Urbanistika Lietuvoje ir pasaulyje

[AudriusV]

Įdomi paskaita, apie taip kaip mus veikia miesto aplinka, mūsų elgesį ir pojūčius The happy city experiment | Charles Montgomery | TEDxVancouver

https://youtu.be/7WiQUzOnA5w

[R.D.]

Andrius Rapolas
Kaip atrodys didieji Lietuvos miestai ateinančius ketverius metus?
https://www.15min.lt/kultura/naujien...ai-929-1121996

Pasibaigus savivaldos rinkimams ir paaiškėjus naujiesiems merams, pagal jų rinkimų programas galima bandyti nuspėti, kaip atrodys didieji šalies miestai ateinančius ketverius metus – kokie svarbiausi architektūriniai akcentai bus dėliojami ir kas, deja, buvo pamiršta. Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje miestų merai nepasikeitė, tačiau norėdami pritraukti rinkėjus jie privalėjo įtraukti naujus pažadus į savo rinkimų kampanijas.

Geras tekstas. Autorius aptaria didžiųjų Lietuvos miestų raidos perspektyvas, svarbiausių projektų galimybes.

[AudriusV]

Nesenai peržiūrėjau video apie Helsinkyje 2018-12-05 atidarytą naują centrinę biblioteką. Biblioteka - su labai išplėstomis funkcijomis. Galima sakyti - tautos namai.
https://youtu.be/c9ARvKXpRbI?t=896 (rusų kalba)
Suomio be komentarų: https://youtu.be/4MMuHYDpHFI

[evaldinas]

Andrius Rapolas
Kaip atrodys didieji Lietuvos miestai ateinančius ketverius metus?
https://www.15min.lt/kultura/naujien...ai-929-1121996



Geras tekstas. Autorius aptaria didžiųjų Lietuvos miestų raidos perspektyvas, svarbiausių projektų galimybes.

Čia, kaip visada, kai ateina lietuvoje škvalas, tai per žinias skelbia, kad semia vilnių ir kauną, o kiti miestai turbūt išlieka sausi, tai ir čia, žurnalistui turbūt buvo lengviausia iš interneto išrinkti vln, kns klp projektus, nes gi kituose miestuose nieko nevyksta... Ogi vyksta visur kažkas, daugiau ar mažiau, bet vyksta, tereikia tik pasidomėti.

[AudriusV]

Straipsnis iš rusiškos svetainės apie miesto projektus, kur viena iš temų miestų deautomobilizacija.
Vienas iš jų apie patirtį demontuojant kelius:

ВО ЧТО ПРЕВРАЩАЮТСЯ СНЕСЁННЫЕ МАГИСТРАЛИ
https://city4people.ru/post/vo-chto-...agistrali.html tai vertimas originalas:

American highways are so expensive that cities are tearing them down — here’s what they’re turning into
https://www.businessinsider.com/high...rmation-2018-5

[R.D.]

Patricija Kirilova
Vilniui piešia įspūdingą viziją – miestas gali stipriai išaugti
https://www.delfi.lt/bustas/nt-rinka....d?id=80739577

Tekstas neblogas, daug minčių iš visokių miesto raidos sričių, bet džiaugiuosi, kad neprisvaigta apie metro ir laikomasi šitų pozicijų dėl miesto plėtros ir aplinkos:

Savivaldybės siekis centrą išplėsti ir į šalia esančius rajonus – Žirmūnus, Žvėryną ir net Žemuosius Panerius, kur yra visa miesto infrastruktūra. Per artimiausius 20 metų žadami sprendimai ir Šnipiškėms bei Naujamiesčiui. Tai reiškia, kad mieste turėtų būti ir daugiau konversinių projektų. Jų yra apie 500 hektarų – jei juos pavyktų efektyviai išnaudoti, tuomet artimiausius 10 metų Vilniui nereikėtų plėstis į išorę. Tačiau bėda yra ta, kad nuosavybė fragmentuota, priklauso skirtingiems savininkams, jos supirkti neišeina ir paimti visuomenės poreikiams negalima. Todėl miesto centre esančios teritorijos toliau blogėja, viskas griūva, o plėtra veržiasi į periferiją. Būtent to siekiama su stoties konversijos projektu. „Galvojame, kad galima sumažinti bėgių skaičių, čia galėtų atsirasti naujas rajonas. Galbūt daugiau administracinis, daugiau susijęs su viešuoju administravimu, kad žmonės iš visos Lietuvos galėtų traukiniu atvažiuoti į Vilnių ir čia sutvarkyti reikalus Nacionalinėje žemės tarnyboje arba kokioje nors kitoje valstybės institucijoje, o ne brautųsi su automobiliais į Vilniaus miesto centrinę dalį ir vėlgi nelaikytų tų automobilių pačioje vertingiausiose žmonėms vietose“, – kalba M. Pakalnis.

Pakalnis viename interviu 2018 m. teigė, kad Vilniuje yra apie 500 ha apleistų teritorijų, kurias galima urbanizuoti, bet miestas plečiasi į pakrasčius... kažkokia urbanistinė tragedija.

Vilnius ir toliau liks žalias. 48 proc. miesto teritorijos buvo žaliosios zonos ir tokios išlieka bei išliks, remiantis naujojo bendrojo plano sprendiniais. „Ar tai daug, ar mažai? Tai yra panašiai kaip Vienoje, tik ten gyvena triskart daugiau žmonių tokiame pačiame plote. Bet pasakyti, kad Viena yra per tankus miestas, kad nepatogus, trūksta želdynų, mes negalime. Reiškia, turime didelį potencialą vidinei plėtrai ir vidiniam miesto tankėjimui“, – tvirtina architektas.

[Ginthus]

Kas norėjo ne rusiškai, tai vat tokį nediduką amerikonišką užtikau:
https://www.youtube.com/channel/UCGc...R3dAuhvUbkbToQ

[Milwaukee]

Nesuprasdavau, kodel Varlamovas nevyksta i rusiska Cikaga, t.y. Cita arba Citaga. Ogi ir isauso siandien ta diena.

[Andrys]

https://www.tvo.org/programs/the-life-sized-city

Tik reik pasikrapšyti, kad matytum. Nėra kur ir mokamai žiūrėti. Visaip bandžiau su jais kalbėtis, tai atsirėmiau į sieną, kad turi į juos kreiptis transliuotojas ir išsipirkti teisės. Tuo tarpu su windscribe arba kitu VPN galima (canada).

[Ginthus]

https://www.tvo.org/programs/the-life-sized-city

Tik reik pasikrapšyti, kad matytum. Nėra kur ir mokamai žiūrėti. Visaip bandžiau su jais kalbėtis, tai atsirėmiau į sieną, kad turi į juos kreiptis transliuotojas ir išsipirkti teisės. Tuo tarpu su windscribe arba kitu VPN galima (canada).

Niekaip nepagaunu, kam dedami tie apribojimai regionams. Va taip ir prasideda tokios nesamonės, kaip uždaras rusiškas internetas.

[R.D.]

Nesuprasdavau, kodel Varlamovas nevyksta i rusiska Cikaga, t.y. Cita arba Citaga. Ogi ir isauso siandien ta diena.

O štai valdžiai nepatiko Varlamovo apžvalga ir Железнодорожно rajono (toks vienas iš Čitos rajonų) vadovas Юрий Коноплев pareiškė, kad blogerį reikia pasodinti už keiksmažodžius:

«То, что он снимает... надо, наверное, посадить его за матершинщину, которую он выдаёт малолеткам и прочему народу», — заявил Коноплёв.
При этом он отметил, что якобы не видел его блог и не может дать комментарии о наличие свалок в Железнодорожном районе.

https://varlamov.ru/3387279.html#upd1

Retorika atitinka tipinio homosovietinio gyvio mąstymą: nemačiau, neskaičiau, bet žinau, kad blogai, todėl smerkiu. Ir, žinoma, šiand negalima sakyti расстрелять, kurį pakeitė посадить.

[R.D.]

Urbanisto iš Belgijos patarimas Lietuvai: nebeplėskite priemiesčių
https://www.delfi.lt/bustas/rajonai/....d?id=80864827

„Valstybė, teritorija, kurioje gyvename šiandien mums nepriklauso. Mes ją skolinamės iš savo vaikų, nes jiems teks gyventi tokioje valstybėje, kurią mes suplanuosime šiandien“, – taip penktojo Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano (LRBP) forume „Lietuvos teritorijos erdvinė vizija 2050 metams“ sakė urbanistas ir architektas iš Belgijos Johan van Reeth.

„Tačiau šalia didžiųjų miestų gyvenantys žmonės kasdien važiuoja kelias dešimtis kilometrų į darbą, veža vaikus į mokyklas ir darželius. Taip didindami ne tik oro taršą, bet ir apkraudami miestų infrastruktūrą transporto spūstimis, per kurias žmonės praranda daug laiko, mažėja saugumas, nes įvyksta daugiau avarijų, nuo to kenčia ir sveikata. Transporto pertekliaus sukeltos taršos problemos Flandrijos regiono oras prilygsta orui Kinijoje ir yra vienas prasčiausių Europoje. Dėl oro taršos pastaruosius du mėnesius dešimtys tūkstančių protestuotojų dalyvavo demonstracijose visoje šalyje už geresnę klimato apsaugą“, – patirtimi dalijosi J. van Reeth. Specialistui lyginant Lietuvos padėtį ir Belgijos, į akis krito, tai, jog Lietuva nėra taip tankiai apgyvendinta, todėl tai galima būtų paversti Lietuvos stiprybe. Jo teigimu, Belgijoje tuščių plotų vėjo jėgainėms nebeliko, o štai Lietuvoje, pasak eksperto, puikiai galima išnaudoti tokias vietoves.

„Esame tokioje situacijoje, kad Belgijoje infrastruktūros plėsti ar kurti nebeįmanoma, turime ją keisti. Šiuo metu Belgijoje ypatingai stiprinamas automatizuoto viešojo transporto vystymas, skatinama rinktis dvirates transporto priemones, dalytis automobiliais. Visuomeniniu lygmeniu, šalis skatina miestų ir miestelių gyventojus kurti verslą, o ne vykti į darbą už keliasdešimties kilometrų. Specialistai konsultuoja savivaldybes, kad miestelių aplinkoje būtų sukurta patogi infrastruktūra ir visi patogumai.

[R.D.]

Žinių radijas
Tiltas jungia krantus ir žmones
https://www.ziniuradijas.lt/laidos/r...zmones?video=1

Tiltai, pirmiausia radęsi kaip praktinis statinys pėstiesiems ir gyvulių traukiamiems vežimams persikelti per vandens telkinius ar nepatogų reljefą, vėliau išsivystė į didžiules konstrukcijas, skirtas pakelti dideles geležinkelio, krovininio ir keleivinio transporto apkrovas. Tačiau visais laikais tiltas buvo matomas ir atpažįstamas miesto, kraštovaizdžio elementas, kartais net pats svarbiausias orientyras ir vietovės ženklas. Kokie tiltai kuriami šiandien? Kaip jie praturtina miestus?

Apie tai kalbėsimės su architektais, savo profesiniame portfolio jau turinčiais įspūdingų tiltų projektų. Biuro „Processoffice“ architektas Vytautas Biekša yra Kėdainių tilto Kaune konkursą laimėjusio projekto bendraautorius. O Petras Išora kartu su savo bendradarbiais iš studijos KILD per pastaruosius porą metų laimėjo net tris tiltų konkursus – pėsčiųjų ir gyvūnų viaduko Seule, P. Korėjoje, pėsčiųjų ir dviračių tilto Kaune, per Nemuno salą, bei Lazdynų pėsčiųjų ir dviračių tilto Vilniuje.

[Resutas]

Gan įdomus lietuviškas blogas apie Vilniaus mažiau žinomas vietas, apie kurį anksčiau nežinojau. Kokybiški straipsniai ir gražios nuotraukos.
Yra ir Facebook puslapis, ten irgi nemažai aktyvumo.

[digital]

Galėtų bent klaidą žodyje "stebuklai" išsitaisyti.

[Creatium]

Pastaruoju metu, kalbant apie Vilnių, labai dažnai girdžiu "padrikas užstatymas" ir pan. teiginius, sakančius, kad mieste nėra jokios užstatymo koncepcijos, tvarkos, viskas padrika, neplanuojama ir pan. Ir man iki šiol lieka neaišku kas konkrečiai turima omenyje. Galbūt kas galit paaiškint? Nesiplečiant į privačių namų statybas ant/už miesto ribos. Kuo tas padrikas užstatymas pasireiškia, kokie jo pavyzdžiai? Kur ir kas Vilniuje vyksta nesuplanuotai?

[manometras]

Arkadij Gershman apie mano mylimą Stokholmą, kuris yra tikriausiai geriausias ir saugiausias žmonėms be nuosavo automobilio gan didelis miestas pasaulyje.

[Ginthus]

Pastaruoju metu, kalbant apie Vilnių, labai dažnai girdžiu "padrikas užstatymas" ir pan. teiginius, sakančius, kad mieste nėra jokios užstatymo koncepcijos, tvarkos, viskas padrika, neplanuojama ir pan. Ir man iki šiol lieka neaišku kas konkrečiai turima omenyje. Galbūt kas galit paaiškint? Nesiplečiant į privačių namų statybas ant/už miesto ribos. Kuo tas padrikas užstatymas pasireiškia, kokie jo pavyzdžiai? Kur ir kas Vilniuje vyksta nesuplanuotai?

Man rodos tamsta čia bandai išspausti priekabių prie stulpo. Tai aišku kad niekas nevyksta neplanuotai. Bet vat tie planai dažniausiai yra labai siauri, apsiribojantys vieno sklypo interesais. Tai iš čia ir visi tie teiginiai. Pažiūrėjus iš paukščio skrydžio galima įsivaizduoti, kaip vienur ar kitur galima būtų pagerinti padėtį, bet realybėje žinai, jog taip veikiausiai nebus, nes sklypai formuoti visai kitais principais.

[R.D.]

Nelabai suprantu, ką turi omeny Creatium, kalbėdamas apie padriką užstatymą Vilniaus mieste. Galbūt galima būtų detalizuoti tuos kaltinimus.
Jeigu gerai suprantu, tai nemažai projektų, nesistengia įtilpti į perimetrinį užstatymą ir sklype daro ką nori. Manyčiau to neturėtų būti. Tas pats turėtų galioti ir prekybos centrams.
Kitas dalykas yra simetrijos ir architektūrinės dermės nesilaukymas kaip kad nutiko su tuo siaubu Aguonų g. Šiandien jo jau nenugriaus ir ilgam tai išliks kaip architektūrinis siaubas, kuris absoliučiai nesiderina su tuo, kas yra Šaltinių g., o tai, manyčiau, yra padrika be logikos statyba.

[Creatium]

Man sunku patikslint, nes aš tiesiog atkartojau ką pats girdėjau/skaičiau ne kartą. Tai man ir norisi išsiaiškint kas čia yra konkrečiai turima omenyje darant tokius pareiškimus.