Senamiestis - projektai ir statybų eiga

[Kavasiakas]

Paveldosaugininkai „Rewo“ įmonės reikalauja atstatyti statinius Vilniaus Žygimantų g.

https://www.vz.lt/nekilnojamasis-tur...us-zygimantu-g

žavu.

[Milwaukee]

Lietuvos draudimo administracinis

https://www.facebook.com/abpaneveziostatybostrestas

[Obi-Wan Kenobi]

7 pastatą teisingą įkėlėte, tačiau jis tikrai nebestovi, nebent viena palikta siena, kas įprastai daroma priešingose situacijose, kai atkasamas senesnis paslėptas mūras naujesniame pastate, atitinka pilną pilnavertį statinį.

Na naujas 11 numeris, nors ir pigesnis bei paprastesnis, bet tikrai dera su triaukščiais kaimynais, nors ir šiuo atveju pasirinkta prisitaikyti būtent prie didesnio intensyvumo. Tačiau šitų dviejų pastatų netekčių pilnai užtenka, kad labai stipriai pasikeistų gatvės aplinka ir atmosfera iš erdvios ir jaukios. Šiuo metu išlikęs tik vienas tokio mastelio ir užstatymo pobūdžio namas numeriu 5. Tokiu atveju yra prarastas seniausias išlikęs autentiškas šios senamiesčio dalies palikimas, visiškai kitoks miesto raidos sluoksnis. Dažnai minima architektūrinio paveldo įvairovės svarba senamiestyje, tai kartojasi kai statomas ir įterpiamas koks naujas statinys, tačiau šie pranykę pastatai ir buvo gana išskirtiniai, tai ko mes turime labai nedaug. Bent jau tikrai įdomiau nei stilizuota ir taip gerokai naujesnio kaimyninio pastato kopija.

Palyginus taip kaip atrodė medinis statinys nr. 5 apie 2000 ir kaip jį sugebėjo sutvarkyti, tai ir nr. 11 tikrai dar nebuvo pilnai prarastas, jei būtų reikalauta ar būtų norėta galėjo atgaivinti.

Pats Totorių, Odminių ir Gucevičiaus g. kvartalas yra gana unikalus, kaip tokioje centrinėje vietoje sugebėjęs išsaugoti savo mažesnio tankumo ir aukštingumo užstatymą su dominuojančiais 1-2 aukštų pastatais (ypač jei neskaitysime "Amberton" mansardų) ir vos keliais aukštesniais cariniais ar po nepriklausomybės statytais.

Vat būtent Amberton daržinės stogas yra tragedija, bet kažkodėl tamstai tai neužkliūva. O 11 nr., kuris yra labai neblogos architektūros pavyzdys, yra blogai, nes vietoje jo stovėjo medinė troba.
Man kyla įtarimas, kad trobų mylėtojai yra tų pačių NTišnikų išlaikomas fake judėjimas. Kad nukreiptų dėmesį nuo tikrai tragiškų projektų. Nuo Misionierių, Bastėja Life ir pan. Tam, kad bet koks protestas būtų laikomas “a, čia tie neadekvatūs...”.
Kaip kažkada rusų FSB sukūrė Žirinovskio partiją, tam kad diskredituotų tikrą liberalų judėjimą.

[R.D.]

Taip dažnai kalbama, jog mums rūpi istorinis palikimas, senamiesčio vientisumas ir autentika, tačiau, panašu, jog tai galioja tik tada, kai kalbama apie didybę, įspūdį ar naudingą plotą geroje vietoje, kai iš medalio paveiksliuko norima atstatyti labai senai, net prieš šimtus metų sunykusius Radvilų rūmus.

Nes miestas vystosi, o senamiestis nėra užkoservuoto tuno dežutė rūsyje, kurią galite atidaryti tik kritiniu atveju. Pozicija, kad a priori viskas dera ir yra gerai, nes tai pastatyta iki mūsų, yra mažų mažiausiai naivi, nors galinti egzistuoti, jeigu ji kažkam patinka, ypač "kultūros paveldo draugams". Vilniaus senamiestyje ir naujamiestyje ypač gerai matoma, pavyzdžiui, paprastos carinės medinės architektūros palikimas, kuris mano subjektyvia nuomone yra skurdo architektūros palikimas, kuris disonuoja su bet kuo. Nebent tai koks unikalus kvartalas ar rajonas (turime pvz tokių). Lygiai taip pat vienaukščiai cariniai mūrinukai, kurie vėlgi yra nevertingi intarpai.
Na, o dėl užstatymo intensyvumo ir aukštingumo nebūkite naivus. Idealiam pasaulyje visi gyvena taikoje, bet realybėje vystyti projektus senamiesčio ar naujamiesčio apsaugos zonoje yra labai sudėtinga, nes sklypo kaina + archeologiniai tyrimai + architektūriniai tyrimai (jeigu yra koks nors likęs pastatas ar jo liekanos) ir t.t. ir t.t. Reikia bent minimaliai suvokti, kiek vystytojui reikia nueiti iki to, kad atsirastų pastatas, tai savaime paiškėtų, kodėl visi lošia ant kvadratų.

[Antaninis]

Tai kad Stuokos-Gucevičiaus 7 stovi iki šiol, bent jau vakar dar buvo.

O 11 numeris, taip nugriautas, bet dabartinis namas puikiai dera su 13 numeriu.

7 pastatą teisingą įkėlėte, tačiau jis tikrai nebestovi, nebent viena palikta siena, kas įprastai daroma priešingose situacijose, kai atkasamas senesnis paslėptas mūras naujesniame pastate, atitinka pilną pilnavertį statinį.

Na naujas 11 numeris, nors ir pigesnis bei paprastesnis, bet tikrai dera su triaukščiais kaimynais, nors ir šiuo atveju pasirinkta prisitaikyti būtent prie didesnio intensyvumo. Tačiau šitų dviejų pastatų netekčių pilnai užtenka, kad labai stipriai pasikeistų gatvės aplinka ir atmosfera iš erdvios ir jaukios. Šiuo metu išlikęs tik vienas tokio mastelio ir užstatymo pobūdžio namas numeriu 5. Tokiu atveju yra prarastas seniausias išlikęs autentiškas šios senamiesčio dalies palikimas, visiškai kitoks miesto raidos sluoksnis. Dažnai minima architektūrinio paveldo įvairovės svarba senamiestyje, tai kartojasi kai statomas ir įterpiamas koks naujas statinys, tačiau šie pranykę pastatai ir buvo gana išskirtiniai, tai ko mes turime labai nedaug. Bent jau tikrai įdomiau nei stilizuota ir taip gerokai naujesnio kaimyninio pastato kopija.

Palyginus taip kaip atrodė medinis statinys nr. 5 apie 2000 ir kaip jį sugebėjo sutvarkyti, tai ir nr. 11 tikrai dar nebuvo pilnai prarastas, jei būtų reikalauta ar būtų norėta galėjo atgaivinti.

Pats Totorių, Odminių ir Gucevičiaus g. kvartalas yra gana unikalus, kaip tokioje centrinėje vietoje sugebėjęs išsaugoti savo mažesnio tankumo ir aukštingumo užstatymą su dominuojančiais 1-2 aukštų pastatais (ypač jei neskaitysime "Amberton" mansardų) ir vos keliais aukštesniais cariniais ar po nepriklausomybės statytais.

[Obi-Wan Kenobi]

Jei jau tokiais stipriais žodžiai mėtomės, kas čia tokio "naciško" norėti išsaugoti senamiestį? Kodėl "puikus prisitaikymas prie aplinkos" visada veikia tik kaip argumentas aukštinti ar intensyvinti užstatymą? Labai jau retai pas mus jį pritaiko kaip tik akivaizdžiau sumažinti užstatymą, nei maksimalios leidžiamos normos.

Kodėl viskas visada turi tik kilti į viršų, virsti į kitus miestus panašesniu tankesniu didmiesčiu? Nejau bet kokia imitacija yra geriau nei tai kas bent dalinai atspindi autentiką. Šiuo atveju ir taip jie visais būdais paaukštino, padidino namą, nutolo nuo to kas ten buvo istoriškai prieš karą. Labai lengva palyginti stogo paliktas žymes ant kaimyninių pastatų. Mes ir taip išgriovėme daugybę mažiausių, tačiau autentiškų ir įdomių Vilniaus senamiesčio istorinių pastatų. Kiek jame liko medinukų liko išvis ant pirštų suskaičiuosi. Toje pačioje L. Stuokos-Gucevičiaus g. apie 2005m. ir 2015m. praradome du 19a. vidurio pastatus, 11 numeriu pažymėtą medinį ir 7 - mūrinį. Panašu jie buvo tarp pirmų pastatytų ir seniausių išlikusių pastatų toje miesto dalyje ar bent jau gatvėje, tai matosi dėka to, jog jie buvo įamžinti vienoje iš pirmųjų Vilniaus foto, kur jie stovis visiškai vieniši (1873): 8259qwpwuqqqh3z8a8.jpg (2688×2186) (pastvu.com). Tad kai Vilniaus senamiestis nors ir palengva, bet akivaizdžiai tolsta nuo istorinių pastatų įvairovės, jam jaukumą suteikiančių mažesnių mastelių tai toks, kad ir "1,5" aukštų mielesnis ir arčiau istorijos esantis intarpas yra didelė pergalė.

Taip dažnai kalbama, jog mums rūpi istorinis palikimas, senamiesčio vientisumas ir autentika, tačiau, panašu, jog tai galioja tik tada, kai kalbama apie didybę, įspūdį ar naudingą plotą geroje vietoje, kai iš medalio paveiksliuko norima atstatyti labai senai, net prieš šimtus metų sunykusius Radvilų rūmus.

Tai kad Stuokos-Gucevičiaus 7 stovi iki šiol, bent jau vakar dar buvo.



O 11 numeris, taip nugriautas, bet dabartinis namas puikiai dera su 13 numeriu.

[Antaninis]

Jeigu ne paveldo naciai, galėtų atsirasti normalus 2 aukštų pastatas, kuris pukiai tiktų pagal tos vietos užstatymą, puikiai užpildytų kampą ir kurio po kelių metų niekas net neatskirtų nuo senų pastatų, o dabar gi turim kažkokį pusantro aukšto išsigimėlį, sugadinusį tą vietą.

Jei jau tokiais stipriais žodžiai mėtomės, kas čia tokio "naciško" norėti išsaugoti senamiestį? Kodėl "puikus prisitaikymas prie aplinkos" visada veikia tik kaip argumentas aukštinti ar intensyvinti naują užstatymą labiau nei aplinkinis (Vilniaus g.18, Sodų g.6, Užupio ar Paupio projektai)? Labai jau retai pas mus jį pritaiko kaip tik akivaizdžiau sumažinti užstatymą, nei maksimalios leidžiamos normos.

Kodėl viskas visada turi tik kilti į viršų, virsti į kitus miestus panašesniu tankesniu didmiesčiu? Nejau bet kokia imitacija yra geriau nei tai kas bent dalinai atspindi autentiką. Šiuo atveju ir taip jie visais būdais paaukštino, padidino namą, nutolo nuo to kas ten buvo istoriškai prieš karą. Labai lengva palyginti stogo paliktas žymes ant kaimyninių pastatų. Mes ir taip išgriovėme daugybę mažiausių, tačiau autentiškų ir įdomių Vilniaus senamiesčio istorinių pastatų. Kiek jame liko medinukų liko išvis ant pirštų suskaičiuosi. Toje pačioje L. Stuokos-Gucevičiaus g. apie 2005m. ir 2015m. praradome du 19a. vidurio pastatus, 11 numeriu pažymėtą medinį ir 7 - mūrinį. Panašu jie buvo tarp pirmų pastatytų ir seniausių išlikusių pastatų toje miesto dalyje ar bent jau gatvėje, tai matosi dėka to, jog jie buvo įamžinti vienoje iš pirmųjų Vilniaus foto, kur jie stovis visiškai vieniši (1873): 8259qwpwuqqqh3z8a8.jpg (2688×2186) (pastvu.com). Tad kai Vilniaus senamiestis nors ir palengva, bet akivaizdžiai tolsta nuo istorinių pastatų įvairovės, jam jaukumą suteikiančių mažesnių mastelių tai toks, kad ir "1,5" aukštų mielesnis ir arčiau istorijos esantis intarpas yra didelė pergalė.

Taip dažnai kalbama, jog mums rūpi istorinis palikimas, senamiesčio vientisumas ir autentika, tačiau, panašu, jog tai galioja tik tada, kai kalbama apie didybę, įspūdį ar naudingą plotą geroje vietoje, kai iš medalio paveiksliuko norima atstatyti labai senai, net prieš šimtus metų sunykusius Radvilų rūmus.

[digital]

Liejyklos g. 8 / https://citify.eu/liejyklos-g-8/

Iš https://literaturairmenas.lt/fotoarc...ir-urbanistika :

[evvt]

Ne tik parduodami, bet ir perkami. Tad kodėl nestatyti
O šiaip spėčiau, kad paskirtis ne gyvenamoji.

Tas tai teisingai. Bet tie ventiliaciniai butai geriau būtų paprasti antro aukšto butai, nes visiškai akivaizdu kad antras aukštas tam pastatui - mažesnė blogybė už neaiškias futuristinio stiliaus ventiliacines groteles pro kurias gana aiškiai prasiskverbia tų patalpų langų atspindžiai.

[LBP]

...parduodami butai palėpės ventiliacinėje angoje...

Ne tik parduodami, bet ir perkami. Tad kodėl nestatyti
O šiaip spėčiau, kad paskirtis ne gyvenamoji.

[evvt]

...parduodami butai palėpės ventiliacinėje angoje...

[ttttt]

Jeigu ne paveldo naciai, galėtų atsirasti normalus 2 aukštų pastatas, kuris pukiai tiktų pagal tos vietos užstatymą, puikiai užpildytų kampą ir kurio po kelių metų niekas net neatskirtų nuo senų pastatų, o dabar gi turim kažkokį pusantro aukšto išsigimėlį, sugadinusį tą vietą.

[_rB_]

Kažkokia makalynė.

[R.D.]

Liejyklos g. 8 / https://citify.eu/liejyklos-g-8/

(paspaudus padidės)


Kaip ir vizulkėje piešė, taip ir padarė nuotekas (tipiškai vilnietiškai nesugebėjo parengti projekto prisijungimo prie lauko nuotekų):

[R.D.]

VGTU (Vilnius TECH) Architektūros fakultetas Pylimo g. 26/1 tvarkėsi fasadus (tvarkomieji paveldosaugos darbai) ir visai neseniai atidengė fasadus:

(paspaudus padidės)

Džiugu matyti, kad sutavarkė seniai apleistą dalį. Atrodo labai "šviežiai". Vieno bijau - tagerių.

[R.D.]

J. Basanavičiaus g. 10 / Lietuvos draudimo administracinis pastatas / "Senamiestis" / https://citify.lt/lietuvos-draudimo-administracinis/

(paspaudus nuotrauką, padidės)

[mr_miegas]

„Lords LB Baltic Fund IV“ įmonė „Terseta“, išplatinusi 8 mln. eurų vertės obligacijų emisiją, pranešė, kad lėšos bus panaudotos pastato įsigijimui, pranešė „Lords LB Asset Management“. Bendrovė BNS teigė kol kas nekomentuojanti savo planų įsigytame pastate, kol sandoris nebaigtas. Naujienų ji pažadėjo galbūt kitos savaitės pradžioje.

Skaityti daugiau: https://madeinvilnius.lt/verslas/nek...entrini-pasta/ .

[Obi-Wan Kenobi]

Vokietija, Lenkija, Baltarusija visos jos atstato, kas buvo sugriauta ir sunaikinta. Taip, Lenkija ir Vokietija rekonstruoja per WWII sunaikintą paveldą ir todėl jos tą daro žymiai arčiau autentikos. Baltarusai feikina pagal geriausias kolchozų tradicijas. Mes easam kažkur per vidurį.
Bet yra bendra šio regiono, kurio paveldas per paskutinius 300 metų labai nukentėjo, tendencija yra REKONSTRUOTI. Ispanų, italų, požiūris kitoks. Tiesiog jie tiek turi gerai išlikusios autentikos, kad gali sau leisti ją palikti tokios būklės, kokia yra. Aš kalbu apie paveldą nuo kokio XVI a. Antika yra visai kas kita. Ten net klausimo nekyla, kad reiktų atstatyti Oktaviano laikų Romos forumą.

[manometras]

Dangoraižistai, abu parodytieji baltarusių atstatomi dvarai buvo/ yra dolgostroi – daugiametės statybos (statom-statom-nepastatom). Patirties jie sėmėsi, tikriausiai, iš lietuvių, latvių, lenkų, rusų.

[Sula]

Diskusija kažkaip man atrodo nelabai konstruktyvi.
Beje, Valdovų rūmų atstatymui buvo sukurtas visuomeninis fondas. Pats esu paaukojęs 10 ar 20 litų .Gal ir dabar reikšmingų objektų atstatymui vertėtų įsteigti kažką panašaus?
Nors ne kaži kiek ten surenkama, bet išreiškiama moralinė parama.