Valdovų rūmai

[Andrewass]

Jau pats laikas Lietuvos pilims savo interneto svetainę pasitvarkyt butu Gal prieš kokius 4 metus lankiausi, kaip tas taip, tas pats

[Vidma]

Valdovų rūmuose – statybininkų spurtas
http://www.delfi.lt/news/daily/lithu...hp?id=22733343
Arvydas Jockus, „Valstiečių laikraštis“
2009 birželio mėn. 20 d. 00:10

Atkurti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai Vilniuje liepos 6 dieną atvers duris garbingiems svečiams iš užsienio. Vėliau rūmus apžiūrėti galės ir paprasti piliečiai bei užsienio turistai: tris savaites čia kasdien lietuvių ir užsienio kalbomis bus rengiamos nemokamos ekskursijos organizuotoms grupėms ir pavieniams lankytojams.

Liepos 27 d. į Valdovų rūmus vėl sugrįš statybininkai. Planuojama, kad iki vasaros pabaigos jie panaudos šiemet rūmams atkurti skirtus 44 mln. litų. Tolesnį didžiausio ir brangiausio šalies istorijoje kultūros objekto likimą vėl teks spręsti politikams.

Rengia iškilmėms

Valdovų rūmų teritorijoje nuo ankstyvo ryto verda darbas. Daugiau kaip 150 čia plušančių statybininkų skuba, nes per kelias savaites iki Valstybės (karaliaus Mindaugo karūnavimo) dienos reikia nuveikti dar nemažai darbų. Kad suspėtų, dalis statybininkų dirba keliomis pamainomis ir savaitgaliais.

„Dirbame darbus toje zonoje, kur lankytojai galės laikinai apžiūrėti rūmus“, – „Valstiečių laikraščiui“ sakė statyboms vadovaujantis Panevėžio statybos tresto projekto vadovas Aloyzas Bertašius.

40 metų statybininko stažą turintis vyras vardijo, kad iki liepos 6 d. bus paklota granitinė danga Valdovų rūmų prieigose iš Katedros aikštės, visiškai nudažytas pietų korpuso fasadas bei nutinkuoti vidinį kiemą supantys fasadai, įrengtas puošnus pagrindinių vartų portalas bei Lietuvos tūkstantmečio paminėjimo įrašas virš jų.

„Pro pagrindinius vartus įėję į beveik 2 tūkst. kv. m uždarą kiemą lankytojai pamatys, kad Valdovų rūmus sudaro keturi korpusai. Kiemo išgrįsti granitinėmis plytelėmis kol kas nespėsime, jis padengtas betonine danga. Tačiau bendrą vaizdą lankytojai galės susidaryti, nes visi rūmų tūriai praktiškai baigti“, – sakė A.Bertašius.

Pirminis vaizdas

Iš kiemo lankytojai galės pakilti į pietinį korpusą, kuriame iki šiol atlikta daugiausia darbų. Pirmajame aukšte pro specialiai įrengtas angas svečiai išvys išsaugotus ir konservuotus istorinius rūmų pamatus. Šiame aukšte per šventes ir po jų žadama eksponuoti Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų atkūrimo projektą bei nedidelę rūmų istorinės raidos ekspoziciją su keliais Vilniaus pilių maketais.

Lankytojai jau dabar galės iš dalies susidaryti vaizdą, kaip ateityje atrodys rūmų interjeras. Senoviniai baldai, gobelenai ir kitos interjero detalės kol kas eksponuojamos Taikomosios dailės muziejuje, tačiau reprezentacinių rūmų menes jau papuošė pagal autentiškus koklius suprojektuotos ir sumūrytos gotikos ir renesanso krosnys. Meistrai antrajame ir trečiajame aukšte baigia pakabinti maumedžių lubas. Ateityje visos jos bus nuspalvintos polichrominiais piešiniais.

Pietinio korpuso trijų aukštų grindys jau išklotos klintinio akmens plokštėmis ir keraminėmis plytelėmis, tarp menių praėjimų įstatyti smiltainio portalai, sudėti židiniai.

Atvyks karaliai ir prezidentai

Kaip pranešė Prezidentūra, į Vilniuje vyksiančias Lietuvos tūkstantmečio jubiliejaus iškilmes liepos 6 d. planuoja atvykti Danijos karalienė Margareta II, Norvegijos karalius Haroldas V ir karalienė Sonja, Švedijos karalius Karlas Gustavas XVI su karaliene Silvija. Iškilmėse taip pat planuoja dalyvauti Islandijos prezidentas Olafuras Ragnaras Grimsonas, Latvijos vadovas Valdis Zatleras, Lenkijos prezidentas Lechas Kačynskis, Ukrainos prezidentas Viktoras Juščenka, Suomijos vadovė Tarja Halonen, popiežiaus Benedikto XVI legatas kardinolas Andželas Sodano, Estijos premjeras Andrus Ansipas, Europos Komisijos pirmininkas Žozė Manuelis Barosas, Rusijos kultūros ministras Aleksandras Avdejevas.

Liepos 6 d. po mišių Arkikatedroje valstybės vadovai kartu su jubiliejinių iškilmių svečiais pasuks Valdovų rūmų link, kur bus įrengta laikina pakyla. Čia įvyks Lietuvos valstybinės istorinės vėliavos pakėlimo ir tūkstantmečio paminėjimo įrašo virš Valdovų rūmų pagrindinių vartų atidengimo ceremonija.

Paskui svečiai apžiūrės rūmų pietinį korpusą, Taikomosios dailės muziejuje aplankys parodas „Lietuva senuosiuose istorijos šaltiniuose“, „Vavelis Vilniuje. Nuo Jogailaičių iki Abiejų Tautų Respublikos pabaigos“ ir „Baltų menas“, dalyvaus Prezidento Valdo Adamkaus rengiamuose pietuose.

Lėšos baigsis iki rugsėjo

Po švenčių į Valdovų rūmus vėl sugrįš statybininkai. „Pinigus, kuriuos mums skyrė šiemet, išleisime iki rugpjūčio mėnesio. Būtina, kad ketvirtajam ketvirčiui Valdovų rūmams skirtų dar kažkiek pinigų, nes kitaip darbai sustos. Ateis ruduo, žiema. Reikės šildyti jau įrengtas patalpas, kad medinės lubos, visa vidaus apdaila be šildymo ir vėdinimo nesunyktų“, – sakė A.Bertašius.

Iki rugpjūčio pabaigos statybininkai planuoja galutinai įrengti inžinerinius tinklus, uždengti visus stogus, baigti tinkuoti fasadus.

Kol kas niekas nežino tikros Valdovų rūmų atidarymo datos. Objekto užsakovo Vilniaus pilių direkcijos vadovas Saulius Andrašiūnas „Valstiečių laikraščiui“ teigė, kad nuo 1995-jųjų iki šių metų birželio 1 d. Valdovų rūmams jau išleista apie 210 mln. litų. „Manome, kad Valdovų rūmams visiškai įrengti reikės apie 300 mln. litų“, – sakė direkcijos vadovas.

Darbo – dešimtmečiams

Tačiau net ir atidarytuose Valdovų rūmuose dar daugelį metų pluš statybininkai, interjero specialistai.

Vilniaus pilių direkcijos vadovas priminė, kad 2005 metais Krokuvos Vavelis pažymėjo šimtmečio jubiliejų. Tiek metų restauruojama Lenkijos karališkoji pilis. „Restauratoriai ten tebedirba iki šiol. Ir pas mus rūmų atkūrimo procesas bus ilgas, – nors pastatas stovės, jame veiks muziejus, bus rengiamos parodos“, – mano S.Andrašiūnas.

Jis nė kiek neabejoja Valdovų rūmų atstatymo nauda: „Archeologai, tyrinėtojai nespėja apibendrinti to, kas rasta statant rūmus. Darbo jiems netrūks dešimtmečiais, turbūt iš visos čia rastos medžiagos atsiras ne viena disertacija“.

„Valstiečių laikraštis“

[Rimas_OK]

Džiugu matyt, kad pagaliau suskubo dirbti ne tik darbo valandomis.

Įdomu kaip spės susitvarkyti su fasado apšvietimu. Gerai atrodo apšviestas užkampis tarp katedros ir rūmų.

[Rimas_OK]

Iš čia žiūrint dar tolokai iki pabaigos...



Na, bet kuriuo atveju – su šventėm!

[julius]

http://www.lrytas.lt/videonews/?id=1...246261409&sk=1

[[sp]]

[music]

Na ar kam teko viduje su kamera lankytis?
Pats deja nepadariau foto. Gaila, jog taupymo sumetimais visur labai nusipiginta, plytelės tik vienoje patalpoje glazūruotos, kitur kažkokios tualetinės (gal ateity?), kesoninėse lubose sudūrimai matyt, dar ne iki galo padaryta, baltos sienos, tik vienoje patalpoje patapyta tautiniais-patriotiniais motyvais.. Kol kas nieko neeksponuojama tik stendai su lakoniškais aprašais..
Negražiai atrodo ventiliacijos angos.. Gaila, jog, krosnys, židiniai- butaforiniai..
Pasirodė keista, jog vienoje patalpoje greta krosnies įrengtas židinys.. Negi taip šalta konkrečiai tame kambaryje būdavo?
Na darbo dar dešimtmečiui(iams) į priekį..
Kiemelis tik išbetonuotas, visur dar verda darbai, kol pinigėlių likę..
Reik tikėtis jau netrukus šis objektas taps miesto kultūros centru.. Būtų šaunu, jei kiemelis būtų prieinamas pasisėdėjimams, gana jauki erdvė užbaigus darbus.. Gal neuždarys įpatingiems renginiams ar tik muziejaus lankytojams..
Šliosbergo namo, deja, liko tik keli pabirę fragmentai.. Geriau būtų palikę vientisą to pastato fasadą.. Dabar kažkaip nei šis, nei tas.
Tai tiek padrikų minčių.

Skeptikams dar vienas reanimuojamas panašus objektas:







į štai ką:







ar nesistengiam būti per "modernūs" kritikuodami ir siūlydami gaubtus, šviesos stulpus ir kitokias nesąmones? Net vokiečiai atstato valdovų rūmus..

[c2h5oh]

2008 m. sausio 10 d. Realizuotas XVI a. III ketvirčio, krosnies tikro dydžio maketas (pirmoji alternatyva). Daugiaspalvių krosnies koklių puošyboje dominuoja groteskas, ją vainikuoja koklis medalionas su Žygimanto Augusto monograma - „SA“. Krosnies ir jos koklių dekoro stilistika atitinka manierizmo, arba vėlyvojo renesanso epochą. Būtumėme dėkingi už kritines pastabas, prašome jas siųsti krosnies eskizinės rekonstrukcijos autoriui Gintautui Rackeviciui.

Tikslus įvardijimas

Lyginimas su Berlyno Reichstagu - nesąmonė. Reichstagas stovėjo iki 1945 m. ir nebuvo labai senas pastatas - net jeigu vokiečiai neturėjo to pastato tikslių brėžinių, tai turėjo bent jau daugybę nuotraukų,

[praeivis]

Atvaizdas

Atliktas milziniskas darbas tiek atkasant zemiu ir isvalant griuvesius.Na ir ka faktiskai mums tai parodo? Galime suzinoti kad pastate buvo naudojamos plytos ir rusiu isplanavima? ir viskas? ar tai buvo verta tiek idetu pastangu?

[music]

Tikslus įvardijimas

Lyginimas su Berlyno Reichstagu - nesąmonė. Reichstagas stovėjo iki 1945 m. ir nebuvo labai senas pastatas - net jeigu vokiečiai neturėjo to pastato tikslių brėžinių, tai turėjo bent jau daugybę nuotraukų,

Nepainiok statinių ir neklaidink- tai ne reichstagas

http://en.wikipedia.org/wiki/Stadtschloss,_Berlin

[Depeche]

Tai voo, mes ne vieninteliai su tokiais atstatinėjimais.

[Sula]

Pavyzdžiui, Didžioji Kinų siena irgi yra atstatyta (ten kur iš vis atstatyta ir nesuiro). Bent kiek originalūs yra likę tik pora kilometrų arčiausiai sostinės.

[Rimas_OK]

Ir kas įdomiausia, technologija panaši – gelžbetonio sienos su metalinėmis stogo gegnėmis

[LBP]

jei neklystu, Music nuotraukose kalba apie taip vadinamus Respublikos rūmus Berlyne. Tik rodosi, akd nuotraukos šiek tiek painiai pateiktos.

[laimutis]

Ir kas įdomiausia, technologija panaši – gelžbetonio sienos su metalinėmis stogo gegnėmis

nesuprantu tu kurie sako, kodel valdovu rumai atstatyti is gelzbetonio o ne senoviskom statybinem medziagom.juk rumai pastatyti ant nauju poliu,pastatas nuo atmosferos poveikio apsaugo islikusius autentiskus murus,ant nauju poliu statyti beliko naujomis technologijomis.
but idomu suzinot ar Berlyno rumai irgi ant poliu statomi,ar issaugojamos senojo pastato liekanos?

[rat]

Per Tour De France rodė kažkokią atstatinėjamą prancūzišką pilį. Jau apie 20 metų stato pagal senovines technologijas ir dar pabaigos nematyti. O kainuoja tai kainuoja.
O archeologai gi sakė, kad po Šliosbergo namu nori (norėjo) pasikapstyt. Kažin ar pasikapstė. Be to, jis kaip ir patriušęs buvo, jei atmintis nemeluoja.

[LBP]

Patriušęs tiek, kiek ir kiti autentiški dvarų pastatai visoje Lietuvoje. Su paveldu, ypač deklaruojant rekonstrukciją (ypač valstybinio lygmens) negalima skubėti. Ir aukoti autentikos vardan kažkokių ambicijų ar verslo.

[umbrella]

1.

2.

3.

4.

5.

6.

7.

8.

9.

10.

11.

12.

13.

14.

15.

16.

17.

18.

19.

20.

[laimutis]

http://foto.lt/inkelti/20090728/DSC_6235.jpg

grazios ir idomios foto is rumu.mane domina sis rumu maketas, jis jau pasenes,jame rumu paviljonas-altana dar vaizduojami nesujungti su vakariniu korpusu(taip matosi ir Smugleviciaus akvareleje),N.Kitkauskas raso,kad altana sujungti su vakariniu korpusu nusprende restauratoriai,bet tam pakeitimui argumentu knygoje taip ir neradau,idomu kiek pagristas paviljono atstatymas sujungus su vakariniu korpusu,gal kas zinote?

[toshas]

http://foto.lt/inkelti/20090728/DSC_6235.jpg

grazios ir idomios foto is rumu.mane domina sis rumu maketas, jis jau pasenes,jame rumu paviljonas-altana dar vaizduojami nesujungti su vakariniu korpusu(taip matosi ir Smugleviciaus akvareleje),N.Kitkauskas raso,kad altana sujungti su vakariniu korpusu nusprende restauratoriai,bet tam pakeitimui argumentu knygoje taip ir neradau,idomu kiek pagristas paviljono atstatymas sujungus su vakariniu korpusu,gal kas zinote?

Pagal pamatų planą ir logišką kompoziciją buvo padaryta išvada kad vakarinis korpusas turi užsibaigti prijungtu bokštu - kaip ir rytinis. O iš Smuglevičiaus akvarelės visiškai tiksliai nustatyti nėra įmanoma. Tai nėra fasado brėžinys, be to klaidina prie vakarų korpuso buvę prielipai - dabartinio praėjimo prie katedros vietoje.
3aukštų statinį su atiku net jei ir tai būtų buvęs atskiras elementas vargu ar galima vadinti altana ar paviljonu. Kad taip kažkas pavadino neneigiu.