Skelbimas
Collapse
No announcement yet.
Gamyklų konversija Paplaujoje (Architektūros parkas)
Collapse
X
-
Bet išėjo kažkas blogo.... Nesakyčiau. Paupio nėra ka lyginti ir su kokia nors Danija, šios Markučių dalies taip pat negalima lyginti ir Naujamiesčio ar kitų rajonų projektais. Yra gerokai virš vidurkio, tad teoriniai išvedžiojimai, kad galėtų būti geriau (vystytojai labai skaičiuoja), visgi lai lieka universiteto suole. Miesto prioritetas yra kompaktiškas miestas, jam reikia didesnio paslaugų ir gyventojų tankio. Paupio ir šios dalies teritorijos yra +- panašaus dydžio, o gyventojų skaičius šioje dalyje bus dvigubai didesnis nei Paupyje, tad nereiktų tikėtis 3-5 aukštų su mansardiniais aukštais. Grįžtam į realybę, džiaugiamės, kad šita teritorija tvarkoma dabar, o ne 2015, nes neatmeskime, kad čia drąsiai galėjo įsisukti ir Anreka, o tuomet jau pamatytumėte, ko nematę.
- 14 patinka
-
Na nesuprantu ko čia taip stebėtis, kaip ir kiekvienas vystytojas bando iš projekto iššpausti MAX. Jei čia reikalavimų nėra trobelėms kaip paupy, tai tokių viražų šeip daryt, nu sutikit, neapsimoka. Na o ir paupio nuožulnūs stogai nežinau ar įsilietų i manufaktūrų g. kai ten loftai jau stovi ilgiau nei paupys... ir kitas klausimas ar ta nuostabi architektūra patogi žmogui gyventi? nes tie paupio balkoniukai man atrodo nei pastatysi ką, nes stogo nėr, nei pats pačilinsi ramiai nes kaip akvariume arba kaimynai spoksos arba paupio turistai, nors pažiūrėti gražu...
- 2 patinka
Komentuoti:
-
Parašė diamond Rodyti pranešimąMan, kaip neprofesionalui, yra labai sunku suvokti, kodėl "Darnu" pavyksta taip viską puikiai padaryti, o kiti... Nejaugi tai yra taip brangu/-iau? ]
- 1 patinka
Komentuoti:
-
Parašė diamond Rodyti pranešimąPrasiėjau pro Markučius ir Paupį. "Vilnelės skverai" baisiai greitai auga. Tiesa,šitie copy-paste projektai kaip tie patys "Vilnelės skverai", ar "Prie Vilnelės" yra neįtikėtina nuobodybė. Praėjau po to ir pro Paupį, tai ant tiek akiai viskas yra ten gerai palyginus su visais kitais projektais šiuo metu vystomais, tai ne tas žodis. Man, kaip neprofesionalui, yra labai sunku suvokti, kodėl "Darnu" pavyksta taip viską puikiai padaryti, o kiti... Nejaugi tai yra taip brangu/-iau?
Kažkaip tikėjausi, kad iš Markučiu kažkas gero išeis.
Komentuoti:
-
Prasiėjau pro Markučius ir Paupį. "Vilnelės skverai" baisiai greitai auga. Tiesa,šitie copy-paste projektai kaip tie patys "Vilnelės skverai", ar "Prie Vilnelės" yra neįtikėtina nuobodybė. Praėjau po to ir pro Paupį, tai ant tiek akiai viskas yra ten gerai palyginus su visais kitais projektais šiuo metu vystomais, tai ne tas žodis. Man, kaip neprofesionalui, yra labai sunku suvokti, kodėl "Darnu" pavyksta taip viską puikiai padaryti, o kiti... Nejaugi tai yra taip brangu/-iau?
Kažkaip tikėjausi, kad iš Markučiu kažkas gero išeis.
- 4 patinka
Komentuoti:
-
Tvoros, šarvo durys, plastikiniai langai yra mūsų identitetas, tad užvirus diskusijoms, viena iš šių temų, kiekvienas forumo narys turėtų gauti asmeninę žinutę apie vykstančią nuomonių kovą.
Bet šiaip apgailėtina, pažiūrėkim kas darosi su ligoninių ar mokyklų tverimu, na besame mes JAV ar Rusija ir metas, tą pradėti suprasti..
- 4 patinka
Komentuoti:
-
Takas palei tvorą, spėčiau, buvo/yra numatytas sklypo gyventojams - ne viešumai.
Komentuoti:
-
Parašė spekas Rodyti pranešimą
Taip, sprendžiant iš pamato išvaizdos, pamatas jau buvo, o gal net ir tvora, tad vystytojas tiesiog panaudojo pamatą. Tuomet, berods vos ne visi mano išvardinti reikalavimai užkabinami, kiek žinau.
Vystytojui papildomos išlaidos būtų tik pačios tvoros ir jos įrengimo - visas popierizmas būtų sprendžiamas projektavimo metu. Bet dabar šaukštai po pietų tad dabar matomai reikėtų šiek tiek už tvoros projektą primokėti. Bet paveldosauginė dalis bus berods projekto architektūros dalyje, tad tos medžiagos kaip ir neturėtų reikėti ruošti einant pas KPD derinti tvoros (jei čia paveldo apsaugos zona - nespėjau patikrinti).
Tvoros aukštis - tikrai didesnis, nei 2m. Sakyčiau apie 2,5-3,00 m. Pagal tokį aukštį klasifikacija būtų II kat. nesudėtingas inž. statinys. Statiniui turėjo būti išduotas naujas SDL .
Statybos leidimas kažkokiai tvorai yra išduotas. Klausimas, ar jis išduotas laikantis visų teisės aktų (įskaitant ir upės apsaugos zonas).
Pagal viešai prieinamus duomenis, sunku suprasti, kurioje tvoros pusėje yra numatytas pėsčiųjų takas. Jei ir numatytas, tai gal jis visai net ne viešas, o taip pat užtvertas, ir skirtas tik kvartalo gyventojams?
Kad galima būtų sužinoti daugiau, reikėtų pamatyti techninį projektą.
Pagal ortofoto dar galima įtarti, kad ir medžiai neblogai išravėti aplink minimą tvorą, bei šlaite (?)
Ties sklypo riba- Pavilnių regioninis parkas (mano nuomone, kai kuriuose brėžiniuose parko teritorija netgi patenka į sklypą).
Ir dar klausimas- ar šis daugiabučių projektas kartu su visomis tvoromis ir numatytais takeliais jau yra priduotas valstybiei komisijai?
Gal skubame piktintis, gal dar ne darbų pabaiga?
Komentuoti:
-
Parašė themanual Rodyti pranešimąKaip suprantu tvoros pamatas ten jau buvo iš seniau tai vystytojas tiesiog pasirinko pigiausią kelią ir "atkūrė" tvorą ant jo. Jeigu būtų sugalvojęs atitraukti tai reiktų leidimo, reiktų naujai pamatą įrenginėti, reiktų seną išgriauti ir t.t. Išlaidos kurių jam turbūt niekas nekompensuotų. O dabar dar klausimas ar tie reglamentai galioja, jeigu pamatas stovi nuo laikų kai dar tie reglamentai negaliojo.
P.S. man irgi nepatinka tokios tvoros kai nesudaro galimybės praeiti šlaito viršumi kai apačia gali būti užtvindoma. Ir nesvarbu kad gal šiuo metu nėra kur toliau nueiti, padėtis gali keistis tvarkant aplinkines teritorijas. Tik džiaugsiuos jeigu bus rastas teisinis kelias įpareigoti vystytoją sukurti humaniškesnę aplinką.
Vystytojui papildomos išlaidos būtų tik pačios tvoros ir jos įrengimo - visas popierizmas būtų sprendžiamas projektavimo metu. Bet dabar šaukštai po pietų tad dabar matomai reikėtų šiek tiek už tvoros projektą primokėti. Bet paveldosauginė dalis bus berods projekto architektūros dalyje, tad tos medžiagos kaip ir neturėtų reikėti ruošti einant pas KPD derinti tvoros (jei čia paveldo apsaugos zona - nespėjau patikrinti).
Pati tvora (berods įeina ir įrengimo kaina) kainuotų maždaug:
Paskutinis taisė spekas; 2021.03.21, 12:41.
Komentuoti:
-
Parašė ChatbotKoks dar vystytojas? Ta žemė seniai parduota kartu su pirmo aukšto butais, tai jūs čia ne didvyriškai vystytoją auklėjat, o užsiimat viešu turto prievartavimu. Visi, kurie geriau pažįsta Markučius, žino, kad yra daug geresnių vietų rajone prie upės prieiti ar ją apžiūrėti, todėl man nuo pat pradžių šita diskusija atrodė keistai, bet jei jau tęsiat ją, tai gal ne Arch parko temoj?
Taip pat - to paties BK 154 str.: 'Šmeižimas'.
Taip pat naudinga paskaityti "Dėl Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo" II. APSAUGOS JUOSTŲ NUSTATYMAS
5. Apsaugos juostos išorinė riba turi būti nutolusi nuo pakrantės šlaito, o kai pakrantės šlaito nėra, – nuo kranto linijos tokiu atstumu (atstumas matuojamas teritorijos projekcijoje):
5.1. prie ilgesnių kaip 10 km upių ir ant tokių upių įrengtų tvenkinių bei prie ežerų ir tvenkinių, kurių plotas didesnis kaip 0,5 ha, dirbtinių nepratekamų paviršinių vandens telkinių, kurių plotas didesnis kaip 2 ha:
5.1.1. kai pakrantės žemės paviršiaus vidutinis nuolydžio/polinkio kampas iki 5° – 5 m;
5.1.2. kai pakrantės žemės paviršiaus vidutinis nuolydžio/polinkio kampas nuo 5° iki 10° – 10 m;
5.1.3. kai pakrantės žemės paviršiaus vidutinis nuolydžio/polinkio kampas 10° ir didesnis – 25 m;
Informacijos apie viešąjį interesą taip pat pilna. Pradėti galima pvz. nuo čia:
https://e-seimas.lrs.lt/portal/legal...88e16a6495e98c
- 4 patinka
Komentuoti:
-
Kaip suprantu tvoros pamatas ten jau buvo iš seniau tai vystytojas tiesiog pasirinko pigiausią kelią ir "atkūrė" tvorą ant jo. Jeigu būtų sugalvojęs atitraukti tai reiktų leidimo, reiktų naujai pamatą įrenginėti, reiktų seną išgriauti ir t.t. Išlaidos kurių jam turbūt niekas nekompensuotų. O dabar dar klausimas ar tie reglamentai galioja, jeigu pamatas stovi nuo laikų kai dar tie reglamentai negaliojo.
P.S. man irgi nepatinka tokios tvoros kai nesudaro galimybės praeiti šlaito viršumi kai apačia gali būti užtvindoma. Ir nesvarbu kad gal šiuo metu nėra kur toliau nueiti, padėtis gali keistis tvarkant aplinkines teritorijas. Tik džiaugsiuos jeigu bus rastas teisinis kelias įpareigoti vystytoją sukurti humaniškesnę aplinką.
Komentuoti:
-
Gerbiamieji, ar kas siūlė išvis nedaryti tvoros? Bent aš nemačiau. Taigi tvorą galima patraukti kokius 2-3 m į sklypo gilumą. Juk pats vystytojas tarp pastato ir tvoros paliko plyną veją - jam jokio nuostolio nebūtų jei jis skirtų plotelį viešumai, nes ten vis tiek nieko nebepastatysi ir tt.. Be to eama tvora tokia bjauri ir agresyviai įsirėžusi į gamtą, kad dar kyla klausimas ar tai nekenkia pačiam vystytojui projekto kokybės prasme (bendros vertės kūrimas). Dabar patys naujakuriai į upę žvelgs lyg pro kalėjimo grotas.
Dabartinė tvora, man atrodo, pastatyta ant sklypo ribos ir dar su betoniniu pamatu. Tvorų statymo reglamentas sako, kad tvora, be gretimų sklypų savininkų pritarimo, negali stovėti arčiau nei 1 m iki sklypo ribos. Paveldo ir ar paveldo apsaugos zonoje (ar čia tik nebus tokia?) dar reikia ir projekto tvorai. Antra, kai tvora, berods, viršyja 1,8 m aukštį, ją reikia atitraukti nuo sklypo ribos ar ne per bent 2 m (prašau patikrinkite STR, nes nebepamenu). Be to, įrengiant aukštesnį nei 20 cm pamatą tvorai - irgi užkabinamas kažkoks reglamentas.
Tai tvorai net nereikia jokių grubių ir gamtą agresyviai darkančių betoninių pamatų (čia kas - Normandijos įtvirtinimai?) - užtenka metalinius stulpus į gruntą įtvirtinti ir viskas. Taip pat įrengti tvorą aukštesnę nei 1,8 m aš irgi nematau poreikio.
Jei jau nenorite, kad būtų ten žmonės už tvoros, tai nestatykite ir suoliukų - tegu bent būna paliktas koks 2 m pločio ruoželis jei ateityje būtų planuojamas koks takelis ar panašiai. Nes jei dabartinėje situacijoje bus koks apželdinimas palei tvorą iš sklypo pusės, tai ateityje negalėsi nei tvoros patraukti nei želdinių perketi be didesnių investicijų ir galvos skausmų.Paskutinis taisė spekas; 2021.03.20, 11:44.
- 1 patinka
Komentuoti:
-
Irgi galvoju, kad šiuo atveju pažeisti įstatymai, bet "Tvarkau miestą" jau yra pranešimas, tai gal po kelių metų kažką padarys...
Komentuoti:
-
Šiaip jau negalima tverti tvorų kažkiek metrų nuo vandens telkinio (arba skardžio, jei jis yra). Įtariu, kad šiuo atveju pažeisti įstatymai. Techninio šaligatvio dydžio tarpo palikti tikrai neužtenka.
Komentuoti:
-
Parašė penkiolika Rodyti pranešimą
lol, viešojo intereso pagrindu. tikrai taip, servitutai būna ir privačiuose sklypuose. tai visiškai įprasta praktika.
Įprasta praktika, bet tik tada, kai nėra kitos galimybės patekti į sklypą/turtą. O čia apie kokį servitutą galima šnekėti, kai kalbama apie skardį, kuris nesujungia su niekuo? Tai čia gal jūsų nuomone normali praktika, kad jeigu kažkas užsinorės, tai turės teisę į svetimą turtą, nes tipo jam iš kažkieno kiemo patinka vaizdas į upę/medį/tvartą/dangų/medinį tuliką ir kažkieno noras yra viršiau už įgyta teisę į nekilnojamąjį turtą?
Kas norės, tam vietos praeiti patvore užteks. Techninio šaligatvio dydžio tarpas tikrai yra likęs tarp tvoros ir skardžio.
Komentuoti:
-
Parašė adomazzz Rodyti pranešimą
Juokingas jūsų komentaras. tai jūsų siūlymas, kad vystytojas padalintų savo sklypą, atitaukdamas tvorą nuo savo sklypo ribos? Ir dalį savo sklypo paliktų už tvoros?Kokiu pagrindu?
Norėčiau pamatyti, kaip jūs statydami sau namą ir statydami sau tvorą paliksite du metrus už tvoros,kad kiti šmirinėti prie tvoros galėtų ir žiūrėtų Jums į langus.
Ką norėtumėte , kad tuo metu parodyčiau pro langą?
- 1 patinka
Komentuoti:
-
Parašė adomazzz Rodyti pranešimą
Juokingas jūsų komentaras. tai jūsų siūlymas, kad vystytojas padalintų savo sklypą, atitaukdamas tvorą nuo savo sklypo ribos? Ir dalį savo sklypo paliktų už tvoros?Kokiu pagrindu?
Norėčiau pamatyti, kaip jūs statydami sau namą ir statydami sau tvorą paliksite du metrus už tvoros,kad kiti šmirinėti prie tvoros galėtų ir žiūrėtų Jums į langus.
Komentuoti:
-
Parašė MarkWood Rodyti pranešimą
Iš kur žinote, kad ne mums gyventi? O kad ir - kitų bėdos, tai jau- ne mūsų bėdos? Ir kas prieštarauja, kad jokios tvorelės negali būti?
Pvz. bent 2-3 metrais arčiau namo - kad liktų vietos ir praėjimui, ir gyventojų pievelei ? win win
Čia reikia tik gero noro, ir šios bėdos- kaip nebūta.
Norėčiau pamatyti, kaip jūs statydami sau namą ir statydami sau tvorą paliksite du metrus už tvoros,kad kiti šmirinėti prie tvoros galėtų ir žiūrėtų Jums į langus.
- 3 patinka
Komentuoti:
-
Parašė Horn Rodyti pranešimąLengva komentuoti, kai nei jums ten gyventi, nei jūsų vaikai lauke laksto. Net ir po 15-20 metų bus ten šalia išskirtinės faunos ir tikrai mažai kas norėtų gyventi be tvorelės. Ypač pirmam auktšte, žemės lygyje.
Pvz. bent 2-3 metrais arčiau namo - kad liktų vietos ir praėjimui, ir gyventojų pievelei ? win win
Čia reikia tik gero noro, ir šios bėdos- kaip nebūta.
- 3 patinka
Komentuoti:
Komentuoti: