Kaimas ar miestas

[MedinisStrazdas]

tau uždraudžiam dirbti ne namie, uždraudžiam viską pirkti ir problem solved. Miestui bus gerai ir gyventojams nebus streso. Win-win.

Arba tiesiog vykdom normalią urbanizaciją be suburbijos nuodų?

Dabar Lietuvoj prekybos centrai dirba berods 365 dienas per metus, išskyrus Lidlą, o sekmadienio vakare tarp 21-22 val. po milžiniškus plotus vaikšto trys žmonės kaip muziejuje. Aš galiu kokioj Marijampolėj ar Šiauliuose sekmadienį 22:30 atėjęs į Maximą pirkti ne tik dešras, bet ir grėblius ar drabužius. O kai kur Europoje pusmilijoniniame ar milijoniniame mieste po 20 val. dirba viena krautuvė traukinių stotyje, kur tik maistas. Tai kuriuo atveju didesnis gerbūvis?

o eletroninėje parduotvėje galiu grėblius ar drabužius pirkti kad it 01:30. Ir dar pasiimti galėsiu kada man patogu. Jeigu jums ėjimas į prekybcentrius yra "miesto gyvenimas" tai ačiū nereikia tokio gyvenimo.

[Lettered]

O elektroninė prekyba žudo miesto gyvenimą ir korona tą labai aiškiai parodė.

Ne žudo, o kaip tik pagyvina. Pvz. vietoje beprasmio vežimėlio stumdymo Barbora atveža maistą tiesiai į namus, o tą sutaupytą laiką gali skirti pvz. nuėjimui į teatrą ar restoraną.

[mantasm]

Tai sakot, kad parduotuvės dirba ilgais vakarais ir savaitgaliais, bet vargšui žmogui kažkaip sunku taikytis prie darbo laiko?

Sakau, kad elektroninė prekyba leis atsisakyti parduotuvių darbo savaitgaliais (ar bent sekmadieniais) ir vėlai vakarais.

Dabar Lietuvoj prekybos centrai dirba berods 365 dienas per metus, išskyrus Lidlą, o sekmadienio vakare tarp 21-22 val. po milžiniškus plotus vaikšto trys žmonės kaip muziejuje. Aš galiu kokioj Marijampolėj ar Šiauliuose sekmadienį 22:30 atėjęs į Maximą pirkti ne tik dešras, bet ir grėblius ar drabužius. O kai kur Europoje pusmilijoniniame ar milijoniniame mieste po 20 val. dirba viena krautuvė traukinių stotyje, kur tik maistas. Tai kuriuo atveju didesnis gerbūvis?

Palaikau antrą variantą papildytą elektronine prekyba

O elektroninė prekyba žudo miesto gyvenimą ir korona tą labai aiškiai parodė.

Kokia prasmė iš to „miesto gyvenimo“? Kad tuzinui forumiečių būtų maloniau paspoksot pro langą į zujančius žmones?

Elektroninė prekyba geriau už mažas parduotuvėles n+k kampų. Kiek pardavėjui, tiek pirkėjui.

[taccido]

Tai mūsų tikslas ar miesto kaip dėl savęs egzistuojančio atskiro organizmo gerbūvis? Ar žmonių poreikiai? Ar žmogui tikrai reikia tų apsipirkinėjimo ritualų blaškantis po parduotuves ir taikantis prie jų darbo laiko? Kaip ir parduotuvių darbuotojams klausimas ar malonu dirbti ilgai vakarais ir savaitgaliais. Gal sekmadienį uždarinėt nekropolius ir darbo dienom.

Tai sakot, kad parduotuvės dirba ilgais vakarais ir savaitgaliais, bet vargšui žmogui kažkaip sunku taikytis prie darbo laiko?

Dabar Lietuvoj prekybos centrai dirba berods 365 dienas per metus, išskyrus Lidlą, o sekmadienio vakare tarp 21-22 val. po milžiniškus plotus vaikšto trys žmonės kaip muziejuje. Aš galiu kokioj Marijampolėj ar Šiauliuose sekmadienį 22:30 atėjęs į Maximą pirkti ne tik dešras, bet ir grėblius ar drabužius. O kai kur Europoje pusmilijoniniame ar milijoniniame mieste po 20 val. dirba viena krautuvė traukinių stotyje, kur tik maistas. Tai kuriuo atveju didesnis gerbūvis?

O elektroninė prekyba žudo miesto gyvenimą ir korona tą labai aiškiai parodė.

[gerietis]

Darbas iš namų ne visiems įgyvendinamas, o e-prekyboje vis tiek išlieka automobilio problema, tik vairuoja išvežiotojas.

tau uždraudžiam dirbti ne namie, uždraudžiam viską pirkti ir problem solved. Miestui bus gerai ir gyventojams nebus streso. Win-win.

[mantasm]

Studijoje kurią mačiau tai jie matavo tą 1 KM maršrutu kuriuo eina, o ne spinduliu žemėlapyje, bet kaip suprantu ten mažai tokių vietų kad kvartalas aptvertas su 1 išėjimu.

Na tai tada reikia tik teisingai apibrėžti teisės aktuose. Ir įskaičiuoti vėliau galimai atsirasiančias kliūtis. Pradedant mokyklų tvorom ir nebaigiant aptvertais baugiabučiais. Nes kitaip 1km pataps oro linija į kitą upės pusę

Aha, taip ištobulinti kad man atvežęs prekę iš karto į kitą rajoną važiuoja, matyt vienintelis visame rajone užsisakinėju. Tuo tarpu po 5 min atvažiuoja sekantis barboros mašiniukas į tą pačią laiptinę tik jau kitam butui

Visada pasitaiko atvejų kai galima patobulinti labiau. Arba iškrito koks įdomesnis atvejis kai pvz nebeliko vietos šaldytuve. Ir gavo permest užsakymą į kitą, kuriam pakeliui. Jei važiavo pro tą patį daugiabutį į tolimesnius rajonus, užsukti į kiemą nėra didelė gaišatis.

P.S. esu vežęs 30 KG stambia-gabaritinę prekę troleibusu.

Skalbyklė biški daugiau nei 30kg sveria

[MedinisStrazdas]

1km spindulys su tvorom, retais tiltais ir reljefu gali lengvai virsti 30min kelione į vieną pusę. Sakyčiau turėtų būti 10-15min einant vidutiniu pėsčiojo greičiu. T.y. ~1km ėjimo su vienu-dviem šviesoforais.



Kurjerių maršrutai ištobulinti iki negalėjimo ir vienu reisu surenka/išvežioja krūvą prekių. Negabaritinės prekės kurios vežamos atskirai šiaip ar taip atskira kategorija ir skalbyklės namo neparsineši.

Studijoje kurią mačiau tai jie matavo tą 1 KM maršrutu kuriuo eina, o ne spinduliu žemėlapyje, bet kaip suprantu ten mažai tokių vietų kad kvartalas aptvertas su 1 išėjimu.

Aha, taip ištobulinti kad man atvežęs prekę iš karto į kitą rajoną važiuoja, matyt vienintelis visame rajone užsisakinėju. Tuo tarpu po 5 min atvažiuoja sekantis barboros mašiniukas į tą pačią laiptinę tik jau kitam butui

P.S. esu vežęs 30 KG stambia-gabaritinę prekę troleibusu.

[mantasm]

[QUOTE=MedinisStrazdas;n2007013]

Na galime imti pavizdį kad ie iš tos pačios Olandijos. Jie pridarė tyrimų ir nusprendė kad jeigu objektas >1km reikšminga dalis pradeda rinktis motorizuotą transportą, jei >2km dauguma persėda į automobilius ar VT. Tai va, parkas 1 km spinduliu yra visiškai įgyvendinamas variantas ir jeigu būtų įgyvendinti parkų planai tai realiai ir egzistuojantis Vilniuje.

Kad su medžiais už lango kaip tik kovojama - užstoja šviesą.


1km spindulys su tvorom, retais tiltais ir reljefu gali lengvai virsti 30min kelione į vieną pusę. Sakyčiau turėtų būti 10-15min einant vidutiniu pėsčiojo greičiu. T.y. ~1km ėjimo su vienu-dviem šviesoforais.

Į parduotuves prekės patenka centralizuotai, o ne išvežiojant po vieną kiekvienam.

Kurjerių maršrutai ištobulinti iki negalėjimo ir vienu reisu surenka/išvežioja krūvą prekių. Negabaritinės prekės kurios vežamos atskirai šiaip ar taip atskira kategorija ir skalbyklės namo neparsineši.

[mantasm]

Gali būti pasiektas normalus tankumas.

El. prekyba ir maisto kurjeriai nieko gero, nes žudo miesto gyvybingumą.

Jau net Varšuvoje aktyvistai atkreipė dėmesį į sparčiai plintančių paštomatų žalą aplinkai ir miestui. Nežinau, kaip Lietuvoje, bet kai kur užsienyje yra ir „tamsiųjų virtuvių“ problema.

Tai mūsų tikslas ar miesto kaip dėl savęs egzistuojančio atskiro organizmo gerbūvis? Ar žmonių poreikiai? Ar žmogui tikrai reikia tų apsipirkinėjimo ritualų blaškantis po parduotuves ir taikantis prie jų darbo laiko? Kaip ir parduotuvių darbuotojams klausimas ar malonu dirbti ilgai vakarais ir savaitgaliais. Gal sekmadienį uždarinėt nekropolius ir darbo dienom.

[MedinisStrazdas]

Su „pėsčiomis pasiekiamu parku“ yra didelė problema kaip tai apibrėši. Galima kaip dabar kas yra labai graudus minimumas. Galima kaip bandė prastumti gentviliukas, kas būtų ganėtinai liūdna. Bet pro langą žalumos irgi turi būti. Aišku geriau ne iš aukštai neįžiūrima pievutė, o medžiai ir t.t.

E-prekyba atrodo kaip automobilio problema tik jei esi fundamentalistas, kuriam reikia išvis uždrausti bet kokį transportą. Bet tada ir paprasta prekyba yra problema, nes į paprastas parduotuves prekės irgi kažkaip patenka

Na galime imti pavizdį kad ie iš tos pačios Olandijos. Jie pridarė tyrimų ir nusprendė kad jeigu objektas >1km reikšminga dalis pradeda rinktis motorizuotą transportą, jei >2km dauguma persėda į automobilius ar VT. Tai va, parkas 1 km spinduliu yra visiškai įgyvendinamas variantas ir jeigu būtų įgyvendinti parkų planai tai realiai ir egzistuojantis Vilniuje.

Kad su medžiais už lango kaip tik kovojama - užstoja šviesą.

Į parduotuves prekės patenka centralizuotai, o ne išvežiojant po vieną kiekvienam.

[taccido]

Jei yra sočiai žaliųjų erdvių, erdvūs būstai su normaliu kiekiu natūralios šviesos, nėra per didelių pastatų... Tada vargu ar bus pasiektas „didelis tankumas“.


Darbas iš namų ir eprekyba labai netoli teleportacijos. Nebent optimizuotu maršrutu n+k siuntinių vežantis kurjeris irgi per daug eismo.

Gali būti pasiektas normalus tankumas.

El. prekyba ir maisto kurjeriai nieko gero, nes žudo miesto gyvybingumą.

Jau net Varšuvoje aktyvistai atkreipė dėmesį į sparčiai plintančių paštomatų žalą aplinkai ir miestui. Nežinau, kaip Lietuvoje, bet kai kur užsienyje yra ir „tamsiųjų virtuvių“ problema.

[mantasm]

Tai aišku kad ne egizitavimas automobilio o jo naudojimas kelią stresą aplinkiniams. Žinai kaip padaryti GV nekeliančia streso? Uždrausti ten automobilių eismą. Sėkmės.

Kad tikrai galim pasiekti tankumą išpildant visas šias sąlygas. Reikia tik nustoti apsimesti kad aplink kiekvieną namą turi būti 10 metu spindulio pievutė. Tyrimai rodo kad užtenka pėsčiomis pasiekiamo parko.

Darbas iš namų ne visiems įgyvendinamas, o e-prekyboje vis tiek išlieka automobilio problema, tik vairuoja išvežiotojas.

Su „pėsčiomis pasiekiamu parku“ yra didelė problema kaip tai apibrėši. Galima kaip dabar kas yra labai graudus minimumas. Galima kaip bandė prastumti gentviliukas, kas būtų ganėtinai liūdna. Bet pro langą žalumos irgi turi būti. Aišku geriau ne iš aukštai neįžiūrima pievutė, o medžiai ir t.t.

E-prekyba atrodo kaip automobilio problema tik jei esi fundamentalistas, kuriam reikia išvis uždrausti bet kokį transportą. Bet tada ir paprasta prekyba yra problema, nes į paprastas parduotuves prekės irgi kažkaip patenka

[MedinisStrazdas]

Automobilis pats savaime nesukuria nesaugios ir nemalonios aplinkos. Nesaugią ir nemalonią aplinką sukelia stresą keliantys veiksniai. Pavyzdžiui ėjimas per nereguliuojamą perėją per GV. Arba Santaros gatvės „dvirtakis“ kur vienoje gatvės pusėje nėra vietos pėstiesiems Bet dėl to nesakau, kad „dviračiai nesudaro psichologiškai saugios aplinkos“.


Jei yra sočiai žaliųjų erdvių, erdvūs būstai su normaliu kiekiu natūralios šviesos, nėra per didelių pastatų... Tada vargu ar bus pasiektas „didelis tankumas“.


Darbas iš namų ir eprekyba labai netoli teleportacijos. Nebent optimizuotu maršrutu n+k siuntinių vežantis kurjeris irgi per daug eismo.

Tai aišku kad ne egizitavimas automobilio o jo naudojimas kelią stresą aplinkiniams. Žinai kaip padaryti GV nekeliančia streso? Uždrausti ten automobilių eismą. Sėkmės.

Kad tikrai galim pasiekti tankumą išpildant visas šias sąlygas. Reikia tik nustoti apsimesti kad aplink kiekvieną namą turi būti 10 metu spindulio pievutė. Tyrimai rodo kad užtenka pėsčiomis pasiekiamo parko.

Darbas iš namų ne visiems įgyvendinamas, o e-prekyboje vis tiek išlieka automobilio problema, tik vairuoja išvežiotojas.

[mantasm]

Na kad ne, būtent automobiliai eina pirmu punktu. Automobiliai gatvėje ir kieme nesudaro psichologiškai saugios ir malonios aplinkos gyventojams. Paspirtukai yra gana naujas reiškinys ir teneteko matyti studijuose jų įvertintu atskirai. Sutinku kad Vilniaus paspirtukai yra gana problematiški.

Automobilis pats savaime nesukuria nesaugios ir nemalonios aplinkos. Nesaugią ir nemalonią aplinką sukelia stresą keliantys veiksniai. Pavyzdžiui ėjimas per nereguliuojamą perėją per GV. Arba Santaros gatvės „dvirtakis“ kur vienoje gatvės pusėje nėra vietos pėstiesiems Bet dėl to nesakau, kad „dviračiai nesudaro psichologiškai saugios aplinkos“.

Didelis tankumas savaime neturi neigiamų pasėkmių, neigiamas pasėkmes turi tai jog dažnai didelis tankumas suprantamas kaip perkūnkiemis kur tik asfaltas ir pastatai. Tuo tarpu kai yra lengvai (pėsčiomis) pasiekiama upė, tvenkinys ar parkas rezultatai yra labai skirtingi.

Jei yra sočiai žaliųjų erdvių, erdvūs būstai su normaliu kiekiu natūralios šviesos, nėra per didelių pastatų... Tada vargu ar bus pasiektas „didelis tankumas“.

Automobili

Nei tankumo, nei automobilių naudojimo nebus, nebent bus vienas iš dviejų ekstremumų - visi grįš į baudžiavos kaimus arba išrasim teleportaciją.

Darbas iš namų ir eprekyba labai netoli teleportacijos. Nebent optimizuotu maršrutu n+k siuntinių vežantis kurjeris irgi per daug eismo.

[MedinisStrazdas]

Gerina ne automobilių mažėjimas pats savaime, o mažiau triukšmo ir įtampos. Pavyzdžiui šiuo metu sakyčiau paspirdukai yra didesnis vėžys psichologinei sveikatai nei automobiliai. Automobiliai kelia stresą tik einant kur nėra saugios pėstiesiems infrastruktūros atitinkančios eismo kiekį. Tuo tarpu paspirdukai kelia nuolatinį stresą kai nežinai iš kur iššoks debilas ant dviejų ratukų.

Didelis tankumas su visom iš to išplaukiančiom pasekmėm yra psichologiškai blogai. Pradedant mažu būstu, privatumo neturėjimu ir t.t.

Optimaliausia būtų nei tankumo, nei automobilių naudojimo. Maža to, kad sugrūdus visus į tankų miestą automobilių naudojimas automatiškai nesumažėja kiek matau pagal aplinkinius pavyzdžius. O išsikrausčius į priemiesčius gali ir sumažėt, nes sumažėja važinėjimo į užmiestį pailsėt nuo miesto kaip mano atveju.

Na kad ne, būtent automobiliai eina pirmu punktu. Automobiliai gatvėje ir kieme nesudaro psichologiškai saugios ir malonios aplinkos gyventojams. Paspirtukai yra gana naujas reiškinys ir teneteko matyti studijuose jų įvertintu atskirai. Sutinku kad Vilniaus paspirtukai yra gana problematiški.

Didelis tankumas savaime neturi neigiamų pasėkmių, neigiamas pasėkmes turi tai jog dažnai didelis tankumas suprantamas kaip perkūnkiemis kur tik asfaltas ir pastatai. Tuo tarpu kai yra lengvai (pėsčiomis) pasiekiama upė, tvenkinys ar parkas rezultatai yra labai skirtingi.

Nei tankumo, nei automobilių naudojimo nebus, nebent bus vienas iš dviejų ekstremumų - visi grįš į baudžiavos kaimus arba išrasim teleportaciją.

[mantasm]

Žmonių gerovė ir psichinė sveikata pirmu tempu gerina - automobilių mažėjimas. O norint sumažinti automobilių reikia kad viskas būtų pasiekiama VT, dviračiu ir pėsčiomis. Kaip tai padaryti? Tik dideliame tankume. Neveltui visos psichologinės įtakos studijos pažymi kad didžiausia neigiama įtaka būna automobiliai ir triukšmas, o žalumos trūkumas, vanduo ir t.t. jau dalinasi trečias vietas.

Gerina ne automobilių mažėjimas pats savaime, o mažiau triukšmo ir įtampos. Pavyzdžiui šiuo metu sakyčiau paspirdukai yra didesnis vėžys psichologinei sveikatai nei automobiliai. Automobiliai kelia stresą tik einant kur nėra saugios pėstiesiems infrastruktūros atitinkančios eismo kiekį. Tuo tarpu paspirdukai kelia nuolatinį stresą kai nežinai iš kur iššoks debilas ant dviejų ratukų.

Didelis tankumas su visom iš to išplaukiančiom pasekmėm yra psichologiškai blogai. Pradedant mažu būstu, privatumo neturėjimu ir t.t.

Optimaliausia būtų nei tankumo, nei automobilių naudojimo. Maža to, kad sugrūdus visus į tankų miestą automobilių naudojimas automatiškai nesumažėja kiek matau pagal aplinkinius pavyzdžius. O išsikrausčius į priemiesčius gali ir sumažėt, nes sumažėja važinėjimo į užmiestį pailsėt nuo miesto kaip mano atveju.

[MedinisStrazdas]

Miestui - taip. Bet reiktų optimizuoti ne miesto gerovę, miesčioniškumą ir t.t., o žmonių gerovę ir psichinę sveikatą.

Žmonių gerovė ir psichinė sveikata pirmu tempu gerina - automobilių mažėjimas. O norint sumažinti automobilių reikia kad viskas būtų pasiekiama VT, dviračiu ir pėsčiomis. Kaip tai padaryti? Tik dideliame tankume. Neveltui visos psichologinės įtakos studijos pažymi kad didžiausia neigiama įtaka būna automobiliai ir triukšmas, o žalumos trūkumas, vanduo ir t.t. jau dalinasi trečias vietas.

[mantasm]

Juk jau diskutavome apie tai kokią žalą miestui daro horizontali plėtra. Negi reikia kartotis?

Miestui - taip. Bet reiktų optimizuoti ne miesto gerovę, miesčioniškumą ir t.t., o žmonių gerovę ir psichinę sveikatą.

[MedinisStrazdas]

Kodėl reikia morališkai skatinti? Gėdinti, kad gyvenk kaip žmogus mieste, nors užmiestyje gyventi geriau n+k atžvilgių? Nematau objektyvios visiems tinkančio moralinio kriterijaus kodėl gyvenimas mieste morališkai geriau.

Čia nekalbu apie atvejus kai „gyvenu laukuose kotedže su 1a kiemu, bet kiemas meh ir laisvalaikis tik Nekropolyje“. Tokiam žmogui gal ir geriau būtų gyvent šeškinėse ar šnipiškiuose.

Juk jau diskutavome apie tai kokią žalą miestui daro horizontali plėtra. Negi reikia kartotis?

[mantasm]

Versti nereikia, bet finansiškai ir morališkai skatinti - taip. Čia kaip su kitu žalingu įpročiu - rūkimu. Rūkyti nėra draudžiama, bet dedamos didelės pastangos jį sumažinti.

Kodėl reikia morališkai skatinti? Gėdinti, kad gyvenk kaip žmogus mieste, nors užmiestyje gyventi geriau n+k atžvilgių? Nematau objektyvios visiems tinkančio moralinio kriterijaus kodėl gyvenimas mieste morališkai geriau.

Čia nekalbu apie atvejus kai „gyvenu laukuose kotedže su 1a kiemu, bet kiemas meh ir laisvalaikis tik Nekropolyje“. Tokiam žmogui gal ir geriau būtų gyvent šeškinėse ar šnipiškiuose.