Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Orai, stichinės nelaimės, gamta, ekologija

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

  • J.U.
    replied
    Parašė Sula Rodyti pranešimą
    O kas plaus/džiovins daugkartinius?
    Aš tai dar prisimenu sovietinius sudedamus puodukus. Dabar pasirodo irgi dar gaminami. Išėjai iš namų, sudėtas puodukas kišenėje. Nuėjai kavinėn, ištraukei, išgėrei kavos. Puoduką išpurtei išėjęs gatvėn. Suspaudei ir kišenėn. Parėjai namo, išplovei. Ekologija!

    Komentuoti:


  • r08n
    replied
    Parašė senasnamas Rodyti pranešimą
    Reikia klaust, kas šiais laikais iš tokių gers .
    Varg0lej, nesugramdantys vienkartinio puodelio mokesčio.

    Komentuoti:


  • senasnamas
    replied
    O kas plaus/džiovins daugkartinius?
    Reikia klaust, kas šiais laikais iš tokių gers .

    Komentuoti:


  • Lettered
    replied
    Parašė Sula Rodyti pranešimą
    O kas plaus/džiovins daugkartinius?

    Komentuoti:


  • Sula
    replied
    Parašė Lettered Rodyti pranešimą
    Problemą galima labai lengvai išspręsti, Statoile prie kavos aparato reikia pastatyti daugkartinio naudojimo puodelį, na panašiai kaip tarybiniais metais stovėdavo daugkartinio naudojimo stiklinės limonado automatuose.
    O kas plaus/džiovins daugkartinius?

    Komentuoti:


  • Lettered
    replied
    Parašė r08n Rodyti pranešimą
    Vienas iš pigios gamybos šalių (tokių, kaip Kinija, Vietnamas ir pan.) privalumų yra tas, kad ten daug liberalesni gamtosauginiai standartai, jei tokie iš viso yra. Todėl gamyba pigesnė, bet vandenį iš upės šalia gamyklos gali semti ir kibirais nešti į metalo supirktuvę.
    Problemą galima labai lengvai išspręsti, Statoile prie kavos aparato reikia pastatyti daugkartinio naudojimo puodelį, na panašiai kaip tarybiniais metais stovėdavo daugkartinio naudojimo stiklinės limonado automatuose.

    Komentuoti:


  • r08n
    replied
    Parašė senasnamas Rodyti pranešimą
    Juo reikėtų kažkaip kitaip gaminti, kad apsimokėtų perdirbti.
    Arba kaip tik gaminti kuo greičiau suyrančius; gal net valgomus, kaip vafliniai ledų indeliai.

    Komentuoti:


  • r08n
    replied
    Parašė taspac Rodyti pranešimą
    Aha, tik kazkaip tose "neperkanciose" salyse yra didziausi uzterstumai.
    Vienas iš pigios gamybos šalių (tokių, kaip Kinija, Vietnamas ir pan.) privalumų yra tas, kad ten daug liberalesni gamtosauginiai standartai, jei tokie iš viso yra. Todėl gamyba pigesnė, bet vandenį iš upės šalia gamyklos gali semti ir kibirais nešti į metalo supirktuvę.

    Komentuoti:


  • senasnamas
    replied
    Gal vienkartinius puodelius galima įtraukti į taros užstato sistemą?
    Juo reikėtų kažkaip kitaip gaminti, kad apsimokėtų perdirbti.

    Komentuoti:


  • r08n
    replied
    Parašė Tomas Rodyti pranešimą
    Bet koks žviegimas kilo kai buvo pasiūlyta apmokestinti vienkartinius puodelius!
    Tokie pat žviegimai stovėjo dėl privalomojo civilinės atsakomybės draudimo, kasos aparatų mikriukuose ir šiaip kasos aparatų, ir šiaip dėl kiekvieno žingsnio į civilizaciją. Gal vienkartinius puodelius galima įtraukti į taros užstato sistemą?

    Komentuoti:


  • senasnamas
    replied
    Bet koks žviegimas kilo kai buvo pasiūlyta apmokestinti vienkartinius puodelius!
    Logiška, kad kilo, nes siūlytas mokestis buvo neadekvatus - kava už 3 eurus nelabai kam būtų reikalinga.

    Komentuoti:


  • Tomas
    replied
    Bet koks žviegimas kilo kai buvo pasiūlyta apmokestinti vienkartinius puodelius!

    Komentuoti:


  • taspac
    replied
    Parašė Aleksio Rodyti pranešimą
    Švaru yra ten kur neteršia, o ne ten kus valo.
    Aha, tik kazkaip tose "neperkanciose" salyse yra didziausi uzterstumai. Pakuociu visiskai neisnaikinsi niekada, o tik stiprios ekonomikos gali ju zala tvarkyti, zmones sviesti ju nemetyti bet kur ir pan. Silpnom tas dzin tad ar pakuote didele ar maza, ja bus nepasirupinta ir ji gules kur paupej.
    Paprastas pavyzdys, LT turejo pinigu isidiegti buteliu pridavimo sistema. Plastikine tara praktiskai isnyko ir vandens telkiniu, ta sako visi pvz baidariu nuomotojai. Spek ar kokia Birma ar Laosas, kur visi mazai perka, gali sau ta leisti?

    Komentuoti:


  • Aleksio
    replied
    Parašė taspac Rodyti pranešimą
    Neparduos, bankrutuos, uzsidarys, dings darbo vietos ir pan. Smuks ekonomika. O kaip zinia, gamta labiausiai engiama butent silpnos ekonomikos salyse, nes jos paprasciausiai negali sau leisti investuoti i gamtosauga, nes pirma reikia isgyventi. Labiausiai gamtosauga yra rupinamasi butent salyse, kuriose ekonomika yra stipri, nes jie turi tam pinigu.
    Švaru yra ten kur neteršia, o ne ten kus valo.

    Komentuoti:


  • taspac
    replied
    Parašė Tomas Rodyti pranešimą
    <...>prekybos centro mėsos cechas garantuotai yra švaresnis nei vidutinė pirkėjo virtuvė<...>
    Jei cia ne ironija/trolinimas, tai galiu pasakyti, kad nebuciau isitikines del to "garantuotai". Teko paskutinese mokyklos klases dirbti Maximoje, iskrovinejom prekes is sunkveziniu ir darem kitus "nesimo" darbus. Zodziu "gruscikais" buvom. Tame tarpe ir skerdiena, is kurios po to tas "mesos cehcas" visa ta nefasuota mesa darydavo. Tai higienos ten nulis. Ta skerdiena tiesiog tempdavome ant peciu su tais paciais darbiniais rubais (nesti 80 KG versiuka nera labai smagu), visa ta limpanti skerdiena buvo niekuom nedengta ar neivilkta, o mesininkas tiesiog liepdavo numesti ta skerdiena ant grindu pas ji ir jis ten toliau darinedavosi. Higiena pas ji ten toli grazi nekvepejo...
    Aisku, tai buvo ~2000 metai, gal dabar jau viskas ok.
    Paskutinis taisė taspac; 2017.01.26, 11:51.

    Komentuoti:


  • Tomas
    replied
    Parašė J.U. Rodyti pranešimą
    O jau prekės dydis, svoris ir įpakavimo gabaritai! Ir kiek tokių dalykų mes matome kasdien, štai su kuo reikia pradėti rimtai kovoti - su pakuotojais!
    Atvaizdas
    Apie ką kalbam? Esu ne kartą girdėjęs, kad Lietuva yra tarkuojama dėl tariamai ydingos ir nehigieniškos praktikos prekybos centruose prekiauti nefasuotais produktais. T.y. norima, kad žmogus nuėjęs į prekybos centą pirktų ne vieną jam reikalingą 2kg mėsos gabalą kuris fasuojamas viename maišelyje, o 4x500g atskiruose pakeliuose. Ne 1kg maišą riešutų, o 6 maišelius po 150g.

    Turint omeny, kad prekybos centro mėsos cechas garantuotai yra švaresnis nei vidutinė pirkėjo virtuvė, su higiena tokie reikalavimai iš tiesų neturi nieko bendro. Tiesiog tam tikros verslo grupės suinteresuotos prakišti visuomenei kuo daugiau brudo.

    Komentuoti:


  • taspac
    replied
    Parašė Aleksio Rodyti pranešimą
    Neparduos ir neparduos - mažiau bus perkama vien dėl pirkimo.
    Neparduos, bankrutuos, uzsidarys, dings darbo vietos ir pan. Smuks ekonomika. O kaip zinia, gamta labiausiai engiama butent silpnos ekonomikos salyse, nes jos paprasciausiai negali sau leisti investuoti i gamtosauga, nes pirma reikia isgyventi. Labiausiai gamtosauga yra rupinamasi butent salyse, kuriose ekonomika yra stipri, nes jie turi tam pinigu. Na gal isimtis butu Kinija.

    Komentuoti:


  • Aleksio
    replied
    Parašė taspac Rodyti pranešimą
    Ne specialiai taip daroma kad tik gamta tersti, o del to jog butu geresni verslo rezultatai. Jau ntaji karta pasikartosiu, jei tik galetu, verslas isvis palaidas tas prekes pardavinetu, nes tai sumazintu jo kastus. Deja, realybe kitokia, ir norint parduoti preke pakankamais kiekiais reikia tos tersiancios pakuotes.
    Neparduos ir neparduos - mažiau bus perkama vien dėl pirkimo.

    Komentuoti:


  • taspac
    replied
    Parašė Aleksio Rodyti pranešimą
    Ok, verslas parduoda, o kas toliau? Paimkime popierinę ir plastikinę pakuotes ir tiesiog išmeskime prie nemų ant žolės (suprantu, kad šiukšlinti yra negražu, bet paeksperimentuokime ). Grįžtame po savaitės, po mėnesio, po metų: popierinės jau nėra - gamta viską sutvarkė, o štai plastikinė kaip gulėjo, taip ir guli (ir gulės dar metų ir dar, ir dar). O tai reiškia, kad reikia specialiai užsiimti brangiu utilizavimu, nekalbant jau apie tai, kad plastikas gaminamas iš naftos, o natfos pinigai patys žinote ką gali.
    As neneigiu, kad dideles pakuotes yra polution. As tik atsakau i J.U. teigini ir pavyzdi su atmities kortele ir didele pakuote, jog, jo teigimu, be reikalo daro jas smarkiai didesnes. Is tikruju ta daryti yra didelis "reikalas" ir argumentai. Tad cia klausimas ne gamtos tersimo, o verslo veiklos. Ne specialiai taip daroma kad tik gamta tersti, o del to jog butu geresni verslo rezultatai. Jau ntaji karta pasikartosiu, jei tik galetu, verslas isvis palaidas tas prekes pardavinetu, nes tai sumazintu jo kastus. Deja, realybe kitokia, ir norint parduoti preke pakankamais kiekiais reikia tos tersiancios pakuotes.

    Komentuoti:


  • Aleksio
    replied
    Parašė taspac Rodyti pranešimą
    Again, ar cia verslo problema, kad kazkas moka ar nemoka? Ar ju pareiga kazka mokyti? Pirkejas nieko nera priverstas daryti. Niekas jega su sautuvu nevercia jo pirkti fizineje parduotuveje su didele pakuote ir didesne kaina. Jis ta daro sava valia. O jei ta daro reiskias ta didele pakuote reikalinga, nes padeda parduoti ir gauti pelno daugiau nei be dideles pakuotes.
    Ok, verslas parduoda, o kas toliau? Paimkime popierinę ir plastikinę pakuotes ir tiesiog išmeskime prie nemų ant žolės (suprantu, kad šiukšlinti yra negražu, bet paeksperimentuokime ). Grįžtame po savaitės, po mėnesio, po metų: popierinės jau nėra - gamta viską sutvarkė, o štai plastikinė kaip gulėjo, taip ir guli (ir gulės dar metų ir dar, ir dar). O tai reiškia, kad reikia specialiai užsiimti brangiu utilizavimu, nekalbant jau apie tai, kad plastikas gaminamas iš naftos, o natfos pinigai patys žinote ką gali.

    Komentuoti:

Working...
X