Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Panevėžio gėda!!!

Collapse
X
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    #41
    Tai, kad pardavė nebenaudojamus pastatus savivaldybė, dar nereiškia,kad vietoj tu vaiduokliu bus kažkas greit padaryta gražaus, dažniausiai nieko nedaroma daugybe metu arba visiškai netinkami projektai buna....

    Bokšto kaimynystė kasdien pavojingesnė

    Neseniai į naujų savininkų rankas perėjęs senasis Panevėžio vandentiekio bokštas Aldonos gatvėje baimėje įkalino kaimynus. Visą dešimtmetį stebintys „maironišką“ šio pastato likimą po didesnio vėjo ir drėgnų orų žmonės čia vis dažniau sulaukia betono atplaišų lietaus.

    Click image for larger version

Name:	vandens-bokstas-80963949.jpg
Views:	2
Size:	73,8 kB
ID:	1719071

    Pirmadienį visas pasaulis apmiręs žiūrėjo, kaip ugnies liežuvių talžoma griuvo garsioji Dievo Motinos katedra Paryžiuje. O jau prieš dieną, Verbų sekmadienį, ne mažiau nerimo buvo ir Panevėžyje, Vaižganto gatvėje, gyvenančios Elvyros Abloževičienės kieme.

    Šeimininkė šventadienio rytą pro langą stebėjo, kaip po nakties kiemą nuklojo betono ir tinko nuotrupos. Vieni mažesni, kiti vos ne 2 kg statybinių medžiagų gabalai žemyn nugarmėjo nuo šalia stovinčio senojo, dar 1960 m. statyto neveikiančio vandens bokšto. „Buvo sekmadienis ir anūkė pasiūlė eiti į kiemą paritinėti kamuolį. Išeinu, o čia prikritę tinko, betono šukių.

    Buvo didesnis vėjas ir, matyt, išjudino po truputį yrantį mūrą. Greitai grįžom namo, daugiau kojos į lauką tądien nebekėlėme. Menkas malonumas būtų, jei kokia atplaiša pataikytų į galvą“, – praėjus kelioms dienoms po neramaus ryto pasakojo E. Abloževičienė, vedžiodama po teritoriją, kur kone 10 metrų spindulių nuolaužos mėtėsi ne tik jos kieme, bet ir darže, gatvėje.

    Stogas jau išskraidė

    Bokšto kaimynystėje panevėžietė gyvena jau 22 metus. Jai tik persikėlus į Vaižganto gatvę, 45 m aukščio statinys tuomet netrukus atiteko bendrovei „Aukštaitijos vandenys“. O niekam nebereikalingas jis tapo dar 1972 m., kai nebepajėgė tenkinti viso miesto vandens poreikio.

    „Tada dar net nenumaniau, kad į tokią pavojingą vietą atsikelsiu. Pradžioje viskas buvo tvarkinga, patiko ši gatvė, kiemas, kol prieš dvylika metų nuo bokšto ėmė skraidyti skardiniai stogo lakštai. Vienas buvo nukritęs ant elektros laidų ir visoje gatvėje dingo elektra“, – prisimena ponia Elvyra.

    Seną pastatą prieš daugiau nei dešimtmetį įsigijo verslininkai, turėję planų čia įrengti sveikatingumo ir poilsio centrą. Tačiau įdomi idėja atsimušė į biurokratines, vėliau finansines kliūtis ir išblėso. Unikalus statinys taip ir liko stovėti nenaudojamas, menkai prižiūrimas, kol galiausiai pradėjo byrėti.

    Stogo, pasak pašnekovės, bokštas tikriausiai jau visai nebeturi – per ilgus metus nulakstė visa danga. Neuždengtą pastato viršų ardo drėgmė, šaltis ir po kiekvieno lietaus, pasak gyventojos, ant kiemo pasklinda tai tinko, tai betono šukės. O smulkiausias nuotrupas nuo bokšto vėjas nešioja kas dieną.

    „Praėjusį rudenį ant kaimyno garažo nukrito 20 kg gabalas. Dirbau netoli esančiame šiltnamyje ir pamaniau, kad kas sprogo. Nuo yrančių bokšto sienų griūvančios medžiagos buvo sudaužiusios mano šiltnamio dangą, namo, kito žmogaus automobilio langą. Dabar jau mašinų čia niekas nebestato, nes net ir vaikščioti nejauku. Kartą viena atplaiša nukrito visai po kojomis ėjusiai moteriai“, – nuogąstavo E. Abloževičienė.

    Nauji šeimininkai

    Vandens bokštas daug metų pardavinėtas. Nekilnojamojo turto brokeriai reklamavo, kad tai puiki erdvė ne tik įdomiems projektams, bet ir gyvenamosioms patalpoms, esą tokie statiniai pasaulyje labai populiarūs.

    „Buvo čia pirkėjai praeitą vasarą, apėjo, apžiūrėjo, bet viskas tuo ir baigėsi. Gal dar kartą kreiptis į miesto Savivaldybę, kad mus apsaugotų?“ – svarstė panevėžietė, rodydama ties viršutiniais bokšto aukštais apjuostą tinklinę juostą.

    Tačiau ši, apie metro pločio – greičiau tramplinas krentantiems griuvėsiams nuskristi toliau. Bokštą sklype aptveria ir metalinė tvora, bet iš jos, pasak pašnekovės, kaimynams taip pat jokios naudos.E. Abloževičienė jau ne kartą kreipėsi į valdžią prašydama pagalbos dėl nesaugios kaimynystės.

    Skundų būta anksčiau

    Panevėžio savivaldybės Teisės ir viešosios tvarkos skyriaus vedėja Daiva Svirelienė tikino, kad pastaruoju metu skundų dėl privataus pastato Aldonos gatvėje negauta.„Jei pastatas būtų avarinės būklės, reikėtų atlikti tyrimus ir imtis tam tikrų priemonių – įspėti savininką, nurodyti jam užtikrinti saugias sąlygas teritorijoje“, – aiškino valdininkė.

    Nors privataus bokšto atplaišos byra kone ant galvų gyventojams, kol kas Savivaldybė neturi duomenų, kokia tikroji seno statinio situacija. Daugiau nei prieš penkmetį Savivaldybė ne kartą ragino buvusius bokšto savininkus susitvarkyti. Šie tuomet esą greitai suskubdavo vykdyti valdžios nurodymus. Bet laikas, oro sąlygos dirba savo darbą, ir, seną pastatą aptvarkius, po kurio laiko vėl prasidėdavo bėdos.

    Šeimininkai nesiviešina

    Išskirtinį vandentiekio bokštą pernai rugsėjį nupirko nauji šeimininkai – du fiziniai asmenys, vyras ir moteris ta pačia pavarde. Vienas jų gyvenamąją vietą deklaravęs Kaune, kitas Panevėžyje.
    Už komercinės paskirties objektą sumokėta keliskart mažiau nei prašytieji 64 tūkst. eurų. Unikalųjį pastatą įsigijęs pirkėjas tuomet nepanoro viešintis.

    Bokštą pardavusi nekilnojamojo turto brokerė Kristina Pranckėtytė „Sekundei“ anksčiau yra pasakojusi, jog statiniu domėjosi ieškojusieji išskirtinių patalpų meno dirbtuvėms, būta ir svarsčiusiųjų jame įkurti radijo stotį. Į unikalų pastatą dėmesį buvo atkreipusi net įmonė, prekiaujanti fejerverkais bei švenčių atributika ir ieškanti patalpų parduotuvei.

    Kokia vandens bokšto perspektyva, žinių neturi nė miesto Savivaldybė. Teritorijų planavimo ir architektūros skyrius informavo nėra sulaukęs naujųjų savininkų.

    Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/news/daily/lith....d?id=80963849

    Comment


      #42
      Lietus ir vėjas niokoja Juozo Miltinio dramos teatrą: bokšte atsivėrė skylė

      Panevėžio J. Miltinio dramos teatrui nesiseka. Prieš porą savaičių įspūdingo dydžio vėliavos vos vėjas nenudraskė nuo teatro stogo, o dabar iškilo grėsmė teatro bokštui – nuo jo lupasi apšiltinimas.

      Click image for larger version

Name:	j-miltinio-dramos-teatras-81135117.jpg
Views:	2
Size:	79,9 kB
ID:	1722909

      J. Miltinio dramos teatro direktorius Leonas Blėdis naujienų portalui JP teigė, kad puikiai žino, kas vyksta su teatro bokštu. „Faktas žinomas ir bandome tvarkyti. Apie atsiradusį defektą informavome Kultūros ministeriją. Steigėjas privalo žinoti, kokios problemos kamuoja teatrą“, – aiškino L. Blėdis. Pasak teatro vadovo, nieko nuostabaus, kad teatro bokšte atsivėrė skylė. „Lietus ir vėjas padarė savo darbą. Be to, teatro bokštas renovuotas buvo daugiau kaip prieš 10 metų – 2007 metų vasarą. Bandome surasti, kas tuomet atliko teatre remonto darbus. Berods tai buvo įmonė „Lietuvos paminklai“. Viskas bus sutvarkyta. Tikrai neleisime teatrui sugriūti“, – juokavo kultūros įstaigos direktorius L. Blėdis ir pasidžiaugė:

      „Nors teatro bokšte atsirado defektas, teatro didžioji scena toliau remontuojama. Jau atlikti scenos demontavimo darbai ir prasideda naujos scenos montavimo darbai. Net ir atsiradus papildomiems darbams, manau, kad didžiosios scenos renovacija vyksta normaliai.“ Prieš porą savaičių teatro vadovui L. Bėdžiui teko spręsti dar vieną galvosūkį – gelbėti vėjo draskomą trispalvę.

      Mat ant Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatro stogo pernai lapkričio 27 dieną iškeltą įspūdingo dydžio – 4×6,8 metrų dydžio ir net 4 kilogramų svorio vėliavą – Lietuvos trispalvę vos nenudraskė Panevėžyje siautėjantis vėjas. Nors beveik 25 tūkst. eurų buvo skirta iš miesto biudžeto vėliavos rekordininkės tvirtam įrengimui ant teatro stogo, trispalvė ant aukšto stiebo vos vos laikėsi.

      Click image for larger version

Name:	j-miltinio-dramos-teatras-81135101.jpg
Views:	2
Size:	104,6 kB
ID:	1722910

      Tuomet kalbintas J. Miltinio dramos teatro vadovas Leonas Blėdis naujienų portalui JP sakė, kad matė, kokia bėda ištiko ant teatro stogo iškeltai vėliavai. „Žinome, kad vėliava vos laikosi ant stiebo ir apie tai informavome Panevėžio miesto savivaldybę. Jie yra atsakingi už vėliavą. Žadėjo sutvarkyti. Teatro žmonės to padaryti negali – neturime tokios technikos, kad galėtume pasiekti ant aukšto stiebo iškeltą vėliavą ir ją nuimti. Be to, ant stogo vėjo gūsiai dar stipresni. Sudėtinga bus sutvarkyti“, – sakė teatro vadovas, o vėliau pasidžiaugė, kad trispalvė buvo pritvirtinta.

      Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/miestai/panevez...?id=81135061#/

      Comment


        #43
        Iš griūvančio bokšto šaiposi ir patys J. Miltinio dramos teatro vadovai

        Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatro bokštas, ant kurio puikuojasi bene pati didžiausia Trispalvė, pamažu yra – nuo jo lupasi apšiltinimas.

        Click image for larger version

Name:	BeFunky-collage-1-1.jpg
Views:	2
Size:	86,4 kB
ID:	1723497

        Neremontuojamas defektas vis didėja, nors kultūros įstaigos vadovas Leonas Blėdis naujienų portalui JP prieš porą savaičių teigė, kad situacija valdoma ir jis puikiai žino, kas vyksta su teatro bokštu.

        Tuo tarpu J. Miltinio dramos teatro meno vadovui Andriui Jevsejevui netrūksta humoro. Teatralas į socialiniame tinkle „Facebook“ patalpino fotografiją su irstančiu teatro bokštu, kurį palygino su pusiau nuluptu bananu.

        „Nieko blogo negalvojau. Tiesiog palyginau su pusiau nuluptu bananu. Toks humoras. Nesu specialistas ir negalėčiau paaiškint, ką reikia daryti ir kaip tvarkyti. Į tuos klausimus gali atsakyti teatro vadovas Leonas Blėdis“, – teigė teatro meno vadovas.

        J. Miltinio dramos teatro direktorius L. Blėdis naujienų portalui JP dar kartą patvirtino, kad puikiai žino, kas vyksta su teatro bokštu.
        „Faktas žinomas ir bandome tvarkyti. Apie atsiradusį defektą informavome Kultūros ministeriją. Steigėjas privalo žinoti, kokios problemos kamuoja teatrą. Tačiau dar šiandien negaliu tiksliai pasakyti, kaip bus remontuojamas teatro bokštas. Nenoriu būti netikslus. Geriau reikia sulaukti bokšto defekto įvertinimo. Tik tuomet paaiškės, kaip vyks remonto darbai ir kada jis prasidės“, – aiškino L. Blėdis.

        https://jp.lt/is-griuvancio-boksto-s...eatro-vadovai/

        Comment


          #44
          Nevykęs pokštas arba didelis noras parodyti, kad aikštelės reiktu kuo greičiau. Dabar susidaro įspūdis ar išvis ko bereikia statyti, nes klausimas ar tikrai išsaugosim, tai kas pastatyta? Vieni stato, atnaujina, kiti viska griauna norėdami save išreikšti, koks aš kietas. Klounų yra visur.....

          Panevėžyje užsidegė Kultūros ir poilsio parke esanti ekstremalaus sporto aikštelė


          Šiandien apie 15.30 val. buvo gautas pranešimas, kad kilo į Panevėžyje, Parko gatvėje esančioje ekstremalaus sporto aikštelėje. Ugniagesiams pranešta, kad atvira liepsna dega jaunųjų panevėžiečių pamėgta sporto vieta.

          Click image for larger version

Name:	64771190_2133894616740267_8978114964573126656_o.jpg
Views:	2
Size:	161,0 kB
ID:	1730124

          Kol kas nėra žinoma dėl kokios priežasties kilo gaisras. Pirminiais duomenimis, gaisro metu nudegė apie 15 metrų dangos.

          Šiuo metu Kultūros ir poilsio parke vyksta atnaujinimo ir rekonstrukcijos darbai.
          Neoficialiais JP duomenimis, policijos pareigūnai sulaikė du nepilnamečius vaikinus, kurie galbūt padegė ekstremalaus sporto aikštelę.

          Panevėžio apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininkas Algirdas Rudys naujienų portalui JP teigė, kad kol kas dar negalįs paaiškinti, kodėl užsidegė ekstremalaus sporto aikštelė Parko gatvėje.

          „Kol kas negaliu daugiau komentuoti. Šiaip tokiose aptvertose teritorijose retai kyla gaisrai. Dažniau parkuose arba atvirose teritorijose dega žolė. Vyks tyrimas ir paaiškės, kodėl kilo gaisras“, – aiškino ugniagesių vadas.
          Ekstremalaus sporto aikštelę prižiūri Panevėžio kūno kultūros ir sporto centras. Įstaigos vadovas Saulius Raziūnas tik iš JP sužinojo apie užsiliepsnojusią sporto aikštelę.

          „Nieko nežinojau apie gaisrą. Kai prasidėjo Kultūros ir poilsio parko tvarkymo darbai, ekstremalaus sporto aikštelę atidavėme Panevėžio statybos tresto priežiūrai. Jie aptvėrė aikštelę, kad ja nesinaudotų – sporto aikštelės įrenginiai avarinės būklės. Daugiau nieko negaliu pasakyti“, – sakė S. Raziūnas ir žadėjo pasidomėti gaisru.
          Aikštelė pastatyta dar 2006 metais

          1,2 tūkst. kvadratinių metrų ploto ekstremalaus sporto aikštelė su 45 metrų ilgio slalomo trasa Kultūros ir sporto parke pastatyta dar 2006 metais.

          Tuomet Panevėžio savivaldybė skyrė 200 tūkst. litų jai įrengti.

          Siekia ES investicijų naujai sporto aikštelei įrengti

          Praėjusią savaitę Panevėžio miesto savivaldybė paskelbė, jog siekia ES investicijų jaunimui įrengti naują ekstremalaus sporto aikštelę.

          Siekdama šio tikslo Savivaldybė ketina pasinaudoti 2014–2020 m. Latvijos, Lietuvos ir Baltarusijos bendradarbiavimo per sieną programa. Projekto paraiška pateikta su partnerėmis – Daugpilio, Braslavo savivaldybėmis.

          Panevėžio miestui preliminariai tektų 250 tūkst. Eur. Būtų atnaujinta ekstremalaus sporto aikštelė Kultūros ir poilsio parke, čia ir Taikos alėjos pušynėlyje įrengtos 2 BMX dviračių trasos. Miesto indėlis sudarytų 25 tūkst. Eur.

          Gavus finansavimą, projektas būtų įgyvendintas per 2 metus.

          https://jp.lt/panevezyje-uzsidege-ku...orto-aikstele/

          Comment


            #45
            Nu ir atsiranda tikru klounu, kurie tik ir skleidžia visokia propaganda, kai tik vyksta kokie miesto pokyčiai, taip ir atsiranda tokiu kam čia reikia tu atnaujinimu ir panašiai...ne nuo to pradedat ir t.t.

            Melagingai skleidžiama žinia apie Aleksandro paminklo iškėlimą šokiravo panevėžiečius


            Socialiniame tinkle „Facebook“ visuomenininkas, piketo prieš kino centro „Garsas“ griovimą ir modernaus Stasio Eidrigevičiaus menų centro statybas vienas iš organizatorių Raimundas Pilkauskas, paskleidė šokiruojantį gandą, neva Panevėžio miesto įkūrėjo kunigaikščio Aleksandro paminklas, atliekant Senvagės rekonstrukciją, bus iškeltas į kitą vietą. O po rekonstrukcijos jo ir neliks įprastoje vietoje.

            Click image for larger version

Name:	IMG_2583.jpg
Views:	2
Size:	305,9 kB
ID:	1730140

            „Sklinda kalbos, kad ir šis paminklas bus nukeltas, nes laimėjusiame konkursą projekte jo čia nebėra“, – tikrovės neatitinkančius faktus rašė R. Pilkauskas.
            Toks pareiškimas pribloškė ne tik miesto savivaldybės vadovus, rekonstrukcijos projekto autorius, bet ir panevėžiečius.

            Click image for larger version

Name:	59918165_1032400040295298_5865106038318956544_n.jpg
Views:	2
Size:	303,2 kB
ID:	1730144

            Naujienų portalui JP abejones išsakęs pats R. Pilkauskas prisipažino, kad tokias kalbas išgirdęs negalėjo nutylėti.
            „Tokius gandus išgirdau. Architektai kalbėjo tarpusavyje, todėl ir nusprendžiau socialiniame tinkle pasidalinti šia informacija. Tai galbūt tik šnekos. Gal ši žinia ir neteisinga, bet patikrinti verta“, – aiškino R. Pilkauskas.
            Tuo tarpu Panevėžio miesto savivaldybės Teritorijų planavimo ir architektūros planavimo skyriaus vyriausioji specialistė ir projekto „Laisvės aikštės ir jos prieigų kompleksinis sutvarkymas“ vadovė Vita Bubliauskaitė, išgirdusi tokią naujieną, nustebo.

            „Niekas nesiruošia niekur nukelti Aleksandro skulptūros. Tokios kalbos nebuvo, nebuvo tokių darbų numatyta ir Senvagės sutvarkymo projekte. Aplink šią skulptūra bus rekonstruojami šaligatviai. Be to, J. Miltinio dramos teatrą juosiančioje iš akmenų sumūrytoje sienoje atsiras laiptai, kurie jau pradėti įrenginėti. Nuo tų laiptų, atsisėdus, bus galima grožėtis atsiveriančiu vaizdu į Senvagę“, – ramino V. Bubliauskaitė.

            Click image for larger version

Name:	IMG_2580.jpg
Views:	2
Size:	304,4 kB
ID:	1730141

            Pasiteiravus, kaip bus pasielgta su skulptūromis, kurios anksčiau puošė Laisvės aikštę, V. Bubliauskaitė paaiškino:

            „Rekonstruojant aikštę, skulptūros saugiai nuimtos. Sutarus su skulptūrų autoriais, meno kūriniai perkelti į kitą erdvę, kuri atsiras įgyvendinus Autobusų stoties ir jos prieigų sutvarkymo projektą. Šalia naujos modernios Autobusų stoties atsiras skveras, į kurį bus perkeltos skulptūros iš Laisvės aikštės“.

            Click image for larger version

Name:	IMG_2588.jpg
Views:	2
Size:	288,5 kB
ID:	1730142

            Panevėžio miesto savivaldybės Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus vedėja Daiva Gasiūnienė naujienų portalui JP taip pat patvirtino, kad Aleksandro skulptūros iškelti niekas nesiruošia.

            Click image for larger version

Name:	IMG_2575.jpg
Views:	2
Size:	324,2 kB
ID:	1730145

            „Net abejoti neverta – Aleksandro skulptūros niekas nesiruošia iškelti. Ji stovės, kur stovi. Graudu ir negera girdėti, kaip spekuliuojama ir manipuliuojama informacija, kuri neatitinka tikrovės. Kas prisiims atsakomybę, už paleistus gandus? Kodėl klaidinami žmonės? Man nesuprantamas toks elgesys ir keistai atrodo, kai skleidžiama tikrovės neatitinkanti informacija. Tokie žmonės sau turėtų užduoti klausimą, kodėl taip elgiasi ir kokį tikslą turi“, – svarstė Panevėžio vyriausioji architektė.

            Click image for larger version

Name:	IMG_2581.jpg
Views:	2
Size:	306,0 kB
ID:	1730143

            https://jp.lt/melagingai-skleidziama...paneveziecius/

            Comment


              #46
              Miesto bėda – pavojingi šaligatviai

              Panevėžiui atnaujinant savo gatves ir parkus, darbininkų šaukiasi ir suklypusiais šaligatviais laviruojantieji. Ateities gatvės gyventojai dėl ne tik netvarkingų, bet jau ir pavojingų pėsčiųjų takų pasiekė net Seimą. Savivaldybė ramina, kad dar šįmet imsis šaligatvių, tam jau ir lėšos numatytos.

              Ateities g. 28-ojo namo bendrijos pirmininkas Kazimieras Grybė ketvirtus metus mina valdiškų įstaigų slenksčius. Aktyvus vyras bando surasti būdą, kaip sutvarkyti mažytį, apie 15 m ilgio, plytelių šaligatvį savo ir kaimynų kieme. Šis takas jau seniai išklypęs, duobėtas ir viso kvartalo gyventojams tapo gana pavojingais spąstais.

              „Neseniai pjoviau žolę, ėjo viena kaimynė ir užsipuolė mane, kodėl nesutvarkomas šaligatvis. Esą ji dėl tokių sąlygų net koją buvo susilaužiusi, skilo kaulas“, – kalbėjo K. Grybė, „Sekundei“ rodydamas į dar nuo sovietmečiu pastatyto daugiabučio namo remonto nemačiusį šaligatvį. Namo bendrijos pirmininkas jau kelintus metus dėl šios problemos tik rašinėjasi laiškais su valdžios institucijomis.

              Beldėsi ir į Seimą

              Dar 2015-aisiais K. Grybė dėl šaligatvio remonto raštu kreipėsi į Panevėžio savivaldybę. Tačiau biudžeto pinigų 2016-aisiais užteko tik trims miesto daugiabučių namų bendrijoms, kurios taip pat laukė tvarkingesnių šaligatvių.
              Atrinktiems gyventojams pirmenybė visų laukiančiųjų sąraše suteikė savo teritorijoje išsinuomota valstybinė žemė. Po trejų metų Ateities g. 28-ojo namo bendrijos vadovas savo prašymą pakartojo ir sulaukė atsako, kad dabar Savivaldybė nėra pasirengusi tokiam darbui, bet gal ateityje ir ši vieta bus sutvarkyta.

              „Mes tikime, kad mokesčių mokėtojai, kokie ir yra bendrijos nariai, turi teisę į pagarbą, normalias gyvenimo sąlygas, tai apima ir tinkamą teritorijų, esančių aplink gyvenamąjį namą, tvarkymą“, – su tokiais argumentais K. Grybė pernai kreipėsi jau ir į Seimo kontrolierių.
              Šis, išnagrinėjęs situaciją Panevėžyje, rekomendavo Savivaldybei spręsti klausimą dėl galimybės skirti biudžeto lėšų šaligatviams, esantiems daugiabučių namų teritorijose, remontuoti.
              „Seimo išvadas parodžiau Savivaldybės darbuotojams, bet supratau, kad galiu rašyti, kiek tik noriu, niekas nepasikeis. Iš pradžių po tokio rašto netiko sąlygos – rudenį niekas kelių nebetvarko, atėjo vasara, bet ir toliau tebelaukiame“, – nuogąstauja K. Grybė.

              Paklaustas, ar ne paprasčiau būtų susitvarkyti šaligatvį patiems gyventojams, pirmininkas patikino, kad tokio sprendimo tikrai nesiimsiąs, mat takas valstybinėje žemėje. „Skaičiau apie atvejį, kai bendrijos pirmininkė kitame mieste sudėjo namo pinigus objektui valstybinėje žemėje tvarkyti, paskui savo butą turėjo užstatyti.

              Atsirado žmonių, kurie užginčijo tokias investicijas, ir moteriai teko grąžinti pinigus. Naudoti namo pinigus galima tik savo valdai tvarkyti. O šaligatvio reikia ne tik mūsų kiemui – visi kvartalo gyventojai čia vaikšto“, – sako namo pirmininkas.

              Imsis ir šaligatvių

              Panevėžio savivaldybė Miesto infrastruktūros skyriaus vedėjas Dalius Vadluga nustebo, kad Ateities g. 28-ojo namo gyventojai ieško teisybės. Jo duomenimis, nelaimingasis šio namo šaligatvis jau įtrauktas į planuojamų šiemet suremontuoti šaligatvių prie daugiabučių namų sąrašą.

              Jį sudaro 25 objektai, o Ateities g. 28-asis namas eilėje dešimtas. Pagal sąrašą visiems šiems šaligatviams remontuoti Panevėžys šiemet numatė skirti 44 tūkst. eurų. Tokie darbai finansuojami tik iš miesto biudžeto lėšų, kitų finansavimo šaltinių čia nėra. „Iš viso įvertintos 106 teritorijos, kitais metais skyrus biudžeto lėšas pagal sąrašą bus toliau tęsiamas remontas“, – pabrėžė vedėjas.

              Skaitykite daugiau: https://sekunde.lt/leidinys/sekunde/...i-saligatviai/

              Comment


                #47
                Tvarkyk ne tvarkes miestą, vistiek atsiras jaunimo kuris viską gadins, daužys ir kitaip niokos miesto turtą. Toks jau tas tuščias protelis mūsų jaunimo, o vaizduoja suaugusius..... Vardan miesto gerovės nieko nenori padaryti, tik duok geriau išgerti už dyką.

                Panevėžyje siautėja vandalai – niokoja autobusų stotelių paviljonus


                Išdaužyti, aprašinėti ar „išradingiau“ nuniokoti viešojo transporto laukimo paviljonai problemas kelia ne tik miestų gyventojams, bet ir įmonėms, tiekiančioms jų priežiūros paslaugas.

                Click image for larger version

Name:	BeFunky-collage-2.jpg
Views:	2
Size:	200,2 kB
ID:	1732858

                Panevėžio mieste autobusų stotelių paviljonus pagal sutartį prižiūri „JCDecaux Lietuva“. Aukštaitijos sostinėje firma prižiūri apie 100 paviljonų, o Panevėžyje iš viso yra 240 autobusų stotelių.

                Gėda už panevėžiečius

                Panevėžio savivaldybės Miesto infrastruktūros skyriaus vyriausioji specialistė Ina Urbonavičienė pripažino, kad per savaitę išgirsta apie ne vieną nuniokotą autobusų stotelės paviljoną.

                „Man gėda už panevėžiečius, kai reikia kone kiekvieną savaitę rašyti laiškus firmai „JCDecaux Lietuva“ ir juos informuoti, kad vėl sudaužytas paviljono stiklas. Jie atvažiuoja labai greitai ir sutvarko. Visus priežiūros darbus atlieka pagal sutartį“, – aiškino I. Urbonavičienė ir negalėjo atsistebėti vandalų elgesiu.

                „Man, kaip panevėžietei, nesuprantama, kodėl niokojami autobusų stotelių paviljonai, daužomi stiklai, laužomi karkasai. Esame panevėžiečiai ir turėtume saugoti miesto turtą, gražinti Panevėžį. Tačiau gaunasi atvirkščiai. Net ir gėlių vazonai prie Aleksandro skulptūros užkliuvo – niekadėjai sudaužė.“

                Click image for larger version

Name:	BeFunky-collage-1.jpg
Views:	2
Size:	187,6 kB
ID:	1732859

                Baigiasi sutarties laikas

                Pasak Miesto infrastruktūros skyriaus vyriausiosios specialistės, firma „JCDecaux Lietuva“ Panevėžyje autobusų stotelių paviljonus prižiūri nuo 2011 metų.

                „Sutartis turi baigtis ir teks skelbti naują konkursą, kas prižiūrės paviljonus ir kokie jie bus. Jeigu laimės ta pati firma, tai ir toliau teiks paslaugą, bet jei keisis paslaugos teikėjai, tuomet Panevėžyje atsiras gal ir kitokios autobusų stotelės. Antra vertus, pamačius suniokotą ar kitaip pažeistą autobusų stotelę, siūlau skambinti tiesiai į Savivaldybę, kad nedelsiant būtų galima reaguoti“, – siūlė I. Urbonavičienė.

                Vaizdo kameros gal padėtų

                Bendrovės „Panevėžio autobusų parkas“ vadovas Arnoldas Gražys naujienų portalui JP teigė, kad ir jam gėda už vandalus panevėžiečius.

                „Ne tik gėda, bet ir nesuprantama. Nors bendrovė ir neprižiūri autobusų stotelių paviljonų, bet mūsų vairuotojai vežioja panevėžiečius ir jiems maloniau matyti tvarkingas autobusų stoteles, kurios apsaugo nuo vėjo, saulės, lietaus. Maršrutinių autobusų vairuotojai dažnai praneša apie nuniokotus paviljonus. Galbūt pravartu įrengti vaizdo kameras ties tomis stotelėmis, kurios dažniausiai nukenčia nuo paviljonų niokotojų“, – svarstė A. Gražys.

                Praneša panevėžiečiai

                Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato komunikacijos grupės vyresnysis specialistas Tadas Martinaitis teigė, kad į policiją dėl nuniokotų autobusų stotelių paviljonų dažniausiai kreipiasi pilietiški panevėžiečiai.

                „Jie informuoja apie sudaužytus paviljonų stiklus arba kitaip suniokotas autobusų stoteles. Tačiau statistikos, ar buvo iškeltos bylos – nėra. Jei padaryta žala neviršija nustatytos sumos – virš 150 eurų – baudžiamoji byla nekeliama, o taikoma administracinė atsakomybė. Bet komisariatą ne taip jau dažnai pasiekia informacija apie nuniokotas autobusų stoteles“, – aiškino T. Martinaitis.

                https://jp.lt/panevezyje-siauteja-va...iu-paviljonus/

                Comment


                  #48
                  Reiktu valdžiai susirupinti su krantiniu atnaujinimu, nes dabar vaizzzzdelis tikrai nekoks

                  Click image for larger version

Name:	IMG_6554.JPG
Views:	2
Size:	347,2 kB
ID:	1733055

                  Click image for larger version

Name:	IMG_6555.JPG
Views:	2
Size:	341,0 kB
ID:	1733056

                  Ir dar Semos vietoj pradės ka nors? Ar vis dar laukiama geresnių laikų? Panašu, kad viso projekto be 10 metu niekaip nepabaigs, netgi ilgai sustojo paveldo pastato atnaujinimas, plius dar nenumatyta rekonstruoti pačio dviračio tako, na nebent tai įeis į Bendruomenių rūmų prieigų atnaujinimo projekto, jeigu toks išvis yra....nusibodo matyti tokia apleista vieta.....

                  Click image for larger version

Name:	IMG_6737.JPG
Views:	2
Size:	342,7 kB
ID:	1733057

                  Beje prie buvusios Semos paveldo pastato aptverta tvora ir prie tvoros yra tokie kaip ir davikliai........ar čia signalizacija? kokia paskirtis tada?

                  Click image for larger version

Name:	IMG_6735.JPG
Views:	2
Size:	252,6 kB
ID:	1733058

                  Comment


                    #49
                    Perimetrine signalizacija

                    Comment


                      #50
                      Panašu, kad niekaip nesiseka Panevėžiui su vėliava, jau kaip antras kartas, o ypač kliuna labiausiai Juozo Miltinio dramos teatrui, tai vėliava, tai tinkas byra.....žodžiu nesiseka.
                      Akibrokštas Panevėžyje: virš legendinio teatro plevėsuoja suplyšusi Trispalvė

                      Panevėžys naujojo Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos inauguraciją pasitinka akibrokštu: virš Juozo Miltinio dramos teatro, panevėžiečių pasididžiavimas – viena didžiausių Trispalvių Lietuvoje, šiandien visą dieną plevėsuoja suplyšusi.

                      Click image for larger version

Name:	rrr.jpg
Views:	2
Size:	310,7 kB
ID:	1734692

                      Click image for larger version

Name:	a.jpg
Views:	2
Size:	314,2 kB
ID:	1734693

                      Click image for larger version

Name:	uuu.jpg
Views:	2
Size:	318,3 kB
ID:	1734694

                      Click image for larger version

Name:	v.jpg
Views:	2
Size:	150,8 kB
ID:	1734695

                      Click image for larger version

Name:	s.jpg
Views:	2
Size:	105,5 kB
ID:	1734696

                      Click image for larger version

Name:	66321578_427876624735443_1760395498495148032_n.jpg
Views:	2
Size:	38,9 kB
ID:	1734697

                      Click image for larger version

Name:	66393838_348097225886655_1948758869878505472_n.jpg
Views:	2
Size:	40,9 kB
ID:	1734698

                      Click image for larger version

Name:	66481617_394536244536160_5262810203031601152_n.jpg
Views:	2
Size:	44,7 kB
ID:	1734699

                      J. Miltinio dramos teatro vadovas Leonas Blėdis naujienų portalui JP įaiškino, kad už Trispalvės vėliavos kabinimą, keitimą teatras nėra atsakingas.

                      „Panevėžio miesto savivaldybė atsakinga. Mūsų yra tik stogas ir sutikimas, kad Trispalvė būtų iškelta virš teatro. Tiesa, pirmą kartą kabinant vėliavą dalyvavome, bet dabar – atvažiuoja, kas keičia, ir padaro tą darbą. Žinau, kad Valstybės – Karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną virš teatro buvo pakabinta istorinė Lietuvos vėliava su Vyčiu. Po šventės vėl buvo pakabinta Trispalvė“, – aiškino kultūros įstaigos vadovas, nors suplyšusi vėliava „puošia“ teatrą.

                      Panevėžio miesto Savivaldybės Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus vyriausiasis dizaino specialistas Arvydas Narkevičius nustebo išgirdęs, kad virš teatro plevėsuoja suplyšusi Trispalvė.

                      „Liepos 6 dieną virš teatro įmonė „Bėruva“ pakabino istorinę Lietuvos vėliavą su Vyčiu. Ji turėjo kabėti iki Panevėžio miesto gimtadienio, rugsėjo mėnesio. Tačiau, matyt, mums nežinant, senąją Trispalvę vėl pakabino, o ji buvo įplyšusi. Teks kviestis ir keisti nauja“, – ramiai paaiškino situaciją A. Narkevičius.

                      Pirmą kartą virš teatro Trispalvė iškilo dar 1988 metais, o minint šios gražios progos 30-metį, 2018 metų rudenį, 4×6,8 metro dydžio ir net 4 kilogramų vėliava buvo iškelta ant teatro stogo.

                      Trispalvę sudėtingomis konstrukcijomis ant J. Miltinio teatro stogo pritvirtino konkursą laimėjusi įmonė „Bėruva“. Jie esą ir atsakingi už Lietuvos vėliavos keitimo darbus.

                      Vėliavos konstrukcijos ir pats iškėlimas Panevėžio miesto savivaldybei kainavo 25 tūkst. eurų.

                      Pati vėliava kainavo nedaug – apie 400 eurų, stiebo kaina taip pat nedidelė.


                      https://jp.lt/akibrokstas-panevezyje...si-trispalve1/

                      Comment


                        #51
                        Kranto gatvės legendai ieško naujų šeimininkų

                        Antrą šimtmetį skaičiuojančiam Senvagės pašonėje stūksančiam buvusio konservų fabriko pastatų kompleksui ilgus metus buvo žadamas renesansas. Jau šiemet čia turėjo šeimininkauti statybininkai, tačiau panašu, kad legendinio pastato atgimimo dar teks palaukti.

                        Click image for larger version

Name:	panevezys-centras-kranto-g-prekybines.jpg
Views:	2
Size:	156,5 kB
ID:	1735904

                        Click image for larger version

Name:	panevezio-konservu-fabriko-vizualizacija-80305429.jpg
Views:	2
Size:	76,9 kB
ID:	1735905

                        Click image for larger version

Name:	panevezys-centras-kranto-g-prekybines (1).jpg
Views:	2
Size:	136,2 kB
ID:	1735906

                        Netradicinis pirkinys

                        Istoriniam paveldui vėl ieškoma naujų investuotojų. Dabartiniai pastato šeimininkai bendrovė „Litforina“ už visą keturių pastatų kompleksą, kurio bendras plotas 4300 kv. m, tikisi gauti 750 000 eurų. Viliamasi, kad naujų šeimininkų ilgai ieškoti neteks, mat rekonstrukcijos projektas jau suderintas su Kultūros paveldo departamentu ir leidimas statyboms išduotas.

                        Žadama, kad griūvantis vaiduoklis po rekonstrukcijos taps traukos centru – 70 arų sklype esantys trijų aukštų su rūsiu pastatai virs jaukiu viešbučiu, atsiras koncertų salė, meno galerija. Taip pat numatyta vieta kavinėms ir restoranui su terasa, iš kurios atsivers panoraminis vaizdas į Senvagę. O lauke suplanuotos erdvės renginiams, parodoms, meninių instaliacijų zonoms. Tiesa, įgyvendinti šiems užmojams prireiks milijoninių investicijų – pastatų būklė gana prasta: mūrinės sienos ištrupėjusios, vietoj langų – kiaurymės, uždangstytos medienos drožlių plokštėmis, laikas paženklino ir kitas pastato konstrukcijas. Tad istorinį pastatų kompleksą siūloma pirkti ir dalimis.

                        Ambicingo projekto atsisako

                        Prieš septynerius metus kultūros paveldo objektu pripažintą buvusį konservų fabriką įsigijusios medienos supirkimo ir eksporto bendrovės „Bangenės“ antrinės įmonės „Litforina“ atstovai apie sprendimą parduoti netradicinį pirkinį atvirauti nenorėjo – „Sekundės“ žurnalistams susisiekti su jais nepavyko. Anksčiau bendrovės „Litforina“ vienas savininkų Dainius Davidonis „Sekundei“ tvirtino, kad istorinio statinio sutvarkymo projektas baigtas, bet statybos neįsivažiuoja ne dėl verslininkų kaltės.

                        „Kol kas viskas taip ir sustojo. Savivaldybė turi planą sutvarkyti vieną gatvę, einančią pro mūsų pastatą iki pat Senvagės, įrengti ten automobilių stovėjimo aikštelę. Mes taip pat suinteresuoti dėl geresnių aplinkos sąlygų“, – anksčiau kalbėjo D. Davidonis.

                        Buvo žadama, kad konservų fabriko rekonstrukcija iš mirties taško turėtų pajudėti jau šiemet arba kitąmet. Nebegavus lėšų iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų, buvo svarstoma pastatą atnaujinti ne visą iš karto, o dalimis. Fabriko savininkai guodėsi, esą pastato apsauga jiems virtusi galvos skausmu – apleistas pastatas masina ne tik benamius ar prašalaičius, bet ir metalo vagis, kuriuos vilioja praeivius nuo trupančių pastato sienų turinčios apsaugoti konstrukcijos iš metalo strypų ir medžio.

                        „Greičiausiai rekonstruosime dalimis, nes vis tiek darbus teks derinti prie Savivaldybės planų aplink mūsų teritoriją“, – svarstė „Litforinos“ savininkas.
                        Tačiau praėjusios savaitės pabaigoje pasirodė skelbimai, siūlantys pirkti unikalų investicinį projektą Senvagės pašonėje.

                        Ant pokyčių slenksčio

                        Panevėžio savivaldybės Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus vedėja Daiva Gasiūnienė neabejoja, kad daugybę metų iš rankų į rankas ėjęs carinės Rusijos laikų degtinės pilstymo pastatas sulauks savo renesanso. Tuo labiau kad rekonstrukcijai pradėti jau yra visi leidimai ir atliktos kitos reikalingos procedūros.

                        „Investuotojai tikrai puikiai suvokia tokio objekto, esančio miesto centre, vertę ir investicinę grąžą. Manau, tik laiko klausimas, kada atsiras naujas investuotojas. Netikiu, kad toks pastatas ilgą laiką stovės apleistas“, – teigė D. Gasiūnienė.

                        Šios vietos patrauklumą kuria ir tai, kad jau artimiausiu metu Savivaldybė ketina atnaujinti Bendruomenių rūmus ir jų prieigas. Į šį projektą įeina ir Kranto gatvės rekonstrukcija. Pagal jau parengtą techninį projektą numatyta, kad Kranto gatvė bus atnaujinta nuo Vasario 16-osios iki Anykščių gatvės. Po rekonstrukcijos ši dalis turėtų pasikeisti kardinaliai: atsiras ne tik daugiau stovėjimo vietų, bus įrengtos ir atnaujinamos žaliosios zonos, mažosios architektūros elementai, bet ir akmenimis grįstas grindinys – taip, kaip anksčiau atrodė senamiesčio gatvelė.

                        „Kaip sakau, bus bandoma atkurti istorinę tiesą. Miesto centras bus tvarkomas ne tik siekiant suteikti geresnę investicinę vertę investuotojams, bet ir atskleisti šios Panevėžio dalies patrauklumą“, – sakė vyriausioji miesto architektė.

                        Jau liepos 9-ąją buvo paskelbtas rangos darbų viešųjų pirkimų konkursas, tad tikimasi, kad kitąmet arba net šių metų pabaigoje galėtų prasidėti realūs darbai.

                        Miesto istorijos dalis

                        Raudonų plytų pastatų kompleksą daugelis panevėžiečių vadina konservų fabriku, kuris čia veikė nuo Antrojo pasaulinio karo iki pat nepriklausomybės. Tačiau pradžioje jo paskirtis buvo kiek kitokia – pirmieji pastatai Kranto gatvėje pagal tipinį caro laikų projektą iškilo apie 1880 metus. Iki šių dienų išliko ir to meto architektūros elementai – puošniosios rozetės – gėlės žiedo pavidalo ornamentai, taip pat pastatą puošiantys karnizai, piliastrai. Pastatas buvo rekonstruotas XX a. pradžioje. Vadinamojo plytų stiliaus statinių, kokie buvo statomi daugelyje carinės Rusijos gubernijų, Panevėžyje beveik neliko, o geriausiai išsilaikęs šios architektūros pavyzdys – Panevėžio moterų kalėjimas.

                        Panevėžio kraštotyros muziejaus duomenimis, pirminė Kranto gatvės komplekso paskirtis – alkoholio gamyba. Iš S. Montvilos spirito varykloje pagaminto spirito Kranto gatvėje stūksojusi gamykla gamino degtinę ir kitus stipriuosius gėrimus. XIX a. pabaigoje įvedus valstybės monopolį degtinei, ši Panevėžyje veikusi valstybinė gamykla produkcija aprūpino visą Kauno guberniją. Tą patį darbą gamykla dirbo ir tarpukariu. Tai buvo viena didžiausių miesto įmonių.

                        Ir tik Antrojo pasaulinio karo metais vokiečiai ją pritaikė vaisių ir daržovių konservams gaminti. Sovietmečiu viena iš jo pagrindinės produkcijos buvo tuomet deficitu laikyti konservuoti žalieji žirneliai. Jais Panevėžys aprūpindavo dalį Sovietų Sąjungos.

                        Lietuvai paskelbus nepriklausomybę ir fabrikui bankrutavus, kultūros paveldo objektas pateko į privačias rankas. Pastatas dar 1990-aisiais pripažintas valstybės saugomu kultūros paveldo objektu. Žlugusio fabriko statinius 1998-aisiais įsigijo bendra JAV ir Lietuvos įmonė „Bennet Distributors“. Tuometis savininkas, verslininkas Benas Gudelis buvusiame fabrike žadėjo įrengti viešbutį, poilsio centrą, restoraną, sporto ir relaksacijos kambarius, baseiną.

                        Tačiau statinys miesto centre liko vaiduokliu ir galiausiai parduotas kitai įmonei – Jungtiniam duonos centrui. Šio akcininkai taip pat svajojo apie paveldo objekto renesansą, bet ir jiems nepavyko Panevėžiui padovanoti naujo laisvalaikio ir pramogų centro istorinėje aplinkoje. Verslininkai ne kartą kaltino paveldosaugininkus ir miesto Savivaldybę kliudant jų planams. Galiausiai įmonė pastatą apleido ir pati bankrutavo.

                        Fabrikas perėjo „Swedbanko lizingui“, iš kurio nekilnojamąjį turtą įsigijo medienos supirkimo ir eksporto bendrovės „Bangenė“ antrinė įmonė, dabartinė kultūros paveldo objekto šeimininkė „Litforina“. O dabar vėl ieškoma naujo investuotojo.

                        Skaitykite daugiau: https://sekunde.lt/leidinys/sekunde/...ju-seimininku/


                        Comment


                          #52
                          Teko važiuoti su dviračiu pro šali ir vos pravažiavus po keliu sekundžių nukrito plokštė.

                          Comment


                            #53
                            Detektyvas Panevėžyje: buvęs miesto meras ieško prieš dešimtmetį į fontaną įkastos kapsulės

                            Dvidešimt metų Panevėžio miesto Laisvės aikštę puošęs fontanas jau išardytas ir vietoje jo pūpso betono nuolaužų krūva.

                            Click image for larger version

Name:	BeFunky-collage-14.jpg
Views:	2
Size:	150,8 kB
ID:	1739450

                            Sunerimęs, jog tvarkant Laisvės aikštę gali būtų pamiršta dalis miesto istorijos, į naujienų portalo JP redakciją kreipėsi buvęs Panevėžio meras konservatorius Vitalijus Satkevičius.

                            „Prieš gerą dešimtmetį, statant naująjį Laisvės aikštės fontaną, į jo kažkurią vietą buvo įmūryta kapsulė su laišku ateities kartoms. Tik nepamenu, kurioje vietoje ji įmūryta“, – aiškino V. Satkevičius.

                            Informavo Savivaldybę

                            Politikas bandė aiškintis, kurioje vietoje fontane įtaisyta kapsulė, bet nesėkmingai.

                            „Tačiau Savivaldybės administracijos direktorius Tomas Jukna padėkojo už suteiktą informaciją ir ją perdavė Laisvės aikštę rekonstruojančios bendrovės darbuotojams. Jeigu jie ras kapsulę, bus galima ją perduoti Kraštotyros muziejui. Manau, kad tai vertingas ir įdomus daiktas. Jį verta saugoti“, – svarstė V. Satkevičius.

                            Jei suras, perduos Savivaldybei

                            Panevėžio savivaldybės administracijos direktorius T. Jukna patvirtino, kad V. Satkevičius suteikė informaciją apie neva į fontaną įmūrytą kapsulę.

                            „Laisvės aikštę rekonstruojantiems darbininkams perduota informacija ir, jeigu jie suras kapsulę, ji būtinai bus perduota Savivaldybei. Bėda ta, kad niekas neprisimena, kurioje vietoje kapsulė buvo: ar įmūryta į fontaną, ar užkasta šalia fontano“, – aiškino T. Jukna.

                            Į ceremoniją nepakvietė

                            Naujienų portalas JP bandė aiškintis, ar iš tikrųjų dar 1999 metais statytame fontane, kuris dabar yra sugriautas, vis dėlto galima rasti kapsulę.

                            1999 metais tvarkytoje Panevėžio Laisvės aikštėje buvo įrengtas fontanas. Jo ir dalies Laisvės aikštės rekonstrukcijos projekto autorius architektas Valdas Klimavičius sakė, kad lyg ir girdėjęs, jog į fontaną bus įmūryta kapsulė.

                            „Tačiau į kapsulės mūrijimo ceremoniją manęs nepakvietė. Negaliu pasakyti, ar kapsulė tikrai buvo“, – nuoširdus buvo V. Klimavičius.

                            Dalyvavo vyskupas

                            1999 metais Laisvės aikštės rekonstrukcijos ir fontano pastatymo darbus atliko bendrovė „Iglus“.

                            Dabar jau bankrutavusios įmonės buvęs vadovas Arvydas Rudys teigė, kad kapsulė buvo, bet ir jis neprisimena, kurioje fontano vietoje buvo įmūryta.

                            „Kapsulė buvo. Tik negaliu pasakyti, kurioje vietoje. Dar pamenu, kad kapsulės įmūrijimo ceremonijoje dalyvavo tuometis Panevėžio vyskupas Juozas Preikšas. Tik tiek galiu pasakyti“, – sakė A. Rudys.

                            Kad apie kapsulę yra girdėjęs, patvirtino ir 1997–2000 metais vicemeru dirbęs Petras Luomanas.

                            „Girdėjau, bet negaliu pasakyti, kurioje vietoje fontane įmūryta kapsulė. Galbūt daugiau pasakyti galėtų tuomet meru buvęs Vitas Matuzas“, – svarstė P. Luomanas.

                            Tikrai buvo

                            1997–2000 metais Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriumi dirbęs Juozas Rimantas Mikėnas pasakojo, kad kapsulė tikrai buvo.

                            „Ji buvo užbetonuota metro gylyje nuo buvusios „Šypsenos“ parduotuvės pusės. Pats šioje ceremonijoje nedalyvavau, bet apie tai man papasakojo dalyvavę šiame renginyje“, – teigė J. R. Mikėnas.

                            Įdomus faktas

                            2011 metų vykusiame projekte „Būk saugus savo mieste su GJENSIDIGE“ dalyvaujanti Panevėžio miesto savivaldybė atrinko ir balsavimui pateikė šias tris viešas panevėžiečių pamėgtas miesto vietas: Senvagę, Laisvės aikštę ir Skaistakalnio parką.

                            Tuomet panevėžiečiai mėgstamiausią vietą išrinko Laisvės aikštę.

                            Centrinė Panevėžio miesto aikštė, kaip ir daugelio miestų pagrindinės aikštės, pirmiausia buvo įkurta kaip turgavietė. 1872-aisiais ji oficialiai imta vadinti Turgaus aikšte.

                            Šiuo metu ši trikampio formos erdvė renovuota, pritaikyta miesto gyventojų bei svečių poreikiams: jos viduryje trykšta fontanas, atnaujintas aikštės grindinys, išpuoselėtos vejos bei poilsio erdvės, papuoštos įvairiomis skulptūromis.

                            Laisvės aikštės viduryje, greta fontano, giliai po žeme paslėpta ir kapsulė su laišku ateinančioms kartoms.

                            https://jp.lt/detektyvas-panevezyje-...stos-kapsules/

                            Comment


                              #54
                              Panevėžyje vandalai „išgražino“ naujai nutiestus pėsčiųjų takus

                              Likus porai mėnesių iki Panevėžio kultūros ir poilsio parko modernizavimo projekto įgyvendinimo, kad parkas taptų patrauklus ir atraktyvus ištisus metus, vandalai išpaišė grublėtas trinkeles, skirtas neįgaliesiems, turintiems regėjimo negalią.

                              Click image for larger version

Name:	68650669_2717189518304629_8218485530816413696_n.jpg
Views:	2
Size:	315,9 kB
ID:	1742817

                              Padeda orientuotis

                              Grublėtos trinkelės pėsčiųjų takų pabaigoje, turintiems regėjimo negalią, padeda orientuotis. Be to, pagal statybos reglamentą, grublėtas paviršius privalo būti įrengtas.

                              Toks įsakymas „Statiniai ir teritorijos. Reikalavimai žmonių su negalia reikmėms“ patvirtintas dar 2001 metais birželio 14 dieną ir jis galioja iki šiol.

                              Įsakymo 39 punkte rašoma, kad „pėsčiųjų takuose prieš lygio ar krypties pasikeitimus ir susikirtimų su gatvių važiuojamąja dalimi bei kitomis kliūtimis vietose turi būti įrengti skirtingos faktūros įspėjamieji paviršiai“.

                              Click image for larger version

Name:	68751858_1088174004727276_1047785403894988800_n.jpg
Views:	2
Size:	367,3 kB
ID:	1742818

                              Suderinta su neįgaliaisiais

                              Kultūros ir poilsio parko modernizavimo projekto vadovas Tadas Stanikūnas naujienų portalui JP pasakojo, kad tokie vandalizmo atvejai stebina.

                              „Tokie pėsčiųjų takuose įrengtos vietos, pritaikytos negalią turintiems žmonėms, yra ne tik Kultūros ir poilsio parke, bet ir kitose vietose. Tokių yra J. Biliūno gatvėje, dviračių takuose, kurie susikerta su važiuojamąja kelio dalimi. Visos tokios priemonės – įrengti skirtingos faktūros įspėjamuosius paviršius – suderintos su Neįgaliųjų aplinkos asociacijos pirmininku Algiu Gibu“, – aiškino T. Stanikūnas.

                              Pasak jo, skirtinos faktūros įspėjamasis paviršius parinktas ilgaamžis.

                              „Panaudotas granitas, kad grublėtas paviršius išsilaikytų kuo ilgiau. Neįgalieji, ypatingai turintys regos sutrikimus, iškart pajunta grublėtą paviršių ir pagal tai supranta, kad pėsčiųjų takas baigiasi ir susikerta arba su dviračių taku, arba važiuojamąja kelio dalimi. Skaudu, kad vandalai, nesuprasdami, kodėl įrengti tokie paviršiai, juos išpaišė ir prirašė. Teks darbininkams naikinti vandalų paliktus pėdsakus“, – apgailestavo T. Stanikūnas dėl atsiradusių užrašų ir pridūrė:

                              „Blogai, kad žmonės nesuvokdami, kad aplinką pritaikome visiems žmonėms ir sveikiems, ir negalia turintiems, palieka parašus, darko sutvarkytas teritorijas. Vaizdo kamerų nepristatysime prie kiekvieno suoliuko, tako, bet reikia mylėti savo miestą ir saugoti jo aplinką.“

                              Click image for larger version

Name:	68881109_692463391179791_3001829415714816000_n.jpg
Views:	2
Size:	403,3 kB
ID:	1742819

                              Paauglių darbas

                              NAA pirmininkas A. Giba naujienų portalui JP aplinkos darkytojus pavadino vandalais.

                              „Mano galva, tai padarė paaugliai, kurie net nesigilindami ir nesiaiškinę, paliko pėdsakus ant neįgaliesiems įrengto grublėto paviršiaus pėsčiųjų takų pabaigoje. Šis paviršius, turintiems regėjimo negalią, padeda orientuotis. Kita vertus, toks paviršius padeda orientuotis ne tik turintiems regėjimo negalią, bet ir tiems, kurie vaikšto įbedę nosis į mobiliuosius telefonus“, – teigė A. Giba ir sakė, kad tokie vandalų išsišokimai suerzino:

                              „Tenka apgailestauti, kad gražinantiems miestą teks valyti tuos pritepliotus „išgražinimus“. Vieni kuria grožį, o kiti – darko.“

                              https://jp.lt/panevezyje-vandalai-is...esciuju-takus/

                              Comment


                                #55
                                Parašė Audrys Rodyti pranešimą
                                [h=1]

                                Grublėtos trinkelės pėsčiųjų takų pabaigoje, turintiems regėjimo negalią, padeda orientuotis. Be to, pagal statybos reglamentą, grublėtas paviršius privalo būti įrengtas.
                                Vadinasi neliko biudžeto pinigėlių skirtų valdančiųjų darbams viešinti...

                                Comment


                                  #56
                                  Parašė Audrys Rodyti pranešimą
                                  Panevėžyje vandalai „išgražino“ naujai nutiestus pėsčiųjų takus

                                  Likus porai mėnesių iki Panevėžio kultūros ir poilsio parko modernizavimo projekto įgyvendinimo, kad parkas taptų patrauklus ir atraktyvus ištisus metus, vandalai išpaišė grublėtas trinkeles, skirtas neįgaliesiems, turintiems regėjimo negalią.

                                  Paauglių darbas

                                  NAA pirmininkas A. Giba naujienų portalui JP aplinkos darkytojus pavadino vandalais.

                                  „Mano galva, tai padarė paaugliai, kurie net nesigilindami ir nesiaiškinę, paliko pėdsakus ant neįgaliesiems įrengto grublėto paviršiaus pėsčiųjų takų pabaigoje. Šis paviršius, turintiems regėjimo negalią, padeda orientuotis. Kita vertus, toks paviršius padeda orientuotis ne tik turintiems regėjimo negalią, bet ir tiems, kurie vaikšto įbedę nosis į mobiliuosius telefonus“, – teigė A. Giba ir sakė, kad tokie vandalų išsišokimai suerzino:

                                  „Tenka apgailestauti, kad gražinantiems miestą teks valyti tuos pritepliotus „išgražinimus“. Vieni kuria grožį, o kiti – darko.“

                                  https://jp.lt/panevezyje-vandalai-is...esciuju-takus/
                                  Kaip iš paauglio pusės galiu patvirtinti, jog tai tikrai ne jų darbas Ta prasme, kad paaugliams tai nėra aktualu. Jiems geriau papaišyti kažkokį jokio turinio neturintį piešinį ant sienos, negu kažką rašyti. Mano manymu, tai galėjo padaryti dviratininkas. Nes ten pakankamai daug dviračių pastaruoju momentu ir gal kažkuriam užkliuvo tokie akmenukai P.S. ir mane jie erzina, nes pravažiuoji, tai kaip pro kokį kraterį

                                  Comment


                                    #57
                                    Parašė Kaunietis Aidas Rodyti pranešimą

                                    Kaip iš paauglio pusės galiu patvirtinti, jog tai tikrai ne jų darbas Ta prasme, kad paaugliams tai nėra aktualu. Jiems geriau papaišyti kažkokį jokio turinio neturintį piešinį ant sienos, negu kažką rašyti. Mano manymu, tai galėjo padaryti dviratininkas. Nes ten pakankamai daug dviračių pastaruoju momentu ir gal kažkuriam užkliuvo tokie akmenukai P.S. ir mane jie erzina, nes pravažiuoji, tai kaip pro kokį kraterį
                                    Pritariu, manau, čia kokio vatniko darbas greičiausiai, kurio pasaulyje neegzistuoja kitokie žmonės.
                                    AZ.Baku | FI.Vaasa | SR.Paramaribo | SE.Lund | DZ.Annaba

                                    Comment


                                      #58
                                      Parašė booraz Rodyti pranešimą

                                      Pritariu, manau, čia kokio vatniko darbas greičiausiai, (...)
                                      Prie ko čia jausmai Rusijai? Mano galva, netinkama forma išsakyta nuomonė... O gal kaip tik tinkama,nes dėmesio sulaukė, net per TV parodė...

                                      Comment


                                        #59
                                        Parašė Pyp123 Rodyti pranešimą
                                        Prie ko čia jausmai Rusijai? Mano galva, netinkama forma išsakyta nuomonė... O gal kaip tik tinkama,nes dėmesio sulaukė, net per TV parodė...
                                        Tai yra suaugusio žmogaus darbas, galbūt net kokio pencininko aktyvisto, menininko nusiteikusio prieš Panevėžio mera ir savivaldybės rengiamus projektus...Tai gali buti ir moteris, tiek vyras....Ne viena karta, kai fotografuoju, prieina aktyvistai ir aiškina kokia valdžia bloga, kokias čia nesamoningus projektus daro, nepasitare su žmonėmis ir panašiai.......vaikas to padaryti manau negalėjo.......nelabai jiems rūpi tokie dalykai......Dabar pilna aktyvistu su rengiamais Panevėžio miesto savivaldybės projektais, vieniems patinka ka daro, kitiems matosi nepatinka......yra tokiu kurie nusiteikia priešiškai, kad ir ka bedarytu meras visada bus blogai....kad ir gerus darbus darytu, bus visada blogai.......tai dažniausiai sėdi tokie ponai savivaldybėj gave vos keleta vietu ir pralaimėje rinkimuose......tai partiju karas........politika, niekados ji nebuvo švari...visi dėl savu interesu kovoja, o ne dėl miesto gerovės, miesto gyventoju ir svečiu....

                                        Comment


                                          #60
                                          Parašė Audrys Rodyti pranešimą

                                          Tai yra suaugusio žmogaus darbas, galbūt net kokio pencininko aktyvisto, menininko nusiteikusio prieš Panevėžio mera ir savivaldybės rengiamus projektus...Tai gali buti ir moteris, tiek vyras....Ne viena karta, kai fotografuoju, prieina aktyvistai ir aiškina kokia valdžia bloga, kokias čia nesamoningus projektus daro, nepasitare su žmonėmis ir panašiai.......vaikas to padaryti manau negalėjo.......nelabai jiems rūpi tokie dalykai......Dabar pilna aktyvistu su rengiamais Panevėžio miesto savivaldybės projektais, vieniems patinka ka daro, kitiems matosi nepatinka......yra tokiu kurie nusiteikia priešiškai, kad ir ka bedarytu meras visada bus blogai....kad ir gerus darbus darytu, bus visada blogai.......tai dažniausiai sėdi tokie ponai savivaldybėj gave vos keleta vietu ir pralaimėje rinkimuose......tai partiju karas........politika, niekados ji nebuvo švari...visi dėl savu interesu kovoja, o ne dėl miesto gerovės, miesto gyventoju ir svečiu....
                                          Mažiau daugtaškių prideda tekstui solidumo.
                                          AZ.Baku | FI.Vaasa | SR.Paramaribo | SE.Lund | DZ.Annaba

                                          Comment

                                          Working...
                                          X