Modernaus meno muziejus Mo

[RokasLT]

Tuo tarpu Varšuvoje:

[Rimas_OK]

Tokiomis banaliomis betoninėmis plytelėmis naujai grindžia ir Kauno istorinį Art Deco centrą...

[rmss]

Iš kiemo pusės. Grindinys iš granito, bet atrodo kaip paprastos betoninės plytelės. Šiuo metu sodinami daugiamečiai augalai, augs kažkas panašaus kaip seimo fontane - smilgos, miskantai. Kiek didesnė investicija į aplink muziejų susodintas sedulas, kurios po kelių metų turėtų paversti MO kiemelį į antrą Sugiharos sakurų parką, tik mažesnį.

Tai čia tik tos dalys granito, kitur Vilniaus standartinės 30x30 betoninės plytelės kiek supratau. Net rekonstruojami Pacų rūmai, Jono gatvėje, pačioje senamiesčio širdyje tokias susidėjo...

[googleLT]

Kaip ten sakoma, viltis "kažkieno" motina? O savas šūdas - nesmirda. Architektūros kokybę Lietuvoje dauguma atvejų apriboja užsakovas. Jei ne užsakovas, tai biudžetas. Tad architektūros kokybės galima tikėtis tik su stabilu Lietuvos ekonomikos augimu.

Pas mus greičiau didins pastato plotą, aukštį ar tūrį, nei tobulins architektūrinę ir stilistinę išraišką. Įsišakniję visai kitokie prioritetai.

[Perfect]

Svarbiausia, kad dėl šio pastato skaudės lietšuviškiems urodams archYtektams. Apie šitą objektą rašys pasaulio arch spauda, jame lankysis turistai, atvažiuojantys ne vien pigesnio alaus, ir jis bus laikomas Vilniaus puošmena. Labai labai viliuosi, kad tai reiškia naujos kokybės Lietuvos architektūroje pradžią. Be lietuviškų šūdarchitekčių.

Kaip ten sakoma, viltis "kažkieno" motina? O savas šūdas - nesmirda. Architektūros kokybę Lietuvoje dauguma atvejų apriboja užsakovas. Jei ne užsakovas, tai biudžetas. Tad architektūros kokybės galima tikėtis tik su stabilu Lietuvos ekonomikos augimu.

[Eikantas X]

Toks retro pastačiukas, atitinka 60s-70s-80s modernizmo architektūrą Lietuvoje.

Geometrinę ekspresiją architektūrinėje raiškoje galima kildinti iš brutalistinės ir ekspresionistinės XX a. architektūros. Ekspresyvios geometrinės raiškos tikslas vėlyvojo modernizmo architektūroje – hiperbolizuoti pirminių geometrinių formų naudojimą pastato erdvinėje struktūroje, sukurti įtampą, nuostabą, konfliktą. Pagrindiniai geometrinės ekspresijos bruožai, remiantis Ch. Jencksu²⁴:

– griežti, ryškūs kontūrai;

– pirminės geometrinės formos arba jų kompozicijos;

– ekspresyvi raiška;

– formų priešprieša;

– hiperbolizacija (kaip ir visoje vėlyvojo modernizmo architektūroje).

Solidžios, aiškių geometrinių formų kompozicijos pasaulinėje architektūroje dažniau pastebimos verslo korporacijų pastatuose. Tokia architektūra atspindėjo pastarųjų filosofiją, padėjo kurti pageidaujamą reprezentatyvų, monumentalų įvaizdį visuomenėje. Geometrinė ekspresija davė pradžią monumentaliai slick-tech paviršių raiškai, kuri Lietuvos architektūroje pasirodė tik XX a. pab. ir yra aktuali iki šių dienų.

Ekspresyvia pirminių formų estetika pasižymintis muziejus Teksaso valstijoje JAV (archit. Ph. Johnsonas, 1972 m.) (21 pav.) stebina beveik siurrealia precizika. Formų grynumas pabrėžiamas baltos spalvos tinko apdaila, nėra jokio skaidymo, jokių langų, o ir įėjimas tėra tarp formų atsiradusi ertmė. Panašūs architektūriniai sprendimai pastebimi ir architekto I. M. Pei darbuose, pavyzdžiui Nacionalinės meno galerijos Rytų korpuse Vašingtone (1978 m.) (22 pav.) arba J. F. Kenedžio bibliotekos pastate Bostone, JAV (1979 m.).

Vienas ryškesnių geometrinės ekspresijos pavyzdžių Lietuvos architektūroje – Nacionalinės dailės galerijos pastatas (archit. G. Baravykas, V. Vielius, 1980 m., rekonstrukcija 2009 m., archit. A. Bučas, G. Kuginys ir kt.) (24 pav.), pasižymintis monumentalia, tačiau kartu ir veržlia architektūrine estetika. Ant ilgos vieno aukšto platformos išdėstyti ritmingai kylantys kubai – pirminės geometrinės formos. Stiklo plokštumos įgilintos, apdaila vientisa, todėl fasado raiškoje dominuoja baltų formų ir šešėlių žaismas. Panašia architektūrine raiška pasižymi ir Kauno paveikslų galerijos pastatas (archit. L. Gedgaudienė, J. Navakas, 1978 m.), KTU dizaino ir technologijų fakulteto auditorijų korpusai (archit. D. Petkelienė, 1984 m.), Anykščių kultūros rūmai (archit. R. Šileika, 1968 m.), parodų rūmai Klaipėdoje (archit. V. ir N. Zubovai, 1983 m.) ir kt.

Laužytomis formomis, ekspresyvia planine struktūra ir kompleksiškai sudėtingesnėmis formomis geometrinę ekspresiją atspindi Ritualinių paslaugų rūmų komplekso Vilniuje pirmasis korpusas (archit. Č. Mazūras, 1975–1987 m.) (23 pav.). Smailūs geometriniai pastato tūriai formuoja pozityvo ir negatyvo konfliktą, medinių dailylenčių apdaila užbaigiama langų juosta, pabrėžiančia geometrinių formų ekspresyvumą, dominuojantį pastato charakterį gamtinėje aplinkoje. Savita geometrinės ekspresijos apraiškos forma galima laikyti Lietuvos mokslų akademijos poilsio namus (dab. „Pilkasis Garnys“) Palangoje (archit. V. Dičius, L. Ziberkas, 1982 m.) (25 pav.). Funkcinė pastato sąranga hiperbolizuota panaudojant įvairių formų trapecijų tūrius, sukuriant daugiaplanę monumentalių formų skulptūrą. Artikuliuoti tūriai akivaizdžiai prieštarauja nuosaikiai planinei koncepcijai, daugybė susikirtimų formuoja intrigą ir kuria ekspresyvią, žaismingą pastato meninę raišką.

Geometrinių formų ekspresija geriausiai atsiskleidžia, kai pastato architektūrinėje raiškoje atsiranda priešingų formų sankirtos, arba formų priešprieša (angl. juxtaposition). Tokio pobūdžio geometrinių formų ekspresija gali pasireikšti tiek tūrinėje, tiek planinėje struktūroje. Tikslas – išryškinti pirminių formų skirtumus arba išskirti ir akcentuoti vieną iš susikertančių formų. Vienas išraiškingesnių tokio pobūdžio geometrinės ekspresijos pavyzdžių Lietuvos architektūroje yra buvęs Vilniaus kelių policijos pastatas (archit. G. Ramunis, K. Pempė ir kt., 1982 m.) (26 pav.). Nuosaikiai į esamą reljefą įkomponuotas plastiškas salės korpusas pabrėžia administracinio korpuso geometriškumą, kurį dar labiau sustiprina artikuliuotas langų ritmas. Pastate galima įžvelgti vėlyvojo modernizmo bruožų (mastelinio tinklo naudojimas, kuriantis racionalumo įspūdį) ir postmodernizmo bruožų (tūrio laiptavimas, turintis simbolistinių užuominų).

http://archiforma.lt/?p=532

[John]

Svarbiausia, kad dėl šio pastato skaudės lietšuviškiems urodams archYtektams. Apie šitą objektą rašys pasaulio arch spauda, jame lankysis turistai, atvažiuojantys ne vien pigesnio alaus, ir jis bus laikomas Vilniaus puošmena. Labai labai viliuosi, kad tai reiškia naujos kokybės Lietuvos architektūroje pradžią. Be lietuviškų šūdarchitekčių.

[justinas adam]

Iš kiemo pusės. Grindinys iš granito, bet atrodo kaip paprastos betoninės plytelės. Šiuo metu sodinami daugiamečiai augalai, augs kažkas panašaus kaip seimo fontane - smilgos, miskantai. Kiek didesnė investicija į aplink muziejų susodintas sedulas, kurios po kelių metų turėtų paversti MO kiemelį į antrą Sugiharos sakurų parką, tik mažesnį.

[Eidvis]

Yra pastatų, apie kuriuos galima spręsti pagal vieną atidengtą fragmentą. Bet čia yra visai ne toks pastatas, čia yra toks pastatas, apie kurį reikia spręsti matant visą vaizdą. Manęs ištiesų šitas pastatas kol kas nei nuvylė, nei kažkaip smarkiai nustebino. Vizualizacijos atitinka tai, ko tikėjausi, nors dar kol kas ir ne viskas matosi, netgi tos statybinės tvoros kol kas trukdo pamatyti visą vaizdą.

[Ignalina]

Puikiai atrodo, per anksti peikėm vieną atidengtą sieną. Vis dėlto - ką reiškia pasauliniai vardai Lietuvoje. Reikia jų kuo daigiau.

Va būtent. Atidengus visą pastatą pasimatė bendras vaizdas. Ir jis tikrai geras.

[Tomizmas]

Puikiai atrodo, per anksti peikėm vieną atidengtą sieną. Vis dėlto - ką reiškia pasauliniai vardai Lietuvoje. Reikia jų kuo daigiau.

[Ignalina]

05-27






Ant šaligatvio tikrai pataupė.


Narvesen'as uždarytas iš trijų pusių, pardavėjos ilsisi dirbdamos.

[medukas]

Svarbiausia yra be tikslo panaudoti pastaruoju metu forume paplitusią formuluotę "Vilnius atrodo kaip [random mažiau išsivystęs regionas/valstybė/miestas]", nu gi kaip čia ant savęs nepavarius. Laidų bardako čia nėra - tik dvipusis troleibusų kontaktinis tinklas (įprastas bet kuriam Europos miestui turinčiam troleibusus ar tramvajus) ir pakabintas apšvietimas. Norint pamatyti kaip iš tikrųjų atrodo laidų bardakas - užtenka pagooglinti Japonijos miestų nuotraukas (o tai kaip ir civilizuota valstybė), pas mus tikrai nėra didelės problemos su laidais.

Kaunas vienc prie vieno o gal ir ne http://www.dailymail.co.uk/news/arti...blow-fuse.html

[Kristisz]

Labiau apgailėtinai nei šitie medžiai atrodo laidų bardakas ore ir kreivi šaligatviai po nosim. Vaizdelis kaip Lotynų Amerikoj, o ne Europos didmiesty.

Svarbiausia yra be tikslo panaudoti pastaruoju metu forume paplitusią formuluotę "Vilnius atrodo kaip [random mažiau išsivystęs regionas/valstybė/miestas]", nu gi kaip čia ant savęs nepavarius. Laidų bardako čia nėra - tik dvipusis troleibusų kontaktinis tinklas (įprastas bet kuriam Europos miestui turinčiam troleibusus ar tramvajus) ir pakabintas apšvietimas. Norint pamatyti kaip iš tikrųjų atrodo laidų bardakas - užtenka pagooglinti Japonijos miestų nuotraukas (o tai kaip ir civilizuota valstybė), pas mus tikrai nėra didelės problemos su laidais.

[LBP]

Labiau apgailėtinai nei šitie medžiai atrodo laidų bardakas ore ir kreivi šaligatviai po nosim. Vaizdelis kaip Lotynų Amerikoj, o ne Europos didmiesty.

[justinas adam]

Nesvarbu kokiu kampu žiūri, tie medžiai vistiek atrodys nušiurę. Vargu ar koks genėjimas ar formavimas jiems padės, ypač kai vienas dvigubai mažesnis. Tikėkimės pasodins ką nors modernesnio, kaip Lukiškių aikštėj.

[Ignalina]

Update: vienu medžiu mažiau

sutapimas? baikit nemanau

https://imgur.com/HmqP1IS
Live foto

[medukas]

Gal kas malonetu nakti nukirsti juos... Buciau Vilniuje, pasvarstyciau labai rimtai apie tai pats.

Update: vienu medžiu mažiau

sutapimas? baikit nemanau

[Tomizmas]

Tokie kvadratiniai kaip Lukiškių aikštėj gal tiktų

Taip - atkartotų pastato formą ir netgi papildytų jį, be to, jau patys savaime būtų kaip modernus menas.

[mag]

Tokie kvadratiniai kaip Lukiškių aikštėj gal tiktų