Parašė HSV
Rodyti pranešimą
-
Prie Vilniaus, šalia greitkelio A2 planuojamas logistikos centras:
http://vrd.am.lt/VI//files/0.989470001233729800.pdfKomentuoti:
-
Apsilankiau prieš savaitė Verslo Parkas Vilija. Atsimenate šitą? http://www.vilija.eu/
Pakankamai greitai pastatė. Ten įsikūrė Eugesta. Teritorija kruopščiai saugoma: tvora, šlagbaumai, apsaugos būdelė. Prieigos gražiai sutvarkytos: naujas asfaltas, kelio ženklai, netgi hidrantai..
Komentuoti:
-
,,Vilbra" tikrai šiuo momentu ten nieko nestatys. Kambo iškaba, jog išnuomojamos patalpos, o korpusas, atsuktas į prospektą nudažytas baltai.Komentuoti:
-
pravažiavau pro šalį. mačiau griauna pastatą jau ir sieną. po plytą ardo statybininkai..Komentuoti:
-
Ten numatyta 75% komercines paskirties pastatu ir 25 gyvenamos. Ar statys Vilbra tikrai neaisku. Jie patys jeigu ir statys tai bus po 2-3 metu. Kitas variantas kad kazkas perpirks ta teritorija.Komentuoti:
-
Vietoj kepyklos – daugiabučiai?
Senas ir naudoti nebetinkamas gamyklas iš miesto stumia nauji projektai. Vietoj daugiau kaip šimtmetį gyvavusios kepyklos ateityje turėtų iškilti nauji pastatai.
Savanorių prospekte esanti „Vilniaus duonos“ kepykla jau rudenį patalpas užleis naujam savininkui – bendrovei „Vilbra“.
Kone miesto centre esanti kepykla išsikels į naujas patalpas Aukštuosiuose Paneriuose.
Kas bus statoma senųjų patalpų vietoje, naujieji savininkai kol kas išduoti neketina. Tačiau nauji kepyklos patalpų vadovai neslepia ambicijų Naujamiestyje įgyvendinti išskirtinį projektą.
„Apie tai, kas iškils kepyklos teritorijoje, kol kas kalbėti dar labai anksti. Šiuo metu yra tvirtinami planai.
Be to, stebime ir nekilnojamojo turto rinką.
Tik atėjus rudeniui nuspręsime, kokį objektą mes norėtume matyti Savanorių prospekte“, – teigė bendrovės „Vilbra“ direktorius Vygantas Brajis.
Nors naujasis savininkas konkrečiai nenorėjo pasakyti, koks objektas iškils vietoj kepyklos, užsiminė, jog svarstoma galimybė čia statyti naujus daugiabučius.
Jei rinka iki rudens dar nebus atsigavusi, vietoj buvusios kepyklos gali iškilti ir komercinių bei gyvenamųjų patalpų kompleksas.
„Galbūt artimiausiu metu iš viso jokių naujų pastatų šioje vietoje nestatysime. Turime ir tokių minčių, jog dabar reikėtų kepyklos patalpas kuriam laikui išnuomoti įvairioms bendrovėms. Tegul jos ten tvarkosi, kol atsigaus rinka.
Kita vertus, kepyklos teritorija yra strategiškai labai patogioje vietoje, tad tuo reikėtų pasinaudoti. Bet kol kas nesame tvirtai apsisprendę, ką darysime su kepyklos patalpomis“, – teigė V.Brajis.
lrytas.ltKomentuoti:
-
Savanorių prospektas jau nekvepia šviežia duona
Seniausios Vilniuje kepyklos istorijos metraštis nutrūko, o gamyba iš centro perkeliama į Aukštuosius Panerius, kur netrukus ims veikti moderniausia Baltijos šalyse tokio pobūdžio įmonė.
Bendrovei „Vilniaus duona“ priklausančioje seniausioje miesto kepykloje Savanorių prospekte duona daugiau niekada nebebus kepama.
126 metus veikusi kepykla prieš kelias dienas užvėrė duris, pastatai parduoti naujam savininkui.
Nuo pastato dingo „Vilniaus duonos“ iškabos, o Savanorių prospektas nebekvepia duona.
Kad čia buvo įsikūrusi „Vilniaus duona“, primena tik ant tvoros likę užrašai ir piešiniai.
Kiek anksčiau, gegužės mėnesį, bendrovė uždarė kitą kepyklą S.Konarskio gatvėje.
„Vilniaus duonos“ generalinė direktorė Rita Ramanauskienė pasakojo, kad moderniausia Baltijos šalyse kepykla Aukštuosiuose Paneriuose, V.A.Graičiūno gatvėje, pradės veikti spalio mėnesį.
Šiuo metu montuojami gamybos įrenginiai, o logistikos centras jau pradėjo darbą.
Kol kas duona Vilniuje kepama įmonės kepykloje Tuskulėnų gatvėje, gamyba taip pat perkelta į Panevėžį.
Naujoje kepykloje Aukštuosiuose Paneriuose bus gaminama produkcija ne tik Lietuvai, bet ir Latvijai, Estijai.
„Naujos kepyklos statyba yra „Vilniaus duonos“ restruktūrizavimo dalis. Laikomės strategijos visą dėmesį sutelkti į ypač efektyvią pramoninę duonos gamybą ir gaminti tradicinius bei naujus firminius produktus visiems mūsų klientams Baltijos šalyse“, – tikino R.Ramanauskienė.
Naujajame kepyklos pastate bus įrengta moderniausia gamybos įranga, atitinkanti griežčiausius higienos reikalavimus.
Vien pernai į naująją kepyklą „Vilniaus duona“ investavo apie 10 milijonų litų.
Didžioji dalis lėšų teko gamybos įrenginiams, taip pat logistikai bei informacinėms technologijoms.
Istorija – nuo XIX amžiaus
Vilniuje pirmoji didelė duonos kepykla įkurta 1882 metais tuomečio Trakų pašto vieškelio kairėje pusėje. Dabar tai – Savanorių prospektas. Pirmoji kepykla buvo garinė, skirta kariuomenės reikmėms.
1890 metų duomenimis, kepykloje dirbo 119 darbininkų. Joje buvo kepami standartiniai 21 svaro kepalai, skirti ne tik kariuomenei, bet ir pardavinėjami miesto gyventojams dviejose parduotuvėse – prie kepyklos Didžiosios Poguliankos ir Kalvarijų gatvėse.
1895 metais ši kepykla iškepė 378 311 pūdų (6 milijonus 196 tūkstančius kilogramų) duonos.
1904 metais Vilniaus miesto maisto tiekimo valdybos prašymu Vilniaus gubernatorius įpareigojo šią kepyklą tiekti produkciją mažesnėmis kainomis skurdžiausiems miestiečiams ir Vilniaus priemiesčio gyventojams.
1948 metais pakeitus senas krosnis naujomis, seniausios Vilniaus duonos kepyklos pajėgumas padidėjo dvigubai.
1959-1960 metais pradėta kepti pačių populiariausių Lietuvoje rūšių – „Palangos“ ir „Vilniaus“ – duoną. Šių rūšių duonos receptūra nepakeista iki šiol.
lrytas.ltKomentuoti:
-
Vilniaus įmonės keliasi į miesto pakraščius
Giedrius Simonavičius, LNK
2007 gegužės mėn. 31 d.
Delfi.lt
Vis daugiau centrinėje Vilniaus dalyje įsikūrusių įmonių perkelia gamybą į miesto pakraščius ar užmiestį. Tokius ketinimus jau pradėjo įgyvendinti „Vilniaus duona“, „Audėjas“, kitos bendrovės. Sostinės centre, Savanorių prospekte įsikūrusi duonos kepykla – seniausia Lietuvoje, pradėta statyti dar 19 amžiuje. Tačiau jau netrukus kepyklos šioje vietoje nebeliks. Ją ketinama perkelti gerokai toliau nuo centro - į Aukštuosius Panerius.
Jau birželį ten bus pradėta statyti nauja kepykla. Įmonės vadovė teigia, kad tokį spendimą lėmė akcininkų noras modernizuoti gamybą.
Duonos pramonė nėra itin pelninga, tad greičiausiais būdas tam gauti lėšų - parduoti keturias gerose Vilniaus vietose esančias senas kepyklas. Padėtis dabar itin palanki, mat pastaraisiais metais nekilnojamasis turtas miesto centre gerokai brango.
"Centre turimi pastatai parduodami ir dalis kontraktų jau sudaryta. Šitos lėšos bus naudojamos investicijoms, restruktūrizavimo procesui tęsti. Kadangi mūsų paskaičiavimais, visam restruktūrizavimo procesui reikia apie 50 milijonų litų", - sako „Vilniaus duonos plius” generalinė direktorė Rita Ramanauskienė.
Pirmąją kepyklą centre planuojama uždaryti jau kitais metais, o galutinai išsikelti ketinama per kelerius metus.
Iškelti gamybą ruošiasi ir viena didžiausių šalies tekstilės įmonių „Audėjas“, įsikūrusi visai netoli sostinės senamiesčio. Įmonė už penkių kilometrų nuo dabartinės gamyklos Nemėžio kryptimi jau nusipirko žemės sklypą ir pradėjo rengti detalųjį planą naujai gamyklai statyti.
Daugiau informacijos „Audėjo“ vadovybė neatskleidžia. Šaltinių teigimu, „Audėjo“ gamyba gali būti perkelta per vienerius - trejus metus.
Galimybes parduoti turtą centre ir įrengti naujas gamyklas atokiau svarsto ir kitos tekstilės įmonės: „Sparta“ „Vilniaus kailiai“, „Rožė“. „Vilniaus aušra“. Įmones tokiam žingsniui labiausiai skatina rekordines aukštumas pasiekusios nekilnojamojo turto kainos.
Kiek anksčiau iš miesto centro išsikėlė ir alaus darykla „Vilniaus tauras“.
(dėkui perkėlusiam į vietą
)
Paskutinis taisė Svecias; 2007.06.01, 09:11.Komentuoti:
-
Edvis visiskai teisus, sakydamas, kad JAV daugiausiai eksportuoja dideles pridetines vertes (protui, technologijai imlias prekes). be minetu galima isvardinti masinu, irenginiu, prietasu (pradedant laivu, baigiant kasimo) eksporta. nereikia pamirsti, kad JAV kai kuriose valstybese pati sukuria savo pramone.Stai Indijoje , Kinijoje, kitose valstybese jai priklauso istisos pramones sakos (tai aukstenis nei eksportas lygmuo). Stai pavyzdziui ,JAV Lietuvos medienos pramoneje vaidina stipru vaidmeni, pvz, veikia didele medienos kompanija Ochoco Lumber.
Beje, Eidvi, JAV daug gamina ir baldu. Stai ir Lietuvoje gali nusipirkti amerikietisku baldu, jie labai geros kokybes, brangesni.
pritariu Sveciui, is duobes galima islipti tik orientuojantis i aukstos technologines ir dideles materialines vertes produktu gamyba.Paskutinis taisė Andrew; 2007.04.23, 13:36.Komentuoti:
-
Na istikro tai daugiausiai savo samprotavimais remiausi. Pagalvojes kokias gi amerikietiskas prekias vartoju. My list: Google/windows xp/apple ipod (kuria galima laikyti daugiau intelektualia preke)/ 80% ziurimu filmu made in USA. Taciau zinoma neteigiu, kad sie produktai uzima pagrindine USA eksporto dali, tik juos paemiau kaip pavyzdi intelektualiu produktu eksporto. Ir kodel manai, kad tai nesamone? Manai jie daug drabuziu ar baldu eksportuoja? Ar daug namie turi daikciuku, and kuriu rastum parasyta "made in USA"? Be intelektualiu prekiu dar nebent masinu/aviacijos uzima gan didele dali, kurias irgi dalinai galima laikyti intelektualiomis del to, kad pagrindine kaina, kuria uz jas moki, yra uz prekes technologija, o ne jos pagaminima.ar cia apie USA exp pats sugalvojai, ar remiesi kazkokiais faktais. Jei antrasis variantas, tai gal gali pateikt irodymu, nes man atrodo, kad pasakei nesamoneKomentuoti:
-
Nemanaum kad kalba yra didelė kliūtis. Šiais laikais praktiškai visi jaunesni nei 30 metų gerai moka anglų k., o tokius dalykus kaip programos ar kitokia intelektinė produkcija nesunku išversti į pagrindines pasaulio kalbas. Tik tegul pagamina, kam kvalifikuotai išversti atsiras tikraiParašė Eidvis Rodyti pranešimą
Komentuoti:
-
ar cia apie USA exp pats sugalvojai, ar remiesi kazkokiais faktais. Jei antrasis variantas, tai gal gali pateikt irodymu, nes man atrodo, kad pasakei nesamoneParašė Eidvis Rodyti pranešimą
Komentuoti:
-
Paziurekite is ko gyvena USA. Ju ekportas palyginti minimalus, taciau daugiausiai jie eksportuoja tokius dalykus kaip Windows, Google, Holivudo produkcija ir visas kitas intelektualias prekes, kuriu verte yra daug didesne. I tai reiktu ir lietuvai orientuotis, taciau aishku pagrindine kliutis cia yra anglu kalba, kuri yra butina visose situose sritise.Komentuoti:
-
Iš ko? Manau, kad iš inovacijų, naujų išradimų. Kas sugebės kurti ir gaminti daug proto investicijų reikalaujančią produkciją tas ir gyvens. Kitiems gali būti riesta.Parašė Rimas_OK Rodyti pranešimąTai vat, tuo pačiu kyla klausimas, iš ko Europa gyvens po 10 metų?
Komentuoti:
Komentuoti: