SEB banko centrinė būstinė Konstitucijos pr.

[amonas]

Beje, teko girdėti, kad vietoj požeminio parkingo darys erdves ofisui arba kažkokiai veiklai. Kas pasirodė labai keista. Kas nors žinote ką nors daugiau apie tai?

[amonas]

Keletas atnaujinimų. Daryta 2018-07-24

[Milwaukee]

Kas čia per statiniai (raudoni)?

Ten cemento talpos. Del specifinio grunto neiseina grezti poliu ir ju iskart betonuot, del to yra sandeliuojamas cementas, leidziamas kartu su vandeniu, taip geriau uzpildant ertmes.

[Zorro]

[ultra laverdi]

Būsimos SEB banko centrinės buveinė vieta 2018 m. birželio 27 d. 8 val. 50 min. Po fotografavimo į statybų aikštelę atėjo statybininkai, todėl jų beveik ir nesimato.





Iškastas vamzdis.



Pagrindinė statybų aikštelė.







Pranešimas Forum Palace stovėjimo aikštelėje.

[ultra laverdi]

Statybvietė nuo A. Goštauto g.

[Creatium]

Kas čia per statiniai (raudoni)?

[dr-rox]

Vyksta statybos

[Tomizmas]

Bet nuosavas medinis namas, kaip supratau, nepakliūna į juos.

[Creatium]

Įdomu. Brėžinyje nurodoma, kad jie ir daugiau turi aplink apsipirkę (du palei Konstitucijos pr.) ir vienas kitoje Baravyko g. pusėje.

[M1gdas]

Papildant temą informacija.

Išduotas kultūros paveldo departamento prie kultūros ministerijos leidimas archeologiniams tyrimams G. Baravyko g. 4 ir 10. atlikti iki 2018 11 30.
Vilniaus senojo miesto vietos su priemiesčiais (25504) teritorijos G. Baravyko g. 4 ir 10, Vilniaus m. 2018 m. archeologinių detaliųjų tyrimų PROJEKTAS

Viso detaliuosius archeologinius tyrimus planuojama atlikti apie 2000 m2 plote, o žvalgymus 5500 m2. Jeigu žvalgymų metu bus aptikti nesuardyti kapai, archeologiškai vertingas kultūrinis sluoksnis ar kitos struktūros, iš karto bus vykdomi detalieji tyrimai.

Tyrimų tikslas: Ištirti aptiktus žmonių kapus, kultūrinį sluoksnį, nustatyti jo susiformavimo laiką bei aplinkybes. Surinkti vertingus radinius, užfiksuoti statinių liekanas.
Tyrimų trukmė: 2018.04.25 – 2018.11.30 d.

Aptiktas kapas, vaizdas iš viršaus


Taip pat įkeliu brėžinį (didesnis).

Šaltinis

/\ Pas juos ten mačiau prieš kelias savaites belenkokio dydžio/diametro juodus vamzdžius. Gal ten nuotekų irgi tinklai eina kažkokie?

Palei šiaurinę sklypo ribą atidengta esama šiluminė trasa. Galbūt su tuo susiję?

[Ciurlionis]

Bet dalis "Rumšiškių" lieka šalia esančiame sklype?

https://www.google.com/maps/@54.6971...7i13312!8i6656

[Perfect]

[Creatium]

/\ Pas juos ten mačiau prieš kelias savaites belenkokio dydžio/diametro juodus vamzdžius. Gal ten nuotekų irgi tinklai eina kažkokie?

[Jegermeister]

2018.05.25

[googleLT]

Top-down planavimas neturi būti rišamas tik su socializmu/komunizmu. Top-down buvo populiarus XIX-XX amžiaus planavimo metodas, kuriuo naudojosi tiek baronas Haussmannas Paryžiuje, tiek Robert Moses New Yorke pokario metais. Socialistiniai "planuotojai" tiesiog tą metodą privedė iki ekstremumo.

Na nežinau ar R. Moses ir Haussmanno pokyčiai buvo tokie jau puikūs, jie, išties galima teigti, buvo gana radikalūs ir kontraversiški. Taip Paryžius modernus ir gražus, tačiau tikrai yra mažiau ar daugiau liūdna, jog beiveik nieko neliko iš didingo viduramžių miesto. Haussmannas nepakankamai įvertindamas savo miesto istoriją su plačiomis gatvėmis ir panašiais naujais pastatais išnaikino beveik viską kas buvo iki tol. Akivaizdu, jog 19a. paveldo suvokimas buvo gana siauras. Šiais laikais ypač tankūs, įvairūs ir unikalūs senieji Paryžiaus kvartalai, be jokių abejonių, būtų tarp labiausiai vertinamų miesto dalių. Deja, per modernėjimo ir judėjimo į priekį pokyčius mes jų niekada nebepamatysime (žinau yra kelios senos gatvelės, bet jos paliktos tik todėl, jog jau tuomet stovėjo gana nauji pastatai) ir tikrai aš ne vienintelis, kuriam gaila, jog taip atsitiko.

Panašiai ir Moses norėjo radikalių pokyčių savo automobilizmu ir autostradomis. Jam nebuvo gaila nei parkų nei apgyvendintų rajonų. Nuostabu, jog bent New Yorke jo idėjoms buvo didelis pasipriešinimas ir tokių aktivistų kaip Jane Jacobs pastangomis buvo sustabdyti ar bent pristabdyti jo projektai ir labai greit atgyvenęs tuometinis "modernus progresas".

[nomad]

Na toks primityvus, siaurų pažiūrų progresas, ignoruojantis kultūros ir istorijos (į tai įeina bažnyčios, senamiesčiai, seni pastatai net medinės trobelės) svarbą tikrai nėra toks jau modernus. Manau jis, išties, yra gana pasenęs. Tokia mąstysena populiariausia buvo būtent prieš beveik šimtmetį, pavyzdžiui vyraujant socialistinei Stalino ar Mao Zedong diktatūrai. Ignoruajam daugybę svarbių sričių ir susikoncentruojame į kelias labiausiai "šiuolaikiškas": bedvasę vartojimo, prekybos centrų kultūrą ir negyvus, atšiaurius bei tamsius ofisų kvartalus.

Keli metodologiniai pastebėjimai:

Kultūros ir ekonomikos santykis ir grįžtamasis ryšys nėra Marxo, Stalino, Hitlerio ar Mao teorija. Tai bet kokio minimalius smegenis turinčio sprendimus priimančio žmogaus suprantama aksioma.

Istorija ir kultūra nėra tas pats. Istorija yra tik metodas aiškinti kultūrą (šalia kitų dalykų aiškinimo).

Top-down planavimas neturi būti rišamas tik su socializmu/komunizmu. Top-down buvo populiarus XIX-XX amžiaus planavimo metodas, kuriuo naudojosi tiek baronas Haussmannas Paryžiuje, tiek Robert Moses New Yorke pokario metais. Socialistiniai "planuotojai" tiesiog tą metodą privedė iki ekstremumo.

Top-down planavimas nėra jokia siekiamybė. Bet kokioj geroj šiuolaikinėj strategijoj turi būti taikomi tiek top-down, tiek bottom-up metodai. Kitaip tariant - tvariai plėtrai reikia didelių ir ambicingų vizijų, bet reikia ir duomenų toms vizijoms pagrįsti, patikrinti ir tinkamai pritaikyti.

[chmekas]

Visų pirma, nereikia painioti architektūros su kultūra, kuri yra žymiai platesne ir labiau daugialypė savoka. Kalbant grynai subjektyviu testu, kultūra yra tiesiog stilius, procesinis dalykas - visuomenės būdas daryti kažką ilgą laiką tam tikru būdu. Gerai, gražiai, efektyviai, sažiningai ar tvariai - visaip gali būti, o gal ir ne. Svarbu - ilgą laiką ir nuosekliai. Dėl to, be abejo, tautos kultūroje pasikeitimai ateina labai lėtai ir ne visada seka ekonominės raidos bei technologijos galimybes. Culture eats strategy for breakfast ... Kultūra, tam tikra prasme, kalbant psichologijos terminais, yra tautos kolektyvinis kompleksas kuris pristabdo ekonominį judėjimą, bet kartu ir duoda tam judėjimui savitumą. Lietuvoje mes tą matome labai gerai ir Spekas savo pastebėjime tą lietuvišką požiūrį puikiai reziumavo.

Iš kitos pusės, matuojant objektyviu (išoriniu) testu, tik ekonominė galia ir daro kultūrą galinga, ekspansyvia. Ar sutapimas, kad 16-17 amžiuje labiau atsilikusiuose Europos kraštuose (įskaitant Lietuvą) labiau plito itališki stiliai, nes juk būtent tuo metuVenecija buvo by far turtingiausia vieta Europoje ... Kaip ir kad dangoraižiai paplito visame pasaulyje iš turtingiausios XX amžiaus vietos - JAV. Be pinigų ir ekonomikos, nėra galingos / įtakingos kultūros.

Grįžtant prie to pačio cituojamo Paleko, tiesiai į temą jo skuduras paveldo gestapininkams į veidą:

"Kitas Vilniui būdingas ligotas požiūris – nauja statyba istorinėje aplinkoje. Dažna sprendžiančiųjų ir dalies visuomenės nuomonė deklaruoja, kad naujas pastato projektas senamiestyje ar šalia istorinių objektų turi atitikti neva buvusią stilistiką. Tarsi kitaip jis nederės. Pavyzdžiui, kaip Valdovų rūmai, kurie yra sukurti ne pagal turimus šaltinius, o pagal tam tikro laikmečio madą. Mano supratimu, tai yra apsimetinėjimas, noras būti kažkuo, kuo nesi. Jei pastatas projektuojamas ir statomas šiandien, ne XIX a., privaloma naudoti šiandienines technologijas ir galimybes. Šiais laikais, dėl technologinės pažangos, architektas gali užtikrinti žmogui daugiau šviesos ir geresnį vaizdą pro langą. Kodėl tuomet tuo nepasinaudoti ir nestatyti to didesnio lango?"

kam taip sudetingai rasyti. trumpai reziumuojant sita foruma tai, mano poziuriu, arba skonis pas zmogu (forumo dalyvi) yra, arba jo nera. visi imantrus zodziai ir aliuzijos tai cia tik figos lapelis.

[googleLT]

Tikrai taip. Paveldo gestapininkai ir rūtų darželio fetišistai nesupranta, kad miestas yra socialinis-ekonominis projektas pirmoje eilėje, o tik po to architektūrinis ... Kintantys žmonių ir visuomenės poreikiai ir ekonominės galimybės / technologijos pasiekimai turi diktuoti architektūrą, o ne atvirkščiai. Architektūra yra tik forma, kuri be turinio - tai yra socialinės-ekonominės funkcijos - pati savaime neturi jokios reikšmės, ypač šiuolaikinėje paslaugų / postindustrinėje / postagrarinėje ekonomikoje. Dėl to moderniame mieste verslo centrai šiandien yra svarbesni ir daugiau / dažniau sutinkami už bažnyčias ar turtuolių rūmus, nes visuomenė yra labiau demokratiška, decentralizuota, turtinga ir svarbiausia - išsilavinusi ir sunkiau apdurninama. Pats "saugojimas", vietoj adaptavimosi, kaip požiūris, yra pasmerktas ir nereikia būti išmaniu darvinistu bei išprususiu istorijoj / antropologijoj, kad ta suprastum. O pavelgo gestapininkai ir rūtų darželio fetišistai, grynai savo etikos ir motyvacijos prasme, man tiesiog primena inkvizicijos epochos katalikų dvaisininkus, kurie degindami ant laužo plokščio pasaulio teorijos priešininkus, naiviai manė, kad apsaugos pasaulį (t.y. savo įtaką bei valdžią) nuo socialinio-ekonominio progreso. Bet nenumaldomai atėjo Švietėjų epocha ... Taigi būkim biškį kantrūs, palaukim.

Na toks primityvus, siaurų pažiūrų progresas, ignoruojantis kultūros ir istorijos (į tai įeina bažnyčios, senamiesčiai, seni pastatai net medinės trobelės) svarbą tikrai nėra toks jau modernus. Manau jis, išties, yra gana pasenęs. Tokia mąstysena populiariausia buvo būtent prieš beveik šimtmetį, pavyzdžiui vyraujant socialistinei Stalino ar Mao Zedong diktatūrai. Ignoruajam daugybę svarbių sričių ir susikoncentruojame į kelias labiausiai "šiuolaikiškas": bedvasę vartojimo, prekybos centrų kultūrą ir negyvus, atšiaurius bei tamsius ofisų kvartalus.

[nomad]

Visų pirma, nereikia painioti architektūros su kultūra, kuri yra žymiai platesne ir labiau daugialypė savoka. Kalbant grynai subjektyviu testu, kultūra yra tiesiog stilius, procesinis dalykas - visuomenės būdas daryti kažką ilgą laiką tam tikru būdu. Gerai, gražiai, efektyviai, sažiningai ar tvariai - visaip gali būti, o gal ir ne. Svarbu - ilgą laiką ir nuosekliai. Dėl to, be abejo, tautos kultūroje pasikeitimai ateina labai lėtai ir ne visada seka ekonominės raidos bei technologijos galimybes. Culture eats strategy for breakfast ... Kultūra, tam tikra prasme, kalbant psichologijos terminais, yra tautos kolektyvinis kompleksas kuris pristabdo ekonominį judėjimą, bet kartu ir duoda tam judėjimui savitumą. Lietuvoje mes tą matome labai gerai ir Spekas savo pastebėjime tą lietuvišką požiūrį puikiai reziumavo.

Iš kitos pusės, matuojant objektyviu (išoriniu) testu, tik ekonominė galia ir daro kultūrą galinga, ekspansyvia. Ar sutapimas, kad 16-17 amžiuje labiau atsilikusiuose Europos kraštuose (įskaitant Lietuvą) labiau plito itališki stiliai, nes juk būtent tuo metuVenecija buvo by far turtingiausia vieta Europoje ... Kaip ir kad dangoraižiai paplito visame pasaulyje iš turtingiausios XX amžiaus vietos - JAV. Be pinigų ir ekonomikos, nėra galingos / įtakingos kultūros.

Grįžtant prie to pačio cituojamo Paleko, tiesiai į temą jo skuduras paveldo gestapininkams į veidą:

"Kitas Vilniui būdingas ligotas požiūris – nauja statyba istorinėje aplinkoje. Dažna sprendžiančiųjų ir dalies visuomenės nuomonė deklaruoja, kad naujas pastato projektas senamiestyje ar šalia istorinių objektų turi atitikti neva buvusią stilistiką. Tarsi kitaip jis nederės. Pavyzdžiui, kaip Valdovų rūmai, kurie yra sukurti ne pagal turimus šaltinius, o pagal tam tikro laikmečio madą. Mano supratimu, tai yra apsimetinėjimas, noras būti kažkuo, kuo nesi. Jei pastatas projektuojamas ir statomas šiandien, ne XIX a., privaloma naudoti šiandienines technologijas ir galimybes. Šiais laikais, dėl technologinės pažangos, architektas gali užtikrinti žmogui daugiau šviesos ir geresnį vaizdą pro langą. Kodėl tuomet tuo nepasinaudoti ir nestatyti to didesnio lango?"