Kaimas ar miestas

[Tomas]

Šyrit kai pusę valandos ledą gramdė nuo automobilių tai kas antras tai darė su užvestu varikliu.

Savaitgalį mačiau pirmuosius dyzelius, kurie apskritai nebeužsikūrė.

[Egiuxz]

Šyrit kai pusę valandos ledą gramdė nuo automobilių tai kas antras tai darė su užvestu varikliu.

Netikiu. Per pusę valandos galima autobusą nuvalyti. O visi tikrai ne su autobusais važinėja.

[MedinisStrazdas]

Įdomu, koks konkrečiai buvo tas pragaras Paryžiuje. Konkrečiai – vietoje, kur ji gyveno.

Na Paryžius tikrai prastas pavyzdys. Teko pagyventi Boulogne-Billancourt "turtingame" rajone. Tai jis turtingas nebent azietiškos kilmės žmonėmis buvo ( o paryžiuje kaip taisyklė kur azijiečiai ten nesilanko juodukai). Infrastrutūra tai įsivaizduok kas būtų jeigu dabar Vilniaus infrastruktūros neprižiūrėtum min 10 metų ir maždaug toks rezultatas. Dauguma šaligatvių asfaltuoti - lopas ant lopo su duobėmis. Gražiau sutvarkyta tik parkuose (kurie vakarais rakinami) ir prie kultūrinių vertybių. Na nebent jie pakeitė kardinaliai sitauciją dabar (gyvenau ten tais metais kai Notre Dame degė). Tiesa, metro veikė puikiai ir net nebandė apvogti niekas tai užskaitau kaip pliusą.

Na taip, visi tik ir užsiima tuo, kad ilgą laiką dūmija. Mašina arba stovi, arba išvažiuoja/atvažiuoja. Nebent čia situacija, kad senas mašinas "šildo" žiemą užvesdami ir laikydami po pusvalandį. Pastarasis atvejis privalo būt sprendžiamas, bet tai kita tema ir kitos priemonės.

Šyrit kai pusę valandos ledą gramdė nuo automobilių tai kas antras tai darė su užvestu varikliu.

Miestas - taip. Bet nereikia visų versti gyventi mieste

Versti nereikia, bet finansiškai ir morališkai skatinti - taip. Čia kaip su kitu žalingu įpročiu - rūkimu. Rūkyti nėra draudžiama, bet dedamos didelės pastangos jį sumažinti.

[Sula]

Kuo pašalpa skiriasi nuo paramos? Aš buitiškai naudoju kaip sinonimus, nes kažkokio esminio skirtumo neteko girdėti.

Kodėl tik provincijoje? Na, nebent Klaipėda priskiriama provincijai, nes ta parama buvo skiriama ir šeimoms, išsikeliančioms iš nuomojamo buto Klaipėdoje į priemiestį. Nebent kažkas pasikeitė per pastaruosius pora metų.

Nežinau, kur yra Klaipėdos priemestis. O pati šeima, aišku, gali būti iš bet kur.

3. Ketinamas įsigyti pirmasis būstas yra Lietuvos Respublikos regionuose. Finansinė paskata nebus taikoma, jeigu bus įsigyjamas pirmasis būstas šiose vietovėse: Birštono savivaldybėje, dalyje Druskininkų savivaldybės, Kauno miesto savivaldybėje, Klaipėdos miesto savivaldybėje, Neringos savivaldybėje, dalyje Palangos miesto savivaldybės, Šiaulių miesto savivaldybėje, dalyje Trakų rajono savivaldybės, dalyje Utenos rajono savivaldybės, Vilniaus miesto savivaldybėje, dalyje Vilniaus rajono savivaldybės.

Šiaip jau paramą gauna net stambus verslas. Nesuprantu, kokias tuo keliate pretenzijas?
Na bet visa tai jau totalus off-topas.

[Ångstrom]

Tai, vadinasi, tos pačios pašalpos, tik kitokie tikslai ir suteiktas kitas pavadinimas, kad gaunantys pašalpą pašalpiniai nesijaustų kažkokie prasti.

[Riedutis]

Kuo pašalpa skiriasi nuo paramos? Aš buitiškai naudoju kaip sinonimus, nes kažkokio esminio skirtumo neteko girdėti.

Kodėl tik provincijoje? Na, nebent Klaipėda priskiriama provincijai, nes ta parama buvo skiriama ir šeimoms, išsikeliančioms iš nuomojamo buto Klaipėdoje į priemiestį. Nebent kažkas pasikeitė per pastaruosius pora metų.

Pašalpa - finansinė pagalba nepasiturintiems, su tikslu sumažinti jų finansinę naštą;
Parama - finansinė pagalba visiems, nepriklausomai nuo jų finansinės padėties, su tikslu skatinti konkrečius veiksmus/pasiekti konkrečius tikslus.

[Ångstrom]

Tai ne pašalpa, o pradinė parama jaunoms šeimoms, tik provincijoje.

Kuo pašalpa skiriasi nuo paramos? Aš buitiškai naudoju kaip sinonimus, nes kažkokio esminio skirtumo neteko girdėti.

Kodėl tik provincijoje? Na, nebent Klaipėda priskiriama provincijai, nes ta parama buvo skiriama ir šeimoms, išsikeliančioms iš nuomojamo buto Klaipėdoje į priemiestį. Nebent kažkas pasikeitė per pastaruosius pora metų.

[Bmweda]

Aš visiškai suprantu, kodėl žmonės bėga į priemiesčius, bet, manau, labai didelė dalis žmonių išsikelia iš miesto dėl žemos aplinkos kokybės ir iš dalies – mažo butų ploto, o ne dėl stiprios preferencijos turėti nuosavą serbentų krūmą ir privačią šašlykinę kieme..

Žinau, kas iš Klaipėdos miesto į rajoną persikėlė, nes daugiabučio kieme nenubo kur statyt aftamobilio.

[Sula]

https://socmin.lrv.lt/lt/veiklos-sri...aunoms-seimoms

Tai ne pašalpa, o pradinė parama jaunoms šeimoms, tik provincijoje.

Tai kodėl pragaras konkrečiai? Kas užkniso?

Labiausiai ir tikriausiai erdvės trūkumas, ne tik bute bet ir namas prie namo, netvarkingi neatsakingi kaimynai.

[mantasm]

Be abejo. Dviratis optimaliausias iki 5 km atstumams. Bet apie tai ir eina kalba, kad miestas turėtų irgi vystytis pagal įvairiausių vietų pasiekiamumą dviračiu/VT nuo gyvenamųjų vietų.

Miestas - taip. Bet nereikia visų versti gyventi mieste

Šita diskusija dėl miesto-priemiesčių įrodo kad būsto įperkamumas irgi gerokai nulemia modalinį pasiskirstymą mieste, ir tam tikrus gyvenimo etapų cikliškumus (kėlimasis iš miesto į priemiesčius, pan.). Būsto įperkamumas miestų vidiniuose rajonuose yra turbūt pats svarbiausias aspektas siekiant išvengti driekos. Bet taipogi manau, kad miesto planuotojai neturi tiek daug galios pramušti savo vizijas į priekį, daug sprendimų daroma ad hoc. Priemiesčiai išaugo ir dabar turime tą problemą spręsti įrengiant infrastruktūrą (bet tuomet tai vėl gali paskatinti žmones keltis už miesto).

Kažkiek sumažintų priemiestizaciją, bet ji tikrai nedingtų.

Bet lyginant LIetuvą su pvz. Vokietija reikia suprast, kad Lietuvoje daugiau galimybių pasistatyti namą kur nors užmiestyje... Nėra tokios didelės sklypų pasiūlos, nes žemės naudojimas griežtai reguliuojamas, nebent jeigu kaimai šiek tiek plečiasi. Kadangi Lietuvoje gali laukuose namus statyti, tai galbūt teigčiau kad statistiniam vidutiniam lietuviui lengviau sau leisti gyventi užmiestyje nei vokiečiui. Vokietijoje taip pat aplink miestus daug mažų gyvenviečių, tankus gyvenamųjų vietovių tinklas bei palyginti neblogas traukinių tinklas, todėl galima gyventi už miesto mažame miestelyje ir commutinti į darbą traukiniu.

Pasistatyti naują - taip. Kita vertus Vokietijoje geresnė pasiūla padoresnių senesnės statybos namų. Artimi priemiesčiai prie didmiesčių gan prabangu, bet susidarė vaizdas, kad toliau įpirkti namuką nėra sudėtinga. Tik reikia arba darbo iš namų arba kasdien važinėt toli į darbą. Kas nėra retenybė.

Dėl daržų, yra toks dalykas kaip Schrebegarten, kur kiekvienas gali išsinuomuoti mažą sklypelį sodininkavimui ar tiesiog rekreacijai (tik tie sklypukai daug mažesni, ir niekas jų neprivatizavo, priešingai nei Lietuvoje).

Kolektyviniams sodams vakaruose paprastai eilės n metų į priekį :/

[Ångstrom]

Nelabai suprantu, apie kokias pašalpas eina kalba.

https://socmin.lrv.lt/lt/veiklos-sri...aunoms-seimoms

Gyveno beveik prestižinėje vietoje 17-me arrodismente ne taip toli Triumfo arkos. Namas senas XIX a., butas mansardoje 5-e ar 6-e aukšte su mikrokambariais. Tikslios gatvės dabar nepamenu.

Tai kodėl pragaras konkrečiai? Kas užkniso?

[Zefyras]

Dviratis geriau iki tam tikros ribos. Bet jei dviratis nebetinka (kroviniai, atstumas, klimatas ir t.t.), o reikia rinktis tarp VT ir barankos...

Be abejo. Dviratis optimaliausias iki 5 km atstumams. Bet apie tai ir eina kalba, kad miestas turėtų irgi vystytis pagal įvairiausių vietų pasiekiamumą dviračiu/VT nuo gyvenamųjų vietų.

Kaip priemiestietis dėl serbentų, tai tokių tikrai yra. Ir žiūrint pagal kaimynų kiemų tvarkymą - nemaža dalis. Aišku yra ir dalis tokių, kuriems būsto ploto / kainos santykis buvo pagrindinis kriterijus.

Dėl patogumo tai visi supranta, kad užmiestis yra nepatogu žiūrint iš praktinės pusės. Bet į tai žiūrima kaip į kainos už kitus privalumus dalį. Dalis tame nepatogume ir privalumus mato. Pavyzdžiui kai gatvėje įsirenginėjome apšvietimą buvo dūsaujančių, kad „miestas ateina“.

Dar prie argumentų pridėčiau saviraišką aplinkoje. Mieste ta pati žaluma bus padaryta pagal kažkieno nustatytas madas ir standartus. Viena vertus išvengsi gulbių iš padangų, kita vertus jei pats nori po langu turėt gulbę iš padangų - turi bėdą O užmiestyje saviraiškai daug daugiau erdvės. Su visais to pliusais ir minusais.

Šita diskusija dėl miesto-priemiesčių įrodo kad būsto įperkamumas irgi gerokai nulemia modalinį pasiskirstymą mieste, ir tam tikrus gyvenimo etapų cikliškumus (kėlimasis iš miesto į priemiesčius, pan.). Būsto įperkamumas miestų vidiniuose rajonuose yra turbūt pats svarbiausias aspektas siekiant išvengti driekos. Bet taipogi manau, kad miesto planuotojai neturi tiek daug galios pramušti savo vizijas į priekį, daug sprendimų daroma ad hoc. Priemiesčiai išaugo ir dabar turime tą problemą spręsti įrengiant infrastruktūrą (bet tuomet tai vėl gali paskatinti žmones keltis už miesto).

Bet lyginant LIetuvą su pvz. Vokietija reikia suprast, kad Lietuvoje daugiau galimybių pasistatyti namą kur nors užmiestyje... Nėra tokios didelės sklypų pasiūlos, nes žemės naudojimas griežtai reguliuojamas, nebent jeigu kaimai šiek tiek plečiasi. Kadangi Lietuvoje gali laukuose namus statyti, tai galbūt teigčiau kad statistiniam vidutiniam lietuviui lengviau sau leisti gyventi užmiestyje nei vokiečiui. Vokietijoje taip pat aplink miestus daug mažų gyvenviečių, tankus gyvenamųjų vietovių tinklas bei palyginti neblogas traukinių tinklas, todėl galima gyventi už miesto mažame miestelyje ir commutinti į darbą traukiniu. Dėl daržų, yra toks dalykas kaip Schrebegarten, kur kiekvienas gali išsinuomuoti mažą sklypelį sodininkavimui ar tiesiog rekreacijai (tik tie sklypukai daug mažesni, ir niekas jų neprivatizavo, priešingai nei Lietuvoje).

[RamasN]

O išmetamųjų dūmų putimas kaimynui pro langą ką suteikia?

Na taip, visi tik ir užsiima tuo, kad ilgą laiką dūmija. Mašina arba stovi, arba išvažiuoja/atvažiuoja. Nebent čia situacija, kad senas mašinas "šildo" žiemą užvesdami ir laikydami po pusvalandį. Pastarasis atvejis privalo būt sprendžiamas, bet tai kita tema ir kitos priemonės.

Yra parkingas prieš namus, niekuo netrukdo čia būnant. Ar galėtų visas būt pakištas po žeme - galėtų ir būtų geriau. Bet tuo kiltų ir projekto/teritorijos kaina, todėl čia yra klausimas kaip norus su realybe subalansuoti. Tik nereikia persistengti su kraštutiniais argumentais. Tikrai atsiras kas pasakys bent 10 kriterijų, kodėl automobilis geriau neskaitant "nes man taip norisi", ir atsiras kas pasakys, kad VT geriau, vėlgi atmetant idealizaciją "renkuosi, nes esu "žalias" ".

Aš už VT gerinimą, tačiau reikia suprasti mūsų gyvenime Use Case'us, kurie skirtingiems žmonėms skirtingi, ir kiekvieno gaunama Vertė skiriasi, todėl ir palyginimas su Nepatogumais yra skirtingas.

[Sula]

Neneigiu, kad yra visokių atvejų. Bet, jeigu mūsų valstybėje yra bent kažkokie darnaus judumo siekiai, neturi būti vienodos pašalpos būstui mieste vs. priemiestyje.

Nelabai suprantu, apie kokias pašalpas eina kalba.

Gyveno beveik prestižinėje vietoje 17-me arrodismente ne taip toli Triumfo arkos. Namas senas XIX a., butas mansardoje 5-e ar 6-e aukšte su mikrokambariais. Tikslios gatvės dabar nepamenu.

[mantasm]

Neneigiu, kad yra visokių atvejų. Bet, jeigu mūsų valstybėje yra bent kažkokie darnaus judumo siekiai, neturi būti vienodos pašalpos būstui mieste vs. priemiestyje.

Kalbant apie tendencijas, tai gal tik Vilniuje pastaraisiais metais ryškiau matosi tendencijos, kad nemaža dalis (bent žmonių iki ~35 m.) visgi nori likti mieste. Klaipėdoje tokios tendencijos praktiškai nėra. Dėl kitų miestų – negaliu nieko teigti.

Aš visiškai suprantu, kodėl žmonės bėga į priemiesčius, bet, manau, labai didelė dalis žmonių išsikelia iš miesto dėl žemos aplinkos kokybės ir iš dalies – mažo butų ploto, o ne dėl stiprios preferencijos turėti nuosavą serbentų krūmą ir privačią šašlykinę kieme. Apskritai esu nuomonės, kad daug žmonių Lietuvoje net neįsivaizduoja, kad miestas gali būti gražus, žalias, netriukšmingas ir patogus, todėl net nesvarsto ir savo ateitį ir svajones sieja tik su gyvenimu ne mieste.

Įdomu, koks konkrečiai buvo tas pragaras Paryžiuje. Konkrečiai – vietoje, kur ji gyveno.

Kaip priemiestietis dėl serbentų, tai tokių tikrai yra. Ir žiūrint pagal kaimynų kiemų tvarkymą - nemaža dalis. Aišku yra ir dalis tokių, kuriems būsto ploto / kainos santykis buvo pagrindinis kriterijus.

Dėl patogumo tai visi supranta, kad užmiestis yra nepatogu žiūrint iš praktinės pusės. Bet į tai žiūrima kaip į kainos už kitus privalumus dalį. Dalis tame nepatogume ir privalumus mato. Pavyzdžiui kai gatvėje įsirenginėjome apšvietimą buvo dūsaujančių, kad „miestas ateina“.

Dar prie argumentų pridėčiau saviraišką aplinkoje. Mieste ta pati žaluma bus padaryta pagal kažkieno nustatytas madas ir standartus. Viena vertus išvengsi gulbių iš padangų, kita vertus jei pats nori po langu turėt gulbę iš padangų - turi bėdą O užmiestyje saviraiškai daug daugiau erdvės. Su visais to pliusais ir minusais.

[Ångstrom]

Na nežinau, ar galima taip apibendrinti. Mano abi atžalos su šeimomis kaip tik arti miesto centro butus pasirinko, o ne priemesčio gyvenimą. Dukros buvusios klasiokės draugės beveik visos irgi iš pakraščio "į miestą" daugumoje patraukė. Čia mums, seniams, labiau savas gėlynėlis, pievutė ar garažiukas pasakipastyti labiau prie širdies.
Tuo tarpu dukterėčia pabėgo iš Paryžiaus, kaip sako, "pragaro" į priemestį, tai dabar be galo laiminga, ir dar į darbus/darželius/mokyklas net lengviau pasiekti.

Neneigiu, kad yra visokių atvejų. Bet, jeigu mūsų valstybėje yra bent kažkokie darnaus judumo siekiai, neturi būti vienodos pašalpos būstui mieste vs. priemiestyje.

Kalbant apie tendencijas, tai gal tik Vilniuje pastaraisiais metais ryškiau matosi tendencijos, kad nemaža dalis (bent žmonių iki ~35 m.) visgi nori likti mieste. Klaipėdoje tokios tendencijos praktiškai nėra. Dėl kitų miestų – negaliu nieko teigti.

Aš visiškai suprantu, kodėl žmonės bėga į priemiesčius, bet, manau, labai didelė dalis žmonių išsikelia iš miesto dėl žemos aplinkos kokybės ir iš dalies – mažo butų ploto, o ne dėl stiprios preferencijos turėti nuosavą serbentų krūmą ir privačią šašlykinę kieme. Apskritai esu nuomonės, kad daug žmonių Lietuvoje net neįsivaizduoja, kad miestas gali būti gražus, žalias, netriukšmingas ir patogus, todėl net nesvarsto ir savo ateitį ir svajones sieja tik su gyvenimu ne mieste.

Įdomu, koks konkrečiai buvo tas pragaras Paryžiuje. Konkrečiai – vietoje, kur ji gyveno.

[Sula]

Aiškaus prioriteto nėra, bet vyriausybė nediferencijuoja, pvz., tarp finansinės paskatos jaunoms šeimoms įsigyti pirmąjį būstą mieste vs. priemiestyje. Dažniausias variantas, kurį tenka girdėti – jauna šeima ar pora nuomojasi butą mieste, bet ieško galimybių išsikelti į priemiestį – nu nes ten mažiau triukšmo, taršos, t. y. mažiau automobilių; daugiau ploto; mažiau asfalto, daugiau žalumos, įskaitant privačios žalumos. Vadinasi, Lietuvoje, priešingai visokiems darnaus judumo planams ir įsipareigojimams mažinti automobilizaciją, nėra jokio mechanizmo tai įgyvendinti. Lietuvoje visa „darnioji infrastruktūra“ tik lipdoma aplink esamą automobilių infrastruktūrą maksimaliai netrukdant jai toliau plėtotis.

Na nežinau, ar galima taip apibendrinti. Mano abi atžalos su šeimomis kaip tik arti miesto centro butus pasirinko, o ne priemesčio gyvenimą. Dukros buvusios klasiokės draugės beveik visos irgi iš pakraščio "į miestą" daugumoje patraukė. Čia mums, seniams, labiau savas gėlynėlis, pievutė ar garažiukas pasakipastyti labiau prie širdies.
Tuo tarpu dukterėčia pabėgo iš Paryžiaus, kaip sako, "pragaro" į priemestį, tai dabar be galo laiminga, nes už mažytės komunalkės kainą įsigijo padorų namą, ir dar į darbus/darželius/mokyklas net lengviau pasiekti.

[Ångstrom]

Aiškaus prioriteto nėra, bet vyriausybė nediferencijuoja, pvz., tarp finansinės paskatos jaunoms šeimoms įsigyti pirmąjį būstą mieste vs. priemiestyje. Dažniausias variantas, kurį tenka girdėti – jauna šeima ar pora nuomojasi butą mieste, bet ieško galimybių išsikelti į priemiestį – nu nes ten mažiau triukšmo, taršos, t. y. mažiau automobilių; daugiau ploto; mažiau asfalto, daugiau žalumos, įskaitant privačios žalumos. Vadinasi, Lietuvoje, priešingai visokiems darnaus judumo planams ir įsipareigojimams mažinti automobilizaciją, nėra jokio mechanizmo tai įgyvendinti. Lietuvoje visa „darnioji infrastruktūra“ tik lipdoma aplink esamą automobilių infrastruktūrą maksimaliai netrukdant jai toliau plėtotis.

[mantasm]

kai suburbizacija skatinama jai teikiant prioritetą miestio biudžete tai aišku kad veikia.

Pas mus tikrai nėra prioriteto. JAV gal kažkiek yra, bet europoje nelabai. Bet pavyzdžiui Vokietijoje tarp kolegų matau tą pačią tendenciją bėgt iš brangių didmiesčių. Tik vietoj laukų ir gūdžios suburbijos dominuoja 1k gyventojų kaimukai iš kurių nesunku mašina (traukiniai tik turtingųjų privilegija, nepinigingiems pigiau vairuoti) pavažiuot į šalia esantį didmiesčio centrą. O kas pastrigę didmiesčių centruose dėl antros pusės darbo - spjaudosi dėl kostminių nuomos kainų, apie pirkimą išvis nekalbant...

[MedinisStrazdas]

kai suburbizacija skatinama jai teikiant prioritetą miestio biudžete tai aišku kad veikia.