Daugiabučių renovacija Vilniuje

[digital]

Nauji ministerijos užmojai: nori leisti griauti blogos būklės sovietinius daugiabučius

Aplinkos ministerija ruošia tvarką, pagal kurią avariniai arba blogos būklės daugiabučiai būtų griaunami, o vietoje jų atsirastų nauji. Daugiabučių bendrijos tuo itin piktinasi ir sako, kad tai senjorus pavers nuomininkais.

Pavasarį aplinkos ministerija žada pristatyti tvarką kaip bendrijos, valdančios daugiabučius, įgytų teisę griauti seną ir brangiai atsieinantį daugiabutį ir pritraukusios investuotoją vietoj jo statytų naują. Be to, ministerija rengia teisinę bazę, kuri įpareigotų avarinės būklės pastatų valdytojus pavojingus namus perstatyti.

„Vilniuje penkiaaukščio [namo] gyventojai gali suteikti leidimą pristatyti vieną aukštą papildomai ir investuotojui apsimokėtų renovuoti namą, įrengti liftą, pakeisti instaliaciją, padaryti šildymą“, – siūlo aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

Aplinkos ministerija paskaičiavo, kad kituose didesniuose miestuose, pavyzdžiui Šiauliuose, norint atnaujinti daugiabučius, vieno papildomo aukšto nepakaktų. Mažiausiai reikėtų dviejų.

[Kaid]

Savivaldybės pranešimas:

Gaisro suniokotą Viršuliškių daugiabutį planuojama atstatyti dar šiemet

https://vilnius.lt/lt/2024/02/22/gai...HcRro8pLt6xj94

Metų pradžioje dėl gaisro be namų likusiems Viršuliškių g. 101 daugiabučio gyventojams Vilniaus miesto savivaldybė jau skyrė daugiau nei 270 tūkst. Eur vertės paramą.

Vilniaus miesto savivaldybė Viršuliškių daugiabučio gyventojų kompensacijoms skyrė apie 177,3 tūkst. Eur, kambarių nuomos ir maitinimo išlaidos siekė 39,6 tūkst. Eurų. Avarinės būklės pastato apsauga, perdangų sutvirtinimas, teritorijos tvarkymas ir panašūs darbai Savivaldybei kainavo apie 93,6 tūkst. Eur.

Ekstremaliosios situacijos padarinių šalinimui ir laikinam nukentėjusiųjų apgyvendinimui naudojamos mero rezervo fondo lėšos, išmokoms – savivaldybės biudžeto lėšos.

Atstatymui prireiks apie 1,2 mln. Eur

Šiuo metu Viršuliškių daugiabutis – avarinės būklės. Penki butai iš trisdešimties yra visiškai sugriauti, aštuoni – sulieti vandeniu, dar septynių butų pažeidimai nedideli, o dešimt butų – nepažeisti.

Daugiabutį išanalizavę ekspertai pateikė išvadas, kad pastatą racionaliausia būtų atstatyti. Pažeistos gelžbetoninės konstrukcijos, dalis pastato stogo, dalis sienų trečiame, ketvirtame ir penktame aukštuose. Pažeistas konstrukcijas numatoma išmontuoti ir pakeisti naujomis. Taip pat ketinama įstatyti langus, duris, atkurti karšto ir šalto vandens, šilumos, nuotekų, dujų, ryšių, elektros sistemas.

Savivaldybė ir draudimo įmonės ieško optimaliausio sprendimo, kaip padengti namo atstatymo darbams reikalingą sumą. Manoma, kad šiems darbams prireiks apie 1,2 mln. Eur.

Darbus planuojama pradėti balandžio mėn.

Pirmiausia, planuojama demontuoti pažeistas pastato konstrukcijas. Parengiamas pastato nugriuvusių konstrukcijų (perdangų, laikančių pastato sienų, išorinių (lauko) sienų 2, 3, 4, 5 aukštuose tarp laiptinių išmontavimo ar ardymo ir laikino sustiprinimo projektas. Pažeistos, avarinės, sulūžusios konstrukcijos išardomos, statybinės atliekos sutvarkomos.

Šių darbų preliminari kaina – apie 180 tūkst. Eur.

Toliau planuojama atstatyti pastato konstrukcijas. Bus parengtas konstrukcijų atstatymo-kapitalinio remonto darbų projektas. Monolitiniu gelžbetoniu, surenkamomis konstrukcijomis atstatomi pastato 2, 3, 4, 5 aukštai tarp laiptinių, stogas, suformuojami stogo nuolydžiai, apskardinami parapetai, atstatomi laiptinių elementai. Atliekama pastato ekspertizė nustatyti, kad avarinė būklė likviduota. Šių darbų preliminari kaina – apie 620 tūkst. Eur.

Galiausiai, rūpinamasi pastato inžinerinių sistemų ir langų bei lauko durų atstatymu. Pagal pastato statybos projektą atkuriamos geriamojo vandens tiekimo, nuotekų, karšto vandens, dujų, elektros, ryšių ir šildymo sistemos, atliekami bandymai. Sumontuojami langai, balkonų durys, palangės. Šių darbų preliminari kaina – apie 400 tūkst. Eur.

Atstatytų butų apdailos darbai neatliekami. Sienų, lubų dažymas, grindų dangos klojimas, vonios kambario įsirengimas, baldų įsigijimas bus paskutinieji darbai, kuriuos gyventojai turėtų planuotis individualiai.

Daugiabučio atstatymą atliks Vilniaus miesto savivaldybės įmonės: VŠĮ Atnaujinkime miestą organizuos namo inžinerinių sistemų ir atitvarų (langų, durų, bendro naudojimo šilumos, karšto vandens, geriamojo vandens tiekimo, nuotekų šalinimo, elektros, dujų, ryšių) atstatymo darbus, UAB Vilniaus vystymo kompanija rūpinsis konstrukcijų atstatymo darbais.

Planuojama, kad dauguma gyventojų į naujus namus įsikels iki metų galo

Už maždaug dviejų savaičių vyks gyventojų susitikimas, kurio metu bus balsuojama dėl avarinės būklės pašalinimo ir atstatymo.

Tada Vilniaus miesto savivaldybė organizuos darbus, pradės rengti reikiamus dokumentus. Numatoma avarinės būklės likvidavimo darbų pradžia – balandžio mėnuo. Planuojama, kad namo konstrukcijų išardymas ir atstatymas užtruks 4 mėnesius (iki rugpjūčio). Nuo rugpjūčio bus atkuriamos geriamojo vandens tiekimo, nuotekų, karšto vandens, dujų, elektros, ryšių ir šildymo sistemos, taip pat sumontuojami langai, balkonų durys, palangės. Tikimasi, kad iki metų pabaigos dauguma gyventojų jau galės įsikelti į naujus namus.

[sleader]

tai projektas tikrai yra, juk be jo nestatytu. Bet cia kazkoks nusikaltimas statyti pagal 60 metu senumo projekta su laiptais net iki pirmo auksto.

Tai viso niekas neperstatytų ir pamatų nejudintų. Tiesiog užsakytų tokių pat matmenų g/b plokštes ir naujai surinktų kažkokią pastato dalį. Dėl to pastato geometrija, išplanavimas, altitudės ir kt. - nepasikeis.

[mantasm]

Nevisai supratau, naujuose daugiabučiuose nėra laiptų "iki pirmo aukšto"?

Dažniausiai nėra. Jei yra - projektavo ir statė atlėpausiai. Nebent išskirtinis projektas išskirtinėje vietoje. Bet ir tada galima padoriau išspręsti.

[Sula]

tai projektas tikrai yra, juk be jo nestatytu. Bet cia kazkoks nusikaltimas statyti pagal 60 metu senumo projekta su laiptais net iki pirmo auksto.

Nevisai supratau, naujuose daugiabučiuose nėra laiptų "iki pirmo aukšto"?

[SoulMulticast]

O kam tą sklypą formuot? Daugiabučius sėkmingai renovuoja nesant sklypo. Bet jei tai tiesa, tada tikrai visas procesas užsitęs ilgiau nei porą metų. O jeigu dar neras senojo tipinio tokių namų projekto ir turės suprojektuoti naują, tai turbūt ir 5 metų neužteks.

Pagal aprašymą straipsnyje galima suprasti, kad perstatyti turės ne trečdalį, bet pusę namo - visą vidurinę dalį ir antrą laiptinę.

tai projektas tikrai yra, juk be jo nestatytu. Bet cia kazkoks nusikaltimas statyti pagal 60 metu senumo projekta su laiptais net iki pirmo auksto.

[Briedis]

Kaip eksValdas minejo, vien sklypo suformavimas ir visi popierizmas uztruktu belekiek laiko ir tai turbut tiesa.
<...>
Aisku perstatineti trecdali seno namo man atrodo visiska nesamone. Jau geriau tikrai butu ji visa nugriove ir pastate nauja.

O kam tą sklypą formuot? Daugiabučius sėkmingai renovuoja nesant sklypo. Bet jei tai tiesa, tada tikrai visas procesas užsitęs ilgiau nei porą metų. O jeigu dar neras senojo tipinio tokių namų projekto ir turės suprojektuoti naują, tai turbūt ir 5 metų neužteks.

Pagal aprašymą straipsnyje galima suprasti, kad perstatyti turės ne trečdalį, bet pusę namo - visą vidurinę dalį ir antrą laiptinę.

[SoulMulticast]

Palyginimui, rusijoje 2022 m. sprogusį analogišką penkiaaukštį atstatė per 8 mėnesius (skaičiuojant nuo sprogimo iki raktų gyventojams įteikimo). Negi šis terminas mums nepasiekiamas?

as stebiuosi, kad jie apskritai sugebejo kazkokia informacija pateikti po keliu menesiu. Ne, Rusijos lygys mums nebus pasiekiamas dar ilgus desimtmecius, nes greita atstatymo eiga galima tik nesant demokratijai ir teises virsenybei. Kaip eksValdas minejo, vien sklypo suformavimas ir visi popierizmas uztruktu belekiek laiko ir tai turbut tiesa. Greitis galimas arba autoritarinese valstybese arba labai išsivysčiusiose, kur zmones gali paimti kazkoki atveji ir ji suvaldyti rankiniu budu sudarant kazkoki specialu "koridoriu" istaigose apeinant eiles. Deja, dabartineje LT visuomeneje tas neimanoma. Bet klausimas o kam reikia to greicio ir kodel nukenteje zmones negali kelis metus pagyventi kazkur kitur, neaisku. Tie, kas turejo draudimus, nemanau kad tures problemu nusipirkti analogiska busta. Tie kas neturejo, nu tai sorry, teks ieskoti giminiu. Man analogisko busto draudimas siais metais kainuos 200 euru per metus. Tai reik suprast tik durneliai moka?

Aisku perstatineti trecdali seno namo man atrodo visiska nesamone. Jau geriau tikrai butu ji visa nugriove ir pastate nauja.

[Briedis]

Ar tai reiškia, kad daugiabutį tvarkys savivaldybė?

Statybininkai. O kas liečia finansavimą, atsakymas randasi pirmoje straipsnio pastraipoje:

Praėjus daugiau nei pusantro mėnesio po pražūtingo gaisro Viršuliškėse, savivaldybė priėmė sprendimą – suniokota daugiabučio dalis bus perstatyta. Skaičiuojama, kad tam prireiks 1,2 mln. eurų. Dalį atstatymo darbų finansuos valstybė, bet galutinio sprendimo dėl finansavimo savivaldybė dar nepriėmė.

Įdomu, kas yra namo administratorius ir koks jo vaidmuo šioje situacijoje. Manau, visu procesu turėtų rūpintis būtent namo administratorius, o ne savivaldybė.

Stebina terminai. Tyrimo komisija išvadas pateikė per pusantro mėnesio, toliau planuojama, kad vien pažeistos dalies nugriovimui reikės 4 mėnesių, o tai kiek užtruks atstatymas? Palyginimui, rusijoje 2022 m. sprogusį analogišką penkiaaukštį atstatė per 8 mėnesius (skaičiuojant nuo sprogimo iki raktų gyventojams įteikimo). Negi šis terminas mums nepasiekiamas?

[TIME]

puiki proga PRui ir pavyzdinei renovacijai

[Kaid]

Gaisro nuniokoto Viršuliškių daugiabučio dalis bus perstatyta, tam prireiks 1,2 mln. eurų

Vilniaus meras Valdas Benkunskas trečiadienį dar kartą patvirtino, kad pastatas šiuo metu yra avarinės būklės. Anot jo, buvo svarstyti skirtingi variantai, kaip gelbėti nuniokotą daugiabutį, – tiek visiškas pastato demontavimas, tiek skaičiavimai, ar būtų galima pastatyti dar vieną naują pastato aukštą, pridėti kvadratinių metrų.

„Iš esmės išvada sako, kad pigiausias yra variantas ir yra visos galimybes namą išsaugoti, reikia tik perstatyti tą vidurinę dalį, kuri yra nukentėjusi – ją visiškai demontuoti ir iš esmės atstatyti iš naujo, suformuojant visus konstrukcinius elementus, stogą, perdangas, naują laiptinę ir taip pastatą būtų galima vadinti saugiu“, – aiškino sostinės meras Valdas Benkunskas.

Preliminariai paskaičiuota, kad daugiabučio atstatymo darbai 1,2 mln. eurų. Kaip sakė meras, tokia suma reikalinga, kad namą būtų galima grąžinti gyventojams, tačiau suma gali kisti, viskas priklausys nuo vykdomų pirkimų.

„Aišku, tie butai, kurie yra nukentėję, ir kuriuos reikės, iš esmės, iš naujo suformuoti, gautų su daline apdaila butus. Yra butų, kurie yra praktiškai nenukentėję, ten gal tik kosmetiniai reikalingi dalykai, nes jie nėra vandeniu užlieti, jokių pažeidimų nėra“, – vardijo V. Benkunskas.

Pastato dalies atstatymo darbai vyks keturiais etapais. Pirmuoju etapu numatoma išgriauti dabartines konstrukcijas, viską išardyti. Numatoma, kad šie darbai truktų apie keturis mėnesius ir kainuotų beveik 200 tūkst. eurų.

https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvo...box=1708529960

Ar tai reiškia, kad daugiabutį tvarkys savivaldybė?

[justinas adam]

Parėmė pavargusį...

[gangstarr]

Sutvarkė balkoną, tikras UNESCO...

[gangstarr]

Renovuojami daugiabučiai namai Žirmūnuose - Tuskulėnuose ir Žirmūnų trikampyje. Daugumoje montuojamas fasadas, tvarkomi balkonai. Dominuoja pilka ir smėlio/geltona spalva.

Rinktinės g. 13. Šalia esantys trys daugiabučiai jau renovuoti, šis paskutinis.



Tuskulėnų g. 2



Tuskulėnų g. 24


Minties g. 5 ir 9. Vidurinis namas nerenovuojamas.



Minties g. 42 jau pabaigtas.


Apkasų g. 35


Tuskulėnų g. 46. Renovuojamas paskutinis iš 6 šalia esančių.

[MedinisStrazdas]

Paspaudus ant daugiabučių sąrašo gaunu 404 klaidą. Puslapis neišgyveno net 2 dienų

[spekas]

IKI 2026 LIEPOS PRIVALOMA ĮRENGTI ŠILUMOS PUNKTUS DAUGIABUČIUOSE, KURIE JŲ NETURI IR/AR PERTVARKYTI JEI JIE ELEVATORINIAI (PRIKLAUSOMI)

https://enmin.lrv.lt/lt/naujienos/ik...ti-atnaujinti/

Tokių namų vien Vilniuje yra apie 500 (Lietuvoje - apie 3500). Jų dalinį sąrašą galima pamatyti čia:

https://vilnius.lt/lt/2022/08/01/vil...u-atnaujinimo/

************************************************** *********************
UPDATE (nes savivaldybininkai panašu pašalino sąrašą...)

DAUGIABUČIŲ IR INDIVIDUALIŲ (VIENBUČIŲ IR DVIBUČIŲ) GYVENAMŲJŲ NAMŲ ŠILUMOS PUNKTŲ SU PRIKLAUSOMĄJA SISTEMA SĄRAŠAS

https://aktai.vilnius.lt/document/30375824
************************************************** *********************

Šildymo sistemos gali būti dviejų tipų t.y. veikiantys pagal priklausomą arba nepriklausomą šilumos punkto schemą. Esant priklausomui šildymo sistemos tipui sistemoje nėra šilumokaičio ir šiluma tiesiogiai tiekiama į pastatą iš šilumos tiekimo tinklų.

Nepriklausomose sistemos yra sumontuotas šilumokaitis, atskiriantis šilumos tinklų termofikatą nuo pastato vidaus sistemoje cirkuliuojančio šilumnešio.


PS.
Pagaliau gal bus tai padaryta. Šitai jau seniausiai turėjo būti padaryta. Kalbėjau su žmogumi iš VIlniaus CŠT ir sakė, kad tie, kurie nesiims darbų, bus privalomai skatinami susitvarkyti. Sakė galvoja būdus kaip spausti per savivaldybę, per administratorius ir panašiai. Jiems patariau ir tokį variantą: paskelbti šildymo sistemą kaip neatitinkančią techninių reikalavimų ir nutraukti termofikato tiekimą - greitai susitvarkys. Sakė svarstysime.

Pagaliau turi baigtis šis tokio lygio piktybinis apsileidimas. Kodėl piktybinis? Todėl, kad vien iš savo patirties galiu pasakyti, kad tokių namų gyventojai dauguma arba nesiima tvarkyti ne tik avarinių situacijų, bet dar ir sabotuoja tų, kurie bando tvarkytis iniciatyvas. Pats keliuose tokiuose namuose Vilniuje esu bandęs paleisti šildymo sistemų (avarinės būklės beje) atnaujinimą su, be abejo, šildymo punktų įrengimu, tik tada nežinojau, kad tai privaloma, ir susidūriau būtent su sabotažu.

[MedinisStrazdas]

Čia jau labai sena viryklė turi būt, kad taip galėtum padaryti. Turėjau kažkur 2005-tų dujinę ir jau buvo apsauginiai vožtuvai sudėti. Dujų nuotekis be liepsnos neįmanomas, sekundžių tikslumu užsidaro. Nebent sugedę būtų, kas mažai tikėtina - ten tokio pat primityvumo detalė kaip ir bimetalinis termometras.

Nežinau kada pradėjo dėti apsaugas visose viryklėse, bet mano tėvai iki prieš 2 metus naudojo virykle be apsaugos (dabar naudoja elektrinę kaitlentę). Viryklių be apsaugos manau dar daug yra naudojama. Ypač senesnio įrengimo pastatuose.

[Kitas]

Tai manau nėra čia kažkokių ypatingų priežasčių ar paslapčių, tiesiog 1980-1990 sovietų architektai gavo daugiau laisvės ir karts nuo karto suprojektuodavo tikrai labai įdomių pastatų. Šis man yra 50/50, nes ta į Šeimyniškių gatvę atsukta pusė yra na tiesiog tragiška, net sunku suprasti kaip buvo galima nubraižyt tiesiog 12 aukštų aklino fasado ir pagalvot "na jo, all good...".

Asmeniškai man iš tų laikų daugiabučių vienas įdomiausių yra Algirdo 51A, va ten tikrai būtų įdomu sužinoti kas suprojektavo ir kokia jo idėjos istorija, nes net ir šiais laikais toks projektas būtų vertinamas teigiamai. Tuo pačiu labai įdomu kaip bus su jo renovacija, nes jeigu būtų mano valia, aš rinkčiaus tiesiog pašalinti visą vizualinę taršą, atnaujint originalų fasadą ir sudėt vienodus tamsių rėmų langus.

O čia negalėtų būti mintis - šiaurinė pusė, gatvė, t.y. triukšmas tarša, todėl nėr ko ten langų daryt, darbo liaudžiai bus patogiau? Bet pritariu, dabar miesto centre toks namas, tokia architektūra - be ryšio!

[justinas adam]

Dujinės viryklės yra gerokai pavojingiau nei dujinis šildymas: atsuki neuždegęs ugnies ir dujos veržiasi į patalpas. Tam, kad taip atsitiktų su dujiniu katilu reiktų labai pasistengti, yra visokios apsaugos ir t.t.

Čia jau labai sena viryklė turi būt, kad taip galėtum padaryti. Turėjau kažkur 2005-tų dujinę ir jau buvo apsauginiai vožtuvai sudėti. Dujų nuotekis be liepsnos neįmanomas, sekundžių tikslumu užsidaro. Nebent sugedę būtų, kas mažai tikėtina - ten tokio pat primityvumo detalė kaip ir bimetalinis termometras.

[Saliamonas]

Kad neliktų dujinio šildymo - pilnai pritariu.
Kad neliktų dujų maisto ruošimui - manau nepritariu. Bet jei jo neliks - ne problema. Yra dar vienas dujų maisto gaminimui aspektas - jei elektra dingsta ir viskas daroma tik elektra - truputi bus suirutė neturint alternatyvaus energijos šaltinio. Tai galioja ir šildymui (pvz jei jį tik elektrinį palikti, kurį aš šiaip labai mėgstu ir prioretizuoju).

Dujinės viryklės yra gerokai pavojingiau nei dujinis šildymas: atsuki neuždegęs ugnies ir dujos veržiasi į patalpas. Tam, kad taip atsitiktų su dujiniu katilu reiktų labai pasistengti, yra visokios apsaugos ir t.t.