su gerb. Gitanu iš Literatūros ir meno:

    Deividas Preišegalavičius. Gitanas Nausėda: „Kultūros politiką uzurpavo kultūros vadybininkai“

    http://literaturairmenas.lt/2018-02-...s-vadybininkai


    Vykstant diskusijoms apie kultūrinę spaudą, jos finansavimo tvarkos kitimą, spausdiname interviu su ekonomistu Gitanu Nausėda. Senokai norėjosi pakalbinti jį, kaip žmogų, gebantį suderinti aukščiausios prabos pomėgį – knygų kolekcionavimą – su racionalia, SEB banko prezidento patarėjo veikla.

    ...

    Perfrazavus Victoro Hugo posakį apie mintį, kuri virsta knyga ir kuriai tereikia popieriaus, rašalo bei vienos plunksnos, galima teigti, kad kultūros politika prasideda nuo intencijų, kultūros reikšmės suvokimo, kultūros politikos gairių. Kokia dabar kultūros politika šimtmečio atkūrimo fone?

    Nevyniosiu žodžių į vatą. Supaprastintas kosmopolitinis mąstymas gimdo tautinei tapatybei stiprinti kenksmingus ir vien tik ekonomine racionalizacija grįstus sprendimus. Tenka konstatuoti, kad kultūros politiką Lietuvoje uzurpavo vadinamieji kultūros vadybininkai, kurie į mokslą bei kultūrą žvelgia iš vartotojų varpinės ir dažniausiai neperžengia ūkiskaitinio-buhalterinio mąstymo ribų. Prisidengiant skambiais globalumo, kultūros be sienų, XXI a. „pasaulio žmogaus“ šūkiais ištisi mokslo tyrimo institutai ir centrai yra skelbiami atgyvenusiais, nenašiais ir optimizuotinais. Tikslingai susinamos ir karpomos funkcijos būtent tų institucijų, kurių pagrindinė priedermė yra tyrinėti lietuvių kalbą, istoriją ir kultūros paveldą. Liūdnai sarkastiška, kad tai vyksta valstybės įkūrimo šimtmečio fone. To ilgiau toleruoti negalima! Manau, kultūros žmonės turėtų ne tik raudoti, bet ir aktyviai gintis. Apsižvalgykite aplink – turite daugiau draugų, nei įsivaizduojate....

    ...

    Neseniai buvo įkurta Kultūros periodinių leidinių asociacija, kurios esminiai tikslai – „ginti kultūros periodinių leidinių interesus ir jiems atstovauti, ugdyti kultūrinius visuomenės poreikius, propaguoti profesionaliąją kultūrą; kultūros ir meno analizei bei refleksijai taikyti aukščiausius profesio­nalumo kriterijus“. Kiek, jūsų nuomone, svarbus šis žingsnis?

    Asociacija asociacijai nelygi. Turime daug puikiai veikiančių asociacijų, tačiau yra nemažai ir atvirkštinių pavyzdžių. Svarbu, ar šis veiksmas gimė tiesiog iš to, kad „taip reikia, nes visi asocijuojasi“, ar iš gilaus suvokimo, kad toliau susinti savo profesionaliosios kultūros nebegalima, kaip nepateisinama ir bejėgiškai mojuoti rankomis kvailų valdžios sprendimų akivaizdoje. Kai pamatysiu konkrečius asociacijos veiklos rezultatus, tada ir vertinsiu.

    Ar galima tų pačių tikslų siekti kitokiomis priemonėmis?

    Tokie dalykai kaip kultūrinių visuomenės poreikių ugdymas atsiranda iš pilietinio veiksmo ir pasišventimo, o ne iš biurokratinių procedūrų. Tas masinis, komercinis, atsiprašau, jovalas, kuris mūsuose dažnai vadinamas populiariąja kultūra, įtraukia didžiąją visuomenės dalį, ir jai pradeda atrodyti, jog kitaip ir būti negali. Tuomet turi rastis bent saujelė einančių prieš srovę ir viešai skelbiančių kultūros evangeliją: „Netiesa, kad tautai reikia tik kultūros surogatų, melas, kad jos poreikiai yra pernelyg žemi aukštajai kultūrai priimti!“ Man tokio žmogaus pavyzdys yra lituanistas Antanas Gudelis, kuris per pastaruosius penkerius metus kartu su savo bendraminčiais iki blizgesio numynė valdiškų institucijų slenksčius, bet savo pasiekė – Tautos namai ant Tauro kalno stovės! Taip, kaip prieš šimtą metų svajojo Jonas Basanavičius.

    Komentuoti:


  • Lettered
    replied
    Parašė Eikantas X Rodyti pranešimą
    Manau, jau kuris laikas aišku, joks čia didelis atradimas, na bet nepakenks pakartoti.

    Užkalnis. Po Waterso koncerto – atradimas lietuviams



    Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/news/ringas/lit...24283#cxrecs_s
    Čia labai taikliai apibūdinti kai kurie forumiečiai.

    Menininkams, aktoriams ir visokiems pramogų milijonieriams nuo Donaldo Trumpo nurovė stogą, ir jie pradėjo keiktis ir draskytis per visokias ceremonijas ir priešais kameras, laikydami geru tonu bet kuria proga iškelti vidurinįjį pirštą ir garsiai pasiųsti prezidentą tolėliau.

    Komentuoti:


  • Eikantas X
    replied
    Manau, jau kuris laikas aišku, joks čia didelis atradimas, na bet nepakenks pakartoti.

    Užkalnis. Po Waterso koncerto – atradimas lietuviams

    Tačiau meno žmonių kairuoliškas nupušimas Vakaruose - nieko naujo, tik dabar Lietuva pamatė šitą susirgimą iš arti ir buvo šokiruota, kaip vienuolė, pirmą kartą gyvenime užėjusi į sekso reikmenų parduotuvę ir pamačiusi pusmetrio ilgio juodos gumos pimpalus.
    Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/news/ringas/lit...24283#cxrecs_s

    Komentuoti:


  • RokasLT
    replied
    Parašė Eikantas X Rodyti pranešimą

    Keistai išsireikšta, net nežinau kaip suprasti Pvz, viena iš kertinių postmodernizmo savybių yra nostalgija ir praeities eksploatacija. Tai jei pvz, kažkas teigia „va, anksčiau, kažkada tai, buvo ten gerai daroma, o dabar, tai ką, šūdas tas postmodernizmas“, tai tokie teiginiai paradoksaliai užsiiminėja grynu postmodernizmu, tik to sąmoningai nereflektuoja.
    Kas tai yra „nepostmoderni“ pozicija? Tai kažkoks radikalus futurizmas, barbariškumas, istorijos linijos nejautimas, nevertinimas, drastiškas modernizmas, kad praeitis nieko verta, ir velniop viską, nes kas geriausia, tai ateity?
    Man rodos postmodernizmas literatūroje ir mene yra dekonstrukcija, įsigalėjusių formų naikinimas, naratyvo trukinėjimas ar jo nebuvimas. Jūs čia labiau paėmėte architektūrinio postmodernizmo versiją. Post-postmodernizmas yra sintezė naujojo modernizmo ir "tradicijos(-ų)", ne postmodernizmas.

    Komentuoti:


  • julius
    replied
    Parašė R.D. Rodyti pranešimą
    Eikantas X, turiu vilties, kad nesate postmoderno gerbėjas
    labai offtopic tema gaunasi "kas yra postmodernizmas", bet turiu R.D. nuvilti - gali gerbti arba negerbti postmodernizmo, bet mes visi jame dabar gyvename - taip kaip viduramžių žmonės gyveno viduramžiuose o antikos žmonės - antikoje.

    Komentuoti:


  • Eikantas X
    replied
    Parašė R.D. Rodyti pranešimą
    Eikantas X, turiu vilties, kad nesate postmoderno gerbėjas
    Keistai išsireikšta, net nežinau kaip suprasti Pvz, viena iš kertinių postmodernizmo savybių yra nostalgija ir praeities eksploatacija. Tai jei pvz, kažkas teigia „va, anksčiau, kažkada tai, buvo ten gerai daroma, o dabar, tai ką, šūdas tas postmodernizmas“, tai tokie teiginiai paradoksaliai užsiiminėja grynu postmodernizmu, tik to sąmoningai nereflektuoja.
    Kas tai yra „nepostmoderni“ pozicija? Tai kažkoks radikalus futurizmas, barbariškumas, istorijos linijos nejautimas, nevertinimas, drastiškas modernizmas, kad praeitis nieko verta, ir velniop viską, nes kas geriausia, tai ateity?
    Paskutinis taisė Eikantas X; 2018.06.18, 20:27.

    Komentuoti:

Unconfigured Ad Widget

Collapse
Working...
X