SE. Stokholmas / Stockholm

[Hortis]

Dar Viduramžių meno:

31. XV a. įkapės.



32. Dvasininkų aprangos fragmentai, rasti kapuose bažnyčiose.



33. Vyskupų apranga iš kapų.



34. XV a. įkapės.



35. Archangelas šv. Mykolas.



36. Altorius. Dievas tėvas.



37. Pragaras su abiejų lyčių ir visų luomų nusidėjeliais.



38. Kryžiaus nešimas.



39. Jėzaus nuplakimas.



40. Šv. Brigitos relikvijorius su džiovinta šventosios ranka. Liepos 23-ąją Bažnyčios liturginis kalendorius mini Europos globėją šv. Brigitą.



41.



42. Altoriaus fragmentas:



43. Durys ir krikštykla.



Tiek nuotraukų iš šio muziejaus.

[Hortis]

Birka gyvenvietės Mälaren ežero saloje rekonstukcija. Manoma, kad tai buvo svarbiausia Švedijos vikingų gyvenvietė IX - X a. Gyvenvietė turėjo apie 700 nuolatinių gyventojų.

15.



16.



17.



18. Vikingų epocha, krikščioniškas antkapis iš Ardre Gotlande:



19. Šalmas iš karalių kapų Veldel vietovėje, VII a.



20. VII a. kirvis iš kapo Vendelyje:



21. VII a. dirbiniai iš kapų Vendelyje;



22. Vendel epochos dirbiniai, VI - VII a.



23. V - VII a. dirbiniai iš aukso.



24. Bronziniai kirviai, II - III a. po Kr.



25. Auksinė sagtis, papuošta brangiaisiais akmenimis. XIV a. pr. Rytų Gotlandas.



26. Nukryžiuotasis. XII a.



27. XIII a. skrynia su metaliniais apkaustais.



28. Romaninės Marijos, XII a.



29. Indas šventintam vandeniui, XIII a. Vakarų Gotlandas.



30. Šv. Marija su begalviu Jėzumi. XIV a.

[Hortis]

Švedijos istorijos muziejus (Historiska Museet), esantis Stokholme, skirtas Švedijos istorijai nuo akmens amžiaus iki XVIII a. Mano apsilankymas 2011 m. Muziejus labai patiko, vietoje planuotos valandos jame praleidau dvigubai daugiau laiko. Jei domimasi viduramžių istorija, runomis bei vikingais, muziejų tikrai verta aplankyti.

1. Unna's runų akmuo (Unna rúnaköve). X a. Iš Torsätra, Uppland:



2. Vikingų epochos runų akmuo:



3. Vikingų epochos runų akmuo iš Lillbjärs vietovės Gotlande.



4. Vikingų epochos runų akmuo iš Tängelgårda Gotlande. Vaizduoja asmenys, geriančius iš ragų.



5. Vikingų epochos runų akmuo iš Ardre vietovės Gotlande.



6. Vikingų epocha, X a. vid. arabiškos kilmės dirbiniai iš sidabro. Viso Švedijoje rasti daugiau kaip 1 tūkst. vikingų laikų sidabro dirbinių lobių.



7. Vikingų epochos runų akmuo.



8. Kardai iš vad. "karalių kapų" Vendel vietovėje. VII a.



9. Vikingų epocha, stiklo taurės.



10. Papuošalai iš moters kapo Birkoje, XI a.



11. Vikingų epocha, sidabro lobis.



12. Vikingų epocha, sidabriniai papuošalai.



13. Vikingų epocha, monetų lobis.



14. Vikingų epocha, radiniai kapuose Birkoje.

[Silber418]

Ankstyvo ryto šviesos glostomas tankusis senamiestis, Gamla stan saloje:

[Silber418]

O tai tiesiog vaizdas centro su atrakcionų parko Gröna Lund karuselės fragmentu:


Šaltinis

Atrakcionų parkas įkurtas miesto muziejų saloje Djurgården, o atidarytas 1883 m. Įkūrėjas - James Schultheis.

[Silber418]

Dar kelios, šį kartą, anktyvojo pavasario nuotraukos. Viena - iš gatvelės Östermalm rajone:



Kitoje - judrios gatvės bohemiškame Södermalm fragmentas:

[Silber418]

Šiandien apsilankiau Nacka ir Nacka Strand rajonuose. Labai patiko tvarkingai sutvarkytas post-industrinis rajonas ir nuožulnios uolėtos pakrantės užstatymas. Gana aukšti pastatai su terasomis, kartu su reljefu, žemėja jūros link. Tarp jų įrengti laiptai bei funikulierius. Apačioje įrengtos poilsio vietos ir restoranas su fontantu, o, svarbiausia, matyti vaizdas į Stokholmo archipelagą bei gana didelę įlanką, kurioje prasilenkia praktiškai visi į miestą atplaukiantys lavai. Mėgstantiems stebėti tiek mažus, tiek didelius laivus, Nacka Strand yra labai patraukli vieta. Nuotraukas pamėginsiu įkelti vėliau.


'Västan' just passerar Nacka Strand by Mas Tok, on Flickr

[Silber418]

Tokio dar neteko matyti, bet puikiai išnaudojo malonumą, kai aplink vanduo, nereikia net žolės. Tokia alternatyva, sakyčiau plaustą primena iš Hekelberio Fino nuotykių.

Kadangi parkai ir skverai būna apgulti, tai visai nebloga alternatyva. Vasaros metu gana dažnai žmonės snaudžia ant tų plūdurų.

Čia toks vienintėlis egzempliorius, ar yra ir daugiau?

Taip, yra daugiau. Beje, tokių poilsinių mačiau ir Geteborge.

[enigma]

Tokio dar neteko matyti, bet puikiai išnaudojo malonumą, kai aplink vanduo, nereikia net žolės. Tokia alternatyva, sakyčiau plaustą primena iš Hekelberio Fino nuotykių.

Čia toks vienintėlis egzempliorius, ar yra ir daugiau?

[Silber418]

Stokholmo senamiestis (Gamla stan) kitu kampu:



Apačioje ir po žeme - metro ir kiti geležinkelio bėgiai.

Toliau ėjau keliukais Slussen link. Pastebėjau įdomią alternatyvą nenorintiems trypti žolės parkuose poilsiautojams:

[Silber418]

Dar kelios pavasario Stokholme nuotraukos:

Hedvig Eleonora Church bažnyčia, Östermalm rajone. Pastatyta 1737 metais, o pavadinta Švedijos Karalienės Hedvig Eleonora vardu:



Carl von Linné (botanikams žinomas Carl Linnæus vardu) statula ir Humlegården parkas, esantis prie Karališkosios bibliotekos (Kungliga biblioteket):



Strandvägen fragmentas, kuriame yra ir žymusis viešbutis Hotel Diplomat:



Šv. Kotrynos bažnyčia (Church of Catherine) Södermalm saloje. Tai viena svarbiausių bažnyčių mieste, kurios istorija gana tragiška - 1695 m. pastatyta bažnyčia (arch. Jean de la Vallée) buvo restauruota net du kartus, po destruktyvių gaisrų. Galiausiai, XX. a. pr., po paskutiniojo gaisro, bažnyčia buvo atsatyta

[Silber418]

Sakurų žydėjimas Kungsträdgården aikštėje šių metų pavasarį:







Šiemet pavasaris Švedijoje rekordiškai šaltas. Nors jau kelias savaites vyrauja gana šilti orai, temperatūra kinta labai dažnai. Pavyzdžiui, kiek šiauriau nuo Stokholmo regiono iškrito daug sniego, o temperatūra šį savaitgalį nelepina. Tačiau smagu prisiminti, kaip šilta buvo prieš kelias dienas, kai Saulės spinduliais džiaugėsi daug žmonių, todėl miesto centre buvo sunku atrasti laisvesnį suoliuką ar vietą ant žolės.

[Silber418]

Stokholmas iš aukščiau. Šiose nuotraukose matyti, kuriose vietose vykdomi/buvo vykdomi geležinkelių projekto 'Citybanan' darbai:

1. Söderström, centre:


Citybanans arbetsplats i Söderström. by Citybanan, on Flickr

2. Södermalm saloje. Fatbursparken och Mariagårdstäppan:


Citybanans arbetsplats i Fatbursparken och Mariagårdstäppan på Södermalm. by Citybanan, on Flickr

3. Odenplan, Östermalm:


Citybanans arbetsplats på Odenplan. by Citybanan, on Flickr

Daugiau projekto nuotraukų galite pamatyti oficialioje 'Citybanan' skiltyje flick svetainėje.

[Silber418]

Štai taip atrodė 3D projekcija, pavadinta I.R.I.S. ant Stokholmo muziejaus pastato:

[enigma]

Kad mums tokias stalo įrankių kolekcijas... O juk buvo mūsų dvaruose, ir tikriausiai, neprastesnių.

[Silber418]

Ne koks, matyt, rojus...

Kodėl? Birka paradise nepalyginima su į Taliną ar Rygą plaukiančiais laivais.

[Silber418]

Birka paradise

Birka - senasis Stokholmo pavadinimas.

[Hortis]

Dalis muziejaus ekspozicijos skirta samių tautai.

30. Samių gyvenama teritorija. Šiuo metu jų apie 100 tūkst., jų tautos žemės padalintos tarp 4 valstybių.



31. Samių būgnas su piktogramomis. Iki šių dienų išliko tik keletas saamių apeiginių būgnų, daugumas jų buvo sudeginti XVII - XVIII a. krikščionybę samiams nešusių švedų misionierių.



32. Samių buities reikmenų kolekcija, XIX a. pb.



33. Samių peiliai su drožto kaulo mankštimis ir rankenomis, naudoti be kita ko elnių kastracijai.



34. Samių moters drabužiai.



35. Samių moters šventiniai drabužiai ir puošyba. Samiai mėgo masyvius metalinius papuošalus, ypatingai iš sidabro.



36. Samių peiliai.



37. Samių (lapių) tautos atstovai, XIX a. pb. nuotraukos.



38. Švedijos saamių (lapių) nuotraukos. Autorius Gustaf von Düben, 1868 m.



39. Dar viena muziejaus fasado nuotrauka:



Oficialus muziejaus puslapis: http://www.nordiskamuseet.se/

Tiek nuotraukų iš šio muziejaus.

[Hortis]

Muziejuje plačiai pristatoma švediško virtuvės stalo ir ir jo reikmenų raida nuo XVI a.

15. Virtuvės reikmenys, 1500 - 1650 m.:



16. Virtuvės reikmenys, 1500 - 1650 m.



17. Virtuvės reikmenys, 1500 - 1650 m.:



18. Virtuvės reikmenys, 1500 - 1650 m.



19. Virtuvės reikmenys ir stalo indai, 1650 - 1750 m.



20. Virtuvės reikmenys ir stalo indai, 1650 - 1750 m.



21. Virtuvės reikmenys ir stalo indai, 1650 - 1750 m.



22. Virtuvės reikmenys ir stalo indai, 1650 - 1750 m.



23. Virtuvės reikmenys ir stalo indai, 1750 - 1780 m.



24. Virtuvės reikmenys ir stalo indai, 1750 - 1780 m.



25. Virtuvės reikmenys ir stalo indai, 1780 - 1830 m.



26. XIX a. pr. valgomasis.



27. Virtuvės reikmenys ir stalo indai, 1830 - 1890 m.



28. Virtuvės reikmenys ir stalo indai, 1830 - 1890 m.



29. Virtuvės reikmenys ir stalo indai, 1890 - 1950 m.

[Hortis]

Šiaurės muziejus / Nordiska museet

Šiaurės muziejus (Nordiska museet), dar vadinimas Šiaurės šalių arba Skandinavijos muziejumi, esantis Djurgården salos rytinėje dalyje, Centriniame Stokholme. Muziejaus ekspozicija skiriama Švedijos kultūrai ir etnografijai nuo XVI a. iki šių dienų. Muziejus įkurtas 1873 m., jo įkūrėjas - Artur Hazelius, vėliau įkūręs Skanseno muziejų. Muziejui iš visos Švedijos buvo renkami baldai, drabužiai, buities reikmenys. Dabartiniame, katedrą primenančiame pastate, muziejus įsikūręs nuo 1907 m. Pastato architektas Isak Gustaf Clason, kurį įkvėpė flamandų bei danų renesanso epochos architektūra (didžiausią įtaką turėjo Frederiksborg pilis Danijoje). Statyba baigta 1897 m., pagal pradinį projektą pastatas turėjo būti dvigubai didesnis negu esamas, tačiau jis niekada nebuvo baigtas.

Šiek tiek nuotraukų iš mano apsilankymo muziejuje praėjusių metų vasarą.

1. Muziejaus pastatas:



2. Didžiojoje muziejaus salėje esanti karaliaus Gustavo Vazos, laikomo moderniosios Švedijos kūrėju, skulptūra iš paauksuoto ąžuolo. Autorius Carl Milles, 1924 m. :



3. Viena iš muziejaus salių:



4. XVIII a. pb - XIX a. pr. skrynios:



5. XIX a. pr. spintelės:



6. Laikrodžių stovai.



7. XVIII a. pb. tradiciniai drabužiai ir avalynė.



8. Senųjų fotoaparatų kolekcija.



9. Šv. Liucijos šventės apranga:



10. Lėlių namai, kuriuose tiksliai buvo atkuriamas tradicinio gyvenamojo namo interjeras bei gyvenimas jame per kelis aukštus. Ypatingai mėgti XIX a.:



11. Vaizdas pro langą:



12. XIX a. antrosios pusės miestiečių apranga.



13. Apatiniai rūbai.



14. Aprangos istorija.