Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

NMC - naujasis miesto centras

Collapse
X
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Tai dar atmeskite iš tos sumos technikos nuomą, transportavimą, sub-rangą, darbuotojų algas.
    Kodėl "Apylanka"? Todėl, kad "Darbai"...

    Comment


      Reikia pažymėti, kad AS neturėjo esminių priekaištų. Tik siūlė apsvarstyti fasado sprendimą, kad nebūtų vientisas stiklas ir smulkesnių visokių komentarų...

      Comment


        Kažkaip nieko negirdėti apie Martikonio investiciją į galeriją ir biurų pastatą:

        Comment


          Investicijos į tą pastatą pinigai į balą IMHO. Viskas taip išpuvę kad aktoriai pro langus krenta. Ten šiuo metu net ne B o kokia C klasė jei tokia egzistuoja, beje jei nėra pinigų aiskštelės asfaltavimui (vis dar žvyras!) tai iš kur paims kažkokiems keistiems priestatams?

          Comment


            Linkmenu g. gyvenamasis










            Comment


              Truputį paverkime dėl modernaus NMC, kuris tam senamiesčiui niekaip netrukdo mano akim

              Aukštybinių verslo statybų agresija Vilniaus senamiesčio aplinkoje didėja
              http://www.15min.lt/verslas/naujiena...eja-971-651095

              Naujos stambių, aukštybinių pastatų statybos vis labiau kyla Vilniaus istorinio centro aplinkoje, atkakliai braunasi kuo arčiau Senamiesčio prieigų. Tą jau rodo pastatai atsiradę Geležinio Vilko gatvėje, ties Seimu, Konarskio gatve ir ypač Konstitucijos prospekto aplinkoje, kurie įsiterpia į istoriškai susiklosčiusią erdvę, pakeisdami jos vaizdą bei mastelį.

              Šie pastatai savo vizualine įtaka stelbia istorinį užstatymą, sunaikina ypač vertingą senamiestį supančią erdvę, gamtinę aplinką. Dėl to senamiestis gali tapti tik vizualiai sumažintu muziejiniu eksponatu, kuris nebebus toks vertingas bei savitas. Kalbant apie aukštybinius pastatus (esamus ir projektuojamus) prie Konstitucijos pr., kurie jau dabar vizualiniu požiūriu agresyviai veikia Vilniaus miesto istorinį branduolį, visi suinteresuotieji asmenys remiasi architekto Algimanto Nasvyčio kažkada pasiūlyta „architektūrinių kalvų“ Vilniaus mieste formavimo koncepcija. Tokia „kalva“, kaip jie teigia, buvo numatyta ir prie „Lietuvos“ viešbučio. Tačiau būtina pabrėžti, kad pagal minėtų „kalvų“ autoriaus nuomonę, šioje vietoje, prie upės, natūralių žalių kalvų ir šlaitų apsuptyje, niekuomet jokių dirbtinių „architektūrinių kalvų“ nebuvo numatyta. Vienintelė šios zonos vertikalė buvo numatytas ir pastatytas „Lietuvos“ viešbutis, kuris gražiai, harmoningai užbaigia Neries upės pakrantės užstatymo kompoziciją, kurią sudaro Šv. arkangelo Rapolo bažnyčia, Jėzuitų vienuolyno pastatai, prekybos centras ir kt.

              Kalbant apie minėtas „architektūrines kalvas“ būtina pabrėžti, kad šios „kalvos“, pagal A. Nasvytį, buvo siūlomos formuoti naujose, nutolusiose nuo miesto branduolio teritorijose, kuriose buvo reikalinga sukurti naują erdvinę struktūrą, naujus centrus ir orientyrus, informuojančius apie miesto plėtros teritorijas. Todėl tokios „architektūrinės kalvos“ formavimas ir aukštybinių pastatų statymas prie „Lietuvos“ viešbučio yra sugalvotas mitas, kuriuo yra patogu remtis miesto valdžiai, projektuotojams ir ypač statybų vystytojams. Ši dabar formuojama „architektūrinės kalvos“ aukšybinių pastatų sangrūda, kaip dabar akivaizdžiai matosi, yra pernelyg arti miesto istorinio branduolio ir savo dydžiu, masteliu, bedvase kosmopolitine architektūra, pastatų įmantriais tūriais vizualiai disonuoja su senamiesčiu, neigiamai veikia jo užstatymo pobūdį, unikalią panoramą, nepakartojamą bažnyčių bokštų siluetą. Ypač nerimą kelia dabar ruošiamas naujas „smūgis“ senamiesčiui. Jį sudaro naujai projektuojamas didžiulio tūrio, nepriimtinos senamiesčio ir upės aplinkos atžvilgiu, ekstravagantiškų formų pastatas. Tai dar viena netramdomo, agresyvaus verslo veiklos apraiška, kuri bendromis visuomenės pastangomis turėtų būti sustabdyta.

              Labai svarbi Baltojo tilto ašies užbaigimo erdvė prie „Lietuvos“ viešbučio, šalia Konstitucijos pr., iš kurios atsiveria daugiaplanė perspektyva į tolimesnį giluminį užstatymą kitoje prospekto pusėje. Todėl šios viešosios erdvės užstatymas stambiu pastatu blokuotų tiek funkcinį, tiek ir vizualinį ryšį su užstatymo gilumine erdve ir šios erdvės ryšį su tiltu bei reprezentacine savita Neries upės slėnio erdve. Visa tai įvertinus, joks Baltojo tilto ašyje esančios erdvės užstatymas yra neleistinas.

              Ypač reikšminga ir vertinga Vilniaus miestui viešoji rekreacinė ir urbanistinė erdvė – pieva yra Neries upės slėnio prie Baltojo tilto teritorija, kuri turėtų būti besąlygiškai saugoma nuo statybų ir tausojama. Bet koks priartėjimas prie upės slėnio stambiais aukštybiniais pastatais, kurie numatomi statyti šalia „Lietuvos“ viešbučio, pakeis upės slėnio ir aplinkinio užstatymo mastelių santykį, vizualiai susiaurins slėnį ir pakeis jo pobūdį. Todėl minėta statyba šios miesto dalies erdvinės struktūros savitumo išsaugojimo požiūriu yra nepriimtina. Taip pat tikslinga pareikšti nuomonę dėl Vilniaus miesto centrinės dalies architektūrinio bei urbanistinio tvarkymo reikalų ir užsienio specialistų dalyvavimo juose. Kaip žinia, sprendžiant minėtus klausimus, kurie tęsiasi jau senokai, ypač kviečiami dalyvauti užsienio architektai, nes manoma, kad tik kitų šalių specialistai gali tinkamai išspręsti Vilniaus centrinės dalies architektūrinio formavimo klausimus (provincialaus nepilnavertiškumo komplekso apraiška). Tačiau, pateikti užsieniečių projektai (plastiškų, raitytų formų muziejaus pastatas svarbiausioje miesto erdvėje prie Neries, stambaus užstatymo siūlymai prie buvusių sporto rūmų ir dabar siūlomas ekstravagantiškų formų, grandiozinis, stelbiantis visą aplinką pastatas prie „Lietuvos“ viešbučio ir kt.) kėlė ir kelia prieštaringas nuomones ir dažniausiai neigiamas.

              Kyla klausimas, kokiais kriterijais ar principais vadovaujamasi kuriant šią architektūrą, nes nei kontekstas, nei miesto istorinio branduolio aplinka bei jos architektūra čia, atrodo, neegzistuoja. Susidaro įspūdis, kad pagrindiniai šios pateiktos architektūros kūrimo principai yra – kuo didesni ir aukštesni pastatai ir kuo didesni pinigai. Šie kūrėjai, be abejo, yra kosmopolitinio mąstymo, projektuoja daugelyje šalių ir, reikia manyti, jiems mažai rūpi kaip ir kokioje šalyje jų projektuotas objektas veikia tos vietovės aplinką. Kitas atvejis, kai kūrėjas yra vietinis, gyvena toje aplinkoje, suvokia jos pobūdį, dvasią, be to jaučia atsakomybę prieš šalies visuomenę, vietos bendruomenę, kolegas. Todėl turėtų būti daugiau pasitikima šalies architektais, projektuotojais, kurie, manome, yra pajėgūs spręsti iškilusius vietos architektūrinius ir urbanistinius klausimus.

              Comment


                Long story short: kaip blogai, kad privačių įmonių skelbiamuose architektūros konkursuose užsienio architektai nugalėjo prieš lietuvių architektus...

                Comment


                  O taip, senamiesčio apsaugos zona ir architektūrinės kalvos. Iki pilnos laimės reiktų tik balvonus ant Žaliojo tilto paskelbti šventais ir atkurti LTSR.
                  Flickr || 2014 in retrospect: Minsk|Wien|Bangkok|Hong Kong|Shenzhen|Shanghai|Beijing|Guangzhou

                  Comment


                    Bet tai keisti dalykai Lietuvoj dedasi... Jau ir Nasvytis blogas pasidarė...

                    Comment


                      Po šitos vietos toliau galima neskaityti:

                      Vienintelė šios zonos vertikalė buvo numatytas ir pastatytas „Lietuvos“ viešbutis, kuris gražiai, harmoningai užbaigia Neries upės pakrantės užstatymo kompoziciją...

                      Dar reiktų pasvajoti apie Šnipiškių užstatymą chruščiovkėmis ir harmonija būtų pilna
                      Paskutinis taisė Sula; 2016.07.08, 08:36.

                      Comment


                        Beje. O kas autorius mūsų aptariamo teksto?

                        Comment


                          Parašė Goodoo Rodyti pranešimą
                          Beje. O kas autorius mūsų aptariamo teksto?
                          Du architektai, straipsnio viršuje parašyta.

                          Autorius: Liucijus Dringelis, Evaldas Ramanauskas

                          Skaitykite daugiau: http://www.15min.lt/verslas/naujiena...eja-971-651095
                          Paskutinis taisė Lettered; 2016.07.08, 08:58.
                          Flickr

                          Comment


                            Kažkokie architektūros nuliai.
                            Flickr || 2014 in retrospect: Minsk|Wien|Bangkok|Hong Kong|Shenzhen|Shanghai|Beijing|Guangzhou

                            Comment


                              Truputį paverkime dėl modernaus NMC, kuris tam senamiesčiui niekaip netrukdo
                              Verkti per vėlu. Prarastos nuostabios ir unikalios Vilniaus panoramos įvažiuojant į miestą. Dabar gi įvažiuojant į Vilnių nuo aplinkinių kalvų matome stiklo-betono "zubylas" o ne nuostabų barokinį miestą. Architektai buvo absoliučiai teisūs kai dar prieš 20 metų siūlė aukštuminę statybą kiek patraukti į šoną o Šnipiškes užstatyti žemaaukščiais kotedžais. Ačiū Zuokulai su jo Ukmergės lygio supratimu apie grožį.

                              Comment


                                /\ Bet ar ne patogiau būtų, jei miestas turėtų daug centrų. Kai pusė miesto ryte skuba į vieną vietą, atrodo, kažkaip durna.

                                Comment


                                  Parašė droomberi
                                  Taip, būtų patogu, bet aš kalbėjau apie geografinį centrą, kas norėtų jame užmiesčio su mažaaukščiais kotedžais? Taip, Žvėryne gan jauku, bet ar būtų logišką tokią perspektyvią ir brangią vietą, kaip NMC, užstatyt kaip Žvėryną?
                                  Į miestą reikia sugebėti žiūrėti kaip į urbanistinę visumą o ne kapoti nesurištais vizualiai gabalais. Šito nebuvo sugebėta padaryti ir kai kas nesugeba to suvokti. Nebūtina ten buvo užstatyti kaip Žvėryną, svarbu buvo nepažeisti unikalios miesto panoramos. Pastatai neturėjo kyšoti virš horizonto žiūrint į senamiestį.

                                  Comment


                                    Parašė J.U. Rodyti pranešimą
                                    Į miestą reikia sugebėti žiūrėti kaip į urbanistinę visumą o ne kapoti nesurištais vizualiai gabalais. Šito nebuvo sugebėta padaryti ir kai kas nesugeba to suvokti. Nebūtina ten buvo užstatyti kaip Žvėryną, svarbu buvo nepažeisti unikalios miesto panoramos. Pastatai neturėjo kyšoti virš horizonto žiūrint į senamiestį.
                                    "Nepažeisti unikalios panoramos" ir "užstatyti mažaaukščiais pastatais" kiek kertasi. Bet kokiu atveju modernios architektūros neišvengsi, o net ir mažaaukščiai modernūs pastatai užgožtų Senamiestį. Tad verkti nėra ko.

                                    Vilnius nuostabiai tvarkosi su dviem labai aiškiai atskirtomis zonomis: senuoju miestu ir naujuoju. Svarbiausia, kad šis kelias nebūtų sustabdytas ir sėkmingai plėtotųsi toliau.

                                    Comment


                                      Parašė J.U. Rodyti pranešimą
                                      Į miestą reikia sugebėti žiūrėti kaip į urbanistinę visumą o ne kapoti nesurištais vizualiai gabalais. Šito nebuvo sugebėta padaryti ir kai kas nesugeba to suvokti. Nebūtina ten buvo užstatyti kaip Žvėryną, svarbu buvo nepažeisti unikalios miesto panoramos. Pastatai neturėjo kyšoti virš horizonto žiūrint į senamiestį.
                                      Nemanau kad Šnipiškėse statyti daugiaaukščius leido visiški durniai, kurie nieko nenutuokia urbanistikoje. Tikrai ne. O ir panoramos kaip tik buvo paįvairintos, o ne pažeistos.
                                      You might surprise yourself.

                                      Miestai.net FB

                                      Comment


                                        Parašė J.U. Rodyti pranešimą
                                        Verkti per vėlu. Prarastos nuostabios ir unikalios Vilniaus panoramos įvažiuojant į miestą. Dabar gi įvažiuojant į Vilnių nuo aplinkinių kalvų matome stiklo-betono "zubylas" o ne nuostabų barokinį miestą. Architektai buvo absoliučiai teisūs kai dar prieš 20 metų siūlė aukštuminę statybą kiek patraukti į šoną o Šnipiškes užstatyti žemaaukščiais kotedžais. Ačiū Zuokulai su jo Ukmergės lygio supratimu apie grožį.
                                        Nuo kurių kalvų tau užstajomas tas senamiestis?

                                        Comment


                                          Parašė J.U. Rodyti pranešimą
                                          Nebūtina ten buvo užstatyti kaip Žvėryną, svarbu buvo nepažeisti unikalios miesto panoramos.
                                          Svarbu, kad nereiktų paaukoti dalį savo gyvenimo dėl tos panoramos, kas rytą bandant laiku nusigauti darbą.

                                          Comment

                                          Working...
                                          X