SE. Stokholmas / Stockholm

[Depeche]

Ta grynai lenkiška vėliava ant Vilniaus kažkaip nelabai žiūrisi, nors turėta omenyje ATR, beje, dar mažiau nei šimtmetis atgal ir vietoj Švedijos vėliavos ant Rygos, taip pat būtų galima dėti ATR vėliavą. Ryga buvo svarbiausias LDK uostas ir vėliau.

[Silber418]

Visame tame yra tiesos, bet kažkaip snobiškai nurašinėti baltų kultūrą ir kitas įtakas jai gal nereikėtų...

Be abejo, tiesiog nenorėjau minėti daug detalių, kurios, tikiu, daugumai forumo lankytojų yra žinomos. Be to, nesu didis istorijos mėgėjas ir žinovas (mano specializacija geografija), tad nesistengiu negrinėti kai kurių faktų ir argumentų.

[D.P]

Kažkas, tiksliai nepamenu archeologo, yra pasakęs, jog baltai buvo skandinavų madų perėmėjai. Dabar tendecija vėl kyla panaši.

Šiaip pasižiūrėjus nuotraukas, kuriose pavazduoti tie kardai iš karalių kapų ir papuošalų lobiai, ir man kylo tokia pati mintis. Panašumų daug. Bet kiek aš žinau, jie, arba panašios stilistos, buvo būdingesni prie jūros gyvenančioms gentims (pvz. kuršiams). Labaiu į žemyninę dalį, kitoks stilius. Be to, buvo įvairiai gaunami "pusfabrikačiai" iš skandinavų, kuriuos perdarydavo vietos meistrai.

[oranger]

Iš tiesų, kitaip vargu, ar galėjo būti dėl geografinio regionų artumo bei istorinių ryšių. Taip pat faktas, jog Estija ir Latvija buvo skandinavų kolonijomis patvirtina germaniškos kultūros įtaką Baltijos šalims.
Šiomis dienomis, turint omenyje madą, pasaulyje populiarus skandinaviškas interjero dizainas, šiuolaikinė architektūra ir daug daugiau.
Būtent Stokholmas neatsiejamas nuo aprangos mados, skandinaviško interjero, IT tendencijų.

Visame tame yra tiesos, bet kažkaip snobiškai nurašinėti baltų kultūrą ir kitas įtakas jai gal nereikėtų...

[Mørtã]

Užtenka pasižiurėti į veliavas ir klausimų dėl įtakos nelieka:

[Silber418]

Kažkas, tiksliai nepamenu archeologo, yra pasakęs, jog baltai buvo skandinavų madų perėmėjai. Dabar tendecija vėl kyla panaši.

Iš tiesų, kitaip vargu, ar galėjo būti dėl geografinio regionų artumo bei istorinių ryšių. Taip pat faktas, jog Estija ir Latvija buvo skandinavų kolonijomis patvirtina germaniškos kultūros įtaką Baltijos šalims.
Šiomis dienomis, turint omenyje madą, pasaulyje populiarus skandinaviškas interjero dizainas, šiuolaikinė architektūra ir daug daugiau.
Būtent Stokholmas neatsiejamas nuo aprangos mados, skandinaviško interjero, IT tendencijų.

[Depeche]

Kažkas, tiksliai nepamenu archeologo, yra pasakęs, jog baltai buvo skandinavų madų perėmėjai. Dabar tendecija vėl kyla panaši.

[Silber418]

Kelios senesnės nuotraukos, 2011 m. rudenį fotografuoti vaizdai:

1. Vaizdas senamiesčio, Gamla stan, salos link:



2. Södermalm ir Gamla stan salų fragmentai:



3. Östermalm rajono fragmentai:







Tai buvo vienas pirmųjų šaltesnių vakarų tais metais.

[Silber418]

Puikus reportažas, Horti! Ačiū už virtualią ekskursiją po muziejų.
O aš pats pasidžiaugiau, pagaliau, tikrai šilta diena ir keliavau po Djurgården salą (nuo Prins Eugens Waldemarsudde iki pat kyšulio, esančio vilų rajono pabaigoje). O vėliau vaikštinėjau Norrmalm rajone.

[Hortis]

Dar Viduramžių meno:

31. XV a. įkapės.



32. Dvasininkų aprangos fragmentai, rasti kapuose bažnyčiose.



33. Vyskupų apranga iš kapų.



34. XV a. įkapės.



35. Archangelas šv. Mykolas.



36. Altorius. Dievas tėvas.



37. Pragaras su abiejų lyčių ir visų luomų nusidėjeliais.



38. Kryžiaus nešimas.



39. Jėzaus nuplakimas.



40. Šv. Brigitos relikvijorius su džiovinta šventosios ranka. Liepos 23-ąją Bažnyčios liturginis kalendorius mini Europos globėją šv. Brigitą.



41.



42. Altoriaus fragmentas:



43. Durys ir krikštykla.



Tiek nuotraukų iš šio muziejaus.

[Hortis]

Birka gyvenvietės Mälaren ežero saloje rekonstukcija. Manoma, kad tai buvo svarbiausia Švedijos vikingų gyvenvietė IX - X a. Gyvenvietė turėjo apie 700 nuolatinių gyventojų.

15.



16.



17.



18. Vikingų epocha, krikščioniškas antkapis iš Ardre Gotlande:



19. Šalmas iš karalių kapų Veldel vietovėje, VII a.



20. VII a. kirvis iš kapo Vendelyje:



21. VII a. dirbiniai iš kapų Vendelyje;



22. Vendel epochos dirbiniai, VI - VII a.



23. V - VII a. dirbiniai iš aukso.



24. Bronziniai kirviai, II - III a. po Kr.



25. Auksinė sagtis, papuošta brangiaisiais akmenimis. XIV a. pr. Rytų Gotlandas.



26. Nukryžiuotasis. XII a.



27. XIII a. skrynia su metaliniais apkaustais.



28. Romaninės Marijos, XII a.



29. Indas šventintam vandeniui, XIII a. Vakarų Gotlandas.



30. Šv. Marija su begalviu Jėzumi. XIV a.

[Hortis]

Švedijos istorijos muziejus (Historiska Museet), esantis Stokholme, skirtas Švedijos istorijai nuo akmens amžiaus iki XVIII a. Mano apsilankymas 2011 m. Muziejus labai patiko, vietoje planuotos valandos jame praleidau dvigubai daugiau laiko. Jei domimasi viduramžių istorija, runomis bei vikingais, muziejų tikrai verta aplankyti.

1. Unna's runų akmuo (Unna rúnaköve). X a. Iš Torsätra, Uppland:



2. Vikingų epochos runų akmuo:



3. Vikingų epochos runų akmuo iš Lillbjärs vietovės Gotlande.



4. Vikingų epochos runų akmuo iš Tängelgårda Gotlande. Vaizduoja asmenys, geriančius iš ragų.



5. Vikingų epochos runų akmuo iš Ardre vietovės Gotlande.



6. Vikingų epocha, X a. vid. arabiškos kilmės dirbiniai iš sidabro. Viso Švedijoje rasti daugiau kaip 1 tūkst. vikingų laikų sidabro dirbinių lobių.



7. Vikingų epochos runų akmuo.



8. Kardai iš vad. "karalių kapų" Vendel vietovėje. VII a.



9. Vikingų epocha, stiklo taurės.



10. Papuošalai iš moters kapo Birkoje, XI a.



11. Vikingų epocha, sidabro lobis.



12. Vikingų epocha, sidabriniai papuošalai.



13. Vikingų epocha, monetų lobis.



14. Vikingų epocha, radiniai kapuose Birkoje.

[Silber418]

Ankstyvo ryto šviesos glostomas tankusis senamiestis, Gamla stan saloje:

[Silber418]

O tai tiesiog vaizdas centro su atrakcionų parko Gröna Lund karuselės fragmentu:


Šaltinis

Atrakcionų parkas įkurtas miesto muziejų saloje Djurgården, o atidarytas 1883 m. Įkūrėjas - James Schultheis.

[Silber418]

Dar kelios, šį kartą, anktyvojo pavasario nuotraukos. Viena - iš gatvelės Östermalm rajone:



Kitoje - judrios gatvės bohemiškame Södermalm fragmentas:

[Silber418]

Šiandien apsilankiau Nacka ir Nacka Strand rajonuose. Labai patiko tvarkingai sutvarkytas post-industrinis rajonas ir nuožulnios uolėtos pakrantės užstatymas. Gana aukšti pastatai su terasomis, kartu su reljefu, žemėja jūros link. Tarp jų įrengti laiptai bei funikulierius. Apačioje įrengtos poilsio vietos ir restoranas su fontantu, o, svarbiausia, matyti vaizdas į Stokholmo archipelagą bei gana didelę įlanką, kurioje prasilenkia praktiškai visi į miestą atplaukiantys lavai. Mėgstantiems stebėti tiek mažus, tiek didelius laivus, Nacka Strand yra labai patraukli vieta. Nuotraukas pamėginsiu įkelti vėliau.


'Västan' just passerar Nacka Strand by Mas Tok, on Flickr

[Silber418]

Tokio dar neteko matyti, bet puikiai išnaudojo malonumą, kai aplink vanduo, nereikia net žolės. Tokia alternatyva, sakyčiau plaustą primena iš Hekelberio Fino nuotykių.

Kadangi parkai ir skverai būna apgulti, tai visai nebloga alternatyva. Vasaros metu gana dažnai žmonės snaudžia ant tų plūdurų.

Čia toks vienintėlis egzempliorius, ar yra ir daugiau?

Taip, yra daugiau. Beje, tokių poilsinių mačiau ir Geteborge.

[enigma]

Tokio dar neteko matyti, bet puikiai išnaudojo malonumą, kai aplink vanduo, nereikia net žolės. Tokia alternatyva, sakyčiau plaustą primena iš Hekelberio Fino nuotykių.

Čia toks vienintėlis egzempliorius, ar yra ir daugiau?

[Silber418]

Stokholmo senamiestis (Gamla stan) kitu kampu:



Apačioje ir po žeme - metro ir kiti geležinkelio bėgiai.

Toliau ėjau keliukais Slussen link. Pastebėjau įdomią alternatyvą nenorintiems trypti žolės parkuose poilsiautojams:

[Silber418]

Dar kelios pavasario Stokholme nuotraukos:

Hedvig Eleonora Church bažnyčia, Östermalm rajone. Pastatyta 1737 metais, o pavadinta Švedijos Karalienės Hedvig Eleonora vardu:



Carl von Linné (botanikams žinomas Carl Linnæus vardu) statula ir Humlegården parkas, esantis prie Karališkosios bibliotekos (Kungliga biblioteket):



Strandvägen fragmentas, kuriame yra ir žymusis viešbutis Hotel Diplomat:



Šv. Kotrynos bažnyčia (Church of Catherine) Södermalm saloje. Tai viena svarbiausių bažnyčių mieste, kurios istorija gana tragiška - 1695 m. pastatyta bažnyčia (arch. Jean de la Vallée) buvo restauruota net du kartus, po destruktyvių gaisrų. Galiausiai, XX. a. pr., po paskutiniojo gaisro, bažnyčia buvo atsatyta