Gerai pagalvojus, kad pastatas būtų gražesnis, žiūrint į nuotrauką, daryčiau antrą tokią pat koloną vietoj dešinės pusės lango ir vidury nuo vienos iki kitos kolonos vien stiklines duris. Dabartinis variantas vadinčiau tragedija eilinė dėžutė.
-
Palangos g. 47 labai neįspūdingas pastatėlis, greičiausiai bus nedidelė auto dalių parduotuvė. Statosi sakyčiau gan ilgokai, na nebent 2 ar 4 statybininkai dirba.
Gerai pagalvojus, kad pastatas būtų gražesnis, žiūrint į nuotrauką, daryčiau antrą tokią pat koloną vietoj dešinės pusės lango ir vidury nuo vienos iki kitos kolonos vien stiklines duris. Dabartinis variantas vadinčiau tragedija eilinė dėžutė.
Paskutinis taisė Audrys; 2019.10.02, 17:23. -
Optimistiškai mąstant pirmiem dviem etapam pinigų sukrapštyti būtų galima, tačiau kai dar laukia stoties visas projektas su didele tvarkoma teritorija kur savivaldybė turės nemažai darbų daryt už savo pinigus tai nežinau. 3 etapo įgyvendinimas už savas lėšas sunkiai įsivaizduojamas. Vienaip ar kitaip 2023 m. prasidės naujas ES finansavimo laikotarpis tai galima bus pasinaudot jei išeis.Parašė Audrys Rodyti pranešimą
Komentuoti:
-
Kas galėtų paneigti kad nebus taip pat kaip su Alanto g.- padaryti tiek, kad atsiskaityti su EU už pinigų įsisavinimą...Parašė Audrys Rodyti pranešimąKomentuoti:
-
Tai čia jeigu bus pinigų, tai vadinasi pradės tik pirma etapą. Jei nebus, vadinasi nepradės. Antras etapas po N metų turbut. Ar dar ateity tikimasi gauti EU paramos? Ar jau viskas dalybos baigtos?Parašė PNVŽ Rodyti pranešimąKomentuoti:
-
Kur Jūs supratot, kad netvarkys? Pačio projekto kaip ir nebeliko, jis buvo padalintas į 3 etapus. Kitais metais priklausant nuo esamų lėšų pradės nuo pirmo etapo.Parašė Audrys Rodyti pranešimąKomentuoti:
-
Sakyčiau lygis kaip 90 metų. Iš dviračių tako padarė pėsčiujų taką, čia kažkoks tai nesusipratimas, va čia tai biški nuvylė. Galbūt dar vilties yra, kairiau pasižiūrėjus, galima padaryti dar dviračių taką, ploto dar yra iki važiuojamo kelio, bet aišku tokiems proto neikrėsi....Parašė PNVŽ Rodyti pranešimą
Negi buvo sunku verslininkus ipareigoti irengti normalu dviraciu/pesciuju taka, nes cia toks 2005 lygis.Komentuoti:
-
Tai čia išvis išbraukė? nebetvarkis čia? Tada nesuprantu, kodėl prioritetas vis dėl to buvo Laisvės aikštė? Ji buvo ir taip tvarkinga. O tos gatvelės jau reikalauja remonto ypač Respublikos g. atkarpa nuo KC Garso iki Vasario 16-osios. Birutės gatvelė butina remontuoti, Perkūno ir nemažiau kitos....Parašė PNVŽ Rodyti pranešimąKomentuoti:
-
Šiek tiek dar apie Baseiną plačiau. Jei kas turite kokiu tai geru įdėjų sudalyvaukite konkurse, galbut jums pasiseks.
Panevėžys skelbia naujo baseino konkursą
Aukštaitijos sostinė didžiuojasi išaugintais plaukikais Danu Rapšiu, Andriumi Šidlausku, Simonu Biliu, Vikte Labanauskaite ir kitais – Lietuvai iškovojusiais medalius Europos ir pasaulio čempionatuose, tarptautinėse varžybose, pasiekusiais ne vieno rekordo. Norėdama pasiūlyti tinkamas sąlygas treniruotis jiems ir kitiems būsimiesiems čempionams Panevėžio miesto savivaldybė užsibrėžė pastatyti naują baseiną. Jis turėtų būti tinkamas ir organizuoti tarptautinio lygmens varžybas, skatinti sveikesnę ir aktyvesnę miesto bendruomenės gyvenseną. Naująjį baseiną numatyta įrengti rekonstruojant „Aukštaitijos“ sporto kompleksą.
Paskelbtas atviras rekonstrukcijos architektūrinių idėjų konkursas.
Objektas – maždaug 15 mln. Eur vertės 50 m ilgio, 10 takelių baseino – sporto ir sveikatingumo komplekso „Aukštaitija“ (A. Jakšto g. 1, Panevėžys) rekonstrukcijos architektūrinio projekto sukūrimas. Bus išrinktas geriausias architektūrinis sprendimas, o su geriausio pasiūlymo autoriumi neskelbiamų derybų būdu sudaroma techninio projekto ir projekto vykdymo priežiūros sutartis.
Šiuo metu garsiausias šalies plaukikas D. Rapšys teigia: „Panevėžiui reikia naujo, kokybiško ilgojo baseino. Norisi jame kuo daugiau šviesos. Baseinas turėtų būti skirtas ne tik sportininkams, jo reikia visam miestui. Smagu, kada baseine pilna žmonių. Čia galėtų būti SPA zona, kavinė ir sporto salė su kokybiška įranga, kuria naudosis ir sportininkai. Kitas svarbus aspektas – temperatūra. Ji turi būti komfortiška, užtikrinta kokybiška ventiliacija“.
Dabartinis sporto kompleksas „Aukštaitija“ su 25 m baseinu yra strategiškai patogioje Panevėžio miesto dalyje, pastatytas 1965 m., nerenovuotas. Čia vyksta krepšinio, sunkiosios atletikos, graikų-romėnų imtynių, tinklinio varžybos, kiti sporto renginiai. Vietoje dalies pastato Savivaldybė numačiusi priestatą, kur būtų įrengtas 10 takelių 50 m ilgio tarptautinius FINA standartus atitinkantis baseinas, SPA zona, sporto salės, kineziterapijos kambariai ir kt. patalpos. Senąjį 25 m 4 takelių baseiną numatoma rekonstruoti.
Architektūrinės užduoties tikslas – kad priestatas taptų integralia komplekso dalimi, stiprinančia teritorijos, kaip sporto ir sveikatingumo zonos, reikšmę mieste, būtų pritaikytas bendruomenės susibūrimams ir laisvalaikiui.
Konkurso dalyviams keliami tikslai- Rasti urbanistiškai integralią, šiuolaikišką sporto ir sveikatingumo centro „Aukštaitija“ pastato rekonstrukcijos architektūrinę idėją;
- rasti geriausią architektūrinį sprendinį praplečiant pastato funkcijas ugdant aukštą plaukimo meistriškumą, puoselėjant įvairias vandens sporto šakas, užtikrinant įvairių paslaugų spektrą skirtingo amžiaus ir gebėjimų gyventojams;
- rasti integraliausius vietos urbanistines ir topografines sąlygas atitinkančiusrekonstrukcijos bei aplinkos tvarkymo planinius sprendinius;
- rasti projektą, kurio sprendiniai užtikrintų sporto ir sveikatingumo komplekso atvirumą visuomenei, leistų sklandžiai vykdyti veiklą;
- rasti geriausius sprendinius į sporto kompleksą integruojant 50 metrų 10 takelių FINA standartus atitinkantį baseiną su sveikatingumo zona, sporto sale, kineziterapijos kabinetais ir kitomis viešosiomis funkcijomis.
Komisija:
Žibutė Gaivenienė – Panevėžio savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja;
Daiva Gasiūnienė – Panevėžio miesto savivaldybės vyr. architektė;
Rolandas Palekas – architektas;
Aurimas Ramanauskas – architektas;
Gintautas Diržys – architektas;
Emilis Vaitkaitis – Lietuvos plaukimo federacijos prezidentas;
Žilvinas Ovsiukas – Lietuvos plaukimo rinktinės vadovas.
Recenzentai:
Vaidotas Dapkevičius – Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos padalinio vadovas;
Laura Kairienė – techninės-inžinerinės dalies recenzentė, bendrovė „Baltic Engineers“.
Preliminarios pagrindinės datos
2019-09-30 Viešasis susitikimas-ekskursija ir sąlygų aptarimas (užsiregistravę dalyviai apie susitikimą bus informuojami CVPP priemonėmis, data bus paskelbta www.panevezys.lt).
Iki 2019-10-25 Tiekėjai gali pateikti klausimus, Savivaldybė pateikia atsakymus, paaiškinimus.
2019-10-30 Tiekėjai pateikia projekto pasiūlymus.
2019-11 4–20 Projektų ekspozicija.
2019-11-18 Trys daugiausia balų surinkę konkurso dalyviai tikslina duomenis.
2019-11-21 Sudaroma pasiūlymų eilė, nustatomas laimėtojas (I, II, III vietos), vykdomos neskelbiamos derybos dėl pirkimo sutarties sudarymo.
Išsamiau – www.paneveziobaseinas.lt ir https://cvpp.eviesiejipirkimai.lt/No...ls/2019-673334.Paskutinis taisė Audrys; 2019.09.22, 15:47.Komentuoti:
-
Į 3 dalis padalintas iš URBAN projektų sąrašo išbrauktas „Viešųjų erdvių prie Laisvės aikštės sutvarkymas“ .
I etapas - Elektros g., Vasario 16-osios g. iki A. Smetonos g. (+ šiaurinis Elektros g. šaligatvis, kurio tvarkymas išbraukiamas iš Senvagės sutvarkymo projekto)
II etapas - Respublikos g. atkarpa nuo KC Garso iki Vasario 16-osios g.
III etapas - likusios mažosios gatvelėsKomentuoti:
-
Bando vėl.
Panevėžys paskelbė architektūrinį konkursą baseinui
Panevėžio miesto savivaldybė paskelbė architektūrinį konkursą naujam baseinui, rekonstruojant „Aukštaitijos“ sporto kompleksą. Iš viso planuojama investuoti 15 mln. Eur.
„Bus išrinktas geriausias architektūrinis sprendimas, o su geriausio pasiūlymo autoriumi neskelbiamų derybų būdu sudaroma techninio projekto ir projekto vykdymo priežiūros sutartis“, – skelbiama savivaldybės svetainėje.
Dabartinis sporto kompleksas „Aukštaitija“ su 25 m baseinu pastatytas 1965 m., nerenovuotas. Čia vyksta krepšinio, sunkiosios atletikos, graikų-romėnų imtynių, tinklinio varžybos, kiti sporto renginiai. Vietoje dalies pastato savivaldybė numačiusi priestatą, kur būtų įrengtas 10 takelių 50 m ilgio tarptautinius FINA standartus atitinkantis baseinas, SPA zona, sporto salės, kineziterapijos kambariai ir kt. patalpos. Senąjį 25 m 4 takelių baseiną numatoma rekonstruoti.
Architektūrinių idėjų laukiama iki spalio 30 d. 1–3 vietų laimėtojams bus skiriamos po 5.000 Eur premijos.
Plačiau: https://www.vz.lt/nekilnojamasis-tur...#ixzz6059oaLPi
Komentuoti:
-
Panevėžyje atidaro fabriką ir projektuoja naują: žinomos kompanijos nori perkelti gamybą
Baigusi tris pirmus plėtros etapus Panevėžio dažnio keitimų sistemų bei skirstomųjų ir valdymo įrengimų projektuotoja ir gamintoja „Harju Elekter“ (buvęs „Rifas“) švenčia įkurtuves ir jau projektuoja naują gamyklą: investicijos sieks 6,5 mln. Eur, papildomai bus sukurta 100 darbo vietų.
„Per šiuos metus gamyklos plotas išaugo nuo 3.500 iki 9.082 kv. m, investuota 3,5 mln. Eur, darbuotojų padaugėjo nuo 140 iki beveik 250, įrengėme parkingą su įkrovimo stotelėmis elektromobiliams“, – per metus įvykusius pokyčius sumuoja Tomas Prūsas
Plačiau: https://www.vz.lt/pramone/2019/09/18...#ixzz603qTai5i
Paskutinis taisė Panevezietis; 2019.09.20, 15:17.Komentuoti:
-
Negi buvo sunku verslininkus ipareigoti irengti normalu dviraciu/pesciuju taka, nes cia toks 2005 lygis.
Komentuoti:
-
Už senos geltonos maximos (maximos kelio pusėje) yra Lidl sklypas. Ten suprojektuotas vienas pirmųjų Lidl, bet vis dar nestatomas. Dabar toje zonoje du Lidl suprojektuoti - prie Rio ir prie šitos maksimos. Vieno iš jų manau miekada nebebus.Parašė Audrys Rodyti pranešimą
Makdolnadas centre, autobusų stoties zonoje. Tas senas aptvertas apleistas namukas ir zona aplink jį. Ten aišk nieko nebus.
Konservų fabrikas dabar gera, bet neatsiperkanti vieta.Komentuoti:
-
Panevėžį apėmė statybų virusas
Panevėžio viešųjų erdvių atgimimas, regis, estafetę perdavė ir verslui. Vienas po kito įvairiose miesto vietose ėmė dygti nauji prekybos centrai bei mažesnės prekiavimo vietos. Nors per pastaruosius penkiolika metų gyventojų skaičius Panevėžio regione sumažėjo ketvirtadaliu, verslas nusiteikęs optimistiškai – augant žmonių pajamoms, kyla ir perkamoji galia.
Ilgą laiką Aukštaitijos sostinė gyveno ne pačius geriausius laikus, kai naujų nekilnojamojo turto projektų buvo vos vienas kitas. Panevėžio savivaldybės Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus vedėjos Daivos Gasiūnienės teigimu, šiandien situacija iš esmės pasikeitusi – Savivaldybė per dieną sulaukia ir iki penkiolikos prašymų išduoti statybos leidimus gyvenamiesiems ar komercinės, pramoninės paskirties statiniams.
„Galima sakyti, kad Panevėžį gerąja prasme apėmė statybų virusas. Nebėra taip, kad rajonai būtų skirstomi tik į gyvenamuosius ar tik pramonės. Kur buvo mieste vadinamieji tarpai be urbanistinio scenarijaus, dabar jie užsipildo, vystomi nauji projektai. Architektų ekspertų taryba dirba pasiraitojusi rankoves“, – teigė vyriausioji architektė.
Ilgą laiką buvusi apleista ir nuo žmonių akių aukšta betonine tvora aptverta J. Janonio gatvės antruoju numeriu pažymėta teritorija greta sankryžos su Pušaloto gatve šiuo metu keičiasi iš esmės – išvalius sklypą, čia turėtų atsirasti automobilių dalių parduotuvė.
Panevėžio savivaldybės prašoma išduoti leidimą statyti apie tūkstančio kvadratinių metrų parduotuvę. Netrukus statybos turėtų pajudėti ir kitoje miesto dalyje – Beržų gatvėje, šalia „Lidl“ parduotuvės, kur šiuo metu tebestūkso apleisti buvę Panevėžio autobusų parko angarai.
Savivaldybė yra sulaukusi prašymo išduoti leidimą šioje vietoje, maždaug hektaro dydžio sklype, statyti net 11304 kvadratinių metrų ploto prekybos centrą. „Sekundės“ žiniomis, čia turėtų atsirasti statybinių medžiagų parduotuvė. „Panevėžiečiai turėtų džiaugtis, kad vystosi paslaugų sektorius, vadinasi, žmonės turės darbo, veiklos. Pramonės sektoriuje dalį darbo rankų keičia robotai ir mašinos, o aptarnavimo srityje visuomet reikės darbuotojų“, – sakė D. Gasiūnienė.
Prekybos centrų bumas
Dar pagal 2016 m. patvirtintą bendrąjį planą centrinėje Panevėžio zonoje statyti didesnių nei tūkstančio kvadratinių metrų ploto prekybos pastatų negalima, tad didieji savo plėtrą vykdo miesto pakraščiuose. Šiuo metu verda didžiausio – 2 271 kv. m. – Panevėžyje „Lidl“ prekybos centro Smėlynės gatvėje, prie geležinkelio pervažos, statybos.
Planuojama, kad prekybos centras pirkėjams duris atvers jau šių metų pabaigoje. Išaugus automobilių srautams, šioje vietoje numatyta ir žiedinė sankryža. Pasak „Lidl“ atstovo spaudai Valdo Lopatos, iš pradžių didžiausia plėtra buvo vykdoma didžiuosiuose miestuose, bet dabar galimybių dairomasi ir kitur. V. Lopatos teigimu, pastebėta, kad „Lidl“ parduotuves renkasi ne tik lietuviai, jas pamėgo ir kaimynai latviai. Tai ypač justi Panevėžyje, Šiauliuose, Mažeikiuose bei Utenoje.
„Panevėžį vertiname kaip miestą, kuriame yra potencialo augti, o ir turimi pardavimų rezultatai džiugina, todėl statoma jau trečioji mūsų centro parduotuvė. Kiek jų dar bus, kol kas negalime atskleisti“, – sakė V. Lopata. S. Kerbedžio g. jau beveik baigtos statyti dar vienos nemažos prekybinės patalpos – čia numatyta automobilių detalių parduotuvė ir didžiausias automobilių aptarnavimo centras Panevėžyje. Dar vienas naujas prekybos centras turėtų iškilti Nemuno gatvėje, visai šalia dabar veikiančio prekybos centro „Čia Market“ – čia planuojama statyti „Norfos“ parduotuvę.
Pastate įsikurs maisto, smulkių buitinių prekių, gėlių parduotuvės ir vaistinė. Naujas „Iki“ prekybos centras turėtų atsirasti ir ties J. Tilvyčio ir V. Alanto gatvių žiedine sankryža. O kitame miesto pakraštyje, Molainių gale, Ragaudžių gatvėje, dar šį gruodį duris turėtų atverti 1664,25 kv. m ploto prekybos centras „Rimi“. Tai ne vienintelė nauja šio tinklo parduotuvė Aukštaitijos sostinėje – dar viena jų jau šį lapkritį planuojama atidaryti ir Smėlynės gatvėje.
Pasak „Rimi“ atstovės spaudai Giedrės Buivydienės, iki 2023 m. yra numatyta beveik padvigubinti savo turimų parduotuvių skaičių nuo 58 iki 100 visoje Lietuvoje. Panevėžys taippat ne išimtis. „Panevėžyje pastebime augantį poreikį, todėl atidarome iš karto dvi naujas parduotuves. Toks planas yra šiems metams“, – teigė G. Buivydienė.
Dalijasi ne tik pirkėjais
Kaip teigia ekspertai, prekybos centrų ir parduotuvių plėtrą labiausiai diktuoja teigiami gyventojų lūkesčiai, žemas nedarbo lygis bei augantis darbo užmokestis. Kylant gyventojų pajamoms, auga ir perkamoji galia bei vartojimas.
Bendrovės „Sapus“ prekybos centrų konsultantas Laurynas Mituzas sako, kad pirmiausia reikėtų patiksinti prekybos centrų sąvoką. Taip visame pasaulyje vadinamos dengtos dirbtinės gatvės su parduotuvėms nuomojamomis patalpomis. Prekybos centrų misija – dydžiu ir įvairove pritraukti ir sutelkti pirkėjus iš didesnės teritorijos. „Kai prekybos centrų nebestatoma, prekybos tinklai artėja prie pirkėjų pavienėmis parduotuvėmis. Jos smulkėja, mažėja asortimentas.
Prekybininkai dalijasi ne tik pirkėjais, bet ir augančia vartojimo rinka, konkurentų veiksmai verčia neapleisti pozicijų“, – sakė L. Mituzas. Eksperto tvirtinimu, parduotuvių kvadratinių metrų skaičius, tenkantis tūkstančiui gyventojų, ne visuomet yra tinkamas efektyvumo kriterijus.
Norint pasiekti efektyvumą reikia, kad žmonės konkrečioje parduotuvėje apsipirktų iš platesnės teritorijos, pirktų didesniais prekių krepšeliais. Nors paprastai iš prekybininkų konkurencijos laimi pirkėjai, kai kuriais atvejais pasitaiko ir atvirkštinis variantas – dėl itin aršios konkurencijos kainos kyla. „Dėl per agresyvios plėtros konkurencija gali virsti prekybininkų kanibalizacija, o tai yra niekam nenaudinga“, – tvirtino L. Mituzas. Tuo tarpu „Newsec“ Baltijos regiono Tyrimų ir analitikos grupės vadovas Mindaugas Kulbokas mano, kad panevėžiečiai turėtų džiaugtis prekybos centrų plėtra: didėjant pasirinkimui, dažniausiai laimi pirkėjai.
Be to, kuo bus didesnis pasirinkimas mieste, tuo daugiau pirkėjų į Panevėžį atvyks iš visos apskrities. Jo teigimu, daugelio prekybos centrų rinkodara nėra vienoda visoje Lietuvoje, tad nereikėtų stebėtis, kad pagrindinių maisto produktų krepšelis Vilniuje ar Kaune yra keliais eurais pigesnis nei likusioje Lietuvoje. Mat kuo didesnė konkurencija, tuo prekybos centrai lankstesni kainų atžvilgiu. „Kurtis jau dabar veikiančių prekybos vietų pašonėje – gana rizikingas sprendimas, bet tai vienas iš būdų atsiriekti rinkos dalį.
Jeigu Panevėžyje buvo galima prašyti daugiau už tą patį būtiniausių produktų krepšelį, vadinasi, tiek prekybos centrų koncentracija, tiek konkurencija nebuvo pakankama“, – pastebi M. Kulbokas. Jo teigimu, tam, kad prekybos tinklai prisiviliotų kuo daugiau pirkėjų, naudojami įvairūs rinkodaros, o kai kada ir plika akimi nematomi triukai – pradedant įvairiomis akcijomis ir baigiant spalvotų etikečių politika. Tačiau jau kuris laikas tinklinės parduotuvės konkuruoja ir gebėjimu būti kuo arčiau klientų.
„Plečiamasi ten, kur yra vartotojų – kur patogu sustoti ir galima greitai ir patogiai apsipirkti. Prekybos tinklai, numatydami plėtros galimybes, įvertina ne tik žmonių koncentraciją, bet ir perkamąją galią. O ji Lietuvoje bent praėjusiais metais augo sparčiausiai – 6,6 proc. Tai galima paaiškinti tuo, kad padidėjus mažiausiai uždirbančiųjų pajamoms, šie jas išleido kokybiškesniam maistui“, – įžvalgomis dalijosi M. Kulbokas.
Skaitykite daugiau: https://sekunde.lt/leidinys/sekunde/...atybu-virusas/
Komentuoti:
-
Dabar atsiminiau, kad kai dar projektavo LIDL parduotuve ir pristatynėjo savo planus, buvo įtraukti tie visi nupirkti garažai-angarai su nauju projektu kaip statybos prekiu parduotuve, tik kuri mačiau buvo šiek tiek kitoks projektas, tada tik nusijuokiau ir pagalvojau,kad tai nebent po kokiu 10 metu dar. Pasirodo planai pas juos rimti. Jei dar kažkur rasiu senajį projektą kitokį, būtinai įdėsiu paligynimui. O šiaip tau klausimas dėl McDonald greito maisto restorano, jeigu vis dėlto ateitų į Panevėžį, kuri tau vietą statyti būtų tinkamiausia-geriausia? Man asmeniškai Klaipėdos g. už senosios pirmos geltonos Maximos iš karto už jos. Manau ten yra geriausia vieta.Parašė Panevezietis Rodyti pranešimąKomentuoti:
-
Projektiniuose pasiūlymuose yra aukštų planai. Tai ten sužymėtos patalpos, zonos, įrangos išdėstymas ir kt.
Bus lauko stoginė su augalais, bus prekyba pastato viduje (įvažiuok nusipirk išsivežk). Tai čia pagal planus 100 % sodo-statybos prekių centras.
Fasaduose nenurodomas konkretus pavadinimas, o ir spalvos iš esmės nebūdingos esamiems PC. Tai gal fasadai kol kas preliminarūs (PP lygio).
Ar statys esami PC po antrą prekybos centrą? Nelabai.
Makdolnado dar teks palaukti.Komentuoti:
Komentuoti: