Klaipėdos projektai

[TheNewYork_er]

Jei ji nugriautu, tai as ji pats savo rankom atstatyciau!!!
Nors jis nera super grazuolis, taciau man jis labai patinka. Pirmasis Klaipedos "Dangoraizis". Nematau nieko ka butu galima ten kardinaliai keisti. Na, gal langus pakeisti i naujus, perdazyti, apsviesti. Kas bus daroma jo viduje, man nelabai rupi, tik tegul islaiko isore.

[Hazard]

man svarbiau kad nugriautų ir pastatytų 2-3 aukštų namuką pagal senamiesčio koncepciją

[URBANISTAS]

na klp senamiesčiui jis tikrai svetimas, bei nėra lb gražuolis.....

[ilestmort]

senamiesčio koncepciją

[Memelenderis]

Jei ji nugriautu, tai as ji pats savo rankom atstatyciau!!!
Nors jis nera super grazuolis, taciau man jis labai patinka. Pirmasis Klaipedos "Dangoraizis". Nematau nieko ka butu galima ten kardinaliai keisti. Na, gal langus pakeisti i naujus, perdazyti, apsviesti. Kas bus daroma jo viduje, man nelabai rupi, tik tegul islaiko isore.

Aš manau, šis pastatas negali būti nugriautas.Neteko girdėti, kad jo vietoje būtų stovėjęs kažkos žynomas pastatas.Atrodo, ten buvo sandėliai.Pastatas savotiškai unikalus, jį statant naudotos anuomet moderniausios technologijos.Girdėjau, jis neužbaigtas statyti, nes buvo susiprasta, kad jeigu bus didesnis, nesiderins prie senamiesčio mastelio.O žinant, kad projektas buvo kuruojamas prezidento A.Smetona (anksčiau šito negirdėjau), jis tikrai vertas būti pripažintas architektūros paveldo objektu.Jeigu bus nugriautas šis pastatas , tai jo vietoje būtinai atsiras dangoraižiai.

[URBANISTAS]

Aš manau, šis pastatas negali būti nugriautas.Neteko girdėti, kad jo vietoje būtų stovėjęs kažkos žynomas pastatas.Atrodo, ten buvo sandėliai.Pastatas savotiškai unikalus, jį statant naudotos anuomet moderniausios technologijos.Girdėjau, jis neužbaigtas statyti, nes buvo susiprasta, kad jeigu bus didesnis, nesiderins prie senamiesčio mastelio.O žinant, kad projektas buvo kuruojamas prezidento A.Smetona (anksčiau šito negirdėjau), jis tikrai vertas būti pripažintas architektūros paveldo objektu.Jeigu bus nugriautas šis pastatas , tai jo vietoje būtinai atsiras dangoraižiai.

Dangoraižiai tikrai nebus statomi...

[Ruslanas]

Pritariu Urbanistui kad ten tikrai nebus dangoraižiai
Tačiau ten gali įsikurti gal taip pat neblogas pastatas ir tikrai vertas dėmesio ir beto labiau įsiliejantis i uostamiesčio vaizdą tačiau be praeities kaip šis pastatas.

[Eimantas]

Prieš pusvalandį:

[C5]

Prieš pusvalandį:

Jaukiai atrodanti šventovė. Tikras spjūvis į veidą katalikiškai amžiaus statybai kitoje gatvės pusėje.
Iš kur tokia žaluma viduržiemy Lietuvoje?

[Bandit_romis]

Jaukiai atrodanti šventovė. Tikras spjūvis į veidą katalikiškai amžiaus statybai kitoje gatvės pusėje.
Iš kur tokia žaluma viduržiemy Lietuvoje?

Tokia ta žiema ir tėra. +4 laipsniai šilumos. Prie mano namo ir medis pumpuriukus sumetė.

[Eimantas]

Apie bakeno vertę sužinota tik jį nugriovus


Uostamiesčiui netekus seniausio navigacijos įrenginio - Švyturio gatvėje stovėjusio bakeno - paveldosaugininkai ginasi ką nors žinoję apie Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos planus jį demontuoti, o pastaroji tvirtina tiesiog vykdžiusi Vyriausybės nutarimą.

Pasak Alternatyvios kultūros paveldo komisijos atstovo Klaipėdai Dainiaus Elerto, sausio 15-ąją nugriautas bakenas yra technikos ir jūrinio paveldo objektas - vienintelis toks Lietuvoje.

"Padaryta didelė žala istoriniam ir jūriniam Lietuvos bei Klaipėdos kraštovaizdžiui. Tam nebuvo abejingi atvirai darbininkų veiksmais pasipiktinę gretimų namų gyventojai. Tuo labiau kad bakeno liekanų apžiūros metu nustatyta - metalas nebuvo surūdijęs. Nuvertę bakeną darbininkai nuplėšė ir autentiškus senus skriemulius", - piktinosi D. Elertas.

Jis taip pat abejojo, ar uostamiesčio paveldosaugininkai nežinojo apie paveldosauginę šio objekto vertę - ji buvusi aptarta lengvai prieinamuose leidiniuose, ir stebėjosi pareigūnų vangumu.

"Likviduotas vykdant Vyriausybės nutarimą", - taip bakeno likimą paaiškino Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos atstovė ryšiams su visuomene Geda Marozaitė.

Jos teigimu, kreipusis į uostamiesčio Savivaldybės administraciją sužinota, jog bakenas nebuvo įtrauktas į saugomų objektų sąrašą. Praėjusių metų pabaigoje paskelbtas aukcionas, o jį laimėjusi įmonė įsipareigojo bakeną supjaustyti ir išvežti į metalo laužą. Tai ir buvę padaryta.

Tuo tarpu Savivaldybės administracijos Paveldosaugos skyriaus vedėjo pavaduotoja Sabina Simonavičiūtė patikino, jog skyrius jokių žinių apie KVJUD planus neturėjo.

Tiesa, kad į saugomų objektų sąrašą bakenas įtrauktas nebuvo, tačiau, anot S. Simonavičiūtės, vietinis registras pradėtas daryti prieš kelerius metus, o iškart visų objektų aprėpti neišeina, be to, nėra ir tokio finansavimo.

Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio vyriausiojo valstybinio inspektoriaus Laisvūno Kavaliausko teigimu, bakenui nugriauti turėjęs būti Savivaldybės administracijos leidimas.

"Jei būtų kreipęsi, būtų Savivaldybės paminklosaugininkai atkreipę dėmesį ir, jeigu patys nepriėmę sprendimo, būtų prašę mūsų įvertinti, ar jis turi vertingųjų savybių, ar ne. Neinformavę nugriovė", - sakė jis.

Kalbėti apie vertingąsias bakeno savybes L. Kavaliauskas teigė negalįs - nebuvo spėta jo įvertinti, istorinių duomenų taip pat neturėta.

"Man gaila, kad mums neteikiama informacija apie vertingus jūrinio paveldo objektus, kurių uosto teritorijoje yra ir daugiau. Mums nėra paprasta patekti į uosto teritoriją ir juos įvertinti. Jūrų muziejus, kuriame dirba istorikas D. Elertas, disponuoja didesne medžiaga. Tikimės bendradarbiavimo", - vylėsi L. Kavaliauskas.


Istorija

* Nugriautas bakenas buvo pats seniausias Klaipėdos navigacinis įrenginys.

* Toje vietoje jis stovėjo jau XVIII amžiuje. Metalinis buvo pastatytas 1852 m. Nors jį buvo nuvertę įsiveržę rusų kariai 1915 m., netrukus jis buvo atstatytas. 1972 metais jis buvo sutvirtintas.

* Bakenai orientavo į Klaipėdą atplaukiančius laivus, o XIX a. pabaigoje - XX a. pradžioje net buvo vaizduojami oficialiame Klaipėdos herbe.

* Bakenų vardu buvusi pavadinta ir viena iš Vitės gatvių, šiuo metu vadinama Bokštų.

Giedrė NORVILAITĖ
www.ve.lt

[Eimantas]

Rekordinis biudžetas – su deficitu

Giedrė Balčiūtė

Klaipėdos savivaldybė šiemet planuoja rekordiškai didelį biudžetą – 65 mln. litų didesnį nei pernai. Tačiau tai negarantuoja geresnių laikų. Padidėjusio biudžeto išlaidos gerokai viršys pajamas.

Deficitas – apie 20 mln. litų

Vakar Klaipėdos savivaldybės tarybai buvo pristatytas planuojamo šių metų biudžeto projektas, skirtinguose savivaldybės komitetuose jis bus pradėtas svarstyti jau nuo pirmadienio.

Biudžetą, kuris siektų daugiau kaip 355,730 mln. litų, planuojama patvirtinti vasario 14 d. „Tiek finansiškai, tiek dėl augimo tempo šis biudžetas yra rekordinis. Bet jis labai sunkiai balansuojamas, nes reikėjo išspręsti maždaug 20 mln. litų deficito klausimą“, – atskleidė Klaipėdos savivaldybės Finansų skyriaus vedėja Aldona Špučienė.

Apie 20 mln. litų didesnes išlaidas, nei yra pajamos, labiausiai lemia kylantis darbo užmokestis, didžiulė infliacija, taip pat spartus paslaugų, kurias perka savivaldybė, kainų augimas.

Skirtumas, pasak A.Špučienės, susidaro ir todėl, kad savivaldybė pradėjo daug projektų, finansuojamų iš ES struktūrinių fondų ar valstybės investicijų programų, prie kurių nemenkai pinigais prisidėti turi ir savivaldybė.

Įplaukas didins rinkliavos

Įplaukas į biudžetą smarkiai padidins mokesčiai. Jie turėtų sudaryti 56,7 proc. šių metų biudžeto pajamų.

Biudžeto augimą lėmė ir didesnė savivaldybei skiriamų valstybės pinigų dalis. Įvairios dotacijos sudarys per 30 proc. biudžeto pajamų.

Miesto iždą turėtų gerokai papildyti ir planuojamos rinkliavos, ypač už komunalinių atliekų rinkimą ir tvarkymą bei automobilių statymą mieste.

Gerins susisiekimą

Šiemet Klaipėdos savivaldybės planuojama veikla, finansuojama ne tik iš biudžeto pinigų, bet ir iš kitų lėšų, atsieis 539 mln. litų.

Apie 10 mln. litų savivaldybė planuoja surinkti iš privatizavimo lėšų. Likusius pinigus viliamasi gauti iš ES programų ir fondų, valstybės biudžeto, privačių investuotojų ir kitų šaltinių.

Klaipėdos savivaldybės Strateginio planavimo ir monitoringo skyriaus vedėja Indrė Butenienė pasakojo, kad dalį išlaidų savivaldybė planuoja skirti susisiekimo sistemai mieste gerinti.

Numatyta tęsti Tiltų ir Kretingos gatvių, Rimkų kelio rekonstrukciją, įvesti mokestį už automobilių statymą miesto centre, pradėti projektuoti daugiaaukštę automobilių stovėjimo aikštelę centrinėje Klaipėdos dalyje. Taip pat norima miesto viešajame transporte pagaliau įdiegti elektroninį bilietą, stotelėse įrengti elektronines švieslentes, rodančias informaciją apie autobusų eismą.

Tarp prioritetų – arena

Nemažai lėšų šiemet planuojama skirti ir viešosioms erdvėms tvarkyti. Visų pirma ketinama pabaigti Martyno Mažvydo alėjos rekonstrukciją, taip pat parengti pėsčiųjų alėjos ties „Vaikų pasauliu“ rekonstrukcijos projektą. Norima baigti įrengti naująjį parką pietinėje miesto dalyje, toliau valyti Žardės tvenkinį.

Kita prioritetinė sritis planuojant išlaidas bus vandens turizmas. Šiemet savivaldybė ruošis regatai „Tall Ships“, vyksiančiai 2009 m. Taip pat norima statyti jachtų uostą piliavietėje, palapinių miestelį Giruliuose. Turėtų būti parengtas ir techninis dviračių takų pagal Danę projektas.

2,5 mln. litų iš savivaldybės biudžeto šiemet planuojama skirti arenai projektuoti. Numatyta plėsti ir socialines paslaugas. Biudžetinėse įstaigose, kurios užsiima socialine parama, žadama steigti naujų etatų, gyventojams teikti daugiau socialinių paslaugų, įkurti pagyvenusių žmonių ir vaiko dienos centrus.

I.Butenienė atskleidė, kad gerokai šiemet išaugs daugiabučių namų bendrojo naudojimo patalpoms modernizuoti skirtos lėšos. Iš biudžeto tam numatyta 900 tūkst. litų.

www.klaipeda.daily.lt

[Eimantas]

Turistus vilios į nacių bunkerius pajūryje

Dėl išskirtinės Klaipėdos krašto istorijos sieks atstatyti baterijas

Vidmantas Matutis

Pajūryje turime nemažai objektų, kurie galėtų traukti Europos praeitimi besidominčius žmones. Smiltynėje vykęs gaisras atskleidė daugybę nacistinės Vokietijos kariuomenės buvimo Klaipėdos krašte pėdsakų. Tuos unikalius daiktus būtina pristatyti turistams.

Apkasuose ir linksminosi

Iš Antrojo pasaulinio karo laikų aiškėja įdomių detalių. Apkasuose ir pajūrio apsaugos baterijose vokiečiai gėrė prancūzišką vyną, skanaudavo „Tilziter boner“ sūrių, valgė maistą iš porcelianinių „Jager“ servizų, tepėsi „Nivea“ kremais, kvepinosi odekolonais iš nedidelių buteliukų, dantis valė „Bludex“ pasta, pasišviesdavo „Osram“ lemputėmis.

Tokių daiktų po gaisro Alksnynėje, kur buvo viena iš vokiečių baterijų ir vadavietė, rado Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio vyriausiasis valstybės inspektorius Laisvūnas Kavaliauskas.

Pagal rastas sagas aiškėja, kad pajūrio baterijose buvo vokiečių jūreiviai, o už 200-300 metrų buvusiose apkasų linijose buvo įsitaisiusi sausumos dalis, vadinamieji Vermachto kariai.

Baterijose buvo ne tik ginklų ir amunicijos, maisto atsargos, bet ir minimalios karių buitinės patalpos. Prie baterijų ant atskirų platformų buvo išdėstyti zenitiniai pabūklai ir galingi prožektoriai.

Pavertė tvirtove

Antrojo pasaulinio karo Klaipėdos istorija dar nėra parašyta. Ji surankiota tik iš atskirų atsiminimų, Lietuvos žvalgybos pranešimų, išvados daromos ir pagal rastus įvairius daiktus. Iš atskirų istorijos kruopelyčių susidaro vaizdas, kad naciai Klaipėdą buvo pavertę miestu tvirtove.

Aplink ją buvo įrengta triguba gynybos sistema – apkasų juosta už keliasdešimt kilometrų dabartinėse Kretingos ir Klaipėdos rajono teritorijose, gelžbetoninių baterijų žiedas pajūryje ir lanku aplink Klaipėdą, tunelių ir slėptuvių sistema mieste.

Klaipėdos įtvirtinimu vokiečiai užsiėmė vos tik 1939 metų kovo 22 dieną aneksavę šį kraštą.

Archyve rastas 1939 metų kovo 30 dienos Lietuvos kariuomenės II žvalgybos skyriaus pranešimas, kur pažymima, kad pajūryje pradėti statyti trys gynybiniai objektai – Girulių, Kopgalio ir Uosto fortai. Kiti fortai vėliau buvo įrengti Alksnynėje, Melnragėje, Rimkuose, Liuliuose ir Tauralaukyje. Visi jie baigti 1944 metais, kai tapo aišku, kad teks susiremti su Tarybų sąjungos kariuomene.

Dėl geros gynybinės sistemos, kurią 1944 metų liepą ir rugpjūtį ypač sustiprino Klaipėdos gyventojai ir belaisviai, naciai pajūryje išsilaikė net 115 dienų.

Užminuota jūra

Iki šiol Baltijos jūroje jaučiamas Antrojo pasaulinio karo dvelksmas – kiekvienais metais randama minų, bombų ir kitokių sprogmenų. Didžiausias nacistinės Vokietijos minų laukas Baltijos jūroje buvo tarp Liepojos Latvijoje ir Alando Švedijoje salų. Jūroje šalia Klaipėdos taip pat buvo didžiulis minų laukas “Wartburg”. Klaipėdoje netoli piliavietės dar yra išlikusi povandeninių laivų krantinė su nišose įrengtais knechtais. Karo metais čia buvo 24-oji nacistinės Vokietijos povandeninių laivų flotilės bazė. Joje buvo net 52 povandeniniai laivai. Klaipėdoje buvo ruošiami povandeninių laivų kapitonai. Tačiau ties uostamiesčiu kokių nors ypatingų jūrų mūšių nevyko.

Karo liekanos

Iš karo laikų yra išlikę devynių nacių karinių objektų liekanos. Keturi iš jų - Smiltynėje. Tai baterijos dalys Kopgalyje, kopose ties Smiltynės vyrų pliažu, ant Hageno bei Neringos kalvų. Vokiečių baterijų liekanos taip pat yra Melnragės paplūdimyje, Tauralaukyje, Statybininkų prospekte, Danės upės kilpoje ties Autobusų parko garažais. Geriausiai išsilaikiusi yra vadinamoji Juodoji tvirtovė – vokiečių baterija dabartinio Klaipėdos rajono teritorijoje tarp Girulių ir Karklės. Iki šios dienos neišliko jokių Uosto forto liekanų.

Klaipėdos mieste yra išlikę ir apie 20 karo tikslams nacių naudotų slėptuvių. Uostamiestyje išlikę nacistinės Vokietijos karo objektai bent jau Lietuvoje yra unikalus dalykas. Niekur kitur mūsų šalyje panašių nacistinės Vokietijos karo įtvirtinimų nebuvo. Anot L.Kavaliausko, atskirų nacių gynybinių objektų fragmentų yra tik Šilutėje. Rytinėje Lietuvos dalyje kai kur yra išlikę tik nebaigti statyti Sovietų sąjungos kariniai įtvirtinimai. 1940 metais okupavusi Lietuvą Sovietų sąjunga ją norėjo paversti įtvirtinimų zona, tačiau nespėjo to padaryti iki įsiveržė nacistinės Vokietijos kariuomenė.

Turizmo maršrutai

Klaipėdos savivaldybės užsakymu atliekama karinių objektų panaudojimo studija. Dauguma apklaustų klaipėdiečių siūlė į nacių baterijas vilioti turistus. Galėtų būti rengiamos įvairios stovyklos, koncertai, parodos. Tik 4 procentai pasiūlė nacių palikimą sunaikinti.

Tai padaryti nebūtų lengva, nes betoninės baterijos yra gana tvirtos. Viešosios įstaigos Vidaus vandens centro direktorius Kęstutis Oginskas siūlė minimaliai sutvarkyti baterijas ir kurti karinių objektų turizmo maršrutus. Klaipėda, kur išlikę vieninteliai Lietuvoje nacių įtvirtinimai, galėtų būti įtraukta į bendrą Baltijos miestų tinklą. Įdomių karinių objektų yra ir Rygoje, Liepojoje, Kaliningrade, Baltijske, Gdanske. Siūloma nepamiršti ir sovietinių karinių objektų - Kairių poligono, raketinės bazės ties Palanga. Anot K.Oginsko, Smiltynėje sutvarkius vadinamąjį laivų kapinyną, jo vietoje reikėtų pastatyti vieną iš Lietuvos fregatų ir įrengti karo muziejų.

Prisiminta, kad buvusioje karinėje areštinėje Liepojoje įrengtas muziejus, kur lankytojai plūsta norėdami patirti tai, ką jautė nusižengę kariai. Aplink Klaipėdą esantiems karo objektams sutvarkyti pinigų planuojama prašyti iš ES struktūrinių fondų.

Kol kas jie yra tik nufotografuoti ir minimaliai aprašyti. Jei norime gauti ES paramą, tai reikia objektus juridiškai įregistruoti, atlikti tyrimus, parengti planus ir įtraukti į Kultūros vertybių registrą. Tai užtruks kelis metus.

www.klaipeda.daily.lt

[Eimantas]

Tiltas trukdė laivui
http://www.ve.lt/?data=2008-01-25&id=1201263951

[Eimantas]

Manieže - "milijoninės" verslo ir sporto lenktynės
http://www.ve.lt/?data=2008-01-29&ru...&id=1201544364

[URBANISTAS]

Mokslo ir verslo slėnio reikalai pajudėjo (1)


Šiandien švietimo ir mokslo bei ūkio ministrai įteiks penkis kvietimus kurti Integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų programas. Laimingųjų sąraše - ir uostamiesčio jūrinio sektoriaus plėtrai skirto slėnio iniciatoriai.

Anot Klaipėdos universiteto vadovo Vlado Žulkaus, iš visų penkių verdikto laukiančių integruotų centrų vizijų jūrinio sektoriaus plėtrai skirto uostamiesčio mokslo ir verslo slėnio idėja tarptautinės ekspertų komandos įvertinta geriausiai.

Uostamiesčio slėnio kūrimo iniciatoriai, t.y. mokslo ir studijų institucijų, jūrinio verslo asociacijų bei Klaipėdos mokslo ir technologijų parko atstovai, planuoja įkurti 10 moderniausių Europoje mokslinių laboratorijų, kuriose būtų vykdomi jūriniai tyrimai, taip pat keletą laboratorijų eksperimentinei bandomajai gamybai. Dar vienas slėnio kūrimo iniciatorių užmojis - modernus jūrinių tyrimų laivas.

Kaip numatyta vizijoje, modernus slėnio kompleksas įsikurtų universiteto miestelio teritorijoje. Projekto vertė, anot V. Žulkaus, siekia beveik 100 milijonų litų.

Kelių slėnių idėjos bus įgyvendintos, Vyriausybė turėtų apsispręsti per mėnesį.


www.ve.lt


p.s. Labai geros naujienos, įžvelgiu dideli potencialą šioje srityje...

[TheNewYork_er]

'Auksinis Trikampis". Senas, bet naujai atgijes projektas. Vystomas tos pacios EDP, kuri vysto "Zveju Rezidencija", katik aptartus "Kuliu Vartus", bei "Saturnas". "Auksinis Trikampis" buvo BRA (www.bra.lt) planuose, taciau nepavyko susitarti su savivaldybe del infrastrukturos pletojimo. Kelios simpatiskos vizualizacijos:






Busima vieta, priminumui

[URBANISTAS]

Klaipėdai skirta bado dieta

Vigantas Danilavičius

Valdiškų pinigų dalybos verčia politikus ir Klaipėdos įstaigų vadovus gudrauti. Tačiau svarbesnių projektų susirandanti Vyriausybė apie miesto poreikius vis pamiršta.

Pinigais nesnigo

Nors Klaipėda daugiau nei pusę surinktų mokesčių pernai paliko valstybės biudžetui, miesto savivaldybė iš centrinės valdžios šiemet gavo tik penktadalį prašytų papildomų lėšų.

Uostamiestis nėra tarp išlaikytinių. Pernai miesto įmonės ir klaipėdiečiai į nacionalinį biudžetą sumokėjo 631 mln. litų. Klaipėdos savivaldybės biudžetui atiteko 239,5 mln. litų.

Didžioji dalis klaipėdiečių sumokėtų mokesčių - 391 mln. litų arba 62 proc. – iškeliavo į valstybės biudžetą.

Vyriausybė Klaipėdos poreikius šiemet ignoravo, tačiau meras Rimantas Taraškevičius nusiteikęs optimistiškai.

„Mūsų apetitai visada didesni nei galimybės. Kita vertus, jau trūksta statybininkų pajėgumų panaudoti lėšas“, – teigė miesto vadovas.

Savivaldybės Investicijų ir verslo plėtros skyriaus vyriausioji specialistė Daiva Šakinienė tvirtino, kad miestui reikėjo 55,2 mln. litų statyboms, renovacijai, medicinos įrangai. Tačiau Vyriausybė miesto projektams skyrė tik 11,6 mln. litų.

Kėsinosi į stadioną

Valdiškų pinigų dalybos verčia aktyvesnius klaipėdiečius imtis ir įvairiausių gudrybių. „Žemynos“ gimnazijos bendruomenė turėtų būti dėkinga direktorei Ritai Podoliankienei už viešųjų ryšių akciją ir Seimo narei Aldonai Staponkienei už gebėjimus pasinaudoti situacija, kad mokyklos aikštynų renovacijai būtų skirta 800 tūkst. litų.

Direktorė pernai rudenį viešai prabilo apie verslininkus, kurie prie gimnazijos stadiono ketino statyti prekybos centrą ir dalyje mokyklos teritorijos įrengti mašinų stovėjimo aikštelių.

„Jei tokie planai būtų įgyvendinti, tuomet stadionu nebūtų galima naudotis“, – teigė direktorė. Be to, į A.Staponkienę kreipėsi Klaipėdos universiteto atstovai, kad „Žemynos“ stadionas būtų prijungtas prie šios aukštosios mokyklos plotų.

„Patys savo žemę atidavė prekybos centrui, o paskui nori iš gimnazijos atimti aikštynus“, – piktinosi parlamentarė. Ji neslėpė, kad ketinimai gimnaziją, kurioje yra specializuota futbolo klasė, palikti be stadiono pastūmėjo reikalauti pinigų aikštynų renovacijai. Tai buvo vienas pagrindinių argumentų prašant Vyriausybės paramos „Žemynai“.

Nenori „ant kilimėlio“

Meras garantavo, jog niekam neleis mokyklų aikštynų paversti komerciniais sklypais. Po publikacijų spaudoje apie tai, kad verslininkai kėsinosi į gimnazijos aikštynus, jis pasikvietė direktorę R.Podoliankienę. Miesto vadovui parūpo išsiaiškinti, ar direktorė sakė tiesą. Vėliau meras suprato, kad tai buvo puiki viešųjų ryšių akcija, padėjusi gauti pinigų gimnazijos aikštynams. R.Podoliankienė prasitarė, kad esą dėl mokyklos aikštynų sklando ir daugiau gandų, tačiau jų neatskleidė. „Nebenoriu dar kartą aiškintis „ant kilimėlio“ pas merą, – šyptelėjo direktorė.

Premjero pažadas

Savivaldybė negavo papildomų lėšų ir jachtų prieplaukai Klaipėdos piliavietėje įkurti bei Danės krantinėms nuo Biržos iki Pilies tiltų rekonstruoti, nors buvo prašyta 18,8 mln. litų.

Sausį uostamiestyje apsilankęs premjeras Gediminas Kirkilas nurodė rasti lėšų jachtų prieplaukai. R.Taraškevičius tikisi, kad šiemet pavyks gauti 5-6 mln. litų, o likusių pinigų reikės kitąmet.

Nė lito iš 5,3 mln. litų neskirta poreikiui kapitališkai remontuoti „Žaliakalnio“ vidurinę. Meras tikino, kad savivaldybė ras pinigų mokyklos remontui pabaigti. Ir tam neprireiks 5,3 mln. litų.

Nesulaukė Vyriausybės paramos Klaipėdos laisvoji ekonominė zona, kuriai reikėjo 10 mln. litų magistraliniui keliui ir lietaus nuotekų kanalizacijai tiesti.

Meras kaltino save

Nebus rekonstruojami, kapitališkai remontuojami „Viesulo“ bei moksleivių sporto centrai, „Gintaro“ baseinas, kuriems reikėjo 4,3 mln. litų.

„Ypač gaila „Gintaro“ baseino. Jis labai populiarus, bet per dešimtmečius yra visiškai nusidėvėjęs. Dėl moksleivių sporto centro galiu kaltinti save patį – reikėjo rūpintis šia įstaiga žymiai anksčiau“, – prisipažino R.Taraškevičius.

Savivaldybė negavo 1,9 mln. litų naujai dokumentų saugyklai Dubysos gatvėje projektuoti ir pradėti statyti.

„Saugyklos projektavimo konkursas buvo sustabdytas, nes Vidaus reikalų ministerija nusprendė Klaipėdoje įkurti pagalbos centro 112 padalinį. Todėl reikės ruošti konkurso sąlygas naujam konkursui“, – teigė miesto vadovas.

Sveikatai litų negailėjo

Vyriausybė noriai rėmė tik uostamiesčio sveikatos apsaugos programas. Iš visų centrinės valdžios paremtų uostamiesčio projektų didžiausią sumą – tris milijonus litų šiemet pavyko gauti Klaipėdos universitetinei ligoninei, kurioje bus rekonstruota operacinė.

Klaipėdos vaikų ligoninė laimėjo pinigų trims iš keturių parengtų programų. Valstybė skyrė šiai gydymo įstaigai 1,6 mln. litų centralizuotai sterilizacinei ir dezinfekcijos skyriui įrengti bei aukštos raiškos endoskopinei įrangai įsigyti. Meras gyrė sveikatos apsaugos įstaigų vadovus.

„Reikėtų pasimokyti iš Klaipėdos universitetinės ligoninės vyriausiojo gydytojo Vinso Janušonio ir uostamiesčio vaikų ligoninės vadovės Klaudijos Bobianskienės, kaip reikia gauti papildomų lėšų iš Vyriausybės savo įstaigoms“, – džiaugėsi miesto vadovas. Mokykla-darželis „Varpelis“ renovacijai gavo 620 tūkst. litų, o specialioji mokykla-darželis „Versmė“ bus rekonstruotas už du milijonus litų.

Skolintis dar gali

Miesto valdžia nėra išnaudojusi limito skolintis, tačiau kitąmet pradėjus statyti universalią sporto areną, galimybė imti kreditus būtų išsemta. Savivaldybės Finansų skyriaus vedėjos pavaduotoja Rūta Kambaraitė teigė, kad miestas iš bankų yra pasiskolinęs 46 mln. litų. Iš jų 28 mln. naudojami projektams, kurie dar nebaigti arba kreditai negrąžinti bankams, nes nesuėjo terminai. Likę 18 mln. litų bus paimti, kai rangovams reikės mokėti už atliktus darbus.

Savivaldybė gali pasiskolinti dar apie 35 mln. litų. Didžiausia paskola – 24,8 mln. litų paimta Kretingos gatvei rekonstruoti, Tiltų gatvei ir Biržos tiltui restauruoti.


p.s. čia tai žiauru ištikrųjų, lietuva tampa vieno miesto valstybe!!!

[4ward]

Klaipėdos architektai - prieš krovos kompaniją


Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos skyrius miesto Tarybos paprašė dar kartą peržiūrėti laivų krovos kompanijai
"Bega" priklausančio sklypo Nemuno gatvėje detalųjį planą bei surengti viešą jo svarstymą.

Uostamiesčio architektai jau buvo pateikę savo pastabas Teritorijų planavimo komitetui, tačiau, nors jo posėdžio metu dalis pastabų buvo įtraukta į protokolą, Nuolatinė statybų komisija į jas neatsižvelgė.

Architektai protestuoja prieš šiame sklype stovinčio, daug diskusijų sukėlusio bei į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą įtraukto senojo celiuliozės virimo cecho griovimą - Tarybai siūlomame detaliajame plane numatoma "išsaugoti" tik vieną jo sieną.

Be to, abejojama ir dėl leistino pastatų aukščio. Pasak architektų, 29 m aukščio gamybiniai statiniai miesto centre darkys uostamiesčio siluetą bei kenks jo įvaizdžiui daug labiau nei jau pastatytas 20 aukštų gyvenamųjų bei komercinių pastatų kompleksas.

Uostamiesčio architektams nerimą kelia ir įmonės planai statyti naujus, galiojančiame detaliajame plane nenumatytus terminalus, kuriuose ketinama saugoti pavojingas medžiagas, bei numatoma tolesnė "Begos" sanitarinės zonos plėtra užstatytų miesto teritorijų link.

Taip pat teigiama, jog pateiktame detaliajame plane deramai neišspręsta transporto eismo schema bei automobilių stovėjimo aikštelių klausimas. Pasak architektų, sunkiųjų automobilių eismą geriau nukreipti įmonės uždaryta gatve, kurioje šiuo metu įrengtos automobilių stovėjimo vietos.

Jas, pagal teritorijų planavimo reikalavimus, reikia rengti "Begai" priklausančiame sklype, o ne už jo ribų, kaip numatoma siūlomame detaliajame plane.

www.ve.lt



Norisi tiketis, kad celiuliozes virimo cecha pavyks issaugoti. Man asmeniskai, tai graziausias gamybinis pastatas Klaipedoje

[GigaMan]

Architektai protestuoja prieš šiame sklype stovinčio, daug diskusijų sukėlusio bei į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą įtraukto senojo celiuliozės virimo cecho griovimą - Tarybai siūlomame detaliajame plane numatoma "išsaugoti" tik vieną jo sieną.

Be to, abejojama ir dėl leistino pastatų aukščio. Pasak architektų, 29 m aukščio gamybiniai statiniai miesto centre darkys uostamiesčio siluetą bei kenks jo įvaizdžiui daug labiau nei jau pastatytas 20 aukštų gyvenamųjų bei komercinių pastatų kompleksas.

Keleta pastabų: jei jau pastatas įtrauktas į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, tai kokia čia dar gali būti kalba apie jo griovimą ir išsaugojimą tik vienos sienos ? Tai taip išeina nugriaunam tos vertybės dalį, ir šalia paliktos jos sienos pristatome 29m aukščio gamybinį fabriką, tokiu atveju paveldas bus išsaugotas? ar kaip čia išeina? Ar aš čia kažko nesuprantu/neįžvelgiu, ar čia taip atvirai tyčiojantis pučiama migla į akis? Antra, kiek suprantu kalbama apie "Minijos bangą", kuri, pasak (netiesiogiai) architektų: "gadina uostamiesčio siluetą bei kenkia jo įvaizdžiui"! Tai kokio @@@ tada Jūs, gerbiamieji architektai, pritariat tokiems projektams, kuriuos vėliau įvardinat kaip darkančius uostamesčio siluetą??? Marazmai..