Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Latvių kalba

Collapse
X
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Latvių kalba

    Gal čia ir ne vieta tokiai temai, bet...

    Gal čia kas nors moka ar mokosi latvių kalbą? Gal kas nors galite rekomenduoti kokį vadovėlį? Knygyne ieškojau, bet jokio doro vadovėlio taip ir neradau. Reikėtų ieškoti univero biblėj, bet db varara. Tai teks atidėti rudeniui.

    Apie latvių kalbą
    XIII a. kronikose ir kituose istorijos šaltiniuose latviai vadinami latgaliais (letgaliais) ir latviais (letais). Tačiau dabartine reikšme ir latvis, ir Latvija raštuose pasirodo vėliau, latvis – XVII a., o Latvija – XIX a. Rašytiniai latvių kalbos paminklai kur kas vėlesni negu prūsų. Jie yra iš XVI amžiaus. 1522 m. Rygos krovikų bei nešikų gildijos raštuose pasitaiko pavienių žodžių bei sakinių. Taip pat iš pirmosios XVI a. pusės yra išlikusių ir didesnių latvių kalba parašytų tekstų. Pavyzdžiui, keletas maldos „Tėve mūsų“ vertimų.
    Pirmoji latvių knyga – Petro Kanizijaus „Mažo katekizmo“ vertimas, išspausdintas 1585 m. Vilniuje. O pirmoji gramatika išleista Rehenhūzeno (Rehenhusen) 1644 m. Ji yra labai prasta, latviškos medžiagos maža, ir ta medžiaga dažnai pateikiama gana klaidingai.
    Svarbiausios latvių kalbos ypatybės:
    1. turi baltams būdingą dvibalsį ie;
    2. balsis o tariamas kaip uo (roka „ranka“ – [ruoka]; osis „uosis“; ozols „ąžuolas“ – [uozuols]);
    3. priebalsius š, ž, verčia s, z (pvz., liet. žirgas, lat. zirgs);
    4. minkštus priebalsius k, g verčia c, dz (pvz., liet. gervė, lat. dzerve);
    5. būdinga galūnių redukcija (pvz., liet. vilkas, saulė, lat. vilks, saule – trumpas e);
    6. pastoviai kirčiuojamas 1 skiemuo (kai kurie žodžiai – 2 skiemenyje).
    Latvių kalba domėjosi ir mokyti lietuviai (Simonas Daukantas, M. Miežinis, Antanas Juška). Tarpais abipusis susidomėjimas remdavosi klaidinga prielaida: esą lietuvių kalba – tiktai latvių kalbos tarmė (ir atvirkščiai); tokiai minčiai nesunku rastis, nes yra labai daug panašių arba menkai teisiskiriančių lietuvių ir latvių žodžių bei formų, pavyzdžiui:
    baltas – balts;
    bitė – bite;
    brolis (brolytis) – brālis (brālītis);
    eglė – egle;
    ežeras – ezers;
    kaulas – kauls;
    kalnas – kalns;
    liepa – liepa;
    naktis – nakts;
    pienas – piens;
    upė – upe.

    Gražiai sutampa esminiai giminystę nusakantys žodžiai; tėvas – tēvs; motina, močia – māte; kalendorinį ar paros laiką nurodantys žodžiai: žiema – ziema, rytas – rīts, diena – diena, vakaras – vakars; šviesumą (šviesą) nusakantys žodžiai: ugnis – uguns, žvaigždė – zvaigzde, saulė – saule... Dėl nežymios priebalsių (arba balsių) kaitos gražiai skamba tokios žodžių poros:
    obelis – ābele;
    obuolys – ābols;
    gervė – dzērve;
    giedoti (dainuoti) – dziedāt;
    giesmė – dziesma;
    gyvas – dzīvs;
    kepurė – cepure;
    kietas – ciets;
    kirpti – cirpt.

    Labai panašūs asmeniniai įvardžiai: es, tu, mēs, jūs (liet. jis, ji, jie, jos – lat. viņš, viņa, viņi, viņas), tačiau esama visai nepanašios reikšmės nors fonetiškai ir panašių žodžių (lat. dārzs reiškia „sodas“, o ne „daržas“, melns – „juodas“, o ne „mėlynas“ ir t.t.). Galima surašyti ir visai skirtingų (reikšme bei skambesiu) žodžių grupę:
    brīvs, brīvība – laisvas, laisvė;
    burts – raidė;
    burtnīca – sąsiuvinis;
    iela – gatvė;
    maize – duona;
    māsa – sesuo;
    puke – gėlė;
    puisis – jaunikaitis, vaikinas;
    sarkans – raudonas;
    sieviete – moteris;
    valoda – kalba;
    zilonis – dramblys.
    Latviai lietuvį vadina leitis (dgs. leiši), lietuvietis, vokietį – vācietis, rusą – krievs, estą – igaunis. Latvių bendrinėje kalboje yra keliasdešimt lietuviškų sklinių. Štai keli pavyzdžiai: kirmis, mėgināt „mėginti, bandyti“.
    Bendraudami su rytiniais slavais, latviai gavo skolinių – slavizmų (pvz., skola „mokykla“, grāmata „knyga“ ir pan.), dėl ilgaamžės vokiečių įtakos atsirado germanizmų: stunda „valanda“ (vok. Stunde), sliks „blogas“ (vok. slicht, slecht), tinte „rašalas“ (vok. Tinte) ir kt. Latvių kalbos sintaksė dėl vokiečių kalbos įtakos skiriasi nuo lietuvių (J. Endzelynas, Z. Zinkevičius).

    Nuorodos
    Laisvoji enciklopedija vikipedija: http://lt.wikipedia.org/wiki/Latvi%C5%B3_kalba
    Apie latvių kalbą: www.lt-lv-forum.org/files/Latviu%20kalba.pdf
    Lietuviški-latviški pasikalbėjimai: www.lt-lv-forum.org/files/Celv_sujungtas.pdf
    Latvių-lietuvių kalbų žodynas: www.letonika.lv/lvlt/

    Svetainės, kuriose galite mokytis latvių kalbą
    www.livemocha.com
    www.latvianstuff.com/Language.html
    http://www.valoda.lv/Papildus_Materi...a2/default.htm


    facebookas
    Aš noriu išmokti latvių kalbą
    http://www.facebook.com/pages/A%C5%A...23013911047306

    Latviešu valoda - Latvian language
    http://www.facebook.com/pages/Latvie...05780626128661

    #2
    Išties latvius yra nesunku ir suprasti, jeigu su jais kalbi lėtai ir turi tarmiškų ir barbaristinių žodžių bagažą bei žinai keletą duotų taisyklių, tik kažin ar jie su tokiu pat bagažu supranta lietuvius.
    Tvarka bus!

    Comment


      #3
      Parašė Egiuxz Rodyti pranešimą
      Išties latvius yra nesunku ir suprasti, jeigu su jais kalbi lėtai ir turi tarmiškų ir barbaristinių žodžių bagažą bei žinai keletą duotų taisyklių, tik kažin ar jie su tokiu pat bagažu supranta lietuvius.
      Iš savo dar gana menkos patirties bendraujant su latviais pastebėjau, kad latviai kur kas geriau supranta ir net šneka lietuviškai, nei lietuviai latviškai. Gal ir nenuostabu, kai Bauskėje 6% gyventojų yra lietuviai, o šią vasarą Jūrmaloje kas trečias poilsiautojas paplūdimyje šneka lietuviškai.
      I'm worse at what I do best and for this gift I feel blessed...
      Parama Siaurojo geležinkelio klubui

      Comment


        #4
        Įdomi tema Pagal profesiją teko studijuoti latvių kalbą Šiaip lietuviams ji tikrai nėra sudėtinga, tik norint suprasti reikia turėti šiokį tokį pagrindą, mokėti nemažai skirtingos arba panašios, bet kitą reikšmę turinčios leksikos, tarkim, la. brieds - reiškia elnis, la. elns - briedis, la. labi - reiškia ne labai, bet gerai ir t.t. ir panašiai. Taip pat reikia šiek tiek gramatikos žinių, pvz, latviai turi vajadzibas izteiksme (reikiamybės nuosaką) ir visiškai kitaip reiškia reikiamybę, nors turi žodį vajag - reikia, bet reikiamybė dažniausiai reiškiama ta nuosaka: yra + veiksmažodžio bendratis su priešdėliu ja-, pvz: man reikia nueiti į parduotuvę - man ir jaiet uz veikalu ir t.t. Nemanau, kad latviams lietuvių kalba yra lengvesnė, nei lietuviams latvių, kad ir dėl lietuvių laisvo kirčio (latvių visada pirmas skiemuo kirčiuotas) ir pan. Neseniai teko viešėti vidurio Latvijoje, ir nors latviškai mokiausi jau senokai, žinios atgijo vos per pusdienį, o po keleto dienų visai neblogai kalbėjau ir laisvai supratau Latviams, šiek tiek pasimokiusiems lietuvių, nebuvo taip lengva Šiaip teko girdėti, jog vakariečiai stebisi, kad dviejų artimai giminiškų kaimynių mokyklose nėra mokoma broliškos kalbos ir šiaip santykiai nėra itin glaudūs, nors šalys labai panašios.
        Paskutinis taisė Godo; 2011.08.07, 00:16.

        Comment


          #5
          Parašė Godo Rodyti pranešimą
          ...nemažai skirtingos arba panašios, bet kitą reikšmę turinčios leksikos, tarkim..
          la.laiva - ne laivas, o valtis, o laivas - la.kuģis
          la.gatve - ne gatvė, o alėja, o gatvė - la.iela
          Estijos, Latvijos, Lenkijos, Lietuvos, Nyderlandų, Vokietijos keliai pro automobilio langą
          Naujas video: Niedersachsen, NL - Bremen, 126 km, 29 May 2012

          Comment


            #6
            > Šiaip teko girdėti, jog vakariečiai stebisi, kad dviejų artimai giminiškų kaimynių mokyklose nėra mokoma broliškos kalbos ir šiaip santykiai nėra itin glaudūs, nors šalys labai panašios.

            Išties liūdna, kad Lietuvoje mažai mokomasi latviškai, o Latvijoje - lietuviškai.

            Comment


              #7
              Parašė Jonas159 Rodyti pranešimą
              > Šiaip teko girdėti, jog vakariečiai stebisi, kad dviejų artimai giminiškų kaimynių mokyklose nėra mokoma broliškos kalbos ir šiaip santykiai nėra itin glaudūs, nors šalys labai panašios.

              Išties liūdna, kad Lietuvoje mažai mokomasi latviškai, o Latvijoje - lietuviškai.
              Man tai neteko, kokie prancūzai patys net nelabai mėgsta angliškai ar vokiškai mokintis, tad kam mums kažkokia latvių kalba reikalinga?
              Flickr

              Comment


                #8
                Parašė Jonas159 Rodyti pranešimą
                > Šiaip teko girdėti, jog vakariečiai stebisi, kad dviejų artimai giminiškų kaimynių mokyklose nėra mokoma broliškos kalbos ir šiaip santykiai nėra itin glaudūs, nors šalys labai panašios.

                Išties liūdna, kad Lietuvoje mažai mokomasi latviškai, o Latvijoje - lietuviškai.
                Keista, kad tie patys vakariečiai patys nelabai gerbia vieni kitų interesus. Vienas geriausių pavyzdžių Ispanija ir Italija, kurie nelabai mėgsta, kai jie lyginami vieni su kitais, ir pyksta, kai sako kad jų kalbos panašios. O beto, mes turime pagrįstų pretenzijų vieni kitiems. Ir apskritai kalbos turi būti laisvesnis dalykas, neapibrėžtas į kontūrus ir pagrįstas savanoriškumu.
                Lažinuos- 2017 metais Lietuvos gyventojų skaičius didės.

                Comment


                  #9
                  Įdomu, kokia yra Skandinavijoje padėtis. Ar tenai pvz., danai mokosi norvegų kalbą? O gal švedai mokosi danų ar norvegų kalbą? Galėtų latvių kalba būti pasirenkama kaip antroji užsienio kalba. Pirmoji būtų anglų, o antrąją būtų galima pasirinkti iš vokiečių, latvių ar dar kokios kalbos. Bet matyt iškiltų mokytojų problema.

                  Comment


                    #10
                    Parašė Jonas159 Rodyti pranešimą
                    Įdomu, kokia yra Skandinavijoje padėtis. Ar tenai pvz., danai mokosi norvegų kalbą? O gal švedai mokosi danų ar norvegų kalbą? Galėtų latvių kalba būti pasirenkama kaip antroji užsienio kalba. Pirmoji būtų anglų, o antrąją būtų galima pasirinkti iš vokiečių, latvių ar dar kokios kalbos. Bet matyt iškiltų mokytojų problema.
                    Kai kuriose mokyklose pirma kalba yra prancūzų, nes nėra kitų mokytojų. Šiaip su kalbomis manau turėtų būti pasirinkimas, o ne prievarta. Kodėl anglų būtinai turi būti pirma? Gali būti vokiečių, prancūzų ar dar kokia nors.
                    Flickr

                    Comment


                      #11
                      Parašė Lettered Rodyti pranešimą
                      Kai kuriose mokyklose pirma kalba yra prancūzų, nes nėra kitų mokytojų. Šiaip su kalbomis manau turėtų būti pasirinkimas, o ne prievarta. Kodėl anglų būtinai turi būti pirma? Gali būti vokiečių, prancūzų ar dar kokia nors.
                      Manau, kad anglų kalba bet kuriuo atveju turėtų būti privaloma. Nekalbant angliškai šiuolaikiniame pasaulyje išgyventi uoj kaip nelengva, net jei ir nesiruoši į užsienį išvažiuoti
                      Marsrutai.lt -viešojo transporto tvarkaraščiai
                      Marsrutai.lt tinklaraštis!
                      SVARBU! Pokyčiai Vilniaus viešajame transporte nuo liepos 1 dienos!

                      Comment


                        #12
                        Parašė Vilnietizz Rodyti pranešimą
                        Manau, kad anglų kalba bet kuriuo atveju turėtų būti privaloma. Nekalbant angliškai šiuolaikiniame pasaulyje išgyventi uoj kaip nelengva, net jei ir nesiruoši į užsienį išvažiuoti
                        Ne būtinai, kai kur reikalingesnės ir kitos kalbos. Aišku, kad daugumai jos reikia, bet jie turėtų būti pakankamai protingi ir ją patys pasirinkti. Kam reguliavimas ir prievarta?
                        Post in English - fight censorship!

                        Comment


                          #13
                          Parašė Jonas159 Rodyti pranešimą
                          Galėtų latvių kalba būti pasirenkama kaip antroji užsienio kalba. Pirmoji būtų anglų, o antrąją būtų galima pasirinkti iš vokiečių, latvių ar dar kokios kalbos. Bet matyt iškiltų mokytojų problema.
                          Mokytojų problemos nekiltų, nes ir dabar būsimi lituanistai privalomai kremta latvių ir prūsų kalbų kursą. O jeigu yra latvių kalbos dėstytojų universitetuose, bus ir kam specialistus ruošti. Juolab, praktiką galima netoli ir sąlyginai pigiai atlikti. Esant reikalui, pirmuosius specialistus/dėstytojus galima samdytis iš Latvijos, mokant beveik lietuvišką atlyginimą.
                          Pirmiausia, mano manymu, latvių kalbos mokytojai turėtų būti pradėti ruošti Šiaulių universitete. Jeigu paaiškės, kad poreikis iš tikrųjų didelis ir vieno universiteto pajėgumų nebeužtenka, latvių kalbos mokytojus galima ruošti KU ir VPU/VEU.

                          Parašė Vilnietizz Rodyti pranešimą
                          Manau, kad anglų kalba bet kuriuo atveju turėtų būti privaloma.
                          Jokiu būdu. Jau dabar, kai yra laisvai (na gerai, kai kada 'privalomai laisvai') pasirenkama užsienio kalba, anglų kalbą renkasi per 80% moksleivių. Jeigu pasirinkimą padarysime griežtai privalomu, kris mokymo(si) kokybė, nes dabar laisvas pasirinkimas šiek tiek motyvuoja (kam rinkaisi, jeigu nesimokai?).
                          Taip pat nemanau, kad protinga mažai šaliai/tautai prisirišti prie vienos užsienio kalbos, kaip dar neseniai darėme su rusų kalba. Aš kaip tik už, kad mokyklose mokiniai mokytųsi dar ir latvių, italų, ispanų, švedų ir kitų kalbų.
                          I'm worse at what I do best and for this gift I feel blessed...
                          Parama Siaurojo geležinkelio klubui

                          Comment

                          Unconfigured Ad Widget

                          Collapse
                          Working...
                          X