Orai, stichinės nelaimės, gamta, ekologija

[andyour]

/\ tarša turi ryšio su žmonių skaičiumi, bet ją galima kontroliuoti.

[J.U.]

Vis kalbama apie pasekmes ir politkorektiškai nutylima pagrindinė priežastis - per didelis žmonių skaičius Žemėje. Per 100 metų populiacija išaugo 7 (!) kartus. Faktiškai stovime ant katastrofos slenksčio, bet tik keletas "nepaklusnių" mokslininkų apie tai drįsta kalbėti be užuolankų. Politikai apskritai nedrįsta prasižioti.

[l2ez4m]

Globalinės harmonijos vardan, pažymint Pasaulinę Aplinkos dieną, kodėl gi nepashaminti ir labiausiai apsileidusių miestų

Delhi, India (annual mean PM2.5, ug/m3: 153)
Air pollution in Delhi is caused mainly by industry and vehicular traffic, which has released high levels of particulate matter made up of various substances – including carbon, nitrogen, sulphur and metal compounds. According to CNN, there are roughly 8.5 million registered vehicles in the city.


Patna, India (annual mean PM2.5, ug/m3: 149)
The second largest city in eastern India, Patna has an estimated population of 1.68 million as of 2011. It is a major agricultural centre of trade, with its most active exports being grain, sugarcane, sesame and rice.


Gwalior, India (annual mean PM2.5, ug/m3: 144)
Gwalior, one of the largest cities in central India, is surrounded by three main industrial and commercial areas: Sitholi, Banmore and Malanpur.


Raipur, India (annual mean PM2.5, ug/m3: 134)
Raipur has become an important regional commercial and industrial destination for the coal, power, steel and aluminium industries and is the largest market of steel in India.


Karachi, Pakistan (annual mean PM2.5, ug/m3: 117)
Air pollution, lack of proper waste management infrastructure and degradation of water bodies are the major environmental issues in Karachi. The air in the city is rapidly polluted by vehicle emissions from rickshaws and buses, industrial emissions, open burning of garbage and house fires.


Peshawar, Pakistan (annual mean PM2.5, ug/m3: 111)
Vehicular emissions, industrial and brick kiln emissions, the burning of solid waste and refuse and the use of ill-maintained vehicles are some of the sources of pollution in Peshawar.


Rawalpindi, Pakistan (annual mean PM2.5, ug/m3: 107)
A rapidly growing city in the Pothohar region of northern Punjab, Pakistan, Rawalpindi is home to various textile mills. Its high levels of traffic have pushed up air pollution in the region.


Khorramabad, Iran (annual mean PM2.5, ug/m3: 102)
In 2012, pollution contributed to the premature deaths of 4,500 people in Tehran and about 80,000 across Iran, according to the health ministry.


Ahmedabad, India (annual mean PM2.5, ug/m3: 100)
Ahmedabad has become an important economic and industrial hub in India and it is the second largest producer of cotton in the country. Heavy construction work for both infrastructure and housing has contributed to high levels of air pollution.


Lucknow, India (annual mean PM2.5, ug/m3: 96)
The capital city of Uttar Pradesh is among the most polluted cities in the country. The lack of transport infrastructure and growing number of vehicles exacerbates the problem, according to India's Centre for Science and Environment.


Šaltinis: World Environment Day 2015: 10 most polluted cities in the world

[Silber418]

???? Stokholmas degins tik naftą, anglį ir dujas?

Loginė klaida. Turėjo būti biokuras arba neiškastinis kuras (fossil fuel-free). Turima omenyje plataus masto programa, apimanti įvairias gyvenimo sritis. Pastebėjau bent kelias logines klaidas straipsnyje.

[Aleksio]

Didžiuliai ir įspūdingi žalių erdvių plotai bei siekis iki 2050 m. naudoti tik iškastinį kurą leidžia Stokholmui būti švariausių pasaulio miestų sąraše.

???? Stokholmas degins tik naftą, anglį ir dujas?

[Silber418]

Dešimt miestų su stipria politika aplinkosaugos srityje [straipsnio citatos]:

Kopenhaga – vienas iš gausiausiai apgyvendintų pasaulio miestų, kurio metropolinėje zonoje gyvena apie 2 mln. gyventojų. Danijos sostinė į žaliausių miestų dešimtuką įtraukta dėl itin pažangios aplinkosaugos politikos ir planavimo. Vienas didžiausių miesto tikslų – iki 2025 metų sumažinti dujų, sukeliančių šiltnamio efektą, emisiją iki nulio. Miesto infrastruktūra orientuota į dviračių ir pėsčiųjų, o ne automobilių patogumą.



Dviračių karalystė – Amsterdamas. Šiame mieste dviratį mina kiekvienas, ir šis judėjimo būdas mieste populiariausiu išlieka ištisus dešimtmečius. Nyderlandų sostinė – vienu iš draugiškiausių miestų laikoma dėl savo kompaktiškumo, patogumo ir puikaus suplanavimo. Mieste, kuriame skaičiuojama, kad dviračių yra daugiau nei pačių gyventojų, minėtai transporto priemonei skiriama itin daug dėmesio: išvystyta infrastruktūra, apsaugoti dviračių takai bei jų parkavimo ir saugojimo aikštelės.



70-aisiais pradėtas vykdyti koordinuotas aplinkos tausojimo planas Stokholmui davė vaisių, jis – pirmasis Europos žaliosios sostinės apdovanojimo laureatas. Didžiuliai ir įspūdingi žalių erdvių plotai bei siekis iki 2050 m. naudoti tik iškastinį kurą [loginė klaida: biokurą] leidžia Stokholmui būti švariausių pasaulio miestų sąraše.



Vankuveris – tankiai apgyvendintas ir brangus miestas, tačiau jo itin palankus klimatas daro jį vienu patraukliausiu gyvenimui miestu. Tai neabejotinai švariausias miestas Kanadoje, o galbūt ir pasaulyje.



Londono dažnas tikrai neįtrauktų į ekologiškiausių miestų sąrašą, tačiau rūke ir lietuje neretai skęstantis miestas aplinkos tausojimui dėmesio skiria itin daug. Mieste stengiamasi kurti kuo daugiau žalių erdvių, jos intensyviai prižiūrimos, be to, aktyviai dirbama siekiant sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą.



Berlynas taip pat nenusileidžia kitiems ekologiškiems miestams – jame gausu skverų, parkų ir žaliųjų erdvių.
Nuo 2008 metų didžiuosiuose Vokietijos miestuose, taip pat ir Berlyne, įkurtos ekologinės zonos, į kurias norint įvažiuoti automobiliu reikalingas papildomas ženklas su lipduku, kuris įrodo, kad transporto priemonė atitinka tam tikrus ekologinius standartus.



Niujorkas – gal ir stebėtina, tačiau žaliausias iš visų didžiųjų Jungtinių Amerikos Valstijų miestų. Skaičiuojama, kad jame išmetama mažiausiai šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Šiuos rodiklius nulemia puikiai išvystyta Niujorko viešojo transporto sistema, kuria miesto gyventojai labai aktyviai naudojasi.



Po industrializacijos Singapūras buvo labai teršiamas, tačiau 1992 m. Azijos miestas nutarė imtis taršos ir gamtos apsaugos problemų sprendimo. Tam buvo priimtas Žaliasis planas, kuriame numatyti vandens, oro ir žemės švarinimo veiksmai. Dabar Singapūras vienas pažangiausių miestų minėtoje srityje, be to iškeltas ir labai ambicingas tikslas – iki XXI a. sąvartynuose neturėti atliekų.



Į draugiškiausiųjų aplinkai kompaniją įtraukas ir Helsinkis. Miestas, kaip ir įprasta tam regionui, daug dėmesio skiriantis viešajam transportui ir dviračiams. Tvarumo link Helsinkis žygiuoja nuo 1950-ųjų, jau tada buvo pradėta rūpintis energijos vartojimo efektyvumu, o 1992-aisiais net priimtas griežtas Tvarumo veiksmų planas.



Į aplinka labiausiai besirūpinančių miestų dešimtuką patenka ir dar vienas Skandinavijos atstovas – Oslas. Miesto valdžia yra sukūrusi efektyvią miesto tvarumo vystymo strategiją, kuri kupina priemonių saugoti natūralią aplinką. Taip pat Norvegijos sostinėje itin daug dėmesio skiriama žaliosioms zonoms, labai rūpinamasi oro taršos mažinimu bei nuo plėtros saugomos dar nepaliestos, laukinės teritorijos.



Šaltinis: Ekologiškiausių pasaulio miestų 10-uke karaliauja Skandinavijos sostinės

Tiesa, straipsnyje pastebėjau loginių klaidų, bet galima suprasti esmę.

[Mjso]

Mančesteryje

[Al1]

Vilniuje giedra, be tamsaus stiklo nesimato. Bet pritemo.

[Eimantas]

Klaipėda

[senasnamas]

Dėmesio, prasideda saulės užtemimas , pikas bus 12:04. Bent jau Vilniuje sąlygos stebėti geros.
http://www.delfi.lt/mokslas/mokslas/....d?id=67486612

[Silber418]

Vakar Geteborgo mieste ir Vakarų Švedijos regione buvo užfiksuotas šilumos rekordas. Pirmą kartą temperatūros matavimų šiame regione istorijoje vasario mėnesį oro temperatūra pasiekė 12 laipsnių Celsijaus šilumos. Pasak Švedijos Hidrometeorologijos Tarnybos (SMHI) meteorologės Alexandra Ohlsson, regioną pasiekė šiltojo oro masė iš Afrikos. Nors šiandien oro temperatūra minėtame regione buvo žemesnė, t.y. siekė 8 laipsnius Celsijaus, tai žymiai didesnė reikšmė negu įprasta vidutinė vasario mėnesio temperatūra (+1C).
Įdomu, jog šio mėnesio pradžioje poliariniame Luleå mieste susikaupė storausias sniego sluoksnis per pastaruosius 60 metų.

Šaltiniai: Gothenburg basks in record February sun, Record-breaking 113cm of snow falls in Luleå

[senasnamas]

Klaipėdoje šėlo audra: uždarytas uostas, apgadinti automobiliai
http://www.delfi.lt/news/daily/lithu....d?id=66661648

[J.U.]

Perkeliu šį savo postą į naujai atsiradusią ir labiau tinkamą temą:

Gal dauguma forumo kolegų yra matę prancūzų filmą Namai Home (2009) (Yann Arthus-Bertrand).
Jei ne, šį puikiai nufilmuotą ir paliečiantį labai opias nūdienos problemas drįstu rekomenduoti bei labai atidžiai pažiūrėti. Jis, kaip rašoma titruose uždraustas rodyti 36-se šalyse, matyt paliečia pernelyg aštriai esamą padėtį. Filmą galima nusipumpuoti štai čia HD formatu ir paskui įsirašius rekomenduotina pažiūrėti dideliame TV ekrane, ne kompiuteryje. Filmas su vertimu į rusų kalbą.
https://www.youtube.com/watch?v=UmutWSyxaI4

[senasnamas]

Limoje (Peru) vyksta dvidešimtoji Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių konferencija ir dešimtasis Kioto protokolo šalių susitikimas. Nors oficialūs konferencijos renginiai prasidėjo mėnesio pradžioje, gruodžio 8-12 d. vyks svarbiausi susitikimai. Nuo pirmadienio čia svečiuojasi praktiškai visų pasaulio valstybių atstovai, kurie turi įgaliojimus nustatyti aiškias gaires, kaip vieningai kovoti ir prisitaikyti prie atmosferos taršos ir klimato kaitos.

http://grynas.delfi.lt/aplinka/visu-...#ixzz3LL9X38Y2

[Silber418]

Miškingumo kaita Europoje 1900 - 2010 m.:

[senasnamas]

Užteršto oro pasaulis
http://vz.lt/article/2014/10/30/uztersto-oro-pasaulis

Ketvirtadienio rytą vilniečiai išvydo saulėtą, bet neįprasto smogo nuklotą sostinę. Į darbus biuruose besirenkantys miestiečiai prabilo apie naujas laikinas langų ir balkonų varstymo taisykles, o žiniasklaida – apie galimą pavojų sveikatai. Tačiau tai, kas vilniečiui gali pasirodyti kiek nemalonu, bet egzotiška, labiausiai užterštuose pasaulio miestuose yra gyventojų kasdienybė.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, pasaulio miestų oro užterštumo vidurkis yra 71 ug/m3 PM10, Europos – 49 ug/m3. Vilniaus metinis vidurkis tesiekia 23 ug/m3 PM10 ir 16 ug/m3 PM2,5.

Vilniuje šiandien ryte siekė 180 ug/m3 ir buvo galima jausti be jokių prietaisų.

[Briedis]

Manau, šiandien bus sumušti vakarykščiai karščio rekordai. Bent jau Klaipėdoje šiandien žymiai karščiau. Šiuo metu už lango termometras rodo 37,5 (pavėsyje)

Iš meteo.lt
Temperatūra 15 val


Šios dienos karščio indekso prognozė

http://www.meteo.lt/karscio_prog.php

[senasnamas]

Na ir kas? Milijardai žmonių gyvena klimate, kur būna ir virš 40°C ir nė nežino kas tas kondicionierius.

Kad neturi, tai dar nereiškia, kad to kondicionieriaus nereikia . Reikėtų susitaikyti su tuo, kad Afrikos savo temperatūros rekordais neaplenksim ir nenustebinsim, bet Latviją tai reikėtų .

Ventspilio mieste rugpjūčio 3 dieną sinoptikai užfiksavo 36,7 laipsnio pagal Celsijų temperatūrą, viršijusią iki tol buvusį Latvijos temperatūros rekordą.

http://www.delfi.lt/vasara/naujienos...#ixzz39PmVPto7

[J.U.]

Nes didesnė šeima lengviau susitvarko su ūkiu. Agrarinėse valstybėse taip yra. Lietuvoje kažkada irgi tai buvo, kai vienoje vieno aukšto troboje gyvendavo po keliolika žmonių kartu su gyvūliais.

Sorry, kad kiek nukrypstu nuo temos, bet atsakysiu. Tokioje Ruandoje iš 8-10 arų sklypo gyvena 15 žmonių šeima. Kaimynė pensininkė viena susitvarko su savo 8 arų lysvėmis. Čia gal tik afrikiečiams sunku tvarkytis. Dar kartą atsiprašau, kad ne į temą.

[andyour]

Na ir kas? Milijardai žmonių gyvena klimate, kur būna ir virš 40°C ir nė nežino kas tas kondicionierius.

Jų organizmai prisitaikę, kiek teko realiai matyti iš tokių kraštų žmonių.