Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

DE-RU. Širvinta / Schirwindt / Kutuzovo

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

  • Sula
    replied
    Parašė VNS Rodyti pranešimą

    Savo noru?
    Nevisiškai

    Komentuoti:


  • VNS
    replied
    Parašė Sula Rodyti pranešimą
    Viskas kas liko iš Širvintos, teko šitam barake savaitėlę pabūti:
    Savo noru?
    Paskutinis taisė digital; 2020.10.20, 01:09. Priežastis: ištrintos bereikalingai cituotos nuotraukos

    Komentuoti:


  • Sula
    replied
    Viskas kas liko iš Širvintos, teko šitam barake savaitėlę pabūti:

    Click image for larger version

Name:	Kutuzovo barak.jpg
Views:	97
Size:	384,7 kB
ID:	1833236
    Click image for larger version

Name:	Kutuzovo shtab.jpg
Views:	92
Size:	187,8 kB
ID:	1833237

    Komentuoti:


  • Missoni
    replied
    Miestas pirmą kartą Scherwint vardu paminėtas 1516 m.
    Nuo 1525 m. Prūsijos kunigaikštystės, 1818–1871 m. Prūsijos karalystės Rytų Prūsijos provincijos, 1871–1918 m. Vokietijos imperijos, 1918–1933 m. Veimaro respublikos, 1933–1945 m. Trečiojo reicho Gumbinės apygardos Pilkalnio apskrities miestas Mažojoje Lietuvoje. Nuo 1946 m. priklauso Krasnoznamensko rajonui (Kaliningrado sritis).

    1549 m. greičiausiai Ragainės klebono M. Mažvydo iniciatyva Širvintoje pradėta bažnyčios statyba, 1725 m. suteiktos miesto ir turgaus teisės. 1856 m. pastatyta Emanuelio bažnyčia. Nuo 1735 m. mieste dislokuotos Pirmojo armijos korpuso daliniai. Pagrindinis gyventojų verslas buvo pasienio prekyba ir kontrabanda. Per Širvintą ėjo vienas svarbiausių draudžiamos spaudos lietuvių kalba kelių. Širvintoje stovėjo dviaukščiai-triaukščiai raudonų plytų gyvenamieji namai, didžiulis prekybos centras, driekėsi akmenimis grįstos gatvės. Tai buvo tipiškas Mažosios Lietuvos miestas, palaikęs itin glaudžius ryšius su vos už kelių šimtų metrų – kitapus Šešupės ir Širvintos santakos esančiu Kudirkos Naumiesčiu.

    1914 m. miestą sugriovė Rusijos imperijos kariuomenė, jis buvo atstatytas, bet 1945 m. jį vėl sugriovė Raudonoji armija, po karo neatstatytas. 2011 m. balandžio 28 d. Kudirkos Naumiestyje, S.Dariaus ir S.Girėno g. 26 Antanas Spranaitis atidarė Širvintos muziejų „Schirwindter Stube“ (Širvintos kampelis). (iš https://schirwindt.weebly.com/istorija.html# )

    Komentuoti:


  • Missoni
    replied
    Širvinta iki Pirmojo pasaulinio karo ir jo metu. Ta pati gatvė

    Click image for larger version

Name:	irvinta ML Tilto gatvė.jpg
Views:	105
Size:	496,2 kB
ID:	1701676

    Click image for larger version

Name:	irvinta ML Tilto g. Karo metai.jpg
Views:	110
Size:	332,5 kB
ID:	1701677

    ebay.de

    Komentuoti:


  • kesukazzz
    replied
    Priešais Kudirkos Naumiestį, kitame Šešupės ir Širvintos upių krante, iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos būta nedidelio ir gražaus miesto, kurį lietuviai vadino Širvinta, o vokiečiai - Schirwindt.

    Šiandien daugelyje žemėlapių jo nerasime: vietovė, kurioje tėra keli pastatai, priklausantys Rusijos kariuomenei, yra vadinama Kutuzovu. Visiškai sunaikintas miestas tapo karinio poligono dalimi. Kudirkos Naumiestyje priėjus prie jau daug metų nenaudojamo tilto,kadaise jungusio du miestus, tegalima liūdnai pažvelgti į žemę, kurią vadiname Mažąja Lietuva.
    Prūsų, nadruvių, skalvių genčių gyventas kraštas, viduramžiais patekęs į Vokiečių ordino (kryžiuočių) rankas, nukariautas ir pradėtas kolonizuoti, dar labai ilgai išliko lietuviškas. Iki pat XVIII a., kai siautęs maras itin praretino šio krašto gyventojų gretas, ne tik šiapus, bet ir anapus Širvintos ir Šešupės dažniausiai skambėjo lietuvių kalba. Dar 1422 m. Melno taika nustatyta siena skyrė Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę nuo Prūsijos ir katalikus lietuvius nuo liuteronų mažlietuvių. Ši siena skyrė ir Rusijos imperijos užimtą Lietuvą nuo Prūsijos, tapusios Vokietija, ir tarpukario Lietuvos Respubliką nuo Vokietijos, ir dabartinę Lietuvą nuo rusų karo trofėjumi tapusios Mažosios Lietuvos, dabar vadinamos Kaliningrado sritimi.

    Kadaise Širvinta buvo vienas iš daugelio nedidelių, gražių ir tvarkingų Mažosios Lietuvos miestų. 1546-1549 m. Širvintoje buvo pastatyta pirmoji bažnyčia. XVI a. Širvintos bažnyčią kurį laiką administravo Ragainės klebonas Martynas Mažvydas. Kitas Širvintos ganytojas - Tonias Gedkantas - sukūrė giesmių Mažvydo giesmynui.

    Ilgus amžius buvusios lietuviškos Širvintos apylinkės ilgainiui suvokietėjo. Ypač daug vokiečių čia atsikėlė po 1710-1711 m. maro, kai išmirė daugelis senųjų gyventojų. 1725-aisiais Širvinta Prūsijos karaliaus Vilhelmo I dekretu gavo miesto teises. Vėliau dėkingi širvintiškiai valdovui mieste pastatė paminklą.
    Paskutinis taisė Romas; 2019.02.19, 21:41. Priežastis: Kas per mada visą tekstą rašyti pariebintu šriftu...

    Komentuoti:


  • laimutis
    replied
    Sovietų kariai Širvintos mieste 1944 m.



    http://forum.kenig.org/viewtopic.php?f=9&t=752&start=60

    Komentuoti:


  • laimutis
    replied
    Širvinta. Apie 1913 m.


    ebay.de

    Komentuoti:


  • Depeche
    replied
    Toji Širvintos fotografija iliustruoja visą Rytprūsių likimą

    Komentuoti:


  • laimutis
    replied
    Širvinta 1944 m.



    https://www.flickr.com/photos/27639553@N05/14929001129/

    Komentuoti:


  • laimutis
    replied
    Muitinės gatvė Širvintoje ir vaizdas į Naumiestį (Lietuva)

    ebay.de

    Komentuoti:


  • laimutis
    replied
    Širvinta, Rytų Prūsija, apie 1927 m.

    ebay.de

    Komentuoti:


  • laimutis
    replied
    Širvintos evangelikų liuteronų bažnyčia







    ebay.de

    Komentuoti:


  • laimutis
    replied
    Širvinta. Immanuelio vardo bažnyčia apie 1900 m.

    ebay.de

    Komentuoti:


  • Tomas
    replied
    Dar apie Širvintą:
    http://www.deutsche-schutzgebiete.de/schirwindt.htm

    Komentuoti:


  • Tomas
    replied
    Mano dėdė sovietmečiu tarnavo armijoj Kaliningrado krašte. Pasakojo, kad ten didžiulės teritorijos skirtos kariniams poligonams, o tuose poligonuose viskas likę kaip 1945 metais - keliai su vokiškom rodyklėm, kaimeliai vokiškais pavadinimais ir parduotuvių iškabom. Patogu treniruotis Europos išvadavimui

    Komentuoti:


  • Zorro
    replied
    Tai buvo pirmas miestas Vokietijos teritorijoje, į kurį 1944 metų spalio menesį įžengė Raudonuoji Armija.

    Komentuoti:


  • Lettered
    replied
    Parašė Aleksas666 Rodyti pranešimą
    Tavo pasakyme ir yra atsakymas, rusai sunaikino lietuvišką miestą, nes laikė jį fašistiniu.
    Labiau ne rusai sunaikino, o patys vokiečiai ir britų bombonešiai. Sovietai tiesiog nebeatstatė tokio miesto koks buvo prieš tai, o padarė tai ką minėjo Sula.

    Komentuoti:


  • Taut.
    replied
    Pernelyg viskas civilizuota rusams pasirodė

    Komentuoti:


  • Aleksas666
    replied
    Parašė Sula Rodyti pranešimą
    Niekas specialiai jo nenaikino, teritoriją pritaikė kariniam poligonui. Rusija po karo vertino tas žemes kaip "fašistinę irštvą".
    Tavo pasakyme ir yra atsakymas, rusai sunaikino lietuvišką miestą, nes laikė jį fašistiniu.

    Komentuoti:

Working...
X