DE-RU. Širvinta / Schirwindt / Kutuzovo

[Depeche]

Širvintos miestelio bažnyčia, tos pačios, kur dabar iš jo telikusi pieva, sunku net patikėti.

[nepolitikas]

sugretinus schemą ir šiuolaikinę palydovinę nuotrauką galima dar šį bei tą įžiūrėti:

[Depeche]

Sunku net apibūdinti, kas padaryta su šiuo kraštu. Vienas didžiausią katastrofą patyrusių regionų Europoje.



raudoname kvadratėlyje galima išžiūrėti bažnyčios pamatus, kiti du brukšniukai žymi fotografijos rakursą.

[nepolitikas]

ir lietuviai prie to nemažai prisidėjo. mamos tėviškėje (3 km nuo sienos) ne vienas pastatas turi vokiškų detalių, jau nekalbant apie ūkio padargus, baldus, indus...
ko gero ir širvintos miestelio plytos daug kur šiapus sienos panaudotos...

[Sula]

Teko šitame namelyje keletą savaičių pasikankinti:



Google Earth nuotraukoje jis už buvusios bažnyčios.
Tiesa sakant, tuomet nemačiau ženklų ją ten buvus. Žinojau tik tiek, kad čia buvo vokiškas miestelis.

[Andrewass]

Teko šitame namelyje keletą savaičių pasikankinti:

Atvaizdas


Google Earth nuotraukoje jis už buvusios bažnyčios.
Tiesa sakant, tuomet nemačiau ženklų ją ten buvus. Žinojau tik tiek, kad čia buvo vokiškas miestelis.

Kodėl pasikankinti, ką ten veikei ?

[Sula]

Kodėl pasikankinti, ką ten veikei ?

Šaudžiau į taikinius ir remontavau juos. Sunkoka, nes tuomet buvo -15 -20C ir beveik visą dieną lauke. O tam barake miegojom ant grindų (apie 40 žmonių), maistas skurdokas. Keli uzbekai net apšalo - išvežė.

[nepolitikas]

Sunku net apibūdinti, kas padaryta su šiuo kraštu. Vienas didžiausią katastrofą patyrusių regionų Europoje.

Atvaizdas


raudoname kvadratėlyje galima išžiūrėti bažnyčios pamatus, kiti du brukšniukai žymi fotografijos rakursą.

drįstu daryti prielaidą, kad miestelį nušlavė nuo žemės paviršiaus vien dėl to, kad tai buvo pirmas, tikrai vokiškas miestas raudonosios armijos kelyje.
taigi niekuo dėtas miestelis atsiėmė už visą susikaupusį vargą, purvą ir pyktį.
beje ir kudirkos naumiestis stipriai nukentėjo.

[Beniux]

Turiu keletą senovinių Širvintos miestelio atvirukų, bet nenoriu čia teršti "temos". Tie vaizdeliai, kurie yra tiesiogiai susiję su Kudirkos Naumiesčiu, jau patalpinti šioje temoje.
Bažnyčią sugriovė 1944 m. spalio 17 ar 18 dienomis. Kažkur internete skaičiau gana detalų tų įvykių aprašymą, bet dabar ne kažin ką pamenu. Visi didesni mūšiai vyko ne miestelyje, o jo apylinkėse, tai bažnyčia, matyt, nukentėjo ne iš būtinumo.
Kai spalio 26 dieną frontas vėl buvo atblokštas į rytus, tai per Širvintos upę rusai sūmurijo tiltą iš sugriauto vokiškojo miestelio raudonų plytų. Tos plytos ar jų lipdiniai (ir iš buvusios šventyklos) ir dabar mėtosi Miestlaukio dilgėlėse.

Miestelyje teko apie 1985 - 1990 metus lankytis, bet niekada neišlipau iš automobilio. Bažnyčios vietoje stovi medinis kryžius, kurio viršūnė žymi ant altoriaus stalo degusių žvakių aukštį.

Čia http://www.ostpreussen.net/index.php...is=35&stadt=03 galima išsamiau susipažinti su Širvintos istorija ir "pačiupinėti" nuotraukas.

[fredis]

Turiu keletą senovinių Širvintos miestelio atvirukų, bet nenoriu čia teršti "temos". Tie vaizdeliai, kurie yra tiesiogiai susiję su Kudirkos Naumiesčiu, jau patalpinti šioje temoje.
Bažnyčią sugriovė 1944 m. spalio 17 ar 18 dienomis. Kažkur internete skaičiau gana detalų tų įvykių aprašymą, bet dabar ne kažin ką pamenu. Visi didesni mūšiai vyko ne miestelyje, o jo apylinkėse, tai bažnyčia, matyt, nukentėjo ne iš būtinumo.
Kai spalio 26 dieną frontas vėl buvo atblokštas į rytus, tai per Širvintos upę rusai sūmurijo tiltą iš sugriauto vokiškojo miestelio raudonų plytų. Tos plytos ar jų lipdiniai (ir iš buvusios šventyklos) ir dabar mėtosi Miestlaukio dilgėlėse.

Miestelyje teko apie 1985 - 1990 metus lankytis, bet niekada neišlipau iš automobilio. Bažnyčios vietoje stovi medinis kryžius, kurio viršūnė žymi ant altoriaus stalo degusių žvakių aukštį.

Čia http://www.ostpreussen.net/index.php...is=35&stadt=03 galima išsamiau susipažinti su Širvintos istorija ir "pačiupinėti" nuotraukas.

Beje keletą kartų teko matyti po Kudirkos Naumiestį važinėjant automobilius su vokiškais numeriais, o už jų vairo pagyvenę žmonės, tikrai vokiečiai, kurie ir foto darė. Kažin ar daug jų mato vietiniai?

[laimutis]

Dingęs miestas Širvinta. 1915 m. atvirukas. Leidėjas Fritz Krauskopf, Königsberg

ebay.de

[oranger]

Dingęs miestas Širvinta. 1915 m. atvirukas. Leidėjas Fritz Krauskopf, Königsberg

Atvaizdas
ebay.de

Kaip suprasti "dingęs"? Buvo sugriautas visiškai ar iš viso net neaišku kur jis buvo?

[Zorro]

Kaip suprasti "dingęs"? Buvo sugriautas visiškai ar iš viso net neaišku kur jis buvo?

Po karo buvo likę tik du namai.
http://www.dead-cities.ru/city/schirwindt

Tai vienintelis po II pasaulinio karo neatstatytas Europos miestas.
http://lt.wikipedia.org/wiki/Širvinta_(miestas)

[Aleksas666]

Ir skaudžiausia ne tiek dėl to, kad sunaikintas iki pamatų, o dėl to, kad miestas, kuris tikrai buvo lietuviškas išraunamas kaip nereikalinga šaknis tos pačios Europos.

[Sula]

Ir skaudžiausia ne tiek dėl to, kad sunaikintas iki pamatų, o dėl to, kad miestas, kuris tikrai buvo lietuviškas išraunamas kaip nereikalinga šaknis tos pačios Europos.

Niekas specialiai jo nenaikino, teritoriją pritaikė kariniam poligonui. Rusija po karo vertino tas žemes kaip "fašistinę irštvą".

[Aleksas666]

Niekas specialiai jo nenaikino, teritoriją pritaikė kariniam poligonui. Rusija po karo vertino tas žemes kaip "fašistinę irštvą".

Tavo pasakyme ir yra atsakymas, rusai sunaikino lietuvišką miestą, nes laikė jį fašistiniu.

[Taut.]

Pernelyg viskas civilizuota rusams pasirodė

[Lettered]

Tavo pasakyme ir yra atsakymas, rusai sunaikino lietuvišką miestą, nes laikė jį fašistiniu.

Labiau ne rusai sunaikino, o patys vokiečiai ir britų bombonešiai. Sovietai tiesiog nebeatstatė tokio miesto koks buvo prieš tai, o padarė tai ką minėjo Sula.

[Zorro]

Tai buvo pirmas miestas Vokietijos teritorijoje, į kurį 1944 metų spalio menesį įžengė Raudonuoji Armija.

[Tomas]

Mano dėdė sovietmečiu tarnavo armijoj Kaliningrado krašte. Pasakojo, kad ten didžiulės teritorijos skirtos kariniams poligonams, o tuose poligonuose viskas likę kaip 1945 metais - keliai su vokiškom rodyklėm, kaimeliai vokiškais pavadinimais ir parduotuvių iškabom. Patogu treniruotis Europos išvadavimui