Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Daugiabučių renovacija Vilniuje

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Parašė Aukštaitis Rodyti pranešimą
    Įdomu, ar žmonės su pinigais kada nors atsigręš į miegamuosius rajonus ir pradės jų gentrifikaciją? Nes kai kurie tų rajonų, pvz., Lazdynai, Viršuliškės, Šeškinė, yra sąlyginai netoli centro. Bent jau arčiau nei dauguma naujų projektų šiauriniame ir vakariniame Vilniaus pakraščiuose. Kad ir kokie bebūtų tie daugiabučiai, bet stovi jie vietoje neblogoje.
    galiu sakyt tik savo nuomone. Bet isgyvenes daug metu Karoliniskese, manau publika degraduoja. Kiek labiau pasiturintys butu savininkai siuos eks tarybinius rajonus tikrai palieka, isnuomuodami butus. Labai didele dalis jau isnuomuota, o tai reiskia kad nuomininkams nei silta nei salta kas bus su siuo rajonu rytoj, nes jie cia tik laikinai. Like savininkai dazniausiai pensininkai. Ne visada, bet dazniausiai. Su laiku ir ju butus isnuomos paveldetojai. Patys nuomininkai irgi tie kurie iesko pigesnio busto, reiskia kiek zemesnes ekonomines klases nei gyvenantys arciau centro.

    Kolkas situacija kiek gelbsti tai kad ten salia mokyklos, darzeliai - viskas po ranka. Bet tik tiems tevams, kuriems rupi tik kazkur numest savo atzala, nekreipiant demesio i mokymo kokybe.

    Tendencija labai ilgalaike, todel galiu spelioti tik kas bus po keliu desimtmeciu. Mano spejimas manau labai netoli Varlamovo destomos teorijos apie daugiabuciu rajonus - getu gal netaps, bet nelabai kas nores ten keltis is vidurines klases, kad nepriskirti saves prie nevykeliu. Kolkas viskas rodo i labai labai leta, bet stabilia rajonu degradacija.

    Comment


      Butu galima pabandyt per jega gerint tuos rajonus. Pvz uzdraudziant niokoti infrastruktura. Pusmetis aktyviu baudavimu ir pasikeistu parkavimo paniatkes.

      Comment


        Parašė SoulMulticast Rodyti pranešimą

        Tendencija labai ilgalaike, todel galiu spelioti tik kas bus po keliu desimtmeciu. Mano spejimas manau labai netoli Varlamovo destomos teorijos apie daugiabuciu rajonus - getu gal netaps, bet nelabai kas nores ten keltis is vidurines klases, kad nepriskirti saves prie nevykeliu. Kolkas viskas rodo i labai labai leta, bet stabilia rajonu degradacija.
        Iš esmės atitinka ir mano teoriją, panašu, kad girdžiu tik šios teorijos patvirtinimus. Gaila tik tiek, kad tokie rajonai užima labai didelę miesto dalį. Spėju jie nebus gyvenami taip tankiai kaip šiandien, bus daugiau tuščių butų, neaišku ar bus tiek fiziškai nuomininkų. Gal tokiu kaip nors spręsis parkavimo problema, bent jau rimtai išmoks suvaldyti chaosą šioje srityje (gal ne šiam dešimtmetyje, bet gal 2030-2040) Vidurinė klasė ilgainiui greičiausiai jose negyvens, keista jau dabar, kad kažkas iš vidurinės klasės ten kraustosi gyvent (bent jau į senesnius rajonus, kur daugiausiai pensininkų). Vidurinė klasė ir aukštesnė klasė gyvens pakraščiuose arba arčiau Centro.

        Comment


          Vilniaus realijomis rajonas negali istustet o butai buti neuzimti. Greiciausiai tik stagnuos nuomos kaina, bus mazesne nei kitur ir tiek.
          Manau, parkavimo chaosas negali buti sustabdytas esant dabartinei sistemai, kai daugiabuciu aiksteles priklauso seniunijai. Zeme aplink nama turi priklausyti jo gyventojams, kitaip niekas jos negerbs. Bet zmones patys i savo valdyma jos nepaims, nes tai tik nereikalinga nasta. Todel be priverstiniu sprendimu is virsaus niekas nesikeis.

          Comment


            Seni rajonai netvarkomi nes jie nėra norima gyvenimo vieta. Tie kas turi pinigų keliasi į naujos statybos būstus dėl daugybės priežasčių ir ta aplinka yra toli gražu ne prioritetas. Dabar ten likę tik senyvo amžiaus gyventojai ir tie, ka svarbu pėsčiomis į centrą (laikykit -studentai). Tie rajonai stagnuos ir toliau jei jie nebus priverstinai tvarkomi. Tik va, kad nemažai tų daugiabučių neapsimoka tvarkyti, juos reikėtu griauti ir perstatyti.

            Comment


              Parašė MedinisStrazdas Rodyti pranešimą
              Seni rajonai netvarkomi nes jie nėra norima gyvenimo vieta. Tie kas turi pinigų keliasi į naujos statybos būstus dėl daugybės priežasčių ir ta aplinka yra toli gražu ne prioritetas. Dabar ten likę tik senyvo amžiaus gyventojai ir tie, ka svarbu pėsčiomis į centrą (laikykit -studentai). Tie rajonai stagnuos ir toliau jei jie nebus priverstinai tvarkomi. Tik va, kad nemažai tų daugiabučių neapsimoka tvarkyti, juos reikėtu griauti ir perstatyti.
              Kvailiausia, kad masinės naujos statybos butai nelabai daug turi privalumų. Jei žiūrėjot Varlamovą, tai jis tokiems rajonams analogiškiems kaip Perkūnkiemis prognozuoja liūdną likimą dar spartesniais tempais, nei seniems rajonams, kur bent jau dalis infrastruktūros sutvarkyta.
              Naujų butų pagrindinis privalumas - geresnė šilumos izoliacija. Kai kurie 2000-ųjų pradžios buvę "nauji" jau dabar atrodo liūdniau nei seni komiblokai.

              Man vis kyla klausimas, kodėl Ignalinoje (berods ten jau 100% renovuota) ar Varėnoje daugiabučius "apsimoka" renovuoti, o Vilniuje (kur potencialiai NT kaina kelis kartus didesnė) - ne.

              Net mokykla žmonos kaime renovuota jau du kartus, o dabar jau eina kalba apie mokyklos uždarymą dėl mokinių stygiaus. Vilniuje kai kurios mokyklos su daugiau nei tūkstančiu mokinių tik paskutinias metais pradėtos renovuoti.
              Paskutinis taisė Sula; 2020.01.02, 08:37.

              Comment


                Parašė Sula Rodyti pranešimą

                Kvailiausia, kad masinės naujos statybos butai nelabai daug turi privalumų. Jei žiūrėjot Varlamovą, tai jis tokiems rajonams analogiškiems kaip Perkūnkiemis prognozuoja liūdną likimą dar spartesniais tempais, nei seniems rajonams, kur bent jau dalis infrastruktūros sutvarkyta.
                Naujų butų pagrindinis privalumas - geresnė šilumos izoliacija. Kai kurie 2000-ųjų pradžios buvę "nauji" jau dabar atrodo liūdniau nei seni komiblokai.

                Man vis kyla klausimas, kodėl Ignalinoje (berods ten jau 100% renovuota) ar Varėnoje daugiabučius "apsimoka" renovuoti, o Vilniuje (kur potencialiai NT kaina kelis kartus didesnė) - ne.

                Net mokykla žmonos kaime renovuota jau du kartus, o dabar jau eina kalba apie mokyklos uždarymą dėl mokinių stygiaus. Vilniuje kai kurios mokyklos su daugiau nei tūkstančiu mokinių tik paskutinias metais pradėtos renovuoti.
                Varlamovo nežiurėjau, bet pritariu, kad yra problemiškų naujų statybų, ypač šiaurės fabijoniškėse, perkūnkiemyje ir pilaitėje. Tačiau čia riekia atsiminti kad tokiu atveju tie kas turi pinigų tiesiog išsikels į 2030 statytus naujus palike perkūnkiemį. Jie neprisirišę prie namo visam gyvenimui. Beto pas mus dabar sparčiai vystosi suburbizacija, kadangi labai patinka kartoti amerikonų klaidas.

                Nesigilinau kokiue namai Varėnoje ar Ignalinoje, bet gali būti kad ten irgi reikėjo griauti. Tik pas mus daug griaunamų yra apkalami šiltinimu ir apsimetama, kad sutvarkėm namą.

                Comment


                  Būkim realistais, niekas daugiabučių Vilniuje kol kas negriaus, Nebent būtų kažkokie vienetiniai spec. projektai miesto centre.

                  Comment


                    Pritariu minčiai, kad norint sovietmečiu statytus daugiabučių rajonus paversti patrauklesniais - į juos reikia investuoti. Tai turėtų tapti savivaldybės prioritetu. Kad juos galima pakankamai gerai sutvarkyti man rodo Varšuvos pavyzdys, kur požiūris į visas tas "blokuvkas" daug normalesnis. Ir žmonės ten įvairesni gyvena. Kai kurių rajonų atvejais, tai netgi stilius... Bet, žinia, reikia sutvarkyti... Namų fasadai, šaligatviai, dviračių takai, mažoji architektūra ir pan. Kadangi mūsų žmonės (kalbu apie Vilnių) nenori renovuotis, savivaldybė turi nustatyti tvarką, kad gyventojai PRIVALĖTŲ kai ką patys padaryti... Tarkime, kartą per dešimt-penkiolika metų persidažyti fasadą ir laiptinę.

                    Comment


                      Parašė Knope Rodyti pranešimą
                      Pritariu minčiai, kad norint sovietmečiu statytus daugiabučių rajonus paversti patrauklesniais - į juos reikia investuoti. Tai turėtų tapti savivaldybės prioritetu. Kad juos galima pakankamai gerai sutvarkyti man rodo Varšuvos pavyzdys, kur požiūris į visas tas "blokuvkas" daug normalesnis. Ir žmonės ten įvairesni gyvena. Kai kurių rajonų atvejais, tai netgi stilius... Bet, žinia, reikia sutvarkyti... Namų fasadai, šaligatviai, dviračių takai, mažoji architektūra ir pan. Kadangi mūsų žmonės (kalbu apie Vilnių) nenori renovuotis, savivaldybė turi nustatyti tvarką, kad gyventojai PRIVALĖTŲ kai ką patys padaryti... Tarkime, kartą per dešimt-penkiolika metų persidažyti fasadą ir laiptinę.
                      Tokios priemonės absoliučiai nepadėtų, tik GALBŪT pagerintų išvaizdą, bet jie vistiek išliktų savų spalvų (niekur nemačiau, kad kitaip dažytų). Nespręstų ir jau ankščiau forume paminėtų problemų. Su visišku nenoru renovuotis gal net neverta to bandyti. Negalvojau, kad taip pasakysiu, bet labiau jau verta laukt, kol tie daugiabučiai darysis jau avarinės būklės, griauti ir statyti naujus rajonus(dabar tai kol kas neįmanoma). Žinoma, yra didelė tikimybė, kad kai kuriuose rajonuose laisvai galima prastumti renovaciją(arba bent jau tokį pagražinimą), bet, mano nuomone, tik tuose, kurie pastatyti po 1990.

                      Comment


                        Griovimas kaip sprendimas dažnai minimas, bet kaip jis realiai turėtų būti įgyvendinamas? Tai lengviau padaryti, kai yra vienas savininkas. O čia situacija tokia, kad namas turi tiek savininkų, kiek yra butų. Net estai pripažįsta, kad tai neįmanomas sprendimas:
                        The vision which prefers the demolition of the old apartment buildings and the construction of new buildings has not been realised in practice thanks to the high costs involved, and also due in part to the apartments being privately owned.
                        State-Subsidised Refurbishment of Socialist Apartment Buildings in Estonia

                        Comment


                          Sakyčiau, tiesiog turėtų būti didesnės kaupiamosios įmokos namo atnaujinimui. Dabar jos varganos, apie 0,03 € už kv. m. Turėtų būti bent kokių 10 kartų daugiau, kad per kurį laiką susikauptų normali suma, kurią būtų galima panaudoti etapinei renovacijai ir aplinkos tvarkymui. Jas, kaip ir iki šiol, rinktų administratorius, kuris vykdytų renovacijos darbus pagal namo techninę būklę, o estetinius - pagal apklausas. Man tik toks investavimo būdas atrodo realus. Tvarkytis visų pirma turi daugiabučio gyventojai, nori jie to ar ne.

                          Galbūt sukaupus didesnę sumą savivaldybė galėtų kažkiek prisidėti "paskatinimui".
                          Lietuva visiems.

                          Comment


                            Parašė Aukštaitis Rodyti pranešimą
                            Griovimas kaip sprendimas dažnai minimas, bet kaip jis realiai turėtų būti įgyvendinamas?
                            Priverstinio iškeldinimo būdu. Taip kaip priverstinai iškeldindavo sovietų užgrobtus ir išdalintus namus po gražinimo.

                            Aišku to nebus. Mūsų politikams tarp kojų tuščia vieta ir drąsių sprendimų jie niekada nepriima.

                            Comment


                              Parašė Sula Rodyti pranešimą
                              Man vis kyla klausimas, kodėl Ignalinoje (berods ten jau 100% renovuota) ar Varėnoje daugiabučius "apsimoka" renovuoti, o Vilniuje (kur potencialiai NT kaina kelis kartus didesnė) - ne.
                              Provincijoje tai geras būdas pasigerinti gyvenimo sąlygas (nes naują namą pasistatyti ar seną perstatyti žymiai brangiau).
                              It's just a circle of people talking to themselves who have no f—ing idea what's going on

                              Comment


                                Parašė abruo Rodyti pranešimą
                                Sakyčiau, tiesiog turėtų būti didesnės kaupiamosios įmokos namo atnaujinimui. Dabar jos varganos, apie 0,03 € už kv. m. Turėtų būti bent kokių 10 kartų daugiau, kad per kurį laiką susikauptų normali suma, kurią būtų galima panaudoti etapinei renovacijai ir aplinkos tvarkymui. Jas, kaip ir iki šiol, rinktų administratorius, kuris vykdytų renovacijos darbus pagal namo techninę būklę, o estetinius - pagal apklausas. Man tik toks investavimo būdas atrodo realus. Tvarkytis visų pirma turi daugiabučio gyventojai, nori jie to ar ne.

                                Galbūt sukaupus didesnę sumą savivaldybė galėtų kažkiek prisidėti "paskatinimui".
                                Pritarčiau. Reikia drastiškai (10 eurų) kelti kaupiamąsias. Dabar jos kaupiamos tik avariniams atvejams, o turėtų apimti ir aplinkos bei namo reguliarų tvarkymą. Svarbu nustatyti taisykles, kurios neleistų namo gyventojams jo netvarkyti, pvz, neremontuoti fasado ir laiptinių 40 metų... Jei savivaldybė galėtų prisidėti savo lėšomis, tai dar geriau. Domėjausi, devynaukščio perdažymas vienam butui kainuotų 400 eur. Sukaupus lėšų, dalį šios sumos būtų padengta iš kaupiamųjų. Tas pats ir su laiptine. Reikia "iš viršaus" kelti standartus. Iš "apačios" jie nepasikels arba labai labai lėtai. Formuoti supratimą, kad daugiabučio fasadas, laiptinės ir aplinka yra TAVO reikalas. Ir kad seni daugiabučiai nėra kokia atgyvena, o turi ateitį. Jei bus tvarkomi...

                                Comment


                                  Parašė Sula Rodyti pranešimą
                                  Man vis kyla klausimas, kodėl Ignalinoje (berods ten jau 100% renovuota) ar Varėnoje daugiabučius "apsimoka" renovuoti, o Vilniuje (kur potencialiai NT kaina kelis kartus didesnė) - ne.
                                  Keletas priežasčių:
                                  -Dalis Ignalinos renovuota su 85% parama (Ignalinos AE uždarymo fondas ir pan.). O šiaip Ignalinoje renovuoja itin pigiai, tad gyventojams juntama ir finansinė nauda.

                                  -Aktyvesnė savivaldybė ir administratoriai, kurie paskirti savivaldybės. Pvz. Švenčionyse jau 4 metus iš eilės savivaldybė apmoka investicijų planų rengimą, tad pritariusių namų skaičius viršija gal 40. Iš esmės užsukit į Švenčionėlius, pamatysite kaip renovuoja savo pagrindinį kvartalą.

                                  -Mažesniuose miestuose mažesnė galimybė (arba jos nėra) įsigyti naują būstą. Vienintelė galimybė už prieinamą kainą atsinaujinti - renovuotis. Vilniuje-keliesi į naują būstą. Prie to pačio: seno būsto kaina Vilniuje skiriasi mažiau nei naujo būsto. Tuo tarpu regionuose labiau. Telieka renovuotis nes tai pigiau.

                                  -Šiuose miestuose mažesnė alga, daugiau pensininkų, todėl daugiau kompensacijų už šildymą. Kompensacija už šildymą = kompensacija už renovaciją. Jei nesutinki - netenki kompensacijos už šildymą. Sakyčiau apie 10-20% gauna tokias kompensacijas, kai Vilniuje tokių vos keli procentai.

                                  -Mažiau gyventojų=didesnė informacijos sklaida. Gerieji renovacijos pavyzdžiui sklinda greičiau. Kas nors pažįsta ką nors, kas gyvena renovuotame name. Papasakoja, kad gali reguliuoti šildymą, kad namie šilčiau ir pan. Vilniuje neturiu nė vieno pažįstamo, kuris gyvena senos statybos renovuotame name.

                                  -Mažesniuose miestuose yra mažiau ką veikt ir gyventojai daugiau laiko praleidžia namuose/supančioj aplinkoj. Jei pats nesitvarkysi, niekas ir nesikeis (skamba juokingai, bet ne vieną ir ne du kartus tai girdėjau skirtinguose rajonuose). Vilniuje-tiesiog pakeisi būstą/ nuvažiuosi į senamiestį ar į parką.

                                  -Mažesni daugiabučiai. Dauguma daugiabučių iki 40 butų, tad susirinkimuose mažesnis turgus ir lengviau priimamas sprendimas. Gyvenu Vilniuje 90 butų name, nenutuokiu kaip surinkti 50 pritariančių balsų, kai laiptinės langų, kitos laiptinės nesugeba pasikeist.

                                  -Nuoma. Savininkai retai suinteresuoti renovuoti namą. Juk gyvena ne jie.

                                  Tai va taip ir gyvenam apsišikę. Jau metus bandau savo name judinti reikalus, po truputį, po truputį gyventojai aktyvėja. Dar 5 metai ir renovuosis, o aš pats išsikraustysiu

                                  P.S. su renovacija dirbau beveik 6 metus. Tiek su gyventojais skirtingose Lietuvos vietose pribendravau. Priežastys labai panašios.
                                  Paskutinis taisė Mindzius-LT; 2020.01.02, 17:53.

                                  Comment


                                    Parašė Knope Rodyti pranešimą

                                    Pritarčiau. Reikia drastiškai (10 eurų) kelti kaupiamąsias. Dabar jos kaupiamos tik avariniams atvejams, o turėtų apimti ir aplinkos bei namo reguliarų tvarkymą. Svarbu nustatyti taisykles, kurios neleistų namo gyventojams jo netvarkyti, pvz, neremontuoti fasado ir laiptinių 40 metų... Jei savivaldybė galėtų prisidėti savo lėšomis, tai dar geriau. Domėjausi, devynaukščio perdažymas vienam butui kainuotų 400 eur. Sukaupus lėšų, dalį šios sumos būtų padengta iš kaupiamųjų. Tas pats ir su laiptine. Reikia "iš viršaus" kelti standartus. Iš "apačios" jie nepasikels arba labai labai lėtai. Formuoti supratimą, kad daugiabučio fasadas, laiptinės ir aplinka yra TAVO reikalas. Ir kad seni daugiabučiai nėra kokia atgyvena, o turi ateitį. Jei bus tvarkomi...
                                    Pilnai pritariu. Kaupiamosios turėtų kilti iki kokių 0,2 Eur/kv.m. arba daugiau. 1 k. butas mokėtų 7 Eur, 2 k. - 10 Eur, 3 k. - 13 Eur. Pvz mano 90 butų namas per metus tuomet surinktų 11 tūkst Eur - o tai nedaug, bet jau galima tvarkytis ir kaupti rimtesniems remontams.
                                    Ir savivaldybė (jos įmonės) turėtų daugiau prisidėti. Pvz. Druskininkuoe padarė: renovuoji namą (kad ir 1) - sutvarkom kiemus. Daugiau parkavimo vietų, nauji šaligatviai, žaidimo aikštelės ir želdiniai. Tuomet žmonės nori renovuotis ne tik dėl namo o ir aplinkos.

                                    Comment


                                      Parašė Mindzius-LT Rodyti pranešimą
                                      Pilnai pritariu. Kaupiamosios turėtų kilti iki kokių 0,2 Eur/kv.m. arba daugiau. 1 k. butas mokėtų 7 Eur, 2 k. - 10 Eur, 3 k. - 13 Eur. Pvz mano 90 butų namas per metus tuomet surinktų 11 tūkst Eur - o tai nedaug, bet jau galima tvarkytis ir kaupti rimtesniems remontams.
                                      O kas neleidžia dabar po tiek kaupti? Dabar būtent po 0,2 EUR/m2 ir kaupiama mano daugiabutyje, nes sisirinkime taip nusprendėm. Namas renovuotas prieš 4m, bet visokiem kiemo tvarkymo projektam, vartų/tvoros remontam tai vos užtenka.

                                      Kas liečia daugiabučių priežiūrą tai problema kiek matau - labai skirtingi gyventojų norai ir pajamų nelygybė. Kadangi nėra NT mokesčio tame pačiam daugiabutyje gyvena tiek middle class tiek kažkoks prasigėręs pašalpinis pusbomžis paveldėjęs butą iš giminaičių. Ypač aktualu brangesniuose, centriniuose rajonuose kur įsikelia jauni žmonės ir norėtų apsitvarkyt, bet vat bobutėm, kuriom prie Chrusčiovo ten butus "davė" visiškai nieko nenori (o ir negali iš varganos pensijos leisti).

                                      Comment


                                        Parašė evil Rodyti pranešimą

                                        O kas neleidžia dabar po tiek kaupti? Dabar būtent po 0,2 EUR/m2 ir kaupiama mano daugiabutyje, nes sisirinkime taip nusprendėm. Namas renovuotas prieš 4m, bet visokiem kiemo tvarkymo projektam, vartų/tvoros remontam tai vos užtenka.
                                        Tai jūsų daugiabutyje problemos nėra, nes jūs sugebat susitarti, susiorganizuoti. Mano mintis ta, kad didžioji dalis gyventojų niekada nesutars ir nepritars jokiam papildomam mokesčiui. Kaip čia jau buvo sakyta, gyventojai ir šiukšles verstų pro langą tikėdamiesi, kad kažkas kažkaip jas išveš, kad tik netektų mokėt už išvežimą. Kaupimo padidinimas turi būt privalomas, tai turi būti nuleista valdžios. Papildomi 10 € per mėnesį tikrai nepavers žmogaus skurdžiumi, o jei tiek per daug, visada galima išnuomoti vieną kambarį, ypač tai galioja pensininkams, kurių vaikai senai išsikėlė, arba pasikeisti į mažesnės kvadratūros butą, kuriame ir už šildymą mažiau mokėti.
                                        Lietuva visiems.

                                        Comment


                                          Parašė abruo Rodyti pranešimą

                                          ...didžioji dalis gyventojų niekada nesutars ir nepritars jokiam papildomam mokesčiui.

                                          ...kaupimo padidinimas turi būt privalomas, tai turi būti nuleista valdžios.

                                          ...papildomi 10 € per mėnesį tikrai nepavers žmogaus skurdžiumi.
                                          Būtent.

                                          Comment

                                          Working...
                                          X