Parašė Blaze
Rodyti pranešimą
Klaipėdos LEZ istorija: nuo neišbrendamos ganyklos iki pasaulinio pripažinimo
Būdamas ir Klaipėdos miesto tarybos nariu, KVG direktorius E. Gentvilas parengė miesto savivaldybės tarybos sprendimo projektą ir būsimos laisvosios ekonominės zonos ribų aprašymą su teritorijos grafiniu planu.
„Šiame projekte buvo numatytos trys teritorijos zonai vystyti. Pirmoji apėmė Smeltės pusiasalį, Vakarų laivų gamyklą ir Malkų įlankos apylinkes. Antroji teritorija buvo toje pat vietoje, kur dabar yra LEZ. Trečioji – netoli „Draugystės“ geležinkelio stoties. <...> 1995 metų rugsėjo 14 d. Klaipėdos miesto savivaldybės taryba po audringų diskusijų priėmė sprendimą dėl Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos steigimo pagal E. Gentvilo pateiktą projektą. Vos dviejų balsų persvara…“, – nurodoma knygoje.
Tačiau pritarti tokiems miesto norams centrinė valdžia neskubėjo. Diskusijos dėl laisvosios ekonominės zonos vietos ir derinimai truko lygiai metus.
„Daugiausiai problemų, derantis su šalies valdžia, sukėlė šalia uosto esanti teritorija, siūloma zonos steigimui. Sulaukėme didžiulio pasipriešinimo. Mums buvo tiesiai pareikšta, esą nėra ko lįsti prie uosto, tai nacionalinio saugumo interesai. O mes mat norime leisti čia arabams ir amerikonams su savo kapitalu ateiti! Taigi, vieta zonai šalia uosto iš karto buvo atmesta“, – knygoje cituojamas E. Gentvilas.
Vieta zonai į pietus nuo „Draugystės“ stoties, kur buvo numatyta apie 400 ha žemės logistinei veiklai, taip pat buvo labai greitai atmesta, nes teigta, kad ši vieta reikalinga miesto gyvenamųjų rajonų plėtrai ir su tuo susijusioms miesto reikmėms.
„Šiame projekte buvo numatytos trys teritorijos zonai vystyti. Pirmoji apėmė Smeltės pusiasalį, Vakarų laivų gamyklą ir Malkų įlankos apylinkes. Antroji teritorija buvo toje pat vietoje, kur dabar yra LEZ. Trečioji – netoli „Draugystės“ geležinkelio stoties. <...> 1995 metų rugsėjo 14 d. Klaipėdos miesto savivaldybės taryba po audringų diskusijų priėmė sprendimą dėl Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos steigimo pagal E. Gentvilo pateiktą projektą. Vos dviejų balsų persvara…“, – nurodoma knygoje.
Tačiau pritarti tokiems miesto norams centrinė valdžia neskubėjo. Diskusijos dėl laisvosios ekonominės zonos vietos ir derinimai truko lygiai metus.
„Daugiausiai problemų, derantis su šalies valdžia, sukėlė šalia uosto esanti teritorija, siūloma zonos steigimui. Sulaukėme didžiulio pasipriešinimo. Mums buvo tiesiai pareikšta, esą nėra ko lįsti prie uosto, tai nacionalinio saugumo interesai. O mes mat norime leisti čia arabams ir amerikonams su savo kapitalu ateiti! Taigi, vieta zonai šalia uosto iš karto buvo atmesta“, – knygoje cituojamas E. Gentvilas.
Vieta zonai į pietus nuo „Draugystės“ stoties, kur buvo numatyta apie 400 ha žemės logistinei veiklai, taip pat buvo labai greitai atmesta, nes teigta, kad ši vieta reikalinga miesto gyvenamųjų rajonų plėtrai ir su tuo susijusioms miesto reikmėms.
Trečioji teritorija būtu buvusi pati palankiausia, nes pakankamai toli nuo gyvenamųjų namų. Beto nutiesus pietinį aplinkelį ir rekonstravus ĮŠilutės kelią transporto srautai galėtu visiškai aplenkti gyvenamuosius rajonus. Plius užsodinus mišku teritoriją tarp Jūrininkų pr. ir Draugystės stoties būtu galima visiškai atskirti gamyklas nuo daugiabučių. Atmesta, nes tuometu vis dar tikėta kad pavyks vėl užkurti sovietines statybas!
Komentuoti: