Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

BY. Baltarusijos stačiatikių cerkvės / Pravasłaŭnyja carkvy ŭ Biełarusi

Collapse
X
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    BY. Baltarusijos stačiatikių cerkvės / Pravasłaŭnyja carkvy ŭ Biełarusi

    Volkovyskas rengiasi tūkstantmečio minėjimui:
    Volkovyskas. Rosės upės ir jos krantinės sutvarkymas. Tolumoje- statoma nauja cerkvė.


    Cerkvė Ašmenoje.
    Paskutinis taisė Romas; 2011.02.16, 06:56. Priežastis: Kopija iš temos "Baltarusija. Ne vien Minskas"

    #2
    Ačiū už nuotraukas.
    Gal turi Volkovysko senamiesčio ir bažnyčių nuotraukų?
    Atsimenu, kad yra ten cerkvė ir bent dvi katalikų bažnyčios.

    Kai ten kažkada buvau, ponia man skundėsi, kad jos sūnus katalikas vedė "hэtu belarusku".
    Ar ten nėra kokios etninės ar religinės įtampėlės? Nors prie Lukšenkos tas neįmanoma.

    Comment


      #3
      Baltarusijoj nuo amžių glūdumos (kaip ir Lietuvoje) taikiai sugyvena įvairios religinės konfesijos ir etninės bendruomenės. Vakarų Baltarusijoje oficialiais duomenimis gyvena 700 tūkstančių lenkų, keliolika tūkstančių lietuvių- katalikų. Neoficialiais duomenimis katalikų skaičius gali viršyti milijoną, nes sovietmečiu dalis lenkų užrašyta baltarusiais. Šis skaičius būtų dar įspūdingesnis, tačiau 1945-1950 metais, pakitus Lenkijos sienoms, lenkams buvo leista repatrijuoti į gimtinę. Šia teise pasinaudojo apie 500 tūkstančių lenkų.
      Jokios įtampos tarp katalikų ir stačiatikių niekad nebuvo ir dabar nėra, o ir nematau priežasties jai kilti kada nors ateityje. Katalikų gyvenamos vietos daug kur ribojasi su stačiatikių gyvenamomis vietomis. Daug mišrių santuokų tarp katalikų ir stačiatikių. Neretai viename kaime persipina lenkiški, baltarusiški, ukrainietiški motyvai, gyvena įvairių tautybių žmonės. Atrodo, jie vieni kitiems tolerantiški. Baltarusijoje taip pat gyvena šiek tiek totorių, karaimų, žydų, kadaise sudariusių miestų gyventojų daugumą (paskutiniųjų ženkliai sumažėjo po antrojo pasaulinio karo). Po karo atsikraustė nemažai rusų,o šiuo metu suintensyvėjo imigracija iš NVS šalių, iš kurių kasmet atvyksta apie 40 tūkstančių žmonių. Tad Baltarusija gana marga savo tautine sudėtimi. Baltarusių joje gyvena apie 80 %, o kiti- jau minėtų tautų atstovai.
      P.S. Kai turėsiu laiko, įdėsiu bažnyčių, cerkvių, įvairių miestų senamiesčių nuotraukų, kaimų vaizdų...

      Comment


        #4
        Kelionė po Baltarusiją

        Teko dalyvauti nuostabioje kelionėje po Baltarusiją - pati geriausia iš visų iki tol buvusių.
        Laukai apdirbti, keliai geri, fabrikai dirba, miškas neiškirstas, senamiesčiai, pilys, bažnyčios restauruoti arba atstatinėjama, kas anksčiau buvo sugriauta...
        Labai beveik ideali nustebino švara miestuose ir miesteliuose. Miestuose ir miesteliuose intensyviai vyksta statybos.
        Žmonės nuoširdūs. Pagal statistiką save baltarusiais laiko apie 83 proc. visų gyventojų, tačiau kalbinti žmonės sakė, kad jiems gėda kalbėti kaimiečių kalba - tad mieliau šeimoje renkasi rusų kalbą. Minske veikia tik 1 baltarusiška gimnazija, visos likusios mokyklos - rusiškos. Universitetuose - dėstoma tik rusų kalba.

        Teko apžiūrėti nemažai svarbių Lietuvos istorijos ir kultūros paminklų. Nustebino gausybė katalikiškų bažnyčių (pamaldos vyksta lenkiškai ir balatarusiškai). Nepameluosiu, kad pravoslaviškų, statytų iki 1918-1990 m. - vakarinėje Baltarusijoje (iki Minsko) vos keletas. Tiesa, dabar jų statoma ypač daug.
        (...)

        Iš ten sukame į Palesę - link senosios Turovo kunigaikštystės sostinės - Turovo. Prie LDK prijungta XIV a.

        Prie Pripetės upės prisglaudęs Turovas. Išliko XI-XIII a. piliakalnis ir mūrinės bažnyčios pamatai.
        Pats miestelis nelabai didelis - kaimiškos architektūros. Pagrindinėje gatvėje stovi vienodai nudažytos vienodos betonijės tvoros - gal jas pastatė centralizuotai? Išliko nedidelė medinė cerkvė su mums keistokais portretiniais kapų antkapiais.




        Paskutinis taisė Romas; 2011.02.16, 06:25. Priežastis: Kopija iš temos "Baltarusija. Ne vien Minskas"

        Comment


          #5
          BY. Baltarusijos stačiatikių cerkvės / Pravasłaŭnyja carkvy ŭ Biełarusi

          Kuriama tema Baltarusijos stačiatikių cerkvėms.

          Šiek tiek stačiatikių bažnyčios istorijos(iš baltarusiškos Vikipedijos):
          992 - Įsteigta Polocko vyskupija, 1005 - įsteigta Turovo vyskupija
          1054 - įvyko galutinis skilimas tarp lotyniškos (katalikų) ir graikiškos (stačiatikių, pravoslavų, ortodoksų) krypčių
          Iki XIII a. cerkvės dabartinės Baltarusijos teritorijoje įėjo į Kijevo metropoliją.
          Plečiantis LDK atskirta Maskovos ir Kijevo pravoslavų bažnyčia. 1316 m. įsteigta Lietuvos metropolija į ją įėjo Polocko vyskupija, 1347 m. - Turovo vyskupija.
          1439 - Florencijos unija. Nepavykęs bandymas sujungti katalikų ir stačiatikių bažnyčias
          1459 - galutinai atskirtos Kijevo (Lietuvos -Naugarduko) metropolijos nuo Maskvos metropolijos
          XVI a. pr. į Naugarduko metropolijos (vėliau būstinė perkelta į Vilnių) sudėtį įėjo 10 vyskupijų

          1596 - po Bresto bažnytinės unijos stačiatikių bažnyčia tapo pavaldi Romos vyskupui. Nauja bažnyčia vadinosi unitų Žemesnieji sluoksniai tam nepakluso. atsirado terminas "disunitai" arba "disidentai".
          1632 - Mogiliove vėl įsteigta stačiatikių bažnyčia. Maskvos valstybė ir Rusijos imperija stačiatikių gynimo pretekstu kišosi į Abiejų Tautų Respublikos vidaus reikalus du šimtus metų.
          XVIII pabaigoje didžioji dalis dabartinės Baltarusijos gyventojų buvo unitai (graikų katalikai).
          Papildyta:
          1791 m. Lietuvos Didžiojoje kunigaikštijoje 39% gyventojų buvo unitai (graikų apeigų katalikai), 38% — Romos katalikai, 6,5% — stačiatikia ir 4% — sentikiai
          http://ru.wikipedia.org/wiki/%D0%9F%...81%D0%B8%D0%B8
          Po antrojo ATR padalijimo 1793 m. įsteigta stačiatikių Minsko vyskupija, 1833 m. vėl įsteigta Polocko vyskupija.
          1839 m. Polocko unitų vyskupas Siemaško perėjo į stačiatikių tikėjimą. Unitų bažnyčia uždrausta, visi tikintieji prievarta atverčiami į pravoslavų tikėjimą. Unitai buvo persekiojami labiau nei katalikai.
          1840 m. įsteigta Vilniaus, 1900 m. Gardino stačiatikių vyskupijos.
          Po 1830-31 ir po 1863-64 m. sukilimų dalis uždarytų katalikų bažnyčių perduota stačiatikiams.

          Po I pasaulinio karo vakarinė dalis Baltarusijos atiteko Lenkijai. Ten buvo Vilnaius, Gardino ir Polesės vyskupijos, priklausiusios Lenkijos autokefalinei (savarankiškai)stačiatikių bažnyčiai. Dalis unitų ir katalikų bažnyčių (pvz., Barūnų, Iškoldės) grąžinta katalikams. Unitų bažnyčia per tarpukarį spėjo įsteigti tik apie 20 parapijų.
          Rytinėje dalyje, kur buvo sovietinis režimas, stačiatikių bažnyčia buvo persekiojama. 1922-1927 m. Į Baltarusijos metropoliją įėjo Minsko, Bobruisko, Slucko ir Mozyriaus vyskupijos, bet jos dėl persekiojimų faktiškai neveikė. Vyskupas Melchisedechas (Michail Pajevski) / Мелхіседэк / Паеўскі ketino Baltarusijos stačiatikių metropoliją padaryti autokefaline. Jis pats 1924-1927 m. kelis kartus buvo suimtas ir pagaliau ištremtas į Sibirą.
          1942 m. vokiečių okupantai vėl įsteigė 6 vyskupijas: Minsko, Vitebsko, Naugarduko, Gardino, Smolensko ir Mogiliavo.

          1957 m. Baltarusijoje buvo 968 cerkvės (709 parapinės), 3 vienuolynai ir viena dvasinė seminarija.
          Po to prasidėjo persekiojimai ir po kelerių metų liko tik 369 parapijos ir vienas vienuolynas,, dvasinė seminarija uždaryta
          XX a. 9 dešimtmečio pradžioje buvo beveik vienodas stačiatikių cerkvių ir katalikų bažnyčių skaičius

          Gorbačiovo laikais, apie 1986-1988 metus prasidėjo stačiatikių bažnyčios atgimimas.
          1989 m. įsteigta Minsko ir Slucko metropolija (turėjusi tik paprastos Maskvos stačiatikių vyskupijso statusą), kurios vadovu tapo patriarchinis egzarchas Filaretas

          1995 m. buvo 10 vyskupijų, 918 parapijų, 3 vyrų ir 6 moterų vienuolynai, dvasinė seminarija
          Apie 2008 metus buvo 11 vyskupijų, 1437 parapijos, veikė 1175 cerkvės, buvo statomos 172 cerkvės. Veikia 5 dvasininkus ruošiančios įstaigos, 27 vienuolynai. Stačiatikių dvasininkus ruošia ir Minsko universitetas.

          Anot oficialių duomenų apie 80 proc. Baltarusijos tikinčiųjų - stačiatikiai. Dabartinėje Baltarusijoje stačiatikių bažnyčia visais būdais proteguojama. Prie kiekvienos rimtesnės gyvnevietės statomi stačiatikių kryžiai. Tai ypač krenta į akis katalikiškose srityse. Stačiatikių bažnyčia, skirtingai nuo katalikų, labiau susitapatina su oficialia valdžia.

          2010 m. pabaigoje, kai buvo paaštrėję Rusijos ir Gudijos santykiai, A. Lukašenka buvo susitikęs su Konstantinopolio patriarchu. Sklido gandai, kad jis aptarė ir galimybę Baltarusijos stačiatikių bažnyčią padaryti autokefaline (atsisikirti nuo Maskvos patriarchato), bet šie gandai buvo paneigti.

          Rusiškoje Vikipedijos versijoje visa Baltarusijos stačiatikių bažnyčios istorija prasideda tik nuo 1989 metų, tartum Baltarusijos pravoslavų bažnyčia neturėtų savo istorijos ir ji būtų tik Rusijos istorijos dalis.
          Paskutinis taisė Romas; 2011.02.13, 11:42.

          Comment


            #6
            Turbūt ši nuotrauka geriausiai atspindi Baltarusijos nuotaiką - iščiustyta aplinka, sovietinės dėžutės, Lenino paminklas ir neseniai atstatyta cerkvė

            Comment


              #7
              Šiuo metu Baltarusijos stačiatikių metropolija (gud. Biełaruski ekzarchat Maskoŭskaha Patriarchatu / Беларускі Экзархат Маскоўскага Патрыярхату, rus. Белорусский экзархат Московского Патриархата (Русской Православной Церкви)), priklausanti Maskvos ir visos Rusios pravoslavų bažnyčiai,

              Baltarusijos stačiatikių bažnyčia yra padalinta į 11 vyskupijų (kiekvienoje srityje, išskyrus Minsko, po dvi vyskupijas):

              http://ru.wikipedia.org/wiki/%D0%91%...85%D0%B0%D1%82

              Vyskupijos (gud. jeparchija / епархія, rus. епархия) yra padalintos į dekanatus (gud. dabračynnyja akruhi / дабрачынныя акругі, rus. благочинные округа), apjungiančius parapijas (gud. prychod / прыход, rus. приход).

              Baltarusijos stačiatikių vyskupijos apie 2005 metus:
              1. Minsko ir Slucko (gud. Minskaja i Słuckaja jeparchija / Мінская і Слуцкая епархія, rus. Минская и Слуцкая епархия) - 319 parapijų, 348 šventikai
              2. Polocko ir Glubokojės (gud. Połackaja i Hłybockaja jeparchija / Полaцкая и Глыбоцкая епархія, rus. Полоцкая и Глубокская) - 8 dekanatai, 85 parapijos, 59 šventikai
              3. Vitebsko ir Oršos (gud. Viciebskaja i Aršanskaja jeparchija / Віцебская і Аршанская епархія, rus. Витебская и Оршанская епархия) - 14 dekanatų, 155 parapijos, 114 šventikų
              4. Mogilavo ir Mstislavo (gud. Mahiloŭskaja i Mscislaŭskaja jeparchija / Магілёўская і Мсціслаўская епархія, rus. Могилёвская и Мстиславская епархия) - ND, padalinta 2004 m.
              5. Bobruisko ir Bychovos (gud. Babrujskaja ir Bychaŭskaja jeparchija / Бабруйская і Быхаўская епархія , rus. Бобруйская и Быховская епархия) - ND, atsiskyrė 2004 m.
              6. Homelio ir Žlobino (gud. Homielskaja i Žłobinskaja jeparchija / Гомельская і Жлобінская епархія Гомельская и Жлобинская епархия)- 10 dekanatų
              7. Turovo ir Mozyriaus (gud. Turaŭskaja i Mazyrsakaja jeparchija / Тураўская и Мaзырская епархія, rus. Туровская и Мозырская епархия)- 8 dekanatai, 58 parapijos, 52 šventikai
              8. Pinsko ir Luninieco (gud. Pinskaja i Łuninieckaja jeparchija / Пінская і Лунінецкая епархія, rus. Пинская и Лунинецкая епархия) - 8 dekanatai, 156 parapijos, 146 šventikai
              9. Bresto ir Kobrino (gud. Bresckaja i Kobrynskaja jeparchija / Брэсцкая і Кобрынская епархія, rus. Брестская и Кобринская епархия) - 8 dekanatai, 167 parapijos, 181 šventikas
              10. Gardino ir Volkovysko (gud. Hrodzenskaja i Vaŭkavyskaja jeparchija / Гродзенская і Ваўкавыская епархія , rus. Гродненская и Волковысская епархия) 7 dekanatai, 87 parapijos, 86 šventikai
              11. Naugarduko ir Lydos (gud. Navahrudskaja ir Lidskaja jeparchija / Нaвaгрудская i Лiдская епархія, rus. Новогрудская и Лидская епархия) - 8 dekanatai, 97 parapijos, 92 šventikai
              Šaltinis - rusiška Vikipedija

              Šioje temoje dedamos dabar pravoslavams priklausančių cerkvių nuotraukos.

              Bažnyčių / cerkvių priklausomybė ir architektūra keitėsi kelis kartus.
              Dabartinės stačiatikių cerkvės anksčiau galėjo būti unitų (graikų katalikų), kalvinistų ar Romos katalikų bažnyčiomis.
              Net žymiausių cerkvių (Minsko katedros, Polocko Sofijos katedros) architektūra labiau primena katalikiškas bažnyčias. Garsiosios gunybinės cerkvės - Synkavičų (Synkovičių), Muravankos (Mažeikavos) - labiau panašios į katalikų ar kalvinistų bažnyčias.
              Caro laikais buvo statomi tipiniai cerkvių projektai, o dabar cerkvės atstatomos, naudojant pseudobizantinį ar Kijevo Rusijos stilių imitacijas.
              Kartais cerkvės ir dabar subjaurojamos, ant barokinių bokštų uždedant bizantinius "svogūnus".

              Informacijos apie cerkves Baltarusijoje galima ieškoti:
              1. Oficialus Baltarusijos stačiatikių bažnyčios tinklapis http://www.church.by/
              Ten visa informacija yra pateikiama tik rusiškai su retomis išimtimis. Navigacija - sunkiai "įkertama" ir nėra atnaujinta. Kai kurios vyskupijos turi veikiančius savo tinklapius.
              2. Cerkvių nuotraukos: Pravasłaŭnaja architektura Biełarusi / Праваслаўная архiтэктура Беларусі http://hram.by/eparchies/view/8/
              3. Geografiniu požiūriu geriausa ieškoti per Globus.tut.by. http://www.globus.tut.by/area_pl_all.htm

              Comment


                #8
                Stalovičiai / Stałavičy

                Stalovičiai, Bresto sr. Baranovičių rajonas
                Barokinė stačiatikių cerkvė. Ji statyta 1639 m., perstatyta 1740—46 m. Arch, J.K.Glaubicas, žymiausias Vilniaus baroko architektas

                Foto 2010.05








                Buvo vienintėlė Baltarusijoje joanitų (Maltos riterių ordino) bažnyčia.
                Kada atiteko stačiatikiams, žinių nėra - turbūt po kurio nors sukilimo. Katalikai pasistatė kitą bažnyčią 1907—11 metais.

                Kaimo pavadinimas kitomis kalbomis:
                Gudiškai: Stałavičy / Сталавічы. Yra ir kitos pavadinimo versijos - Stałovičy / Сталовічы, Stvałovičy / Стваловічы,
                Rusiškai: Stoloviči / Столовичи

                Nuorodos: http://www.globus.tut.by/stolovichi/index.htm

                Comment


                  #9
                  Gardino Koložos cerkvė

                  Gardinas, šv. Boriso ir Glebo (Koložos) cerkvė
                  Hrodna, Barysahlebskaja carkva (Kałoža) / Гродна, Барысаглебская царква (Каложа)
                  Borisoglebskaja (Koložskaja) cerkovj / Борисоглебская (Коложская) церковь

                  Ši cerkvė statyta XII a., iki 1183 m.
                  1853 m. į Nemuną nuslinko pusė cerkvės. Aiškai matosi, kuri cerkvės dalis atstatyta. 1870 m. aptiktos XII a. freskų liekanos.













                  Daugiau informacijos apie Koložos cerkvę: http://www.globus.tut.by/grodno/index7.htm#kolozha

                  Comment


                    #10
                    Gardino Koložos cerkvė

                    Aiškiai matosi, kuri cerkvės dalis buvo nuslinkusi į Nemuną


















                    Sako, kad išsipildys norai, jei palaikysi ranką ant vieno akmens






                    Comment


                      #11
                      Pora cerkvių pro autobuso langą. Foto 2010.05

                      Turecas, Kareličių rajonas, Gardino sr.
                      Gud. Turec / Турэц; rus. Turiec / Турец



                      Daugiau informacijos: http://www.globus.tut.by/turec/index.htm


                      Valevka, Naugarduko r., Gardino sr.
                      gud. Valeŭka / Валеўка, rus. Valevka / Валевка

                      Daugiau informacijos: http://www.globus.tut.by/valevka/index.htm

                      Comment


                        #12
                        Mažosios Mažeikavos (Muravankos) gynybinė cerkvė

                        Mažosios Mažeikavos (Muravankos) cerkvė
                        Viena iš žymiausių Baltarusijoje esančių gynybinių cerkvių, turinčių gotikos ir renesanso bruožų.

                        V.Griaznovo paveikslas (1874)

                        http://be.wikipedia.org/wiki/%D0%A1%...BD%D0%BA%D0%B0

                        Cerkvė buvo pastatyta tarp 1516 ir 1542 m. (nurodoma ir konkreti 1524 m. data)
                        Tikėtina, kad po 1839 perėjo iš unitų pravoslavams
                        XIX a. pab. — XX a. pr. cerkvė buvo perstatyta - prie pagrindinio vakarinio fasado pristatytas prieangis, paaukštinti bokštai.
                        Tarpukaryje veikė kaip katalikų bažnyčia.
                        1988 - 1990 m. grąžinta tikintiesiems, bet perduota stačiatikiams.

                        Kaimas kitomis kalbomis vadinasi:
                        - gudiškai (narkamaŭka): Muravanka (Małaje Mažeikava) / Мураванка (Малaе Мажэйкава)
                        - gudiškai (taraškievica): Muravanka (Mažeikaŭ Mały) / Мураванка (Мажэйкаў Малы)
                        - rusiškai: Murovanka (Maloje Možejkovo) / Мурованка (Малое Можейково)
                        - lenkiškai: Małe Możejkowo

                        Kartais kaip orientyras nurodomas geležinkelio stoties ir kaimyninio kaimo pavadinimas - Skrybaŭcy/ Скрыбаўцы, Skribovcy /Скрибовцы , Skrzybowce

                        Kaip visada daugiausiai nuotraukų yra Baltarusijos "gaublyje" - http://www.globus.tut.by/murovanka/index.htm#church
                        Paskutinis taisė Romas; 2011.02.13, 15:23.

                        Comment


                          #13
                          Ši cerkvė yra tik 3 km nuo plento M6 Minskas - Gardinas, Ščiučino rajone, prie pat Lydos rajono ribos.
                          Važiuoti galima dviem būdais:
                          - pro D. Mažeikavą link Skribovcų stoties
                          - pasukti nuo "Lukoilo" degalinės pro M. Mažeikavos "agraharadoką" (čia - jau Lydos rajonas) ir Römerių dvarą - cerkvė yra iškart už geležinkelio

                          Žemėlapis iš http://maps.vlasenko.net/soviet-mili...p/map100k.html







                          Katalikų kunigo kapas
                          Paskutinis taisė Romas; 2011.02.13, 15:26.

                          Comment


                            #14
                            Mažosios Mažeikavos (Muravankos) gynybinė cerkvė

                            Foto 2010.05
                            Vertikalios nuotraukos








                            Comment


                              #15
                              Mažosios Mažeikavos (Muravankos) cerkvė






                              Comment


                                #16
                                Muravankos bažnyčia / cerkvė iš visų pusių






                                Comment


                                  #17
                                  Mažosios Mažeikavos (Muravankos) cerkvė
                                  Маломажейковская церковь (в Мурованке)
                                  Маламажэйкаўская царква (ў Мураванцы)
                                  Cerkiew w Mał. Możejkowo (w Murowance)
















                                  Comment


                                    #18
                                    Sena Index surasta nuotrauka
                                    Parašė index Rodyti pranešimą
                                    Kokios cerkvės (su svogūnais) matomos šitam J.Kamarausko piešiny?
                                    Šiaip jau greičiausiai jų išvaizda yra sufantazuota, nes jų svogūnuota architektūra yra grynai rusiška ir nebuvo paplitusi Lietuvoje iki pat carinių laikų. Lietuvoje cerkvės dažniausiai atrodė kažkaip taip:
                                    Paskutinis taisė Romas; 2019.06.12, 22:08. Priežastis: Citavimas

                                    Comment


                                      #19
                                      Skidlius (Skidelis)

                                      Skidliuje / Skidelyje (Gardino r.) irgi statoma nauja cerkvė




                                      Miestas kitomis kalbomis vadinasi:
                                      - gudiškai: Skidziel / Скідзель arba Skidal / Скідаль
                                      - lenkiškai: Skidel
                                      - rusiškai: Skidel' / Скидель

                                      Comment


                                        #20
                                        Miro švč.Trejybės (Trojickaja) cerkvė, esanti miestelio aikštėje
                                        Nors "globuse" parašyta, kad ji statyta 1533—50 m., bet ta cerkvė labai primena XIX a. tipinius projektus






                                        Nuorodos: http://www.globus.tut.by/mir/index2.htm#church

                                        Comment

                                        Unconfigured Ad Widget

                                        Collapse
                                        Working...
                                        X