Daugiabučių renovacija Panevėžyje

[enigma]

Nėra už ką.

[Darione]

užpildžiau.

Ačiū, anketa baigiamajam bakalauro darbui :]

[enigma]

užpildžiau.

[Darione]

Sveiki, prašau nepatingėkite ir užpildykite šią anketą apie daugiabučių renovaciją.
http://www.apklausa.lt/f/renovacija-...s/new.fullpage

[Vidma]

Mokslininkas: renovacija be šildymo sistemos atnaujinimo norimo rezultato neduos
Arūnas Marcinkevičius, „Savaitė“
2011 balandžio mėn. 3 d. 14:19

Pabendravus su Vilniaus Gedimino technikos universiteto Gelžbetoninių ir mūrinių konstrukcijų katedros vedėju prof. Juozu Valivoniu susidaro įspūdis, kad valdžiai profesionalų nuomonė yra neįdomi, nes visa renovacija pradedama ne nuo to galo.

– Ar yra sukurta daugiabučių gyvenamųjų namų renovavimo programa Lietuvoje? Ar eita įprastu keliu: Europos Sąjunga skyrė pinigų (apie 1 mlrd. Lt) ir juos reikia įsisavinti?

– Taip, tokia programa yra. Tačiau ten surašytos biurokratinės priemonės, ir tiek. Reikėjo biurokratams ją pateikti, jie tai ir padarė...

– Jūsų nuomone, šios renovacijos esmė – apdailinti namų fasadus ar sumažinti šilumos sunaudojimą?

– Be abejo, renovacijos tikslas – sumažinti energetinių išteklių sąnaudas. Geriausią rezultatą galima pasiekti atliekant kompleksinę renovaciją: šiltinant fasadą, stogą, rūsio perdangas, keičiant langus, renovuojant ir modernizuojant šiluminius mazgus ir trasas. Taip pat reikėtų patikrinti labiausiai pažeidžiamas laikančiųjų konstrukcijų jungtis. Tam reikia kvalifikuotai parengtų projektų. Ypatingą dėmesį vertėtų skirti mazgams, tvirtinimo detalėms, kampų apšiltinimui. Nepamirškime ir to, kad būtina griežtai laikytis numatytos darbų atlikimo technologijos. Vien fasado apdailinimas norimų rezultatų neduos.

– Ir vienaip tikriausiai reikia renovuoti vadinamuosius chruščiovinius daugiabučius, kitaip – 9 aukštų namus, dar kitaip – 12 aukštų... Be to, renovacijos pobūdis, ko gero, priklauso nuo to, ar namas monolitinis, plytinis...

– Skirtingų tipų pastatams nebūtina rengti specialios programos, tačiau reikia paruošti tipinius jų renovavimo projektus. Taip būtų sutaupoma pinigų. Ar būtina kiekvienam pastatui rengti energetinio naudingumo sertifikatus? Abejoju. Tam išleidžiami pinigai, o užsakovas dažnai gauna tą pačią medžiagą, tik su pakeistu pavadinimu ir pastato adresu............................

[pan_zaibas]

Pagaliau pajudėjo Statybininkų g. 3 namo renovacija. Buvo sustojusi keliems mėnesiams pasitraukus UAB "Steiga".

[Kartmen]

Renovuotam 2.16Lt/kv.m temperatūra bute 20-21 laipsnis.

[Sula]

Ir tai dar ne stebuklas. Nerenovuotas penkiaauštis moka 6,87 Lt/m2, kitas visiškai toks pat nerenovuotas - 3,75 Lt/m2, tame pačiame rajone. Abejuose su "maike" nepavaikščiosi, bet ir dantimis nekalensi. Klausimas - kaip pasiekiamas šiluminis efektyvumas nerenovuojant?

[Andree]

Nu ką, aktuali tema šiomis dienomis - šildymo kainos
Lyginam buto šildymo kainas 2010 m. gruodžio mėn.:

Renovuotas namas Panevėžyje - 2,83 Lt/kv.m;
Nerenovuotas namas Vilniuje - lygiai 6,01 Lt/kv.m.

Skirtumas - daugiau nei dvigubai.

Objektyvumo dėlei reikėtų pateikti ir vidutinę buto temperatūrą, tačiau galiu pasakyti tik savo subjektyvų vertinimą - tiek vienam tiek kitam bute šilta tiek, kad gali komfortabiliai jaustis su maike.

Na pas mane namas renovuotas uz sildyma saskaita 180lt, greta toks pat nerenovuotas, saskaita 208lt, tai man kas nors pasakykit, kurioj vietoj tokiu atveju atsiperka renovacija ?

[Valiukas]

Nu ką, aktuali tema šiomis dienomis - šildymo kainos
Lyginam buto šildymo kainas 2010 m. gruodžio mėn.:

Renovuotas namas Panevėžyje - 2,83 Lt/kv.m;
Nerenovuotas namas Vilniuje - lygiai 6,01 Lt/kv.m.

Skirtumas - daugiau nei dvigubai.

Objektyvumo dėlei reikėtų pateikti ir vidutinę buto temperatūrą, tačiau galiu pasakyti tik savo subjektyvų vertinimą - tiek vienam tiek kitam bute šilta tiek, kad gali komfortabiliai jaustis su maike.

[Vidma]

Panevėžyje bus atnaujinti dar du lopšeliai-darželiai

Panevėžio miesto savivaldybei skirta ES struktūrinių fondų parama lopšeliams-darželiams „Riešutėlis“ (Parko g. 17) ir „Žilvitis“ (Dainavos g. 13) modernizuoti.

Pirmosios ikimokyklinio ugdymo įstaigos reikmėms skirta 670 274 Lt, antrosios – 575 194 Lt parama. Iš miesto biudžeto projektams įgyvendinti bus skirta per 220 tūkst. Lt.

Ikimokyklinės įstaigos bus atnaujinamos 2 kryptimis. Vyks ne tik remonto darbai, bet ir įsigyjama baldų ir kompiuterinės technikos.

Numatoma kapitaliai renovuoti sanitarinius mazgus, pakeisti visą santechniką, įrengti naujus unitazus, dušus ir praustuves bei kitą reikalingą įrangą, sienas bei grindis iškloti naujomis plytelėmis, sutvarkyti komunikacijų įvadus. Lopšelių-darželių ugdymo patalpose bus atnaujinta vėdinimo sistema, priešgaisrinė signalizacija bei elektrotechnika, neatitinkančių minimalių higienos reikalavimų klasių, virtuvėlių sienų ir lubų apdaila, pakeista sena grindų danga, vidaus durys.! Bus nupirkta naujų baldų ir būtinos kompiuterinės technikos (mokymosi, miego reikmėms ir metodinei veiklai).

Lopšelių-darželių atnaujinimo projektai turėtų būti įgyvendinti iki 2011 metų gruodžio.

Savivaldybė tikisi, kad projektų naudą pajus visi šias įstaigas lankantys vaikai ir darbuotojai. Pagerės vaikų ir lopšelio-darželio darbuotojų darbo sąlygos, patalpų mikroklimatas, kuris turės teigiamos įtakos pastatų patalpų komfortui. Bus sukurtos atitinkančios norminius reikalavimus darbo sąlygos, užtikrintos tinkamos vaikų ugdymo sąlygos. Įstaigos vidaus ugdomosios aplinkos sutvarkymas pagal higienos reikalavimus ir erdvių modernizavimas bei įrengimas skatins pedagogines inovacijas ir kokybišką ugdymo ir sveikatinimo veiklą.

Ryšių su visuomene skyrius

[Monteq]

Daugiabučių namų atnaujinimo sprendiniai nebebus chaotiški

Panevėžio miesto savivaldybės užsakymu parengtas daugiabučių gyvenamųjų namų atnaujinimo spalvinių ir architektūrinių sprendimų projektas. Šį darbą atliko viešųjų pirkimų konkursą laimėjusi UAB „Panprojektas“.

„Dabar daugiabučių namų modernizavimo procesas žymiai sulėtėjęs, tačiau turime būti pasirengę galimam jo proveržiui. Jei taip atsitiktų, miesto gyventojams galėsime pasiūlyti palengvinimą – ketinamų renovuoti namų vieningus spalvinius, architektūrinius sprendinius, kurie derėtų prie bendro miesto estetinio vaizdo“, - sako Savivaldybės administracijos direktorė Kristina Vareikienė.

Daugiabučių gyvenamųjų namų atnaujinimo spalvinių ir architektūrinių sprendimų projektu miestas suskirstytas į atskirus daugiabučių rajonus, kuriuose dominuoja charakteringos fasadų, balkonų spalvos, numatytos galimos apdailos medžiagos, vieningi langų, balkonų, laiptinių sutvarkymo variantai. Panevėžiečiams siūlomas spalvingesnis miestas, kur daugiabučių fasadai derės tarpusavyje. Į juos nepatekę daugiaaukščiai galės būti modernizuojami pagal individualius projektus.

Daugiabučių gyvenamųjų namų atnaujinimo spalvinių ir architektūrinių sprendimų projektas bus tvirtinamas Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu. Tad jau kitąmet planuojamų daugiaaukščių modernizacija turės vykti atsižvelgus į šį projektą.

Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros (BUPA) duomenimis, dabar šalyje renovuojami 204 daugiabučiai. Aktyviausi darbai - Panevėžio ir Vilniaus apskrityse. 183 daugiabučiai atnaujinami pagal senąją programą, 63 – pagal naująją. Visus modernizavimo darbus šiemet turėtų baigti 42 namai, kiti – 2011-aisiais. BUPA prognozuoja, kad kitąmet kas mėnesį modernizaciją pradės po 10–20 daugiabučių. Jos duomenimis, nuo 2005 m. renovuoti 335 daugiabučiai, o 2011 m. pabaigoje jų bus 780. Tikimasi, kad renovacijos postūmį suteiks didelė visuomenės informavimo kampanija.

BUPA skaičiavimais, daugiabučio renovacija kainuoja maždaug 350 Lt/kv.m, mokantys paskolas per mėnesį už tai turi mokėti 80-100 Lt. Apšiltinus namą, sutaupoma apie 60 proc. suvartojamos šilumos.

http://www.aina.lt/naujienos/panevez...prendimai.html

[Vidma]

http://www.delfi.lt/verslas/nekilnoj....d?id=39137329

Bankrotas statybų bendrovei „Steiga“ lipa ant kulnų

Mažiausią kainą siūliusią ir konkursus renovuoti valstybines įstaigas sėkmingai laimėdavusią Panevėžio statybų bendrovę „Steiga“ pasivijo šimtatūkstantinių skolų neatgaunantys ir bankroto reikalaujantys kreditoriai.
[Kreditoriai reikalauja bankroto

Nuo išdraskyto daugiabučio gyventojų ir nebaigtos renovuoti mokyklos vadovų pasprukusiai Panevėžio statybų bendrovei „Steiga“ ant kulnų jau lipa gražiuoju atgauti skolas vilčių nebeturintys kreditoriai. Panevėžio apygardos teisme jau guli dviejų bendrovių prašymai buvusio miesto Tarybos nario, liberalcentristo Stanislovo Latvėno įmonei „Steiga“ iškelti bankroto bylą.

Į šimtatūkstantines skolas įklimpusi įmonė suskubo aplenkti kreditorius ir tam pačiam teismui įteikė prašymą leisti restruktūrizuotis. Ar užsakovus ir kreditorius už nosies ilgai vedžiojančiai statybų bendrovei bus suteiktas paskutinis šansas, ar „Steiga“ teks trauktis iš verslo žemėlapio, teismas spręs jau kitą savaitę.

„Steigai“ iškelti bankroto bylą prašančios bendrovės „Vilpros“ direktorius Donatas Garliauskas abejoja, ar neskųstų, jei teismas nuspręstų pasigailėti „Steigos“ ir vietoj bankroto paskelbtų įmonei restruktūrizaciją.

„Kai skolininkas žmogiškai bendrauja, galima kalbėtis ir apie restruktūrizaciją, kaip įmonei palankiau. Bet kai piktybiškai su mumis elgiasi, norime bankroto“, – teigė direktorius.
Pasak jo, „Vilpra“ keliasdešimt tūkstančių litų už parduotas santechnikos prekes iš „Steigos“ nesėkmingai bando atgauti nuo gegužės. Į kreditorės siunčiamus oficialius raginimus susimokėti skolininkė atsakydavusi pažadais.

„Steiga“ vis vilkino, vežiojo už nosies žadėdama susimokėti. Labai daug mūsų prekių įmonė panaudojo daugiabučio Statybininkų gatvėje renovacijai. Teisinosi, kad pinigus investavusi į statybas, o užsakovai neatsiskaito už darbus“, – pamena D.Garliauskas.

[Vidma]

Panevėžiečiai gaus renovavimui skirtų lėšų
www.DELFI.lt
2010 lapkričio mėn. 4 d. 13:35

Šiaulių bankas pasirašė pirmąją sutartį su Panevėžio daugiabučių namų bendrija Marijonų gatvėje dėl beveik 300 tūkst. eurų (1 mln. Lt) kredito iš Europos investicinio banko ( EIB ), panaudojant JESSICA finansinį instrumentą.

Pirmajai paskolą pagal JESSICA programą gavusiai Panevėžio bendrijai priklauso du daugiabučiai namai, statyti 1958 metais. Iš viso bendriją sudaro 36 butai. Namai turi daug eksploatacijos problemų, patiria didžiulius energijos nuostolius, todėl pastatai bus renovuojamas nedelsiant ir iš pagrindų, teigiama Šiaulių banko pranešime.

Namams reikalinga kompleksinė renovacija: šlaitinių stogų pakeitimas, sienų ir pamatų apšiltinimas, susidėvėjusių inžinerinių konstrukcijų rekonstrukcija. Vykdant būstų renovaciją, pasirinktos naujausios technologijos – bendrija rekonstruoja šildymo sistemą ir planuoja atsijungti nuo centrinių miesto šildymo tinklų, pasistatyti atskirą dujinę katilinę, sumontuoti saulės baterijas karšto vandens šildymui.

„Įgyvendindamas JESSICA programą, Šiaulių bankas tikisi, kad daugiabučių namų gyventojai realiai pasinaudos geromis kreditų gavimo sąlygomis bei palankiomis šių kreditų palūkanomis ir taip prisidės prie bendro Lietuvos ūkio energetinio efektyvumo didinimo. Kreditų lėšos skirtos plačiam gyventojų ratui, kurie nori atnaujinti savo gyvenamuosius būstus, tačiau neturi tam sukaupę pakankamai lėšų“, – sakė Šiaulių banko valdybos pirmininko pavaduotojas Donatas Savickas.

Daugiabučių namų modernizavimui pagal JESSICA Šiaulių bankas suteiks kreditų daugiau kaip už 6 mln. eurų (20 mln. Lt ). Kreditai teikiami laikotarpiui iki 20 metų su fiksuotomis 3 proc. palūkanomis. Teikiant paraiškas, daugiabučio namo atnaujinimo investicijų planas turi būti patvirtintas daugiabučio namo savininkų bendrijos narių ir suderintas su Būsto ir urbanistinės plėtros agentūra (BUPA).

[Eimantas]

Pats mačiau, tik mes ne vokiečiai ir niekada jų lygio nepasieksim.
Nei turtais, nei estetikos, funkcionalumo suvokimu, nei darbo kultūra, niekuo..
Maskviečiai štai ką daro:
Atvaizdas

Jau geriau griauti nei kvailai padažyti ant viršaus užlipdžius papildomų aukštų.
Lietuvoje labiausiai tikėtinas bendrabučio renovacijos maksimalus variantas:

Atvaizdas


Geriausi rodomi pavyzdžiai bus įgyvendinti gal kokiame 1 proc. bendrabučių ir chruščiovkių; apie vokiečių lygio renovacijas išvis siūlau pamiršti.

O jei eiti dar toliau ir radikaliau mąstyti, reiktų griauti ne tik chruščiovkes ir bendrabučius:
http://www.skyscrapercity.com/showthread.php?t=212764

Toje pačioje eilėje, Baltijos prospekte yra ir geriau:

[TAUchix]

Daugiabučio iš 6 butų renovacija Panevėžyje:

http://www.panbalsas.lt/naujienos/te...ujam_gyvenimui



Daiva SAVICKIENĖ

Panevėžyje renovuotas XIX amžiaus pabaigos namas yra, ko gero, seniausias toks visoje šalyje. Avarinį pastatą statybininkai pavertė gražuoliu, o gyventojai neatsidžiaugia, nusprendę imtis renovacijos.

Šv. Zitos gatvės 23-iasis dviejų aukštų medinis daugiabutis stovi kone miesto centre – netoli Panevėžio apskrities ligoninės. Pirmieji gyventojai jame, kiek žinoma, įsikūrė 1880 metais, o dar statomas jis buvo apie dešimtmetį. Paskutinis kapitalinis pastato remontas vyko praėjusio šimtmečio vidury.

Daug metų neremontuotas

Laikui bėgant namas Šventos Zitos gatvėje tapo avariniu, nes niekas taip ir neapsiėmė jo vėl kapitaliai sutvarkyti.
Minėto daugiabučio bendrijos pirmininkės Vitalijos Pikšrytės teigimu, pastatas paskutinį kartą rimtesnį remontą matęs, kai ji ėjusi į pirmą klasę. Ji tai puikiai atmenanti, nes tai – gimtieji moters namai.
Name yra šeši butai ir penki jų savininkai. Du butus valdo miesto Savivaldybė – tai socialinis būstas. Nors bėdų dėl pastato būklės būta ir anksčiau, 2007-aisiais ji dar pablogėjo: prakiuro stogas – vanduo bėgdavo net į pirmą aukštą. Kadangi namą administravo Panevėžio butų ūkio bendrovė, iškviesti meistrai pagal sutartį tegalėdavo tik nustatyti defektus. „O kai vanduo pro stogą bėga į pirmą aukštą, jie ir taip aiškūs“, – šypsojosi prisiminusi V. Pikšrytė, pasak kurios namo gyventojai nebuvo skaitę su bendrove pasirašytos sutarties. „Mokėjome mokesčius, o kokias paslaugas mums teikė, nežinojome“, – prisiminė bendrijos pirmininkė. Pradėjus domėtis, kaip būtų galima sutvarkyti namą, sužinota, kad vienintelė išeitis – renovacija. Kitu atveju gyventojai nebūtų sugebėję išsimokėti už daugiabučio sutvarkymą.
O štai apie renovaciją gyventojai, pasak V. Pikšrytės, kaip tik ir nebuvo pagalvoję. „Gal dėl to, kad vyravo stereotipinis mąstymas, neva daugiabutis būtinai turi būti penkiaaukštis plytų ar blokinis su daug butų, – svarsto dabar bendrijos pirmininkė. – Mums akys atsivėrė, kai supratome, kad galime pretenduoti į paramą.“

Delsimas išėjo į naudą

Vos tik pamatęs medinį pastatą Šv. Zitos gatvėje ne vienas specialistas tuomet kalbėjo, esą būtų pigiau jį nugriauti ir pastatyti naują. Tačiau gyventojai neturėjo kitos išeities: ieškotis kito stogo virš galvos neapsimokėjo – už griuvenoje parduotą butą būtų ne kažin ką gavę, o naujas būtų kainavęs labai brangiai.
„Reikėjo nedelsti ir tvarkyti namą, kol visai nesugriuvo“, – sako bendrijos pirmininkė V. Pikšrytė.
Tiesa, rūpintis renovacija pradėta ne pačiu tinkamiausiu metu. Pirmiausia valstybė pristabdė finansavimą. „Kiekvieną dieną žiūrėdavau internete, ar nieko naujo nėra“, – prisiminė ji.
Be to, reikėjo pristatyti šimtus dokumentų, 10 tūkst. litų įdėta į projektą, o nė viena lentelė per maždaug metus taip ir nebuvo prikalta. Išėjo, pasak bendrijos pirmininkės, kaip toje pasakoje apie vilką, kuris klausinėjo – ar jau galima duoną valgyti?
„Nevilties buvo, bet ir didelė motyvacija eiti į priekį, nes investuoti pinigai“, – prisipažino V. Pikšrytė.
Vėliau bendrija vis dėlto gavo finansavimą, tačiau tuo metu bankai sustabdė paskolų išdavimą, o ir palūkanos buvusios itin didelės. Vėl turėjo praeiti laiko, kol atsirado nauja galimybė – INVEGA davė garantą, ir bankas suteikė paskolą.
Tad paruošiamieji darbai iš viso truko kone trejus metus.
Dabar namas jau renovuotas, tačiau darbai dar neatiduoti vertinti. Ir nors buvo trukdžių, pasak V. Pikšrytės, jie išėjo tik į naudą: renovacija atpigo nuo pusės milijono iki 140 tūkst. litų.

Viskam neužteko

Renovuojant namo tūriai nesikeitė, nors apšiltintos sienos, pastatas puikuojasi nauju stogu, apšiltinta perdanga. Kartu sutvarkytas pamatas, nes daugiabutis, išasfaltavus gat-vę, atsidūrė kiek žemiau jos lygio. Taip pat pakeisti langai, laiptinių durys.
Baisiausia, anot V. Pikšrytės, buvo dėl sienų – iš pradžių būgštauta, kad jos nebūtų labai supuvusios. Tačiau statybininkams pavyko pašalinti nuo jų visas laiko žymes.
Kadangi visiems darbams lėšų neužteko, dalis 23-iojo namo gyventojų kai ką susitvarkė ir už savus pinigus – pavyzdžiui, įsivedė šildymą dujomis vietoj krosnių, butuose pasidarė remontą. Pinigų pristigo tik aplinkai sutvarkyti. Gyventojų svajonė – detaliojo plano ribose atskirti savo kiemą nuo gatvės. „Namas dabar atrodo tarsi nutėkštas gatvėje: kartais net duris sunku atidaryti ir praeiti, taip automobiliais užstato“, – piktinosi V. Pikšrytė.
Kiek seniausio Lietuvoje iš renovuotų namų gyventojai sutaupys šildymui, dar nežinoma – rengiamas energetinis auditas. Įvertinti tą bus sudėtinga, mat dalyje butų vis dar kūrenama malkomis. Tačiau dalyje namo gyventojams įsirengus šildymą dujomis, mažiau teršalų išmetama į orą. Atsisakė po renovacijos daugiabutis ir Butų ūkio paslaugų. Dabar taupo samdydami pagalbininkus tik tiems darbams, kurių negali atlikti patys.

Daug džiaugsmo

V. Pikšrytė su šypsena spėjo, kad daug kas tikriausiai net netikėjo, jog medinę griuveną vėl galima paversti tikru namu, todėl ir sutiko su renovacija.
Darbo ir laukimo buvę daug, tačiau dabar džiaugiamasi rezultatais, nors apie pusę statybos darbų kainos teks sumokėti butų savininkams.
„Tai nėra maži pinigai, bet, palyginti su didelių daugiabučių savininkais, sumos kiekvienam išeina panašios. Kiek lyginau, niekuo labai nesiskiria“, – tikino V. Pikšrytė.
Tiesa, iš pradžių būta įvairiausių nesusipratimų su statybininkais. Įvairių firmų atstovus pirmininkė kvietėsi dar negavus finansavimo – tiesiog norėta sužinoti jų nuomonę ir įgyti patirties. Vienų bendrovių atstovai, išvydę darbų sąmatą, užsiprašydavo antrą tiek, kitų tiesiai šviesiai pasakydavo: mažiau būtų bėdos, jei per namą pervažiuoti buldozeriu ir tą vietą išlygintų.
Atsirado ir tokių, kurie tikino, jog keičiant stogą reikės nuimti ir lubas, tačiau kaip turėtų tada gyventi gyventojai ir apsaugoti savo turtą, nepaaiškino.
Po tokių kuriozų galiausiai sutarta su UAB „Steiga“ – ir nepasigailėta. Jų atliktu darbu V. Pikšrytė labai džiaugėsi: dirbę gerai, kruopščiai, rūpinęsi. O ir patį stogą pakeitę be lubų nukėlimo – žiemą, bet viršutinių aukštų gyventojai to labai ir nepajutę.
Bendrovės „Steiga“ vadovas Stanislovas Latvėnas prisipažino: ir jiems iš pradžių buvę kiek baimės – atrodė, jog pajudintas namas subyrės. Ir nors, S. Latvėno teigimu, įmonė pelno iš to darbo neturėjusi, džiaugėsi, kad žmonės dabar gali gyventi gražiai.
„Malonumas, kad žmonėms padarėme gera, – sako jis. – Be to, ir miestas gražesnis.“
Verslininko manymu, namo Šv. Zitos gatvėje gyventojai galėtų būti pavyzdžiu ir kitiems.
Šiuo metu „Steiga“ renovuoja dar šešis miesto daugiabučius – tiesa, ne tokius senus.

[Lettered]

Pats mačiau, tik mes ne vokiečiai ir niekada jų lygio nepasieksim.
Nei turtais, nei estetikos, funkcionalumo suvokimu, nei darbo kultūra, niekuo..
Maskviečiai štai ką daro:
Atvaizdas

Jau geriau griauti nei kvailai padažyti ant viršaus užlipdžius papildomų aukštų.
Lietuvoje labiausiai tikėtinas bendrabučio renovacijos maksimalus variantas:

Atvaizdas


Geriausi rodomi pavyzdžiai bus įgyvendinti gal kokiame 1 proc. bendrabučių ir chruščiovkių; apie vokiečių lygio renovacijas išvis siūlau pamiršti.

O jei eiti dar toliau ir radikaliau mąstyti, reiktų griauti ne tik chruščiovkes ir bendrabučius:
http://www.skyscrapercity.com/showthread.php?t=212764

Vėl pievas visiškas kalba, matai tik spalvas kaip koks vaikas, nors tai yra tik 0,1% viso renovacijos darbo ir naudos. Pirma pasidomėk prieš pliurpdamas niekus. O jeigu turi pigesnių variantų kaip sumažinti šildymo kaštus, atnaujinti daugiaubučius, prašau pateikti. Ne visi pensininkai turi ir tuos 10k renovacijai, o tu pigiau pastatytum naują būstą?

[music]

Vokietukai va ką daro >
Čia tik vienos archfirmos (kaip suprantu kone besispecializuojančios tokiuose perstatymuose) http://www.stefan-forster-architekte...mbau/thematik/ Daug daugiau projektų 'Stadtumbau' skiltyje.


Tokia renovacija turi daug pliusų. Sumažinamas gyventojų tankis, pagerinama aplinkos kokybė, atsikratoma monotonijos taip pat toks konstrukcijų susmulkinimas - palengvinimas leis ilgiau stovėti sutvarkytiems namams.



S
Atvaizdas


N
Atvaizdas


S
Atvaizdas


N
Atvaizdas


S
Atvaizdas


N
Atvaizdas

Pats mačiau, tik mes ne vokiečiai ir niekada jų lygio nepasieksim.
Nei turtais, nei estetikos, funkcionalumo suvokimu, nei darbo kultūra, niekuo..
Maskviečiai štai ką daro:

Jau geriau griauti nei kvailai padažyti ant viršaus užlipdžius papildomų aukštų.
Lietuvoje labiausiai tikėtinas bendrabučio renovacijos maksimalus variantas:



Geriausi rodomi pavyzdžiai bus įgyvendinti gal kokiame 1 proc. bendrabučių ir chruščiovkių; apie vokiečių lygio renovacijas išvis siūlau pamiršti.

O jei eiti dar toliau ir radikaliau mąstyti, reiktų griauti ne tik chruščiovkes ir bendrabučius:
http://www.skyscrapercity.com/showthread.php?t=212764

[tricky_kid]

Gali garantuoti. Na papasakok man kokį stebuklą galima iš tokio pastato padaryti ir kuom jis bus pranašesnis už naują, modernų būstą

Vokietukai va ką daro >
Čia tik vienos archfirmos (kaip suprantu kone besispecializuojančios tokiuose perstatymuose) http://www.stefan-forster-architekte...mbau/thematik/ Daug daugiau projektų 'Stadtumbau' skiltyje.


Tokia renovacija turi daug pliusų. Sumažinamas gyventojų tankis, pagerinama aplinkos kokybė, atsikratoma monotonijos taip pat toks konstrukcijų susmulkinimas - palengvinimas leis ilgiau stovėti sutvarkytiems namams.



S


N


S


N


S


N

[futaba]

O mane prajuokino tavo džiaugsmas gyvenant tokio tipo statiny tragiškom sąlygom..

Kiekvienam savo.

Aš jame negyvenu o kur as gyvenu tikrai salygos nera tragyškos