Rašykime lietuviškai

[Wycka]

Taisysite, lituanistai, ar man vargintis paliksite?

Paskutinį kartą tikrino Lapkričio 29 d.,
O bilietus pasiūlys nusipirkti pas vairuotoją.

[Ametistas]

Nelabai yra ką taisyti.
Mėnesių pavadinimai lietuvių kalboje rašomi mažąja raide. Po kablelio nereikėtų rašyti naujoje eilutėje ir dar didžiąja raide - juk čia ne eilėraštis. Na ir grubesnė klaida - ne pas vairuotoją, bet iš vairuotojo.

[Godo]

Ir darai išvadą vien dėl to, kad perskaitei VLKK vieną sakinį, kuris buvo skirtas tik tam konkrečiam atvejui. Tą sakinį darai universaliu, paverti į taisyklę ir dabar pritaikęs bandai įrodyt Neteisingai elgiesi, net neįsigilinęs.

Iš esmės Carnifex teisingai daro, nes praktiškai įrodo, kad link draudimas vartoti ir propoziciškai, ir postpoziciškai yra tik nemotyvuotas kalbos kultūrintojų nuosprendis. O tam aš tikrai pritariu. Manau, neparemtas net vartosenos dažnumu - tikriausiai patikrinus link vartoseną rezultatai būtų apylygiai

[Carnifex]

Aš irgi pasitikrinau keletoje šaltinių Taigi link polinksniu gali būti tik jei žymi laiką, pvz., pavasario link oras šiltėja. Bet kalbos kultūrininkai šį elementą, vartojamą krypčiai žymėti, leidžia vartoti tik kaip prielinksnį, pvz., eina link namų. Tad painu čia. Gal tuomet ir nevisai motyvuotas tas tik propozicinis vartojimas vietą žyminčiose konstrukcijose, bet taip jau yra. Reikia tikrinti, kaip yra tarmėse ir istoriškai

VLKK puslapyje pateiktas pavyzdys yra akivaizdžiai krypčiai nurodyti. Tai arba galų gale metas kalbininkams apsispręsti (tikėtinesnis variantas), arba metas pripažinti klydus, kaip kad aš pripažįstu kartais darąs aritmetines klaidas O remiuosi toli gražu ne vienu pavyzdiniu sakiniu, o tuo, kas yra jau ne vienus metus kalama į galvas mokiniams per kalbos kultūros pamokas, pasiremiant atitinkamais kalbos vartosenos normatyvais.

[Godo]

VLKK puslapyje pateiktas pavyzdys yra akivaizdžiai krypčiai nurodyti.

Gal gali tikslią nuorodą įdėti? Aš kažkodėl šito neradau vlkk

[Ametistas]

Iš esmės Carnifex teisingai daro, nes praktiškai įrodo, kad link draudimas vartoti ir propoziciškai, ir postpoziciškai yra tik nemotyvuotas kalbos kultūrintojų nuosprendis. O tam aš tikrai pritariu. Manau, neparemtas net vartosenos dažnumu - tikriausiai patikrinus link vartoseną rezultatai būtų apylygiai

Tačiau konkrečiai tuo atveju link vartojimas yra netinkamas labiau ne dėl link vietos junginyje, o dėl žodžių išdėstymo. T.y., struktūra nėra įprasta lietuvių kalboje dažniai vartojamą.

[index]

Etc taip pat man nepatinka.

O kaip, būtent, ir yra su lotyniškais žodžiais, frazėmis? Galima juos lietuvių kalboje naudot?

[Ametistas]

O kaip, būtent, ir yra su lotyniškais žodžiais, frazėmis? Galima juos lietuvių kalboje naudot?

Mano, kaip lietuvių filologijos studijų dar nebaigusio, nuomone, lietuvių kalba rašomuose tekstuose neturėtų būti daug svetima kalba vartojamų žodžių. Visgi, esė kūriniuose vartojama daug tarptautinių žodžių ir įvairių nuorodų, bet tai kas kita.
Nėra labai blogai kartą kitą pavartoti etc, tačiau labai blogai, kai tai išstumia ir kalbėsenos lietuvišką atitikmenį, šiuo atveju - t.t.. Forumiečio Wyckos atveju, jo asmeninę leksiką jau užvaldė etc ir išstūmė lietuviškąjį t.t.. Tai vertinu neigiamai.
Įdomi Godo nuomonė

p.s., ne naudoti, bet vartoti. Mat kalbos dalykai yra vartojami.

[Godo]

VLKK puslapyje pateiktas pavyzdys yra akivaizdžiai krypčiai nurodyti. Tai arba galų gale metas kalbininkams apsispręsti (tikėtinesnis variantas), arba metas pripažinti klydus, kaip kad aš pripažįstu kartais darąs aritmetines klaidas O remiuosi toli gražu ne vienu pavyzdiniu sakiniu, o tuo, kas yra jau ne vienus metus kalama į galvas mokiniams per kalbos kultūros pamokas, pasiremiant atitinkamais kalbos vartosenos normatyvais.

Pripažįstu, jog esi teisus Tiesiog per kalbos kultūrą buvau mokytas, kad link postpozicijoje yra klaida. Matyt yra ir toks kažkieno požiūris. Šiaip, manau, tikrai nėra racionalu ką nors laikyti klaida, kai yra tokie ginčytini atvejai. Tad džiaugiuosi, kad leidžiama abejaip vartoti
Ir dar apie link:
LKŽ, kuris nėra norminamasis leidinys, teigiama, jog link yra prielinksnis, bet pavyzdžių duodama įvairių. Išskiriama, jog link yra polinksnis laiko reikšme.
Dabartinės lietuvių kalbos žodyne (kas dabar yra lyg ir norminamasis leidinys) teigiama, kad link yra ir prielinksnis, ir polinksnis.
Pagal tai tikrai galima manyti, kad gerai yra abejaip. Bet kažkas vis dėlto bandė "sunorminti" šį žodelį. Matyt pupkininkų pasidarbuota
Tad ačiū už diskusiją, be jos tikrai nebūčiau tiek kapstęsis

[index]

Mano, kaip lietuvių filologijos studijų dar nebaigusio, nuomone, lietuvių kalba rašomuose tekstuose neturėtų būti daug svetima kalba vartojamų žodžių. Visgi, esė kūriniuose vartojama daug tarptautinių žodžių ir įvairių nuorodų, bet tai kas kita.
Nėra labai blogai kartą kitą pavartoti etc, tačiau labai blogai, kai tai išstumia ir kalbėsenos lietuvišką atitikmenį, šiuo atveju - t.t.. Forumiečio Wyckos atveju, jo asmeninę leksiką jau užvaldė etc ir išstūmė lietuviškąjį t.t.. Tai vertinu neigiamai.
Įdomi Godo nuomonė

Iš tikro įdomu. Aš pats kartais pavartoju ir daugiau jų, ne tik et cetera. Kažkaip visada buvau įsitikinęs, kad lotynų kalbos žodžiai jau kaip ir nesiskaito svetimos kalbos žodžiais.

p.s., ne naudoti, bet vartoti. Mat kalbos dalykai yra vartojami.

Stengsiuosi pasitaisyti.

[Wycka]

Forumiečio Wyckos atveju, jo asmeninę leksiką jau užvaldė etc ir išstūmė lietuviškąjį t.t.. Tai vertinu neigiamai.

O, kad visos kalbos kultūros problemos būtų tik tokios. Ar neteko mūsų kultūros (filosofijos) guru L. Donskio tekstų paskaityti, kur apstu tokių angliškos kilmės žodžių kaip 'nonsensas' arba 'kolapsas'? Įdomu, ar anglų kalbos nemokantis lietuvis suprastų šių žodžių reikšmes?
Beje, nematau lotynizmų neigiamos įtakos lietuvių kalbai. Juk net mūsų abėcėlė yra pasiskolinta iš romėnų. Beje, kodėl Lietuvoje legaliai veikia leiboristų, konservatorių, liberalų partijos, jeigu šie pavadinimai gali būti išversti iš lotynų kalbos? Pastarasis yra retorinis klausimas

[Wycka]

Kažkaip visada buvau įsitikinęs, kad lotynų kalbos žodžiai jau kaip ir nesiskaito svetimos kalbos žodžiais.

Nevadinami

[index]

Nevadinami

Mea culpa. Žinosiu.

[Carnifex]

Nevadinami

Labiau „nelaikomi“ nei „nevadinami“

[Ametistas]

O, kad visos kalbos kultūros problemos būtų tik tokios. Ar neteko mūsų kultūros (filosofijos) guru L. Donskio tekstų paskaityti, kur apstu tokių angliškos kilmės žodžių kaip 'nonsensas' arba 'kolapsas'? Įdomu, ar anglų kalbos nemokantis lietuvis suprastų šių žodžių reikšmes?
Beje, nematau lotynizmų neigiamos įtakos lietuvių kalbai. Juk net mūsų abėcėlė yra pasiskolinta iš romėnų. Beje, kodėl Lietuvoje legaliai veikia leiboristų, konservatorių, liberalų partijos, jeigu šie pavadinimai gali būti išversti iš lotynų kalbos? Pastarasis yra retorinis klausimas

Pirmiausia tai Donskio kalba yra mokslinė ir skirta ne plačiajai auditorijai, kaip tavo komentarai, rašomi šiame forume, gal nereikėtų lyginti savo komentaru su Donskio kalbomis
Antra tai tavo minėti žodžiai yra ne užsieniniai, bet tarptautiniai mokslinės kalbos terminais.
Kažkodėl viską suplakei į vieną nelabai pasidomėjęs apie ką kalbame.

[Godo]

Mano, kaip lietuvių filologijos studijų dar nebaigusio, nuomone, lietuvių kalba rašomuose tekstuose neturėtų būti daug svetima kalba vartojamų žodžių. Visgi, esė kūriniuose vartojama daug tarptautinių žodžių ir įvairių nuorodų, bet tai kas kita.
Nėra labai blogai kartą kitą pavartoti etc, tačiau labai blogai, kai tai išstumia ir kalbėsenos lietuvišką atitikmenį, šiuo atveju - t.t.. Forumiečio Wyckos atveju, jo asmeninę leksiką jau užvaldė etc ir išstūmė lietuviškąjį t.t.. Tai vertinu neigiamai.
Įdomi Godo nuomonė

p.s., ne naudoti, bet vartoti. Mat kalbos dalykai yra vartojami.

Jau norėjau šalintis nuo kompiuterio, bet galima dar ir apie lotyniškus posakius pakalbėti
Iš klasikinių (lotynų, sen. graikų) kalbų atėję dalykai klaidomis nelaikomi, kaip ir tarptautiniai žodžiai, kurių dauguma taip pat iš šių kalbų. Net ir įmones leidžiama pavadinti klasikinių kalbų žodžiais. Be abejo tai nėra ydinga. Tai yra "stiliaus prieskoniai", kurie parodo autoriaus erudiciją, paįdomina tekstą. Bet jei tai yra "prieskoniai", nesaikingas jų vartojimas arba netinkamoje vietoje gali viską tik pagadinti.
Taigi reikia neperkrauti, kai jau tampa nebeįmanoma paskaityti ir vartoti tinkamo stiliaus - moksliniuose, kultūrinės polemikos, meniniuose tekstuose, jei tikimasi, jog skaitytojai, į kuriuos tekstas orientuotas, gebės suprasti. (pvz., netinka tokie dalykai provincijos ar bulvarinėje spaudoje, žemesnių klasių mokiniams skirtuose tekstuose ir pan.). Žodžiu, tai stilistikos sritis

[Wycka]

Pirmiausia tai Donskio kalba yra mokslinė ir skirta ne plačiajai auditorijai, kaip tavo komentarai, rašomi šiame forume, gal nereikėtų lyginti savo komentaru su Donskio kalbomis
Antra tai tavo minėti žodžiai yra ne užsieniniai, bet tarptautiniai mokslinės kalbos terminais.

Deja, bet tame jau sename straipsnyje buvo kalbama apie Lietuvos visuomenę, o pats straipsnis išspausdintas visuotiniame leidinyje + patalpintas interneto e-svetainėje.
O mano ankstesnės pastabos mintis buvo ta, kad iš tokių ir panašių 'guru' imame pavyzdį, savotiškai paverčiame juos kalbos ir kitų dalykų etalonu. Matyt, problema paaštrina dar ir tai, kad žurnalistai ir leidinių redaktoriai neredaguoja viešųjų asmenų kalbų, tačiau niekur spaudoje neteko skaityti pvz V. Adamkaus kalbų ar jų ištraukų su intarpais „reiškia“ ar „taip sakant“.

[Godo]

Deja, bet tame jau sename straipsnyje buvo kalbama apie Lietuvos visuomenę, o pats straipsnis išspausdintas visuotiniame leidinyje + patalpintas interneto e-svetainėje.
O mano ankstesnės pastabos mintis buvo ta, kad iš tokių ir panašių 'guru' imame pavyzdį, savotiškai paverčiame juos kalbos ir kitų dalykų etalonu. Matyt, problema paaštrina dar ir tai, kad žurnalistai ir leidinių redaktoriai neredaguoja viešųjų asmenų kalbų, tačiau niekur spaudoje neteko skaityti pvz V. Adamkaus kalbų ar jų ištraukų su intarpais „reiškia“ ar „taip sakant“.

Tie Adamkaus škia ir tskant yra jo parazitiniai žodeliai, kuriuos vartoja nejausdamas vietoje atsikvėpimo, todėl jie niekuomet ir nebuvo užrašyti. O būtų juokinga paskaityti tokį tekstą O tarptautinių žodžių ir pseudotarptautinių svetimybių kartais į kalbą dirbtinai prikišama norint pademonstruoti savo erudiciją. Nors besaikis tokios leksikos vartojimas manau parodo tik pseudoerudiciją. Tuomet reiškia, kad kalba yra iš esmės be turinio, tik pilna terminų ir tarptautinių žodžių, kad niekas nieko nesuprastų, bet bijotų tai pripažinti (taip mėgsta daryti literatai, menotyrininkai ir pan., kai neturi ką pasakyti)

[LBP]

Pirmiausia tai Donskio kalba yra mokslinė ir skirta ne plačiajai auditorijai, kaip tavo komentarai, rašomi šiame forume, gal nereikėtų lyginti savo komentaru su Donskio kalbomis
Antra tai tavo minėti žodžiai yra ne užsieniniai, bet tarptautiniai mokslinės kalbos terminais.
Kažkodėl viską suplakei į vieną nelabai pasidomėjęs apie ką kalbame.

Raskite klaidą. Vėliau paaiškinsiu.

[Ametistas]

Raskite klaidą. Vėliau paaiškinsiu.

1. Po pirmiausia reikėtų kablelio.
2. Komentarų - neuždėjau nosinės raidės.
3. Po antra reikėtų kablelio.
4. Terminai.