14 metų gali nueiti perniek: Vilniaus sporto rūmų rekonstrukcijos autorius stebina nuolatinis valdžios blaškymasis
Keletas ištraukų iš straipsnio, architektų, projektavusių Sporto rūmų rekonstrukciją, pasisakymai:
Architektas pripažįsta: Vyriausybės stabčiojimas dėl kongresų centro projekto jo nenustebino, nes pastarasis laikotarpis – tiek valstybės, tiek Vilniaus miesto gyvenime – itin sudėtingas. „Pastarųjų metų reiškiniai, kuomet bandoma kontroliuoti istoriją, naikinami paminklai – aš šį laikotarpį vertinu kaip labai sudėtingą. Manau, kad tokie pareiškimai nepamatuoti, nes geresnės vietos kongresų centrui nėra, juolab būtina įvertinti ne tik vietos, bet ir kitus reikalavimus. Kongresų centras turi atitikti daug reikalavimų, ypač vykstant ypatingiems susitikimams, kada dalyvauja įvairių Vyriausybių delegacijos ir pan. Šiame projekte numatyti įvairūs scenarijai: prireikus, teritorija gali būti uždara, saugi – geresnės teritorijos Vilniaus miesto centre, įvertinant objekto vietą, sklypo dydį, nėra. Yra ir daugiau svarbių aspektų: išvystytas viešbučių tinklas, miesto centrinės dalies pasiekiamumas per 15 min. nuo viešbučio – visa tai, manau, teikiant naujus pasiūlymus nebuvo tinkamai įvertinta“, – kalbėjo S. Kuncevičius.
„Negaliu pasakyti, kad buvo labai paprasta, rekonstrukcija visuomet sudėtingiau nei nauja statyba, bet šio pastato stuktūra pritaikyta kultūros, sporto renginiams, o ne muziejui. Mes ekspozicinėms erdvėms išskyrėme dalį patalpų“, – kalbėjo architektas. Pašnekovo žodžiais, nors pagrindinės pastato konstrukcijos – monolitinės gelžbetonio, stogas, pagrindinės terasos – nuolat ardomos drėgmės.
Vilniaus miestui, atkreipė dėmesį architektas, pastaruoju metu būdingi distopijos laikotarpio reiškiniai, kuomet žmonės, deklaruodami labai populiarias idėjas, pabrėžia, jog labai svarbus visuomenės dalyvavimas, tačiau iš tiesų – šiandien visuomenė lieka nuošalyje. „Daug idėjų primetama be diskusijos, man atrodo, kad tai labai laikina. Manau, kad mes, įvertinę paskutinio, itin sudėtingo laikotarpio, klaidas, grįšime prie kitokio bendravimo, kaip valstybė ar miestas turi vystytytis. Skirti visą 14 tūkst. kv. m ploto pastatą vien tik bendruomenės istorijos muziejui, kurio funkcinė struktūra nėra skirta ekspozicinei paskirčiai, būtų ne tik neišdiskutuota tipologinė klaida, bet dar viena prielaida nuvertinti daug platesnį šio objekto ir vietos daugiasluoksnį istorinį-kultūrinį kontekstą bei jo reikšmę valstybės atkūrimo etape“, – mano S. Kuncevičius.
Vilniaus miestui, atkreipė dėmesį architektas, pastaruoju metu būdingi distopijos laikotarpio reiškiniai, kuomet žmonės, deklaruodami labai populiarias idėjas, pabrėžia, jog labai svarbus visuomenės dalyvavimas, tačiau iš tiesų – šiandien visuomenė lieka nuošalyje. „Daug idėjų primetama be diskusijos, man atrodo, kad tai labai laikina. Manau, kad mes, įvertinę paskutinio, itin sudėtingo laikotarpio, klaidas, grįšime prie kitokio bendravimo, kaip valstybė ar miestas turi vystytytis. Skirti visą 14 tūkst. kv. m ploto pastatą vien tik bendruomenės istorijos muziejui, kurio funkcinė struktūra nėra skirta ekspozicinei paskirčiai, būtų ne tik neišdiskutuota tipologinė klaida, bet dar viena prielaida nuvertinti daug platesnį šio objekto ir vietos daugiasluoksnį istorinį-kultūrinį kontekstą bei jo reikšmę valstybės atkūrimo etape“, – mano S. Kuncevičius.
Komentuoti: