Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Registrų centras ir "Vilniaus verslo uostas"

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

  • Qbazzz
    replied
    Sena nauja... Niujorke 1853 m. bendrajame plane nubraižė Centrinį parką. Ir laikosi to plano iki 21 a., kad ir kokia žemės kaina bebūtų aplinkui ir kad ir kokio aukščio namus ten būtų galima pastatyti.
    O studija ne tokia ir sena. Architektūrinės kalvos idėja priklauso Nasvyčiams, suformuota turbūt 8 dešimtmetyje, todėl Motiekos studiją gali laikyti visai aktualiu atnaujininimu.
    Paskutinis taisė Qbazzz; 2014.06.11, 09:36.

    Komentuoti:


  • Andrys
    replied
    sena..nauja. ar tikrai toks klausimas turetu buti ? tam tikri desniai nesikeicia. ar pasikeite apzvalgos taskai, kuriais buvo remtasi ? nemanau.

    Komentuoti:


  • Creatium
    replied
    Aš tai visiškai nematau problemos dėl to, kad studija yra sena. BP irgi iš esmės yra labai senas, tačiau jo vis dar stengiamasi laikytis. Daug aspektų yra, įtakojančių šios teritorijos raidą, o bene stipriausias - tai ekonominė krizė. Ji sustabdė bene visus planus, iki šiol buvusius dėl šios teritorijos plėtojimo. Taigi, studija išlieka aktuali ir dabar, kadangi didelių pasikeitimų nebuvo.

    Aš siūlau į tų 3-4 metų laikotarpį išvis žiūrėti kaip į pauzę, t.y. jo praktiškai visai nevertinti, tiesiog pamiršti.

    Komentuoti:


  • nomad
    replied
    Parašė Creatium Rodyti pranešimą
    Jeigu Swedbankas atitinka studijoje numatoma kalvos liniją, tai kame bėda, kad jis nerodomas studijoje?

    Beje, jeigu žiūrėjai tuos brėžinius, tai juose yra numatomas Swedbanko pastatas, o dalyje - nuotraukose - jis jau baigiamas statyti.
    Argumentas matyt ne Swedbanko integravime ar ne, bet kad Studija yra senoka ir galėtų būti pastoviai atnaujinama. Gera strategija visada koreguojama priklausomai nuo jos įgyvendinimo metu įvedamų pataisų. Apskritai, klausimas, ar neskaitant Studijos galima būtų kalbėti apie kažkokią NMC vystymo strategiją? Čia neužtenka keleto sakinių apie NMC Vilniaus Masterplane, bet a[ie normalią tokio svarbaus Vilniui rajono strategiją, kurioje būtų aptariamos ne tik architektūrinės-urbanistinės, bet ir socio-ekonominės jo vystymo gairės.
    Paskutinis taisė nomad; 2014.06.08, 12:41.

    Komentuoti:


  • kasparas.v
    replied
    Parašė Creatium Rodyti pranešimą
    Jeigu Swedbankas atitinka studijoje numatoma kalvos liniją, tai kame bėda, kad jis nerodomas studijoje?

    Beje, jeigu žiūrėjai tuos brėžinius, tai juose yra numatomas Swedbanko pastatas, o dalyje - nuotraukose - jis jau baigiamas statyti.
    Tai as nieko ir nesakau, tuesiog kad sita studija nenauja o su ja viskas tvarkoj.

    Komentuoti:


  • Creatium
    replied
    Jeigu Swedbankas atitinka studijoje numatoma kalvos liniją, tai kame bėda, kad jis nerodomas studijoje?

    Beje, jeigu žiūrėjai tuos brėžinius, tai juose yra numatomas Swedbanko pastatas, o dalyje - nuotraukose - jis jau baigiamas statyti.

    Komentuoti:


  • kasparas.v
    replied
    Parašė LBP
    Keistas klausimas... Studija yra aktuali, į ją reaguojama, o nauji objektai projektuojami ir statomi atsižvelgiant į studijos sprendinius.
    Nu pasiziurek, cia net rodo kad swedbankas dar nestovi. Studija atrodo tikrai ne nauja.

    Komentuoti:


  • nomad
    replied
    Parašė LBP
    Keistas klausimas... Studija yra aktuali, į ją reaguojama, o nauji objektai projektuojami ir statomi atsižvelgiant į studijos sprendinius.
    Jei Studija turi tokį reikšmingą vaidmenį kaip neoficiali NMC strategijos dalis, keista, kodėl net online jinai nėra publikuota normaliai. Kodėl dėl jos nėra diskutuojama normaliai? Vėl eilinis elementarus transparentiškumo nesuvokimas.
    Paskutinis taisė nomad; 2014.06.08, 12:15.

    Komentuoti:


  • nomad
    replied
    Parašė LBP
    Labai įdomi vieta pasisakyme. Taip, Motiekos vadovauta komanda žvelgė minimų 3 taškų. Bet žvelgė ne į Vilnių, o į labai konkrečia jo dalį - taip vadinamą NMC. Tokia ir buvo užduotis - reglamentuoti tolesnę šios teritorijos užstatymo aukštybiniais pastatais strategiją, viziją, pateikti priemones tikslams pasiekti. Šie apžvalgos taškai aktualūs būtent NMC teritorijai. Yra daugiau apžvalgos taškų, bet kiekvienas iš jų aktualus tam tikrai miesto daliai.
    Kada šita studija ruošta - kokiais 2008? Ar yra koks follow-up, nes jau nemažai laiko praėjo ir nauji projektai NMC pradėti vystyti?

    Komentuoti:


  • [sp]
    replied
    Parašė Aleksas666 Rodyti pranešimą
    Čia iš nurodyto straipsnio



    Kažkodėl aš esu linkęs nesutikti dėl aukštingumo kreive, <...>
    kažkodėl...

    būk geras, paskaityk dar tekstus prie tų įkeltų brėžinių, jei gerai atsimenu ten šiek tiek išaiškinama tokios kreivės priežastis, taip pat žaliųjų šlaitų vaidmuo Vilniaus vizualiniame identitete.

    Beje, jeigu bus darniai suformuota tokia kalva kokią apibrėžia minėta koncepcija, vėliau, jei būtų nuspręsta, nebūtų sudėtinga ją padidinti.


    Parašė nomad Rodyti pranešimą
    <...> Kaip supratau, Motieka jį suformavo žiūrėdamas į Vilnių tik iš 3 taškų - Gedimino Pilies, Taurakalnio ir Subačiaus apžvalgos aikštelės.
    Patvirtinta, jei ne klystu, keliolika fiksuotų taškų, iš kurių stebimos Vilniaus panoramos, skaitmeniniame modelyje įvertinama projektuojamų pastatų įtaka. Bet šituo atveju paminėti 3 taškai yra geriausiai iliustuojantys situaciją. Neatsimenu kur visi tie taškai, gal LBP galėtų priminti.
    Paskutinis taisė [sp]; 2014.06.01, 21:57.

    Komentuoti:


  • nomad
    replied
    Parašė Aleksas666 Rodyti pranešimą
    Čia iš nurodyto straipsnio



    Kažkodėl aš esu linkęs nesutikti dėl aukštingumo kreive, ji iš kart nustato mažas užstatymo galimybes ir taip Vilnius bus panašesnis į Maskvą, kur nedideliam plote pristatyta aukštų pastatų, o aplinkui 5-10 aukštų pastatai. Manau geriau būtų tą kreivę ir paaukštinti ir gerokai pakelti kraštus, nes kitaip užkoduojama nesėkmė. Šiame kontekste protingiau būtų laikytis kompozicinės logikos nei kažkokių analizių, tas liečia ir registrų centrą.
    Gal kas galėtų tą staipsnį čia pilnai pacituoti/įmesti? Iš tikrųjų įdomu būtų visiems.

    Aš irgi manau, kad tas plačiabrylės 'skrybėlės' požiūris į NMC šiek tiek ribotas. Kaip supratau, Motieka jį suformavo žiūrėdamas į Vilnių tik iš 3 taškų - Gedimino Pilies, Taurakalnio ir Subačiaus apžvalgos aikštelės.

    Komentuoti:


  • Aleksas666
    replied
    Parašė nomad Rodyti pranešimą
    Tai o kiek tos Motiekos analizės laikomąsi realiai projektuojant ir patvirtinant leidimus? Quadrum atveju, pavyzdžiui?

    Beje, gal kam suveiks linkas į šitą naują straipsnį Statyba ir Architektūra žurnale (man neveikia) būtent šita tema.
    Čia iš nurodyto straipsnio

    Kažkodėl aš esu linkęs nesutikti dėl aukštingumo kreive, ji iš kart nustato mažas užstatymo galimybes ir taip Vilnius bus panašesnis į Maskvą, kur nedideliam plote pristatyta aukštų pastatų, o aplinkui 5-10 aukštų pastatai. Manau geriau būtų tą kreivę ir paaukštinti ir gerokai pakelti kraštus, nes kitaip užkoduojama nesėkmė. Šiame kontekste protingiau būtų laikytis kompozicinės logikos nei kažkokių analizių, tas liečia ir registrų centrą.

    Komentuoti:


  • kasparas.v
    replied
    Parašė nomad Rodyti pranešimą
    Tai o kiek tos Motiekos analizės laikomąsi realiai projektuojant ir patvirtinant leidimus? Quadrum atveju, pavyzdžiui?

    Beje, gal kam suveiks linkas į šitą naują straipsnį Statyba ir Architektūra žurnale (man neveikia) būtent šita tema.
    Lumia atidaro . Beje labai idomus straipsnis, aciu kad pasidalinote!

    Komentuoti:


  • nomad
    replied
    Parašė Andrys Rodyti pranešimą
    dar yra ir kitas galiojantis:
    http://www.vilnius.lt/index.php?518456721

    o s. motieka yra išsamiai aiškinęs visą situacija ir urbanistika ir architektūra žurnale
    Tai o kiek tos Motiekos analizės laikomąsi realiai projektuojant ir patvirtinant leidimus? Quadrum atveju, pavyzdžiui?

    Beje, gal kam suveiks linkas į šitą naują straipsnį Statyba ir Architektūra žurnale (man neveikia) būtent šita tema.
    Paskutinis taisė nomad; 2014.06.01, 20:00.

    Komentuoti:


  • Andrys
    replied
    dar yra ir kitas galiojantis:
    http://www.vilnius.lt/index.php?518456721

    o s. motieka yra išsamiai aiškinęs visą situacija ir urbanistika ir architektūra žurnale

    Komentuoti:


  • nomad
    replied
    Parašė [sp] Rodyti pranešimą
    kodėl būtų klaidinga formuoti aukštybinių pastatų grupė Naujamiestyje ir koks Neries šlaitų vaidmuo urbanistiniame VIlniaus reljefe dabar nenorėčiau plėstis, o minėtus brėžinius įkėliau, galite parsisiųsti iš wetransfer: Parsisiųsti
    Ačiū, kaip suprantu, šitie siūlomi reikalavimai netrukdo statyti aukštesnių pastatų už Europą giliau į Šnipiškes ir truputį į Vakarus (bet ne per daug).

    Be to, man atrodo, Quadrum jau nebus pritaikytas prie šitoje studijoje siūlomo aukštingumo, nes bus per didelis ...

    Komentuoti:


  • [sp]
    replied
    Parašė nomad Rodyti pranešimą
    Iš tikrųjų, yra online nuorodos?

    Antro aukštybinių pastatų clusterio atsiradimas skamba ok, bet tavo nurodyta vieta prie Ozo yra per toli nuo miesto centro. Tada tas antras dangoraižių rajonas turėtų būti arba Naujininkuose, arba - dar geriau - tarp Švitrigailos/Kauno sankirtos ir geležinkelio. Tuo labiau, kad ten ko gero yra geografiškai aukščiausios vietos Vilniaus mieste, be to šalia oro uostas, stotis ir visi kiti svarbiausi elementai verslui.
    kodėl būtų klaidinga formuoti aukštybinių pastatų grupė Naujamiestyje ir koks Neries šlaitų vaidmuo urbanistiniame VIlniaus reljefe dabar nenorėčiau plėstis, o minėtus brėžinius įkėliau, galite parsisiųsti iš wetransfer: Parsisiųsti

    Komentuoti:


  • nomad
    replied
    Parašė [sp] Rodyti pranešimą
    Patarčiau susipažinti su Sauliaus Motiekos labai rimta analize ir projektu "Teritirijos tarp Neries upės, Geležinio vilko gatvės, Konstitucijos prospekto ir Kalvarijų gatvės detaliojo plano konceptualioji dalis."

    Daug kas įvertinta, ir priimti sprendimai yra tikrai pagrįsti.
    jei nerasi, galiu parodyti brėžinius.

    nuo savęs galiu papildyti, kad Vilnius nėra ekonomiškai toks pajėgus kaip NY, todėl reikia įvertinti, kad per pritingą laiką būtų suformuota gerai suvokiama "urbanistinė kalva", neišdidinti jos masto, geriau vėliau pradėti formuoti kitą klasterį, tuo labiau kad yra kur, pvz Kalvarijų - Ozo sankryža: ši antra kalva nuo Taurakalnio puikiai derėtų su Konstitucijos urbanistiniu branduoliu.
    Iš tikrųjų, yra online nuorodos?

    Antro aukštybinių pastatų clusterio atsiradimas skamba ok, bet tavo nurodyta vieta prie Ozo yra per toli nuo miesto centro. Tada tas antras dangoraižių rajonas turėtų būti arba Naujininkuose, arba - dar geriau - tarp Švitrigailos/Kauno sankirtos ir geležinkelio. Tuo labiau, kad ten ko gero yra geografiškai aukščiausios vietos Vilniaus mieste, be to šalia oro uostas, stotis ir visi kiti svarbiausi elementai verslui.
    Paskutinis taisė nomad; 2014.06.01, 13:11.

    Komentuoti:


  • kasparas.v
    replied
    Parašė [sp] Rodyti pranešimą
    Patarčiau susipažinti su Sauliaus Motiekos labai rimta analize ir projektu "Teritirijos tarp Neries upės, Geležinio vilko gatvės, Konstitucijos prospekto ir Kalvarijų gatvės detaliojo plano konceptualioji dalis."

    Daug kas įvertinta, ir priimti sprendimai yra tikrai pagrįsti.
    jei nerasi, galiu parodyti brėžinius.

    nuo savęs galiu papildyti, kad Vilnius nėra ekonomiškai toks pajėgus kaip NY, todėl reikia įvertinti, kad per pritingą laiką būtų suformuota gerai suvokiama "urbanistinė kalva", neišdidinti jos masto, geriau vėliau pradėti formuoti kitą klasterį, tuo labiau kad yra kur, pvz Kalvarijų - Ozo sankryža: ši antra kalva nuo Taurakalnio puikiai derėtų su Konstitucijos urbanistiniu branduoliu.
    Noretume brezinius pamatyti

    Komentuoti:


  • [sp]
    replied
    Parašė nomad Rodyti pranešimą

    Kitas grynai urbanistinis klausimas - ar nelogiška būtų didinti, o ne mažinti, visų tų bokštų aukštingumą artėjant link Špipiškių 'centro'? Kaip ir NY aukščiausi dangoraižiai nestovi Manhattano pakraštyje, taip ir Šnipiškėse turėtų būti.
    Patarčiau susipažinti su Sauliaus Motiekos labai rimta analize ir projektu "Teritirijos tarp Neries upės, Geležinio vilko gatvės, Konstitucijos prospekto ir Kalvarijų gatvės detaliojo plano konceptualioji dalis."

    Daug kas įvertinta, ir priimti sprendimai yra tikrai pagrįsti.
    jei nerasi, galiu parodyti brėžinius.

    nuo savęs galiu papildyti, kad Vilnius nėra ekonomiškai toks pajėgus kaip NY, todėl reikia įvertinti, kad per pritingą laiką būtų suformuota gerai suvokiama "urbanistinė kalva", neišdidinti jos masto, geriau vėliau pradėti formuoti kitą klasterį, tuo labiau kad yra kur, pvz Kalvarijų - Ozo sankryža: ši antra kalva nuo Taurakalnio puikiai derėtų su Konstitucijos urbanistiniu branduoliu.

    Komentuoti:

Working...
X